- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- e2-1254-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01213-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Kreditorius
- R. P., akcinės bendrovės „Citadele“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių R. P. ir akcinės bendrovės „Citadele“ bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4162-866/2016, kuria tenkintas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Degris“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „TOP CONSULT“ įgalioto asmens E. S. skundas dėl BUAB „Degris“ 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ įgaliotas asmuo E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. vasario 19 d. įvykusio BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo nutarimą 3 – uoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d.; patvirtinti BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d.; panaikinti 2016 m. vasario 19 d. įvykusio BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo nutarimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Degris“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos; patvirtinti BUAB „Degris“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą: 35 000 EUR (be PVM) (iš jų 20 000 EUR bankroto administratoriaus atlyginimui, kitoms išlaidoms – 15 000 EUR) visam BUAB „Degris“ bankroto procesui, t. y. nuo įmonės bankroto pradžios (2013 m. liepos 11 d.) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Nurodė, kad 2016 m. vasario 19 d. įvykusio BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo metu raštu balsavo 4 kreditoriai: VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Lietuvos žirgynas“, VĮ Turto bankas, R. P.. Bendra susirinkime balsavusių balso teisę turinčių kreditorių reikalavimų suma yra 337 433,67 EUR arba 54, 68 proc. Ginčijami nutarimai priimti nepateikiant jokios tokio balsavimo motyvacijos ar alternatyvių nutarimų projektų. Pareiškėjo teigimu, jis tiek pirmajame (2014 m. kovo 21 d.), tiek pakartotiniame (2014 m. kovo 24 d.), tiek trečiajame (2014 m. spalio 8 d.) kreditorių susirinkime pasiūlė kreditoriams patvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą. Kreditoriai, balsavę prieš administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimą, jokių pastabų ar pasiūlymų dėl jos nepateikė, t. y. nenurodė jokių administratoriaus neatliktų ar netinkamai atliktų veiksmų bei ataskaitos neteisingumo, nesutikimo motyvus nurodė tik teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Iki kreditorių susirinkimo dienos nei vienas kreditorius nesikreipė į administratorių dėl papildomų paaiškinimų ar informacijos apie ataskaitinį laikotarpį pateikimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad pateikė kreditoriams bankroto administravimo išlaidų sąmatos projektą, kuriame pagrindė 20 000 EUR atlyginimo ir 15 000 EUR kitų administravimo išlaidų dydį. Kreditorių susirinkimo nutarimas netvirtinti bankroto administravimo sąmatos nepagrįstais jokiais argumentais, pastabomis, alternatyviais pasiūlymais. Nepaisant sąmatos nepatvirtinimo, bankroto administratorius dar nuo 2013 m. liepos nuolat atsakinėja į kreditorių ir įvairių institucijų paklausimus, siunčia laiškus, teikia informaciją, dalyvauja teisminiuose ginčuose, teikia atsiliepimus į skundus.
Kreditorius VĮ „Turto bankas“ prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ dėl minėtų nutarimų 2016 m. vasario 19 d. balsavo raštu, pritardamas nutarimų projektams. Bankroto procedūros vyksta daugiau kaip du metus, pagrindinio kreditoriaus R. P. (49 proc.) pozicija visais klausimais balsuoti „prieš“ ir taip vilkinti bankroto procesą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Minėtas kreditorius yra buvęs BUAB „Degris“ vadovas, dėl kurio neteisėtų veiksmų BUAB „Degris“ kreditoriams buvo padaryta žala (teismas pripažino bankrotą tyčiniu), todėl akivaizdu, jog minėtas asmuo bankroto procese neturi tikslo ginti savo, kaip kreditoriaus, interesų, o siekia jį vilkinti ir išvengti teisinės atsakomybės už savo, kaip bendrovės vadovo, veiklą. Daugiau kaip du metus šio kreditoriaus iniciatyva nenustatoma administravimo išlaidų sąmata apriboja administratoriaus galimybes tinkamai atlikti bankroto procedūras. Ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos keliamas pakartotinai, nors yra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis analogišku klausimu, piktybiškai vengiama vykdyti teismo sprendimą. Grąžinimas iš naujo kreditorių susirinkimui svarstyti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą neišsprendžia ginčo, kadangi ir toliau pagrindinio kreditoriaus iniciatyva stabdomas ir vilkinamas nurodyto klausimo sprendimas.
Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad palaiko BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ skundą dalyje dėl administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. patvirtinimo, dalyje dėl 35 000 EUR administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo siūlo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkime, priimant nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, balsavo „prieš“ bei pateikė pasiūlymą administravimo išlaidoms nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos skirti 25 000 EUR, tarp jų ir atlyginimą administratoriui. Tokią sumą administravimo išlaidoms kreditorius siūlė ir 2015 m. birželio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime.
Kreditorius R. P. prašė atmesti UAB „TOP CONSULT“ skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad administratoriaus teiginys, jog nebuvo pateikta nei vieno alternatyvaus nutarimo projekto darbotvarkės klausimais, neteisingas. Pažymėjo, jog ne kartą buvo kreiptasi dėl alternatyvių pasiūlymų darbotvarkės klausimais, tačiau administratorius ne tik neįtraukė alternatyvių klausimų, bet informaciją siuntė likus ne daugiau nei trims dienoms iki susirinkimo. Dėl susidariusios situacijos, kreditoriaus manymu, yra atsakingas pats administratorius. Pažymėjo, kad informavo tiek administratorių, tiek kreditorius apie priežastis, kodėl balsavo „prieš“ administratoriaus pasiūlymus. Nurodė, kad ataskaitoje nėra informacijos už paskutinius beveik dvejus metus. Ataskaita negali būti tvirtinama su neaktualiais, senesniais nei dviejų metų, duomenimis, kurie neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Administratoriaus ataskaitą įmanoma svarstyti kreditorių susirinkime tik tuo atveju, jeigu ji būtų pateikta aktualiai datai bei papildyta kreditoriaus prašoma informacija. Kreditoriai siūlė alternatyvius pasiūlymus dėl administravimo išlaidų, tačiau jie nebuvo įtraukti į darbotvarkę. Kadangi įgaliotas asmuo yra advokatas, akivaizdu, kad išlaidų teisinėms paslaugoms jam nereikia, arba ta suma neturėtų viršyti 100 – 200 EUR pažymoms iš institucijų gauti. 2016 m. vasario 19 d. įvykęs BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimas bei jame priimti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ įgalioto asmens E. S. skundą tenkino; patvirtino BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d.; patvirtino 35 000 EUR dydžio (be PVM) bankroto administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Teismas nurodė, kad BUAB „Degris“ administratoriaus veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. nurodyti duomenys: bendra informacija apie BUAB „Degris“, BUAB „Degris“ dokumentai ir turtas, BUAB „Degris“ sudaryti sandoriai, duomenys apie ikiteisminį tyrimą, teisminiai ginčai, BUAB „Degris“ turtas, informacija apie BUAB „Degris“ darbuotojus, BUAB „Degris“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, BUAB „Degris“ debitoriniai įsipareigojimai, atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto nuostatas. Teismas atmetė kreditoriaus R. P. teiginius, kad ataskaita pateikta su neaktualiais duomenimis ir už neaktualų laikotarpį ir nurodė, kad bankroto byla BUAB „Degris“ iškelta dar 2013 m. gegužės 2 d., nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. liepos 11 d., taigi nuo šios dienos bankroto administratorius privalėjo vykdyti teismo nutartį ir atlikti įmonės bankroto procedūras. Ataskaita pateikta ne už visą bankroto procesą, o už apibrėžtą laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto nuostatas, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kreditorių susirinkimui teikiamos ir kitos administratoriaus veiklos ataskaitos. Teismas sprendė, kad kreditoriaus R. P. teiginiai dėl ataskaitos netinkamumo deklaratyvūs ir nepagrįsti, o BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ pateikta ataskaita už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. tvirtintina.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie bankrutuojančios įmonės finansinę padėtį, esamo turto ir turimų įsipareigojimų santykį, administratoriaus funkcijų mastą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad administratoriaus prašoma patvirtinti administravimo išlaidų sąmata – 35 000 EUR už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, yra pagrįsta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek kreditorius R. P., tiek VSDFV Vilniaus skyrius savo valiai dėl kreditorių susirinkimo metu sprendžiamų klausimų išreikšti pasirinko balsavimo raštu būdą, taip atsisakydami galimybės dalyvauti kreditorių susirinkime ir žodžiu užduoti klausimus administratoriui bei pareikalauti iš jo su nutarimo dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo priėmimu susijusių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, todėl negalima daryti išvados, kad administratorius netinkamai atsiskaitė kreditoriams dėl administravimo išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditoriai R. P. ir AB „Citadele“ bankas atskiruoju skundo prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) 2016 m. vasario 19 d. vykęs BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimas bei jame priimti nutarimai neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymų normoms, nei juridinio asmens steigimo dokumentams, nei protingumo ir sąžiningumo principams, nes ginčijami nutarimai nebuvo priimti bei juos, pašalinus visus kreditorių nurodytus neatitikimus, neaiškumus, galima teikti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
2) Bankroto administratorius nesiekia bendradarbiauti bei teikti informacijos apie bylos eigą kreditoriams, o tik siekia, kad būtų patvirtinta jo pateikta sąmata. Šią aplinkybę įrodo tai, kad 2015 m. birželio 18 d. ir 2015 m. birželio 19 d. kreditorių susirinkimuose buvo pateikta daugiau alternatyvių variantų dėl administravimo sąmatos tvirtinimo, už kuriuos kreditoriai turėjo galimybę balsuoti, tačiau šių pasiūlymų neliko 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime, jie net nebuvo įtraukti, nors tą padaryti buvo prašoma. Apeliantų nuomone, kreditorių pasiūlymai nebuvo įtraukiami kaip alternatyvūs variantai tik todėl, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikino apeliantui R. P. taikytas neteisėtas laikinąsias apsaugos priemones, kurios draudė jam balsuoti kreditorių susirinkimuose, ir bankroto administratorius tyčia netraukia į kreditorių susirinkimus jam nepalankių pasiūlymų.
3) Bankroto administratorius nėra pateikęs kreditorių susirinkimui visos medžiagos, kuri pagristų jo prašomą patvirtinti administravimo sąmatą, todėl tokia sąmata pirmosios instancijos teismo negalėjo būti tvirtinama vien pagal pateiktą vienašalį bankroto administratoriaus priedą, be jį pagrindžiančių dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
4) Pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes tiek administratoriaus ataskaitos tvirtinimas, tiek administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, yra priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčijamus nutarimus, turėjo įpareigoti kreditorių susirinkimą svarstyti juos iš naujo.
5) Kreditoriai nei viename iš kreditorių susirinkimų negalėjo pateikti pastabų dėl ataskaitos, užduoti klausimų bei gauti paaiškinimų iš bankroto administratoriaus. Šią aplinkybę įrodo bankroto administratoriaus atsakymas į apelianto užklausą, kurioje akivaizdžiai nurodoma, kad kreditoriai, kurių reikalavimo sumos vertinė išraiška nesudaro daugiau nei 50 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, negali pateikti savo pasiūlymų, pastabų, bei iš esmės užduoti klausimų. Bankroto byloje nėra nei vieno kreditoriaus, kurio reikalavimo sumos vertinė išraiška sudarytų daugiau nei 50 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl akivaizdu, kad bankroto administratorius diskriminuoja kreditorius bei ignoruoja jų teisėtus interesus bankroto byloje.
6) Bankroto administratorius neteikia kreditoriams jokių paaiškinimų bei informacijos apie jo veiklą per paskutinius dvejus metus. Apeliantas R. P. ne kartą prašė bankroto administratoriaus papildyti ataskaitą bei įtraukti papildomą informaciją, tačiau į apelianto prašymus ne tik kad nebuvo atsižvelgta, bet ir buvo pateiktas nepagrįstas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo neteisėtai siekiama apriboti apelianto R. P. galimybes teikti pastabas, pasiūlymus bei užduoti klausimus administratoriui. Nėra suprantama, kaip pirmosios instancijos teismas galėjo tvirtinti ataskaitą, dėl kurios ne kartą buvo keliami klausimai, ir kurios duomenys galimai yra paneigti paskutinių dviejų metų bankroto administratoriaus veiklos. Bankroto administratoriaus ataskaita gali būti patvirtinta kreditorių susirinkime tik tuo atveju, jeigu bankroto administratorius pašalins visus neaiškumus bei pateiks kreditoriams detalią informaciją apie bankroto bylos eigą.
Atsiliepimas
BUAB „Degris“ administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ įgaliotas asmuo E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 nutarė patvirtinti bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius bei atlyginimo administratoriui nustatymo taisykles. Pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 nutarimu Nr. 647, BUAB „Degris“ priskiriama prie didelių įmonių. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai yra ženkliai didesni nei pirmosios instancijos teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata BUAB „Degris“ administravimui.
2) Apeliantai nenurodo, kokias konkrečiai apeliantų subjektines teises, kokia apimtimi ar kokiu būdu tariamai pažeidžia pirmosios instancijos teismo nutartis. Apeliantas AB „Citadele“ bankas apskritai nebalsavo 2016 m. vasario 19 d. vykusiame BUAB „Degris“ kreditorių susirinkime. Apeliantas R. P., balsuodamas „prieš“ nutarimų projektus, nepateikė jokių alternatyvių pasiūlymų, pastabų ar kitaip neišreiškė motyvuotos savo pozicijos.
3) Apeliantai suabsoliutina ĮBĮ 23 straipsnio nuostatomis įtvirtintų kreditorių teisių ir kompetencijos išimtinumą. Kreditoriaus balsavimas „prieš“ bankroto administratoriaus siūlomą bankroto administravimo sąmatą, nepateikiant jokios savo pozicijos, laikytinas kreditoriaus išreikšta pozicija dėl bankroto administravimo paslaugų neatlygintinumo, su kuria bankroto administratorius nesutinka ir tuo pagrindu inicijavo teisminį ginčą, prašydamas teismo priimti sprendimą ginčo klausimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, yra ne ĮBĮ nuostatų, BUAB „Degris“ kreditorių teisių ar interesų, pažeidimas, o BUAB „Degris“ bankroto proceso administravimo paslaugas teikiančio asmens teisių apgynimas.
4) Apeliantai nepateikė jokių argumentų dėl administratoriaus veiklos ataskaitos netvirtinimo. AB „Citadele“ bankas BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimuose balsavo „už“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimą. Toks niekuo nemotyvuotas pozicijos keitimas negali būti vertinamas kaip argumentas teisminiame ginče, ypač kad AB „Citadele“ bankas apskritai nebalsavo 2016 m. vasario 19 d. vykusiame BUAB „Degris“ kreditorių susirinkime.
5) Apeliantai teigia, kad atsakovas nesiekia bendradarbiauti bei teikti informacijos apie bylos eigą kreditoriams, o tik siekia, kad būtų patvirtinta jo pateikta sąmata, ir kaip tą įrodančią aplinkybę nurodo, kad 2015 m. birželio 18 d. ir 2015 m. birželio 19 d. kreditorių susirinkimuose buvo pateikta daugiau alternatyvių variantų dėl administravimo sąmatos tvirtinimo. Tačiau šioje byloje sprendžiamas 2016 metu vasario 19 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimas, todėl nėra aišku, kokią reikšmę ir įtaką, priimant 2016 m. vasario 19 d. nutarimus, turėjo ar galėjo turėti 2015 m. vykusių susirinkimų priiminėti nutarimai.
Šalies argumentai
6) Skundo priedas Nr. 3 įrodo, kad atsakovas į BUAB „Degris“ kreditorių klausimus atsako ne formaliai, o pateikdamas išsamius situacijos paaiškinimus, savo veiksmų faktinius bei juridinius pagrindus, nuorodas į konkrečius teisės aktus, kuriais remiantis kreditoriui teikiamas atitinkamo turinio atsakymas ar bankroto administratoriaus nuomonė. Atsižvelgiant į BUAB „Degris“ bankroto byloje esančią medžiagą yra akivaizdu, kad R. P. yra informuotas apie bankroto administratoriaus veiklą.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pritaria bankroto administratoriaus pozicijai. Pažymi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji ĮBĮ pakeitimai, suteikiantys teismui teisę, esant ginčui dėl administravimo išlaidų dydžio, išsprendus klausimą iš esmės, nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patvirtino BUAB „Degris“ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ veiklos ataskaitą bei BUAB „Degris“ administravimo išlaidų sąmatą.
Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo
ĮBĮ 23 straipsnis įtvirtina kreditorių susirinkimo teises, tarp jų ir teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktu, jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą administratorių. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, priešingai nei teigia apeliantai, teismas turi teisę tvirtinti kreditorių susirinkimo nepatvirtintą administratoriaus veiklos ataskaitą. Pakartotinis ataskaitos svarstymas kreditorių susirinkime įstatymo leidėjo siejamas su administratoriaus pareiga pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus; tuo atveju, jei kreditoriai ataskaitai nepritaria nenurodydami jokių argumentų, pakartotinis ataskaitos svarstymas kreditorių susirinkime tampa beprasmiu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. patvirtinimo į teismą buvo kreiptasi kartu su skundu dėl 2014 m. spalio 8 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo nutarimų. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015 administratoriaus prašymo patvirtinti veiklos ataskaitą netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, įpareigodamas BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti 2014 m. spalio 8 d. susirinkimo darbotvarkės klausimus, tarp jų ir klausimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad 2014 m. spalio 8 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimas apskritai neįvyko, BUAB „Degris“ kreditoriams nepritarus kreditorių susirinkimo darbotvarkei, todėl ir klausimas dėl ataskaitos patvirtinimo ar nepatvirtinimo nebuvo svarstomas iš esmės. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad kreditoriais savo teisės, įtvirtintos ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte, dar nėra realizavę, todėl teismui taip pat neatsiranda pareigos vertinti prašomos patvirtinti ataskaitos turinį ir dėl to pasisakyti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo taip pat buvo sprendžiama 2015 m. birželio 19 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkime, kuriame 3.1-uoju darbotvarkės klausimu bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą nutarta patvirtinti, tačiau 2015 m. birželio 19 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo nutarimai buvo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi konstatavus procedūrinius kreditorių susirinkimo pažeidimus, o būtent, kad 2015 m. birželio 19 d. kreditorių susirinkime R. P. buvo nepagrįstai pritaikytas draudimas balsuoti.
Taigi, nesant procedūrinių pažeidimų, dėl BUAB „Degris“ administratoriaus veiklos ataskaitos buvo spręsta tik 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime, kurio 3 – uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta administratoriaus veiklos ataskaitos netvirtinti. Kreditorių susirinkimas, nepatvirtinęs administratoriaus veiklos ataskaitos, ataskaitos trūkumų bei termino trūkumams pašalinti nenurodė. Konkretūs administratoriaus ataskaitos trūkumai nėra nurodyti ir apeliantų atskirajame skunde, kuris iš esmės grindžiamas abstrakčiais teiginiais dėl bankroto administratoriaus ataskaitos neaiškumo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo.
Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010).
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatyta, kad administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Aptariamoje teisės normoje taip pat įvardinta, kokia informacija turi būti nurodyta pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje t. y. informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.
Kreditorių susirinkimo nepatvirtintoje BUAB „Degris“ administratoriaus veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. nurodyti duomenys: bendra informacija apie BUAB „Degris“, BUAB „Degris“ dokumentai ir turtas, BUAB „Degris“ sudaryti sandoriai, duomenys apie ikiteisminį tyrimą, teisminiai ginčai, BUAB „Degris“ turtas, informacija apie BUAB „Degris“ darbuotojus, BUAB „Degris“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, BUAB „Degris“ debitoriniai įsipareigojimai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirmoje BUAB „Degris“ administratoriaus veiklos ataskaitoje pateikta informacija iš esmės atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimus, todėl, nenustatęs ataskaitos trūkumų, kreditorių susirinkimas neturėjo pagrindo šios ataskaitos netvirtinti. Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad ataskaita pagrįstai nepatvirtinta, kadangi ji nėra parengta aktuliai datai. Kaip nustatyta šioje byloje, administratoriaus ataskaita atitiko pirmajam kreditorių susirinkimui teiktinos ataskaitos reikalavimus. Administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. patvirtinimas neužkerta kelio kreditorių susirinkimui reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų ataskaitas už vėlesnius laikotarpius bei spręsti dėl šių ataskaitų tvirtinimo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina atskirojo skundo argumentus, kad kreditoriai nei viename iš kreditorių susirinkimo negalėjo pateikti pastabų dėl administratoriaus ataskaitos, užduoti klausimus bei gauti paaiškinimus iš bankroto administratoriaus. Į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kad kreditoriai nebuvo informuoti apie 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimą, ar kad jų teisės dalyvauti minėtame kreditorių susirinkime, užduoti klausimus ar teikti pastabas bankroto administratoriui buvo kaip nors apribotos (CPK 178 straipsnis), todėl aptariami atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo
ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas įtvirtina kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia administravimo išlaidų sąmatą ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Klausimų, susijusių su administravimo išlaidomis, sprendimas priklauso kreditorių susirinkimo, bet ne teismo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių kompetencijai. Teismo įgalinimai spręsti tam tikrus su bankroto procesu susijusius klausimus gali atsirasti dviem pagrindais: kai jie aiškiai nurodyti įstatyme, arba kai teismas nustato, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatymu jam patikėtos kompetencijos, ir toks kompetencijos neįgyvendinimas gali pažeisti kreditorių interesus bei trukdyti bankroto bylos eigai. Nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją, siekiant bankroto procedūrų efektyvumo, tam tikrus klausimus, kuriuos įstatymas priskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai, gali išspręsti bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-387/2012).
Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad kreditorių susirinkimo nutarimu negalima sukurti tokios situacijos, kad bankroto administratorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, būtų teisinio neapibrėžtumo situacijoje dėl to, ar jo patirtos išlaidos kreditorių susirinkimo bus patvirtintos. Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Pagal administratoriaus pateiktus ir pagrįstus paskaičiavimus kreditorių susirinkimas patvirtina visų rūšių administravimo išlaidas a priori, bet ne post factum ir remdamasis patvirtinta išlaidų sąmata administratorius vykdo bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011). Tai reiškia, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra ne tik kreditorių susirinkimo teisė, bet ir pareiga, todėl teismas, nustatęs, kad kreditoriai nepagrįstai jos neįgyvendina, turėtų teisę pats išspręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstai konstatavo ginčijamo nutarimo nepatvirtinti administravimo išlaidų sąmatos neteisėtumą, kadangi pagal ĮBĮ nuostatas administravimo išlaidų sąmata turi būti patvirtinama jau pirmojo kreditorių susirinkimo. Be to, iš 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai, balsavę „prieš“ administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatą, savo nesutikimo su pateikta sąmata bei atskirais sąmatoje nurodytų išlaidų dydžiais motyvų nenurodė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės, neperduodant šio klausimo iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui.
Kaip jau minėta, tam, kad kreditorių kompetencijai priskirtas klausimas būtų teismo sprendžiamas iš esmės, turi būti nustatyta, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją ir toks delsimas trikdo bankroto proceso eigą, t.y. teismų praktikoje iš esmės buvo pripažįstama teismo teisė patvirtinti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms skirtą sąmatą, neskaitant administratoriaus atlyginimo. Nors VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio 1 d. įsigaliojo nauji ĮBĮ pakeitimai, tiesiogiai suteikiantys teismui teisę, esant ginčui dėl administravimo išlaidų dydžio, išsprendus ginčą iš esmės nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis), tačiau, remiantis ĮBĮ NR. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, šio įstatymo 9 straipsnis, įtvirtinantis ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimus, įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., t.y. dar negaliojo pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą nutartį. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su BUAB „Degris“ administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu (tai, kad sąmata buvo patvirtinta, tačiau atitinkamas nutarimas teismo panaikintas dėl kitų procedūrinių pažeisimų), nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos teismui įsikišti į išimtinę kreditorių susirinkimo kompetenciją.
Papildomai pažymėtina, kad byloje kartu su apelianto R. P. atsiliepimu į administratoriaus skundą dėl BUAB „Degris“ 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pateiktas R. P. 2016 m. vasario 17 d. laiškas BUAB „Degris“ bankroto administratoriui patvirtina, kad apeliantas BUAB „Degris“ 2016 m. vasario 19 d. kreditorių surinkimui teikė pasiūlymus, tarp jų ir pasiūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos. Apeliantas siūlė patvirtinti 6 000 EUR be PVM dydžio administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos (b. l. 43-45). Argumentai dėl 2016 m. vasario 19 d. BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimui teikto pasiūlymo dėl administravimo išlaidų sąmatos nurodyti taip pat ir suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime į administratoriaus skundą dėl BUAB „Degris“ 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, kuriame VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, jog 6 – uoju darbotvarkės klausimu balsavo „prieš“ administratoriaus pasiūlytą BUAB „Degris“ administravimo išlaidų sąmatą, pateikdamas pasiūlymą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro BUAB „Degris“ administravimo išlaidoms, tarp jų ir administratoriaus atlyginimui, skirti 25 000 EUR sumą. Byloje duomenų, kad minėti pasiūlymai BUAB „Degris“ 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime buvo svarstyti, taip pat kad kiti kreditoriai iki kreditorių susirinkimo arba susirinkimo metu buvo su jais supažindinti, nėra pateikta. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos (2016 m. vasario 19 d. vykęs BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimas 4-uoju darbotvarkės klausimu tokio tvarkos nepatvirtino), tačiau toks pažeidimas, kai apie iki kreditorių susirinkimo gautus pasiūlymus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio neinformuojami kiti kreditoriai, tokiu būdu nesudarant galimybių kreditorių susirinkimui svarstyti alternatyvių pasiūlymų dėl administravimo išlaidų sąmatos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas procedūriniu pažeidimu, galėjusiu nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Esant tokiam pažeidimui, pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkime neišspręsto klausimo negalėjo spręsti iš esmės, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo patvirtinta BUAB „Degris“ administravimo išlaidų sąmata, naikintina ir administravimo išlaidų sąmatos klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtinta BUAB „Degris“ 35 000 EUR dydžio (be PVM) bankroto administravimo išlaidų sąmata už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 11 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir šį klausimą perduoti iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.