- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-359-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18433-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., uždaroji akcinė bendrovė „A. namai“, uždaroji akcinė bendrovė „Alpra LT“, Estateguru
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Daivos Milevičienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „A. namai“, uždaroji akcinė bendrovė „Alpra LT“, Estateguru tagatisagent OU, A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Daiva Milevičienė (toliau – ir pareiškėja arba antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė skirti A. B. 300 Eur baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 19 d. iki ekspertui V. S. bus suteiktos sąlygos apžiūrėti ir įvertinti nekilnojamo turto objektus – 0,1362 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 824,01 kv. m ploto negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, jog antstolė vykdo vykdomąjį dokumentą pagal notaro vykdomuosius įrašus Nr. 5530/2024 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 5532/2024 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus dėl hipoteka užtikrintų reikalavimų išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) ,, Alpra LT“, išieškotojo Estateguru tagatisagent OU naudai. Įkaito davėjas UAB ,,A. namai“ (toliau – ir įkaito davėjas). Išieškotinos sumos dydis su vykdymo išlaidomis pareiškimo teikimo dieną sudaro 6 394 384,77 Eur.
3. Vykdant vykdomąsias bylas, areštuotas įkaito davėjui nuosavybes teise priklausantis turtas. 2024 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. S-24-12-5019 nutarta paskirti ekspertizę areštuoto ir iš varžytinių realizuotino skolininkui UAB ,,Alpra LT“ ir įkaito davėjui UAB ,,A. namai“ nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertės nustatyti. Įkaito davėjas, atstovaujamas direktoriaus A. B., įpareigotas sudaryti galimybę ekspertui apžiūrėti vertinamą turtą ir pateikti visus turto vertinimui reikalingus dokumentus.
4. 2024 m. liepos 24 d. paskirtu laiku įkaito davėjo vadovas A. B. nesudarė sąlygų ekspertui apžiūrėti areštuotų nekilnojamojo turto objektų, nurodydamas ekspertui, kad artimiausiu metu neplanuoja sudaryti sąlygų apžiūrėti areštuotus objektus. Nepateikė ir turto vertinimui reikalingų dokumentų. 2024 m. rugpjūčio 7 d. antstolės reikalavimu A. B. buvo įpareigotas per 5 dienas nuo reikalavimo išsiuntimo sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti areštuotą bei įkeistą turtą. Taip pat buvo informuotas, kad nevykdant nurodytų reikalavimų, jam gali būti paskirta bauda. A. B. informavo, kad yra išvykęs atostogų ir galės derinti laiką dėl objektų apžiūros tik po 2024 m. rugpjūčio 29 d. Vėliau, 2024 m. rugsėjo 10 d. ekspertui kreipiantis į A. B. dėl turto apžiūros, buvo gautas atsakymas, kad jis yra nedarbingume ir sąlygas apžiūrėti turtą galės sudaryti 2024 m. rugsėjo 18-20 d., tačiau sąlygos nebuvo sudarytos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi antstolės pareiškimą dėl baudos paskyrimo tenkino iš dalies ir paskyrė UAB ,,A. namai“ vadovui A. B. 6 900 Eur baudą už antstolės 2024 m. kovo 7 d. patvarkymo Nr. S-24-12-5019 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Kitą pareiškimo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad tiek skolininko UAB „Alpra LT“, tiek įkaito davėjo UAB „A. namai“ vadovas yra A. B.. Antstolės reikalavimai nėra įvykdyti, byloje nėra duomenų, kad antstolio reikalavimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių.
7. Teismas sprendė, jog įkaito davėjo nurodytos reikalavimo nevykdymo priežastys tiesiogiai susijusios su aplinkybėmis, sąlygotomis jo vadovo elgesio. Įvertino tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad įkaito davėjas negalėjo įvykdyti antstolio reikalavimo pats arba pasitelkdamas atstovą.
8. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad antstolės patvarkymo nevykdymas trukdo antstolei įvertinti areštuotą turtą ir vilkina jo realizavimo procesą, vykdomasis dokumentas neįvykdytas, o išieškoma suma yra didelė (sudaro net 6 049 488,56 Eur). Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, esančio įkaito davėjo valdyme, yra vienintelė priverstinio vykdymo priemonė.
9. Nustatė, jog antstolės patvarkymas nevykdomas nuo 2024 m. liepos 19 d., t. y. nuo teismo eksperto pareikalavimo sudaryti sąlygas apžiūrėti areštuotą turtą. Į teismą dėl antstolės reikalavimų nevykdymo antstolė kreipėsi 2024 m. rugsėjo 25 d. Teismas konstatavo, kad antstolės reikalavimo nevykdymo laikotarpis tęsiasi 69 dienas. Atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, jog antstolės prašymas skirti baudą iki antstolio reikalavimo įvykdymo yra nepagrįstas, kadangi bauda taikoma kaip sankcija už kiekvieną antstolio reikalavimo neįvykdymo dieną.
10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad anksčiau nebuvo skirta bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą, skyrė įkaito davėjui po 100 Eur baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant už 69 dienas, iš viso – 6 900 Eur. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, kuris patvirtino, kad antstolės patvarkymo įteikimo momentu ir antstolės reikalavimo nevykdymo laikotarpiu UAB „A. namai“ vadovu buvo A. B., todėl jis yra atsakingas už antstolio patvarkymų vykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. B. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2024 m. spalio 10 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis), suinteresuotam asmeniui A. B. skiriant ne didesnę nei 700 Eur dydžio baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Skundžiama nutartimi paskirta bauda yra neprotingai didelė, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai, suformuotai sprendžiant klausimus dėl baudų skyrimo (jų dydžių parinkimo) analogiškose ar panašiose situacijose.
11.2. Atlikus tokios teismų praktikos analizę matyti, kad joje fiziniams asmenims (juridinių asmenų vadovams) paskirtų baudų dydžiai yra ženkliai mažesni, lyginant su skundžiama nutartimi.
11.3. Skundžiama nutartimi buvo parinkta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną (69 x 300 = 6 900), nors nagrinėta situacija nėra išskirtinė.
11.4. Iki skundžiamos nutarties įteikimo apeliantas buvo pasirengęs sudaryti sąlygas antstolės pasitelktam teismo ekspertui nekilnojamojo turto vertintojui įvertinti ginčo turtą, ką patvirtina 2024 m. lapkričio 18 d. elektroninis laiškas.
11.5. Skundžiama nutartis CPK 123 str. numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikta, apie skundžiamos nutarties priėmimo faktą suinteresuotas asmuo sužinojo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. el. laiško.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies antstolės pareiškimas dėl baudos paskyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. susirašinėjimus elektroniniu paštu su ekspertu ir Vilniaus apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretore.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimą dėl baudos paskyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą nagrinėjo nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neturėjo galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma, todėl su atskiruoju skundu pateikti įrodymai į nagrinėjamą bylą priimami.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nurodė, jog pirmosios instancijos teismo paskirta, CPK 585 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta maksimali 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną (69 x 300 = 6 900) yra neprotingai didelė, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai, suformuotai sprendžiant klausimus dėl baudų skyrimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.
20. Remiantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsni 1 dalimi, antstolis tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).
21. CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė – antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi, ši norma padeda užtikrinti antstoliui galimybę tinkamai atlikti įstatymu jam pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese.
22. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 585 straipsnio 2 dalyje nurodytas maksimalus 300 Eur baudos dydis už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną, tačiau teismas, remdamasis aplinkybių visuma, parenka kiekvienu atveju individualiai skiriamos baudos dydį, neperžengdamas maksimalios 300 Eur ribos.
23. Remiantis kasacinio teismo praktika, asmeniui procesinė atsakomybė pagal CPK 585 straipsnio 2 ar 3 dalį netaikytina, jeigu nustatoma, kad egzistavo faktinės (pvz., informacija neišsaugota) ar teisinės (pvz., įstatyme nustatytas aiškus draudimas teikti informaciją) aplinkybės, dėl kurių objektyviai antstolio reikalaujama informacija negalėjo būti pateikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023).
24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5530/2024 ir vykdomąjį įrašą Nr. 5532/2024 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl hipoteka užtikrintų reikalavimų išieškojimo iš skolininko UAB „Alpra LT“, išieškotojo Estateguru tagatisagent OU naudai; įkaito davėjas – UAB „A. namai“. Valstybės įmonės (toliau - VĮ) ,,Registrų centas“ duomenimis, UAB ,,Alpra LT“ ir UAB ,,A. namai“ vadovas yra A. B. (apeliantas). Vykdymo procese antstolė areštavo įkaito davėjui nuosavybes teisę priklausantį turtą, kuriam remiantis 2024 m. kovo 7 d. patvarkymu (Nr. S-24-12-5019), paskirta turto vertinimo ekspertizė ir įpareigojo įkaito davėją sudaryti galimybę ekspertui apžiūrėti vertinamą turtą ir pateikti visus turto vertinimui reikalingus dokumentus.
25. Apeliantas A. B. 2024 m. liepos 18 d. buvo informuotas eksperto, kad 2024 m. liepos 24 d. 12.00 val. bus vykdoma vertinamo turto apžiūra, tačiau nesudarė sąlygų ekspertui apžiūrėti turto. Be to, telefonu ekspertui nurodė, kad neketina artimiausiu metu sudaryti sąlygų ekspertui apžiūrėti areštuotus nekilnojamojo turto objektus bei nepateikė turto vertinimui atlikti reikalingų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo, jog apeliantas, kaip įkaito davėjo vadovas, kaltas dėl antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymo bei nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl vengia atlikti nurodytus veiksmus. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad antstolio reikalavimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių.
26. Pažymėtina, kad antstolė 2024 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimu pareikalavo dar kartą, tik šįkart per 5 dienas nuo reikalavimo išsiuntimo dienos sudaryti sąlygas antstolės paskirtam ekspertui apžiūrėti areštuotą ir įkeistą nekilnojamąjį turtą bei pateikti visus eksperto prašomus ir turto ekspertizės atlikimui reikalingus dokumentus. Apeliantas šiuo atveju nurodė, kad yra išvykęs iš Lietuvos atostogauti ir paaiškino, jog apžiūros laiką gali suderinti nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d., tačiau 2024 m. rugsėjo 10 d. ekspertui kreipiantis nurodė, jog yra nedarbingume ir dėl ligos sąlygas apžiūrėti vertinamą turtą galės sudaryti tik 2024 m. rugsėjo 18-20 dienomis, tačiau ir vėl to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje nėra įrodymų, kad įkaito davėjas negalėjo įvykdyti antstolio reikalavimo pats arba pasitelkdamas atstovą, kad apeliantas nesiėmė jokių priemonių vykdyti antstolės įpareigojimų nei dėl turto apžiūros, nei teikiant reikiamus dokumentus ekspertui.
27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog teisinga skirti po 100 Eur baudą už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant už 69 dienas, iš viso – 6 900 Eur. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikotarpį skaičiavo nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. Vertino, jog antstolio nevykdymo laikotarpis tęsiasi 69 dienas.
28. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo, kad apeliantas neįvykdė antstolės reikalavimo. Apeliantas neginčija šio fakto, o tik prašo sumažinti paskirtą baudą, skiriant ne didesnę nei 700 Eur baudą.
29. Nors apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė maksimalią 300 Eur baudą, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad apeliantui anksčiau nebuvo skirta bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą, skyrė po 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Šiuo atveju akivaizdu, kad nurodyti apelianto atskirojo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes skundžiama nutartimi nebuvo taikoma CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta 300 Eur bauda.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs su atskiruoju skundu pateiktus elektroninius laiškus (susirašinėjimus), pažymi, kad pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį pareiškimai teismui vykdymo proceso metu nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Todėl atmestini kaip neturintys įtakos sprendimo priėmimui apelianto argumentai, susiję su tuo, jog jis apie teismo posėdį nežinojo, jog apie skundžiamos nutarties priėmimo faktą suinteresuotas asmuo sužinojo tik iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. elektroninio laiško. Be to, vien ta aplinkybė, jog skundžiama nutartį apeliantas gavo elektroniniu paštu apelianto nurodomą dieną, nepaneigia apelianto pareigos vykdyti antstolės nurodytų reikalavimų.
31. Pažymėtina, kad išieškotinos sumos dydis su vykdymo išlaidomis sudarė 6 394 384,77 Eur. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši suma yra didelė. Be to, apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kodėl paskirta bauda turėtų būti mažinama. Pateiktame susirašinėjime elektroniniu paštu su ekspertu apeliantas nurodė, kad dokumentus, reikalingus turto vertinimui, ekspertui atsiųs 2024 m. lapkričio 7 d., tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. 2024 m. lapkričio 18 d. siųstame elektroniniame laiške ekspertui apeliantas nurodė, kad objektą vertinimui galima būtų apžiūrėti ketvirtadienį arba penktadienį. Darytina išvada, kad tai galėjo būti 2024 m. lapkričio 21-22 dienomis. Šiuo atveju ekspertas dėl asmeninių priežasčių negalėjo atvykti ir nurodė, kad apeliantas gali pateikti ekspertui reikalingus dokumentus vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad visą tą laiką apeliantas ne tik kad nesuteikė galimybės ekspertui apžiūrėti objektą, bet ir nepateikė prašomų dokumentų, kurie nurodyti ir eksperto siųstame elektroniniame laiške 2024 m. spalio 25 d.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad apeliantas savo veiksmais sąmoningai nevykdė antstolės teisėto nurodymo. Antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie apelianto nėra nuginčyti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Darytina išvada, kad nėra pagrindo mažinti paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, kad apeliantui paskirta 6 900 Eur bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą yra proporcinga, pagrįsta ir teisėta.
33. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus bei nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
35. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.