Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-04-09 · Administracinė byla Nr. eAS-413-463/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-04-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI3-7938-423/2025Nutartis · 2025-06-16Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-09
Bylos Nr.
eAS-413-463/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00238-2025-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Lifosa“
Atsakovas
Nacionaliniam
Trečiasis asmuo
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
Administracinė byla Nr. eAS-413-463/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00238-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija), dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lifosa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2024 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. (2-23 4.80 Mr) PA-4954 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo Bendrovei nurodyta iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis taršos šaltiniuose ir apie tai pranešti NVSC, pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant). Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Patikrinimo akto galiojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2025 m. vasario 7 d. pateikė naują prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Patikrinimo akto dalies dėl nurodymo iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir TIPK leidimas) specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis Bendrovės taršos šaltiniuose, galiojimą.

II.

Regionų administracinis teismas vasario 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minėtą prašymą, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Šalies argumentai

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be kita ko, nurodė, kad NVSC kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) su reikalavimu inicijuoti TIPK leidimo pakeitimą, nustatant papildomą kvapų valdymo sąlygą: kartą per ketvirtį atlikti taršos šaltinių kvapo emisijos rodiklių laboratorinius tyrimus (NVSC Reikalavimas). Tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, su NVSC Reikalavimu pareiškėjas nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs Bendrovės 2025 m. sausio 30 d. raštą Agentūrai, nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su NVSC 2025 m. sauso 6 d. sprendime nurodytu siūlymu į Bendrovės TIPK leidimą įtraukti papildomą kvapų valdymo sąlygą „vieną kartą per ketvirtį atlikti taršos šaltinių kvapo emisijos rodiklių laboratorinius tyrimus“, kaip neproporcingu, pertekliniu, darančiu žalą Bendrovei, teikia paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo be NVSC Reikalavimo (siūlomos papildomos kvapų valdymo sąlygos) ir pasilieka teisę skųsti NVSC bei Agentūros sprendimus, kuriuose nustatytos papildomos kvapų valdymo sąlygos.

Teismas nurodė, kad prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę naujai pateikiami motyvai yra susiję su NVSC ir Agentūros sprendimais, kurie šioje byloje nėra ginčijami, todėl nelaikytini tiesiogiai susijusiais su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų įsiterpiama į kitus, ateityje tarp proceso šalių susiklostysiančius teisinius santykius. Reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos, jeigu jos susijusios su pareiškėjo teisių prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų.

Teismas sprendė, kad kiti prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės motyvai dėl galimo Bendrovės veiklos sustabdymo ir dėl to galbūt atsirasiančių neigiamų socialinių, ekologinių ir finansinių pasekmių, kai sustabdžius Bendrovės veiklą darbuotojai turės prastovas, o pati Bendrovė praras dideles pajamas, kad papildomos kvapų kontrolės priemonės pareikalaus papildomų lėšų ir sukels pareiškėjui žalą, yra menami, nukreipti į ateitį, todėl deklaratyvūs. Pareiškėjo teismui pateikti duomenys nepakankami siekiant įvertinti (nustatyti) jo nurodomas galinčias kilti dideles finansines bei materialines pasekmes ir (ar), kad tokių pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, o prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, taip pat nėra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos bylose, kuriose ginčai kilo dėl asmenų įgaliojimų pasibaigimo, teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo, todėl nelaikytini analogiškais ar panašaus pobūdžio ginčais, lyginant su nagrinėjama byla. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tik analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, šių kriterijų pareiškėjo nurodytos nutartys neatitinka, todėl teismas į pareiškėjo nurodytas nutartis neturi pagrindo atsižvelgti.

Teismas taip pat nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui teismui pateikti naują prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

III.

Pareiškėjas Bendrovė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei sustabdyti Patikrinimo akto dalį dėl nurodymo iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti TIPK leidimo specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytą leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis Bendrovės taršos šaltiniuose.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teigia, skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad NVSC nustatytas terminas pašalinti neatitikimus nėra pasibaigęs, nereiškia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma, kadangi pasibaigus šiam terminui šios priemonės taikymas prarastų prasmę.

Patikrinimo akto įvykdymas, kol byla neišspręsta, reikš tiesioginę grėsmę Bendrovės veiklos tęstinumui ir sukels neatitaisomas arba sunkiai atitaisomas pasekmes. NVSC 2025 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, siekdama inicijuoti TIPK leidimo sąlygų pakeitimą, pateikė pastabas dėl TIPKL paraiškos, dėl ko Agentūra Bendrovės paraišką atsisakė nagrinėti. Tai patvirtina, kad NVSC siekia sugriežtinti reikalavimus Bendrovei. Nesustabdžius Patikrinimo akto, atsiras reali grėsmė, kad bus panaikintas TIPK Leidimas, o Bendrovė praras teisę verstis veikla mažiausiai 5 m. Patikrinimo akto sustabdymas užkardys kelią Bendrovės veiklos sustabdymui, itin neigiamiems socialiniams ir ekonominiams padariniams (duomenys neskelbtini) ir didelėms finansinėms pasekmėms valstybei.

Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku – prašomu panaikinti skundžiamu aktu. Aplinkybė, kad NVSC 2025 m. sausio 6 d. sprendimas kreiptis į Agentūrą ir dėl to priimtas sprendimas nėra ginčijami byloje, nereiškia, kad šios aplinkybės nėra reikšmingos. Šios aplinkybės patvirtina neigiamą NVSC „nusiteikimą“ prieš pareiškėją.

Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nebūtų įsiterpiama į kitus ateityje tarp proceso šalių susiklostysiančius santykius. Santykiai tarp pareiškėjo ir NVSC jau susiklostę, kadangi NVSC dėl Bendrovės yra priėmusi Patikrinimo aktą. Vien tai, kad pareiškėjas papildomai nurodė, kad NVSC kreipėsi į Agentūrą, nereiškia, kad tarp Bendrovės ir NVSC susiklostė dar vienas atskiras santykis. Be to, Patikrinimo aktu nustačius antrą tariamą Bendrovės pažeidimą, NVSC įgijo formalią teisę pateikti sprendimą, kad Bendrovei reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas. Pareiškėjas siekia sustabdyti besitęsiančias nepagrįstas NVSC „atakas“ Bendrovės atžvilgiu, kurios lėmė kritinę situaciją pareiškėjui, bei kurios kelia realia grėsmę ūkinei komercinei veiklai. Teismo argumentai dėl būsimų ginčų yra nepagrįsti.

Net nesant suformuotos teisės aiškinimo taisyklės, teismai turėtų atsižvelgti į kitose bylose jau suformuotus reikalavimo užtikrinimo priemonių vertinimo ir taikymo principus, net jei tai buvo padaryta ne analogiškose bylose. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir prevenciškai, siekiant užkirsti kelią situacijai, kai pareiškėjo teisės ir teisėti interesai būtų nepataisomai pažeisti iki bylos išsprendimo iš esmės. Vien tai, kad skundžiamas aktas kol kas nesukėlė realių pasekmių, savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Šiuo metu teismo sprendimo vykdymas šioje byloje Bendrovei bus komplikuotas dėl to, kad teismas laiku nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių – bylinėjimasis dėl 2024 m. rugsėjo 27 d. NVSC patikrinimo akto tapo komplikuotas, nes skundžiamas Patikrinimo aktas privalės būti įvykdytas dar iki bylos išnagrinėjimo teisme, arba Bendrovė neteks TIPK Leidimo ir negalės vykdyti savo veiklos mažiausiai 5 m. TIPK Leidimo pakeitimas yra valstybės institucijos administracinis veiksmas (aktas), kuris nepriklauso vien nuo to, kad Bendrovė pateikia paraišką pakeisti tokį leidimą. 2025 m. vasario 17 d. sprendimu Agentūra nusprendė nepriimti ir nevertinti Bendrovės 2025 m. sausio 30 d. pateiktos paraiškos dėl formalių NVSC pastabų. Todėl įmanoma situacija, kad TIPK Leidimas gali būti panaikintas, nes bus vadovaujamasi duomenimis, įrašytais galiojančioje TIPK Leidimo versijoje. Pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų sustabdyti tolesni NVSC veiksmai, kurie yra nepagrįstai nukreipti į Bendrovės TIPK Leidimo panaikinimą. Priešingu atveju TIPK leidimo panaikinimas sąlygotų ne tik tiesioginę turtinę žalą, bet ir reikšmingas neigiamas socialines pasekmes (dėl žmonių atleidimų, valstybės biudžeto praradimo), atsirastų neigiami socialiniai, ekonominiai, ekologiniai ir kt. padariniai.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neigiami padariniai yra deklaratyvūs ir neapibrėžti – NVSC vykdoma kontrolė tiesiogiai kelia pavojų TIPK Leidimo galiojimui. Jei trečiojo NVSC patikrinimo metu būtų nustatytas TIPK Leidimo neatitikimas kvapų emisijos rodikliams, tai iškart nulemtų TIPK Leidimo sustabdymą, o tai reikštų gamybos veiklos nutraukimą neribotam laikui. TIPK Leidimo sustabdymas yra ne tik reali, bet ir tiesioginė grėsmė Bendrovės veiklai, o jo pasekmės būtų neatitaisomos. Neatitaisoma žala kyla ne tik iš tiesioginių finansinių nuostolių, bet ir iš ilgalaikių veiklos sustabdymo pasekmių. Gamybos sustabdymas gali lemti tiekimo sutarčių nutraukimą, klientų bei kvalifikuotų darbuotojų praradimą ir reikšmingą įmonės reputacijos pablogėjimą tarptautinėje rinkoje. Tokių padarinių atstatymas būtų labai sudėtingas arba apskritai neįmanomas. Šie argumentai nėra deklaratyvūs, nes jie remiasi objektyviai pagrįstomis ir prognozuojamomis pasekmėmis, kurios kyla iš verslo veiklos nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateikti duomenys yra pakankami įvertinti galinčias kilti finansines ir materialines pasekmes Bendrovei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prielaida, kad dabartinė Bendrovės finansinė padėtis eliminuoja neatitaisomos žalos grėsmę. Bendrovė neteigė, kad šiuo metu patiria finansinių sunkumų. Tačiau tai, kad Bendrovė šiuo metu yra finansiškai stabili, nereiškia, jog TIPK Leidimo sustabdymas nesukels neatitaisomos žalos. Gamybos stabdymas, net ir laikinai, automatiškai sukelia negrįžtamus nuostolius – veiklos sutrikdymą, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, prastovas darbuotojams ir tiekimo grandinės sutrikimus.

Papildomos kvapų kontrolės priemonės pareikalaus papildomų lėšų ir sukels pareiškėjui reikšmingas materialines pasekmes. NVSC 2025 m. sausio 6 d. sprendimu kreipėsi į Agentūrą su reikalavimu inicijuoti TIPKL pakeitimą nustatant papildomą kvapų valdymo sąlygą Bendrovei: „vieną kartą per ketvirtį atlikti taršos šaltinių kvapo emisijos rodiklių laboratorinius tyrimus“. Bendrovė nesutinka su šiuo reikalavimu ir laiko jį neproporcingu ir pertekliniu.

Argumentacija, kad Bendrovė turėtų skųsti paskesnius sprendimus, o ne prašyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje, būtų klaidinga ir itin formalistinė, kadangi skatintų nereikalingą bylinėjimąsi, pažeistų pareiškėjo teisę į efektyvią teisminę gynybą bei paneigtų reikalavimo užtikrinimo priemonės instituto esmę.

Be to, jei Patikrinimo aktas liktų galioti, kyla reali tikimybė, kad NVSC nepriims ir nederins Bendrovės paraiškos TIPK Leidimui pakeisti be perteklinio reikalavimo kas ketvirtį atlikti visų taršos šaltinių kvapo emisijos rodiklių laboratorinius tyrimus. Nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo, egzistuoja reali grėsmė, kad NVSC reikalavimas Bendrovei kartą per ketvirtį atlikti visų taršos šaltinių kvapo emisijos rodiklių laboratorinius tyrimus bus naudojamas kaip administracinio spaudimo priemonė ir realiai įgyvendintas, tokiu būdu priverčiant Bendrovę patirti mažiausiai 63 656,53 EUR nuostolių per metus.

Atsiliepimas

Atsakovas NVSC atsiliepime į Bendrovės atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

NVSC pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo argumentus bei pažymi, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra susijęs su TIPK leidimu, kurio galiojimas Patikrinimo aktu nėra stabdomas ar naikinamas, Patikrinimo aktu konstatuotas teisės aktų pažeidimas, kurį pareiškėjas privalo pašalinti, kad toliau galėtų vykdyti veiklą. Pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų toliau vykdyti veiklą, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Tai sukeltų ne tik potencialią, bet ir realią grėsmę teisiniams gėriams, aplinkos apsaugai ir visuomenės sveikatai, tokia situacija prieštarautų viešojo administravimo principams, proporcingumo ir teisinio aiškumo imperatyvams.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodytų prielaidų apie galimas neigiamas pasekmes, įskaitant galimą veiklos sustabdymą ir dėl to galinčias kilti socialines bei finansines pasekmes ir su tuo susijusi žala, yra subjektyvios pareiškėjo prielaidos bei hipotetiniai samprotavimai apie ateitį, todėl šie argumentai laikytini deklaratyviais. Pareiškėjo teismui pateikti duomenys yra nepakankami, siekiant įvertinti jo nurodomas galinčias kilti dideles finansines bei materialines pasekmes ir (ar), kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, o su tuo susijusios prielaidos taip pat nėra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nepagrindė savo prašymo, nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl teismas turi pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Prašymas paremtas prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti konkrečiais įrodymais (pvz., skaičiavimais apie tikėtinas finansines išlaidas), todėl nelaikytini pakankamais konstatuoti, jog, netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kiltų didelė neatitaisoma žala pareiškėjui ar visuomenės interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Patikrinimo akto dalį dėl nurodymo iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti TIPK leidime specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis Bendrovės taršos šaltiniuose.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendė, kad pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų įsiterpiama į kitus, ateityje tarp proceso šalių susiklostysiančius teisinius santykius, kiti pareiškėjo prašymo argumentai yra deklaratyvūs, pateikti įrodymai nepatvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo, o nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu atveju yra neaktuali.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad Bendrovės veiklai kyla reali grėsmė, kadangi gali būti panaikintas pareiškėjo TIPK leidimas, todėl gali kilti neatitaisoma, arba sunkiai atitaisoma didelį žala tiek jam, tiek visuomenei.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-86-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Taip pat administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (reikalavimai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti NVSC Patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta Bendrovės grįžtamoji valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė, siekiant įvertinti, ar įvykdytas 2024 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo akte pateiktas nurodymas pašalinti TIPK leidime specialiosios leidimo dalies kvapų valdymo lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių neatitiktis Bendrovės taršos šaltiniuose. Patikrinimo akte konstatuota, kad minėtame 2024 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo akte pateiktas nurodymas nepašalintas, leistini emisijos rodikliai viršijami vienuolikoje Bendrovės taršos šaltinių. Patikrinimo akte pareiškėjui pateiktas nurodymas iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti TIPK leidime specialiosios leidimo dalies kvapų valdymo lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis Bendrovės taršos šaltiniuose; pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui asmuo, kuriam duotas nurodymas pašalinti pažeidimus, per 3 darbo dienas raštu privalo pranešti NVSC, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant).

Pareiškėjas, kaip minėta, prašė sustabdyti Patikrinimo akte suformuotą nurodymą iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti TIPK leidimo specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytą leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis Bendrovės taršos šaltiniuose. Pareiškėjas argumentavo, kad jo veiklai būtinas TIPK Leidimas, kurio galiojimui iškilo grėsmė – NVSC veiksmai (kreipimaisi į Agentūrą ir kt.) patvirtina, kad NVSC siekia sugriežtinti reikalavimus Bendrovei.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; kt.). Todėl pareiškėjo teiginiai, kuriais įrodinėjamas Patikrinimo akto neteisėtumas, analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir analizuojamo klausimo kontekste detaliau nevertinami.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl Patikrinimo akto teisėtumo, t. y. byloje nesprendžiama dėl atsakovo ar kitos kompetentingos institucijos individualaus administracinio sprendimo, kuriuo sustabdytas pareiškėjo TIPK Leidimo galiojimas ar šis leidimas panaikinamas / griežtinamos jo sąlygos. Todėl pareiškėjo nurodomos pasekmės, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo būtinybė, nėra tiesiogiai susijusi su bylos ginčo dalyku. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės (be kita ko, kad, pareiškėjo teigimu, NVSC kreipėsi į Agentūrą su reikalavimu inicijuoti TIPK leidimo pakeitimą), nepatvirtina prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo ir, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra nesusijusios su ginčo dalyku. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos, jeigu jos susiję su pareiškėjo teisių prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų. Aptariamu aspektu pabrėžtina, kad, pareiškėjo argumentai, jog dėl NVSC atliekamų kontrolės veiksmų ir priimamų sprendimų gali būti sustabdytas pareiškėjo TIPK Leidimo galiojimas ar jis panaikintas, yra hipotetinio pobūdžio ir nukreiptas į ateitį. Ginčo dalykas byloje, be kita ko, yra Patikrinimo akto, kuriuo, pripažinta, kad pareiškėjo valdomuose vienuolikoje taršos šaltinių viršijami leistini kvapo emisijos rodikliai pagal TIPK leidime nurodytas leidžiamas kvapo emisijos rodiklių vertes ir nurodyta šiuos neatitikimus pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą sustabdyti pareiškėjo TIPK Leidimo galiojimą ar jį panaikinti. Tai lemia, kad pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės gali kilti dėl ateityje galimo priimti sprendimo, bet ne dėl Patikrinimo akto, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas šioje byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas gali lemti nepagrįstai prevencinio pobūdžio ir neproporcingą galbūt pažeistų pareiškėjo teisių gynimą.

Išdėstytų aplinkybių, teisinio reguliavimo, teismų praktikos ir padarytų išvadų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė tokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų susijęs su konkretaus pareiškėjo skundo reikalavimo užtikrinimu.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad pareiškėjo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose faktinė situacija ir teisinis reguliavimas skiriasi nuo šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių ir taikytinų teisės aktų, teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis pareiškėjo nurodyta teismų praktika.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė