Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolis Aleksandras Selezniovas, I. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu pareiškimu prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.

Suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ ir antstoliui Aleksandrui Selezniovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsisakytina pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 13 d. pareiškėjas G. V. kartu su M. B. su pardavėja B. M. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį. G. V. ir M. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, įsigijo nebaigtą statyti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/144 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo (paskirtis-garažų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sandorio vertė – 86 307 Eur (298 000 Lt). Šiam nekilnojamajam turtui įgyti 2008 m. vasario 5 d. pareiškėjas G. V. ir M. B. su Nordea Bank Finland Plc sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal kreditavimo sutartį už tinkamą įsipareigojimų vykdymą bendraskoliams taikoma solidari atsakomybė.

2015 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo siūloma pagal vykdomąjį įrašą išieškoti solidariai iš M. B. ir iš G. V. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank A/S, (toliau – bankas) naudai šias sumas: 102 406,87 Eur skolos, 4 009,00 Eur nesumokėtų palūkanų, 14 285,39 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 62,49 Eur mokesčio už turto draudimą, 300,00 Eur laiškų siuntimo išlaidų, 242,13 Eur notaro atlyginimo išlaidų, 1,16 Eur atlyginimo už dokumento parengimą, 5,79 Eur atlyginimo už kreditoriaus prašymo atlikti vykdomąjį įrašą patvirtinimą, 8,69 Eur atlyginimo už duomenų perdavimą Hipotekos registrui apie atliktą vykdomąjį įrašą, 7,18 Eur patikros registre išlaidų, 10,80 Eur kitų išlaidų bei 16 proc. dydžio metines sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo dalies negrąžintos skolos bei dalies nesumokėtų palūkanų sumos, t.y. 20 556,82 Eur, skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio 14 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos. Šis vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui vykdyti, antstoliui buvo sumokėta 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų.

2015 m. lapkričio 19 d. tarp banko ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria bankas perleido bendrovei, o bendrovė perėmė iš banko reikalavimo teises G. V. ir M. B. atžvilgiu į 85 859,05 Eur draudimo išmokos sumą, 279,52 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas, 399,97 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas, 21,27 Eur turto draudimo išlaidas bei į skolininkų skolą bankui: 38 027,84 Eur bei 16 proc. sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos, t.y. nuo 20 556,82 Eur, skaičiuoti pradedant nuo 2015 m. sausio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos.

G. V. ir M. B. priklausęs hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas antstolio buvo parduotas iš varžytynių už 51 155,00 Eur, išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“ antstolis 2016 m. liepos 29 d. pervedė 47 945,98 Eur skolos ir 399,97 Eur vykdymo išlaidų. Po nekilnojamojo turto pardavimo tarp bendrovės ir banko 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria bendrovė perleido bankui, o bankas perėmė iš bendrovės reikalavimo teises M. B. ir G. V. atžvilgiu į 38 027,84 Eur įsiskolinimą bei 16 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo 20 556,82 Eur sumos nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki viso įsiskolinimo padengimo dienos. Bendrovei, neskaitant lėšų, gautų už įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą, yra grąžinta 8 248,95 Eur skolos.

2019 m. sausio 15 d. buvęs kreditorius Luminor Bank AS (buvęs Nordea Bank) perleido reikalavimo teisę į pareiškėjo G. V. vardu susidariusį įsiskolinimą pagal neįvykdytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naujam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“, įsiskolinimo likutis 22 339,04 Eur.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11983-889/2015 tenkino bendrovės ieškinį bei priteisė iš G. V. bendrovės naudai 3 753,45 Eur skolos, 5,45 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 758,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. vykdomojo rašto pagrindu Nr. e2-11983-889/2015 antstolio Aleksandro Selezniovo užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/20/02045, kurioje vykdymo išlaidos sudaro 487,44 Eur.

UAB „Intrum Lietuva“ 2021 m. lapkričio 26 d. iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo-pardavimo sutartimi iš pradinės kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į G. V. susiformavusį 2 833,39 Eur įsiskolinimą pagal mokėjimų draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). ir 29,264,15 Eur įsiskolinimą draudžiamojo įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (prašymas Nr. DOK-58112 pakeisti proceso šalį ir kartu pateikti priedai).

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas baigtinis pagrindų, kuriais remdamasis teismas atsisako tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindų sąrašas. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog konstatavus nemokumo faktą ir nenustačius nei vieno iš įstatyme nurodytų atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindų, bankroto byla turi būti keliama. Taigi, fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

FABI 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Taigi iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėjas G. V. turi šiuos skolinius įsipareigojimus: antstoliui Aleksandrui Selezniovui - 487,44 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ – 22 339,04 Eur pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)., 29 264,15 Eur dėl draudžiamojo įvykio Nr. (duomenys neskelbtini), 2 833,39 Eur pagal mokėjimų draudimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), viso 54 924,02 Eur; įsiskolinimų mokėjimo terminai yra suėję.

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis pareiškėjas turi 1/144 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis pareiškėjo vardu transporto priemonių neregistruota. Pareiškėjo vardu atidarytoje sąskaitoje AB „SEB“ banke – 105,04 Eur 2022 m. gegužės 6 d. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis (nuo 2022 m. balandžio 27 d. registruotas darbo biržoje) ir gauna 630 Eur bedarbio išmoką, kuri vėliau mažės. Pareiškėjo teigimu yra radęs darbą ir turėtų pradėti dirbti, darbo užmokestis sudarys 850 Eur suma, kuris turėtų didėti priklausomai nuo to kaip seksis. Pareiškėjas augina mažametį sūnų E. J. V., kurio išlaikymui yra priteista 300 Eur suma (Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-7021-962/2022).

Įvertinus pareiškėjo turimus įsipareigojimus, turtą ir gaunamas pajamas, pripažintina, kad per protingą terminą skolinių įsipareigojimų pareiškėjas negali padengti nei iš turto, nei iš gaunamų pajamų. Todėl teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjo nemokumo sąlyga, t. y. jo pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas yra pajėgus visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti iš turimo turto ir gaunamų pajamų.

Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktu, bankroto bylą atsisakoma kelti, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje taip nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas baustas už FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte įvardintas nusikalstamas veikas, už kurias nubaustam fiziniam asmeniui jo teistumo laikotarpiu negali būti keliama bankroto byla, jei dėl tų nusikalstamų veikų jis tapo nemokus. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktu, bankroto bylą atsisakoma kelti paaiškėjus, jog fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas neteistas, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, taip pat nėra registruotas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Duomenų kad, pareiškėjas būtų buvęs kokio nors juridinio asmens dalyviu, kuriam iškelta bankroto byla, byloje nėra.

Pareiškėjui G. V. Latvijos Respublikos Vidžemės rajono teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta nurodant nutraukimo pagrindą – „nustatyti apribojimai fizinio asmens nemokumo proceso/skolų apmokėjimo procedūros taikymui“.

Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-462-230/2021 nurodė, kad sprendžiant ar pareiškėjui gali būti iškelta bankroto byla Lietuvos Respublikoje yra taikytinos Latvijos Respublikoje iškeltos nemokumo bylos teisinės pasekmės, kurios, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2015/848 3 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 19, 20, 32 straipsnių nuostatas, yra nustatytinos pagal Latvijos Respublikos teisę. Atsižvelgiant į tai, teismas turi išsiaiškinti, ar Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas numato ir, jei numato, tai kokius konkrečiai, apribojimus pakartotinai iškelti fizinio asmens bankroto (nemokumo) bylą per tam tikrą laiko tarpą nuo bankroto (nemokumo) bylos nutraukimo.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi kreipėsi į kompetentingą Latvijos Respublikos instituciją per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, su prašymu suteikti teisinę pagalbą, t. y. pateikti duomenis, susijusius su šio ginčo atveju taikytinos Latvijos teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną Latvijos Respublikoje, atkreipiant ypatingą dėmesį: 1) ar Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas numato ir, jei numato, tai kokius konkrečiai, apribojimus pakartotinai iškelti fizinio asmens bankroto (nemokumo) bylą per tam tikrą laiko tarpą nuo bankroto (nemokumo) bylos nutraukimo; 2) ar Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas numato ir, jei numato, tai kokius konkrečiai, apribojimus pakartotinai iškelti fizinio asmens bankroto (nemokumo) bylą per tam tikrą laiko tarpą nuo bankroto (nemokumo) bylos nutraukimo, kai bylos nutraukimo pagrindas yra „nustatyti apribojimai fizinio asmens nemokumo proceso/skolų apmokėjimo procedūros taikymui“.

2021 m. gruodžio 28 d. Latvijos ministerija pateikė informaciją, nurodydama, kad fizinio asmens nemokumo bylos procesas (bylos Nr. C21072415) buvo nutrauktas nepanaikinant skolininko įsipareigojimų. Todėl šiuo konkrečiu atveju, taikytina Latvijos įstatymo dėl nemokumo 130 skyriaus 5 dalis, pagal kurią byla dėl fizinio asmens nemokumo nebus keliama asmeniui, kurio atžvilgiu per paskutinius vienerius metus iki fizinio asmens nemokumo bylos iškėlimo buvo nutrauktas fizinio asmens nemokumo bylos procesas nepanaikinant susijusių įsipareigojimų. Iš nurodytos informacijos matyti, kad vienerių metų ribojimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui yra pasibaigęs, todėl šiuo bankroto byla pareiškėjui gali būti keliama.

Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindu atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt. 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne) atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020). Vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio.

Byloje duomenų apie sudarytus pareiškėjo sandorius, kurie pažeistų kreditorių interesus, nėra. Pažymėtina, kad vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 3 dalimi, iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 str. nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civ. b. Nr. e3K-3-134-219/2020).

Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017, 27 punktas).

Šiuo atveju pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kredito sutartį sudarė neketindamas jos vykdyti, jo teigimu kredito sutartis buvo sudaryta jo draugo M. B. naudai, esą tarp jų buvęs susitarimas, kad solidarią prievolę pagal kredito sutartį vykdys M. B..

Iš Latvijos Respublikos Vidžemės rajono teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turinio matyti, kad pareiškėjo bankroto (nemokumo) byla Latvijos Respublikoje iš esmės buvo nutraukta dėl to, jog pareiškėjas nevykdė bankroto ar įsipareigojimų padengimo procedūroje numatytų pareigų, apsunkinant efektyvią bankroto proceso eigą. Latvijos Respublikos teismo sprendime taip pat nurodyta, kad „skolininkas (t. y. pareiškėjas) tik formaliai deklaravo savo pagrindinių interesų vietą Latvijoje; nuslėpė faktines aplinkybes nuo kreditorių, administratoriaus ir teismo <...> esama situacija yra absoliuti kliūtis G. V. fizinio asmens nemokumo proceso eigai Latvijos Respublikoje“.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas G. V. ir I. S., ketindami sudaryti santuoką, sudarė ikivedybinę sutartį ir nustatė turtines tarpusavio teises ir pareigas santuokos metu ir po jos nutraukimo. Šalys sutarė, kad bet koks turtas (turinės teisės, prievolės ir kita), kuris kiekvienos iš šalių buvo įgytas iki šios sutarties įsigaliojimo dienos yra kiekvienos iš jų asmeninė nuosavybė. Sutarties 9 punktu šalys sutarė, kad kiekviena iš šalių pagal savo prievoles atsakys tik savo asmeniniu turtu. Vedybų sutartimi šalių turtinėms teisėms ir prievolėms taikomas visiško atskirumo teisinis režimas. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė įsigijo būstą, būsto įsigijimui jai suteiktas 80 000 Eur kreditas.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu jo pajamas sudaro 630 Eur bedarbio pašalpa, 300 Eur skiria vaiko išlaikymui. Pareiškėjo išlaidų sąmatoje nurodyta, kad pareiškėjas 200 Eur skiria būsto paskolai (žmonos vardu), 50 Eur – vartojimo paskolai (imta asfaltui, žmonos vardu), 190 Eur – automobilio lizingui (mamos vardu, moka žmona, posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad lizingą už 2016 m. gamybos pirktą naują automobilį padeda mokėti mama, kartais ir jis pats moka), 105 Eur – mokesčiams (žiemą daugiau), 13 Eur saugos tarnybai, 9 Eur – internetas, 100 Eur kuras, 52 Eur – Ikea baldų lizingas (žmonos vardu), 38 Eur skalbimo mašinos lizingas (žmonos vardu), 300 Eur – maistas, 40 Eur – sporto klubas abiem, 40 Eur – telefono sąskaitos, viso 1 137 Eur. Taigi pareiškėjo išlaidos sudaro 1 437 Eur, o pajamos šiuo metu sudaro 630 Eur. Iš pareiškėjo pateiktos išlaidų sąmatos matyti, kad pareiškėjas vykdo prievoles kitų asmenų kreditoriams, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų dėjęs kokias nors pastangas atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nėra atviras siekiantis bendradarbiauti su savo kreditoriais.

Pažymėtina, kad bankrotas iškeliamas fiziniam asmeniui, vertinant jo bendrą nemokumo būklę, kaip ir vertinant jo sąžiningumą bendrąja prasme dėl visų aktualiu laikotarpiu atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus, todėl toks jo tyčinis veikimas/neveikimas pripažintinas nesąžiningu, pats pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas, o jam iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, pareiškėjo pareiškimas netenkintinas, jam bankroto bylą kelti atsisakyta dėl pareiškėjo nesąžiningumo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 11,67 Eur, kurios valstybei priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti G. V. fizinio asmens bankroto bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjui G. V. fizinio asmens bankroto bylą paskelbti viešai, informuoti antstolį Aleksandrą Selezniovą, kuriam yra pateiktas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš G. V., bei kredito įstaigas, kuriose yra pareiškėjo sąskaitos.

Priteisti iš G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,67 Eur (vienuolikos eurų ir 67 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šias išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5662.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.