Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant pareiškėjui D. B., jo atstovui advokatui V. J., suinteresuotam asmeniui R. B., jo atstovei advokatei I. M., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. ir suinteresuoto asmens R. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-467-470/2015 pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis R. B., Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant turtą valdyti juridinio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens R. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 2-8), prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jis po savo tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai valdyti. Nurodė, kad jo tėvas J. B. ir motina J. B. buvo 1968 metais išsituokę, tačiau 2011 metais sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuris teismo vėliau – 2013 metais – pripažintas negaliojančiu, dėl ko testamentinis paveldėjimas po tėvo mirties neatsirado. Mirus tėvui liko palikimas: trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), o taip pat viename iš jų stovintis gyvenamasis namas, lauko virtuvė ir kiti pastatai, kurie bendrai sudaro sodybą. Iki tėvo mirties jis su savo šeima gyveno kartu su tėvais ir nors sudarė atskiras šeimas bei vedė atskirus ūkius, tačiau daugelį darbų dirbo kartu su tėvu, o po tėvo mirties sodyboje toliau liko gyventi su savo šeima ir su motina, bei toliau tęsė turto priežiūrą ir tėvo turėtos žemės dirbimo darbus. Įstatymo nustatytu terminu jis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes tiek jis, tiek jo šeima, motina J. B. ir brolis R. B. buvo įsitikinę, kad visas tėvo turtas bendro sutuoktinių testamento pagrindu atiteko motinai. Apie tai, kad tėvų bendras sutuoktinių testamentas yra negaliojantis tapo žinoma praėjus maždaug metams po tėvo mirties, kai testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. Nurodė, kad po tėvo mirties jis faktiškai perėmė tėvo žemės sklypus, pastatus, gyvulius ir viso turto priežiūrą, todėl siekia įsiteisinti palikimo priėmimą per faktinį valdymą.

Suinteresuotas asmuo R. B. įstojo į bylą su savarankišku reikalavimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jis po savo tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Prašė pareiškėjo D. B. pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad po tėvo mirties jis perėmė tėvo daiktus: fotonuotraukas, dokumentus, laikrodį, chalatą, o taip pat jau pirmąjį pavasarį po tėvo mirties atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) į tėvų sodybą ir dirbo tėvo turėtą žemę, statė šiltnamį, augino daržoves, padėdavo ūkyje senyvai motinai. Pažymėjo, kad D. B. tėvo turėtos žemės nedirbo ir kito tėvo turto nepriėmė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimams neprieštaravo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu (b. l. 98–100) pareiškėjo D. B. ir suinteresuoto asmens R. B. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. B. ir suinteresuotas asmuo R. B. yra mirusiojo J. B. sūnūs (b. l. 30, 85 civilinė byla Nr. 2-2220-652/2013). Palikėjas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, civilinė byla Nr. 2-2220-652/2013). J. B. su J. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, patvirtintą Alytaus 2-ojo notarų biuro notarės R. S., šiuo testamentu turtas po vieno iš sutuoktinių mirties paliekamas mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui (b. l. 7, civilinė byla Nr. 2-2220-652/2013). Bendrąjį sutuoktinių testamentą 2013 m. spalio 17 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2220-652/2013 pripažino negaliojančiu, nustatęs, kad J. ir J. B. testamento sudarymo metu nebuvo santuokoje. Teismas konstatavo, kad dėl šios aplinkybės testamentinis palikimas po J. B. mirties neatsirado, bet atsirado įstatyminis paveldėjimas (CK 5.3 str. 1 d., 5.5 str. 1 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad pirmos eilės paveldėtojai po J. B. mirties yra jo sūnūs D. B. ir R. B., o J. B., teismui pripažinus bendrą sutuoktinių testamentą negaliojančiu, į paveldėtojų ratą nepatenka. Kitų tos pačios eilės įpėdinių nenustatė. Po J. B. mirties kaip jo palikimas liko sodyba ir trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas D. B. ir suinteresuotas asmuo R. B. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau kiekvienas nurodė, kad būtent jis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2, 3 d.).

Teismas pripažino, kad D. B. ar R. B. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neišreiškė valios priimti palikimą po tėvo J. B. mirties ir valdyti jį būtent kaip savo, kadangi D. ir R. B. buvo įsitikinę, kad palikimas atiteko motinai J. B., o jų atlikti veiksmai turto valdymo srityje vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens naudai, dėl ko sprendė, kad visą laiką iki testamento panaikinimo D. ir R. B. tėvo palikimą nors ir tvarkė, tačiau ne kaip savo nuosavybę, bet kaip motinai atitekusį daiktą ir tik jos interesais. Teismas, įvertinęs D. ir R. B. veiksmų pobūdį tvarkant daiktą kaip atitekusį trečiajam asmeniui, sprendė, kad jie nelaikė savęs paveldėto turto savininkais. Teismas konstatavo, kad turto, likusio po palikėjo mirties, tvarkymas kito asmens interesais nesudaro pagrindo pripažinti, kad asmuo turtą priėmė ir tvarkė kaip savo, laikydamas save to turto savininku, dėl ko abiejų įpėdinių reikalavimus dėl faktinio palikimo priėmimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 103–105) suinteresuotas asmuo R. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – jo, suinteresuoto asmens R. B., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, suformuluotos įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais.

2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nesivadovavo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais ir bendraisiais teisės principais.

3. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino apelianto aktyvių veiksmų, iš karto po tėvo mirties, trijų mėnesių laikotarpyje, kuriais jis faktiškai priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, siekdamas turėti jį savo nuosavybėje, tokiu būdu išreikšdamas valią įgyti nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Šiems veiksmams niekas neprieštaravo ir jų neginčijo.

Pareiškėjas D. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens R. B. apeliacinį skundą (b. l. 130–131) prašo šį apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo D. B. pareiškimą tenkinti visa apimtimi, o suinteresuoto asmens R. B. pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad R. B. nurodytos ir aplinkybės ir faktinė situacija byloje skiriasi esminiai. Jo paaiškinimai, jog jis priėmė faktiniu valdymu tėvo palikimą, prieštarauja J. B. argumentams, rašytiniai įrodymai yra datuoti vėlesnėmis nei 3 mėnesių po tėvo mirties datomis, be to, neatsirado nei vieno liudytojo, kuris patvirtintų faktinio valdymo po tėvo mirties aplinkybes. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. B. jei ir atliko veiksmus su mirusiojo turtu, tai nebuvo faktinis palikimo priėmimas, o mirusiojo sutuoktinės reikalų tvarkymas, kuris buvo atliktas gerokai vėliau nei trys mėnesiai po tėvo mirties, ką patvirtina byloje esantys įrodymai.

Apeliaciniu skundu (b. l. 115–117) pareiškėjas D. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo pareiškimą tenkinti, o suinteresuoto asmens R. B. pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas, padarė esminių procesinių pažeidimų bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad mirusysis J. B. buvo sudaręs keletą testamentų ir visais jais turtas ar didžioji jo dalis buvo palikta pareiškėjui D. B. ir nė viename iš jų nepaminėtas R. B..

3. Nurodo, kad teismas privalėjo individualizuoti savo poziciją kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu, kadangi jų veiksmai ir valia nebuvo bendri, įrodinėjimo priemonės byloje skyrėsi esminiai, todėl priimdamas sprendimą, nepagrįstai abu pareiškėjus ir jų reikalavimus vertino vienodai.

4. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjai gali pasinaudoti CK 5.57 str. nustatyta galimybe, privalėjo ne atmesti pareiškimus, o pareiškimams neatitinkant CPK 445 str. palikti juos nenagrinėtais, padarė nepagrįstą išvadą, kadangi netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas D. B. priėmė palikimą faktiniu valdymu.

5. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino esminių pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė dėl ko priėmė nemotyvuotą ir akivaizdžiai neteisingą sprendimą.

Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą (b. l. 127–129) prašo šį apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, suinteresuoto asmens R. B. pareiškimą tenkinti visa apimtimi, o pareiškėjo D. B. pareiškimą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu dėl to, kad tėvų 2011 m. lapkričio 29 d. sudarytas bendrojo sutuoktinių testamento turinys turėjo įtakoti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo D. B. reikalavimo atžvilgiu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tą aplinkybę, kad pareiškėjas D. B. per tris mėnesius nuo J. B. mirties nepriėmė palikimo. Nurodė, kad pareiškėjas pas tėvus gyveno kaip atskira šeima, kuri vedė atskirą ūkį, iki ir po velionio mirties, o tai, jam nesukuria nuosavybės teisės į tėvo turėtą nuosavybėje turtą. Pažymėjo, kad tėvui priklausančios turto dalies, kaip savininkas, jis niekuomet nevaldė ir jokie bylos duomenys, šių aplinkybių nepatvirtina, visus veiksmus po velionio mirties atliko deklaratyviai, norėdamas parodyti, kad jis palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareiškėjas D. B. ir suinteresuotas asmuo R. B. palaikė savo prašymus, nurodytus apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. ir J. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, kurį patvirtino Alytaus 2-ojo notarų biuro notarė R. S., šiuo testamentu turtas po vieno iš sutuoktinių mirties paliekamas mirusįjį pragyvenusiam sutuoktiniui (b. l. 7, civilinė byla Nr. 2-2220-652/2013). J. B. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 6, civilinė byla Nr. 2-2220-652/2013). Bendrąjį sutuoktinių testamentą 2013 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2220-652/2013 Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino negaliojančiu, nustatęs, kad J. ir J. B. testamento sudarymo metu nebuvo santuokoje. Teismas konstatavo, kad dėl šios aplinkybės testamentinis palikimas po J. B. mirties neatsirado, bet atsirado įstatyminis paveldėjimas (CK 5.3 str. 1 d., 5.5 str. 1 d. 1 p.), pirmos eilės paveldėtojai po J. B. mirties yra jo sūnūs D. B. ir R. B., o J. B., teismui pripažinus bendrą sutuoktinių testamentą negaliojančiu, į paveldėtojų ratą nepatenka. Kitų tos pačios eilės įpėdinių nenustatė.

Apeliaciniais skundais yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo D. B. ir suinteresuoto asmens R. B. pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimas naikintinas iš dalies ir priimtinas naujas sprendimas. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškėjas D. B. ir suinteresuotas asmuo R. B. byloje reiškia reikalavimus nustatyti juridinius faktus, kad kiekvienas jų, bet tik vienas, po jų tėvo J. B. mirties priėmė tėvo palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti.

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl suinteresuoto asmens su savarankišku reikalavimu R. B. apeliacinio skundo

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą pripažinti, kad jis po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė savo veiksmais pasiimant kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus: fotonuotraukas, dokumentus, laikrodį, chalatą, o taip pat tuo, kad jau pirmąjį pavasarį po tėvo mirties atvažiuodavo iš Alytaus į tėvų sodybą ir dirbdavo tėvo turėtą žemę, statė šiltnamį, augino daržoves, padėdavo ūkyje senyvai motinai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikštų šio asmens reikalavimų, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė teisingą išvadą, kad šie suinteresuoto asmens veiksmai, kuriuos jis atliko, neįrodo, kad jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, pagrįstai konstatavo, kad jo veiksmai vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens, motinos J. B. – naudai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes tik įvertinus konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis, paėmęs vieną ar kelis kilnojamuosius daiktus, elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą, nes palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Palikimo priėmimu taip pat paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007).

Šiai bylai aktualu ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikimą priėmusio asmens veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis, ne tik priėmė valdyti tam tikrus daiktus, tačiau ir atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia, pripažįsta, jog apeliantas, nors ir priėmęs tam tikrus daiktus valdyti, nebuvo aktyvus. Teismų praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.). Nagrinėjamu atveju apeliantas po tėvo mirties nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas išreiškė norą po tėvo mirties priimti jo palikimą (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad būtina įvertinti, ar apeliantas, vertinant jo elgesį paėmus kai kuriuos daiktus, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra nustatyta jokių duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, kad jis rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Akcentuotina, kad naudojimasis kai kuriais palikėjo kilnojamaisiais daiktais nereiškia teisės į palikimo priėmimą realizavimo, būtent aktyvūs veiksmai, nukreipti į daiktus, įeinančius į palikimo sudėtį, suteikia prielaidas palikimo priėmimui. Tai reiškia, kad apeliantas nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto R. B. veiksmai nėra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui nustatyti. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad dalyje dėl suinteresuoto asmens R. B., jo apeliacinio skundo argumentais, panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų šio asmens apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl pareiškėjo D. B. apeliacinio skundo

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas D. B. reikalavimą pripažinti, kad jis po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė tuo, kad iki tėvo J. B. mirties jis su savo šeima gyveno kartu su tėvais ir nors sudarė atskiras šeimas bei vedė atskirus ūkius, tačiau ūkio ir žemės tvarkymo darbus dirbo kartu su tėvu, o po jo mirties sodyboje toliau liko gyventi su šeima ir su motina, toliau tęsė tėvo turėto turto valdymo ir ūkio darbus tokiu būdu priimdamas tėvo palikimą per faktinį jo valdymą.

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Šioje byloje būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu pareiškėjas priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, visumą. Nustatyta, kad mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Reikšminga, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. B., nustatytu laiku priėmė mirusio, palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo sūnus pareiškėjas D. B. ir jo motina J. B., kadangi jie liko gyventi ir prižiūrėti tėvui priklausiusį gyvenamąjį namą ir žemės sklypus. 2013 m. spalio 17 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2220-652/2013 pripažino negaliojančiu sutuoktinių J. ir J. B. testamentą, pripažino, kad po J. B. mirties atsirado įstatyminis paveldėjimas (CK 5.3 str. 1 d., 5.5 str. 1 d. 1 p.), nustatė, kad pirmos eilės paveldėtojai po J. B. mirties yra jo sūnūs D. B. ir R. B.. Nustatyta, kad pareiškėjas D. B., liko gyventi tėvų gyvenamajame name, kuris po tėvo mirties tvarkė ir valdė likusį turtą iki pareiškimo teismui pateikimo dienos; tuo tarpu suinteresuotas asmuo R. B. gyveno atskirai. Be to, iš rašytinių įrodymų matyti, kad po (duomenys neskelbtini) tik pareiškėjas D. B. valdė ir tvarkė tėvo namą ir žemę, mokėjo mokesčius (b. l. 10, 58, 59, 132-154, civilinė byla Nr. 2-2220-652/213, b. l. 38, 39).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, suinteresuotas asmuo R. B. nenurodė jokių esminių aplinkybių, patvirtinančių, kad per tris mėnesius nuo J. B. palikimo atsiradimo dienos R. B. vardu buvo priimtas jo palikimas, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti. Daiktai, kuriuos po J. B. mirties paėmė R. B., yra įprastiniai namų apyvokos reikmenys. Aplinkybė, kad R. B. negyveno kartu su palikėju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įrodo, kad jis negalėjo paveldėti nurodytų daiktų, šiuos daiktus galėjo paveldėti tik pareiškėjas D. B. bei mirusiojo žmona J. B., gyvenę kartu su palikėju. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. B. įrodė, jog jis po tėvo mirties faktiškai priėmė tėvo palikimą.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas D. B. tėvo palikimą nors ir tvarkė, tačiau ne kaip savo nuosavybę, bet kaip motinai atitekusį daiktą ir tik jos interesais. Pažymėtina, kad pareiškėjas, dar tėvui esant gyvam, kartu su juo tvarkė, rūpinosi ir prižiūrėjo tėvui priklausiusį turtą, ši aplinkybė byloje nėra nuginčyta, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjo veiksmai atlikti po tėvo mirties vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens, motinos J. B. – naudai, yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, reikšmingos byloje dėl faktiško priėmimo palikimą valdyti, yra įpėdinio veiksmai, atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jos nustatomos ištyrus ir įvertinus visus įrodymus. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai bei paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas nepertraukiamai, iki ir po jo tėvo J. B. mirties, su savo šeima gyveno ir gyvena, prižiūrėjo ir prižiūri, rūpinosi ir vis dar rūpinasi tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiu turtu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo veiksmai nėra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui nustatyti. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjas D. B. priėmė palikimą po J. B. mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pareiškėjo D. B. pareiškimą patenkinant visiškai, suinteresuoto asmens R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Pareiškimą patenkinus, iš suinteresuoto asmens pareiškėjui priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 98 str. 1, 3 d.). Pareiškėjo išlaidos turėtos advokato pagalbai apmokėti – 289,62 Eur (1 000 Lt) (b. l. 78-79), atsižvelgiant į ginčo esmę, bylos sudėtingumą, vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p., 8.2 p., 8.18 p., yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo principus. Pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio už pareiškimą dalis sudaro 83,41 Eur (288 Lt) (b. l. 11, civilinė byla Nr. 2-2220-652/2013) ir apeliacinį skundą dalis sudaro 40 Eur (b. l. 118). Šios išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens su savarankišku reikalavimu R. B. CPK 88 str. 1 d. 1, 9 p. pagrindais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir dalyje dėl pareiškėjo D. B. reikalavimų ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimą patenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (įrašo nr. (duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 62 euro centus) advokato pagalbos išlaidų ir 123,41 Eur (vieną šimtą dvidešimt trys eurus ir 41 euro centą) žyminio mokesčio D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens su savarankišku reikalavimu R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.