Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto pagrindu, nustatęs, kad Latvijos Respublikos Vidžemės rajono teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. C21072415 C-0160-19/6 buvo nutrauktas pareiškėjo nemokumo procesas ir nemokumo byla, o nuo pareiškėjo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo nėra praėję 10 metų. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytinos Latvijos Respublikoje iškeltos nemokumo bylos teisinės pasekmės, kurios, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2015/848 3 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 19, 20, 32 straipsnių nuostatas, yra nustatytinos pagal Latvijos Respublikos teisę, o pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas numato ir, jei numato, tai kokius konkrečiai, apribojimus pakartotinai iškelti fizinio asmens bankroto (nemokumo) bylą per tam tikrą laiko tarpą nuo bankroto (nemokumo) bylos nutraukimo.

12. Grąžinus fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis, siekdamas atskleisti Latvijos Respublikos Vidžemės rajono teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties sukeliamas teisines pasekmes pareiškėjui, įpareigojo pareiškėją pateikti Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo vertimą į lietuvių kalbą, taip pat įrodymus (su jų vertimu į lietuvių kalbą) apie Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo oficialų aiškinimą ir šio įstatymo taikymo praktiką (Latvijos Respublikos teismų praktiką) bei doktriną, susijusius su aptariamu fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindu, šiuo pagrindu sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis, įskaitant apribojimus pakartotinai iškelti fizinio asmens bankroto (nemokumo) bylą per tam tikrą laiko tarpą nuo bankroto (nemokumo) bylos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų nepateikimą vertino kaip pareiškimo trūkumą, todėl išaiškino pareiškėjui, kad, per nustatytą terminą nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, pareiga nustatyti taikytinos užsienio teisės turinį tenka teismui, teismo įpareigojimai suformuluoti neaiškiai, pareiškėjas neturi galimybės jų įvykdyti dėl sunkios turtinės padėties.

13. Taigi byloje ginčas kilo dėl to, kas turi imtis priemonių, siekdamas gauti informaciją apie taikomos užsienio teisės normų turinį, jos oficialių aiškinimą, taikymo praktiką ir doktriną užsienio valstybėje.

14. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 177 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo priemonės, kuriomis remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; kt.). Taigi pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles pareiškėjas, siekdamas fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, turėtų įrodyti, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių fizinio asmens bankroto bylai Lietuvos Respublikoje iškelti, t. y. jog Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas nenumato draudimo pakartotinai iškelti fizinio asmens bankroto (nemokumo) bylą per tam tikrą laiko tarpą nuo bankroto (nemokumo) bylos nutraukimo konkrečiu pagrindu – dėl nustatytų apribojimų fizinio asmens nemokumo proceso/skolų apmokėjimo procedūros taikymui. Dėl to pareiškėjui, kaip iš esmės pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, turėtų tekti pareiga pateikti visus jo reikalavimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą įrodančius duomenis.

15. Visgi kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teismas, priėmęs ieškinį ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tuo atveju, kai dėl tų trūkumų negalima išnagrinėti bylos iš esmės. Trūkumų šalinimo instituto taikymas siejamas su trūkumų esmingumo kriterijumi, t. y. trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2020).

16. Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja keletą aplinkybių. Pirma, pirmosios instancijos teismo pareigą išsiaiškinti Latvijos Respublikos teisės, taikytinos Latvijos Respublikoje iškeltos nemokumo bylos nutraukimo teisinėms pasekmėms, turinį nurodė Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartyje. Tai reiškia, kad iki šios nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismas su tuo susijusių įrodymų pateikimo poreikio nebuvo nustatęs ir jų nepateikimas nesudarė pagrindo pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo vertinti kaip neatitinkantį tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimai suformuluoti pernelyg plačiai ir neaiškiai, o pareiškėjui, prašančiam iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tokio įpareigojimo įvykdymas gali būti neįmanomas dėl piniginių lėšų trūkumo. Be to, dėl informacijos, kurią įpareigotas pateikti pareiškėjas neapibrėžtumo, kyla abejonės dėl pareiškėjo surinktos informacijos, jeigu ji būtų surinkta, pakankamumo vertinimo ir kartu pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų pasekmių, kilsiančių nepateikus reikalautų įrodymų, taikymo proporcingumo. Trečia, pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktinų įrodymų atitikimo jo paties interesams. Šiuo atveju neatmestina galimybė, kad Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas, kaip ir FABĮ, numato apribojimus pakartotinai iškelti fizinio asmens bankroto (nemokumo) bylą per tam tikrą laiko tarpą nuo bankroto (nemokumo) bylos nutraukimo. Taigi pareiškėjas galbūt yra įpareigotas pirmosios instancijos teismui pateikti jam nepalankius duomenis. Ši aplinkybė leidžia spręsti apie riziką, kad pareiškėjas gali bandyti teikti teismui selektyviai atrinktą tik jam palankią informaciją, tokiu būdu iškreipdamas apeliacinės instancijos teismo nurodytai konkrečiai aplinkybei pagrįsti taikytinos Latvijos Respublikos teisės turinį.

17. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju racionalų ir ekonomišką teismo procesą užtikrintų ne pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo trūkumų nustatymas, o paties pirmosios instancijos teismo veiksmai išreikalaujant bylai reikšmingus įrodymus. Kadangi įrodymų turinys šiuo atveju yra susijęs su Latvijos Respublikoje nutrauktos nemokumo bylos teisinėms pasekmėms taikoma Latvijos Respublikos teise, šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas turėtų išreikalauti 1968 m. birželio 7 d. Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę pagrindu, dėl įrodymų pateikimo kreipdamasis į Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją.

18. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, todėl ji panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.