Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Pareigūnas E. V. tyčia sužalojo ieškovę, nors ji jam nesipriešino. Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą E. V., bei kitiems asmenims nesuponuoja fakto, jog pareigūno E. V. veiksmai nesukelia civilinės atsakomybės.

Pareigūnas E. V. padarė ieškovei kūno sužalojimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4, 5 ir 25 straipsnių nuostatas, nes neapsaugojo ieškovės teisių ir laisvių, negerbė ir negynė jos orumo. Uždedamas antrankius be teisinio pagrindo sužalojo ieškovės abi rankas, skaudžiai užgavo rankas, nubrozdino dešinės rankos riešą, o ant kairės rankos žastikaulio liko mėlynė (kraujosruva).

Dėl neteisėtų pareigūno E. V. veiksmų ieškove padaryta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str.), pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais, skriauda, neviltimi, liūdesiu, pasipiktinimu, gyvenimo džiaugsmo praradimu. Ieškovė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Visos šios neigiamos psichinės reakcijos atsirado dėl to, jog buvo neteisėtai ir nepagrįstai sužalota pareigūnui uždedant antrankius.

Teigia, kad yra akivaizdus ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūno E. V. ieškovui K. M. padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų pareigūnų veiksmų.

(duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai (duomenys neskelbtini) panaudojo prieš K. M. specialiąsias priemones - antrankius, teisėtai ir pagrįstai, laikantis Įstatyme nustatytų reikalavimų.

Gavus K. M. (duomenys neskelbtini) skundą, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti ar pareigūnai E. V. ir R. P. netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas ir ar tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą, surašyta (duomenys neskelbtini) tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. M. skundo, (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmus, tyrimo“, kurioje nesurinkta pakankamai duomenų ir įrodymų patvirtinančių, kad tyrėjas E. V. ir tyrėja R. P. su K. M. elgėsi netinkamai, neteisėtai, nepagarbiai ir nemandagiai, todėl jų veiksmuose (veikimas ar neveikimas) tarnybinio nusižengimo sudėties požymių nenustatyta.

Taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jos teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Ieškovė nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, dėl to, kad neteisėtai buvo sulaikyta, tyčia sužalota, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, kad šie išgyvenimai yra tiesioginė netesėtų pareigūnų veiksmų pasekmė. Byloje nepateikti įrodymai, kad tiesioginiai pareigūnų veiksmai sąlygojo ieškovės sveikatos pablogėjimą ar sutrikdymą ir būtent nėra pagrindo remtis įtariamojo laikino sulaikymo protokole užfiksuotais sužalojimais, nes šie sužalojimai galėjo būti dar prieš sulaikant ieškovę. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini)prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų E. V. ir R. P. atžvilgiu pagal BK 140 str., 228 str. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra neproporcingai didelis, jis iš esmės neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo (Konstitucijos 30 str. 2 d.), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5. str.).

Ieškovės, kuri buvo įtariama, sistemingai terorizavusi, bauginusi savo motiną, grasinusi jai, naudojusi psichinę prievartą, t. y. sunkaus smurtinio nusikaltimo asmeniui padarymu, laikinas sulaikymas trumpą laiką, per kurį atlikti būtini proceso veiksmai atitiko baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 140 straipsnis ir kt.) reikalavimus.

K. M. ieškinyje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad sulaikymo (duomenys neskelbtini) metu uždedant antrankius ji buvo sužalota.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad išgyvenimai buvo tokie, kaip praradus artimą žmogų. Ieškovė teigia, kad dėl policijos pareigūno kaltės ji negali bendrauti su savo motina. Teigia, kad neteisėti policijos pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad be jokio pagrindo jai buvo uždėti antrankiai. Ieškovė teigia, kad ji jautė skausmą net 2-3 savaitės, patyrė skriaudą, sielvartą, negalėjo susirasti darbo.

Ieškovė K. M. kreipėsi teismą, prašydama atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėto sulaikymo ir procesinių prievartos priemonių panaudojimo. Ieškovė teigia, kad policijos pareigūnas neapsaugojo jos teisių ir laisvių, negerbė ir negynė jos orumo, uždėdamas antrankius be teisinio pagrindo sužalojo jai abi rankas – ant dešinės rankos riešo padarė nubrozdinimą, o ant kairės rankos žastikaulio po pareigūno E. V. smūgio jai atsirado kraujosruva. Ieškovė ikiteisminio tyrimo pareigūno neteisėtus veiksmus grindžia Policijos įstatymo 4, 5 ir 25 straipsnių pažeidimu. Visa neturtinė žala ieškovei kilo dėl to, kad ji buvo neteisėtai ir nepagrįstai sužalota pareigūnų uždedant antrankius. Teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, ieškovė nurodė, kad dėl policijos pareigūno E. V. veiskmų, ji neturi galimybės bendrauti su savo motina. Dėl ko, ji patyrė labai sunkius išgyvenimus. Ieškovė teigė, kad ji „neteko“ savo motinos. Ieškovė mano, kad dėl policijos pareigūno E. V. ji negali matytis su savo motina, nes (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas įpareigojo įtariamąją K. M. nesiartinti prie smurtą patyrusios G. J., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje. Nutarties vykdymas pavestas (duomenys neskelbtini) PK (b. l. 114-116). Tačiau žalą kildini tik iš policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini).

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, išaiškinta, kad ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-311-421/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-347-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).?

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Vertinant pareigūnų veiksmus CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas, ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiūriu netapatumą tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu nutrauktas, tačiau valstybė turi pareigą taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimą. Baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemonių taikymo neteisėtumo. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007;2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010).

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar ieškovės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ji padarė nusikaltimą.

Ieškovė teigia, kad ji nepagrįstai policijos pareigūnų buvo sulaikyta, ir jai nepagrįstai buvo uždėti antrankiai, kadangi ji policijos pareigūnui nesipriešino. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji yra dirbusi (duomenys neskelbtini), todėl jai yra žinoma, kad negalima priešintis policijos pareigūnams, todėl ji tikrai nesipriešino policijos pareigūnų nurodymas. Ieškovė teigė nesupratusi, kodėl policijos pareigūnai atvyko į jos namus, ir kodėl jai buvo uždėti antrankiai.

Tačiau tokie ieškovės teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš byloje pateiktų policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad tikslinant gauto pranešimo aplinkybes, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė moteris, kuri teigė, kad policijos nekvietė. Užėjus į namo vidų, virtuvėje moteris pradėjo jų klausti, kas juos iškvietė ir ko jie nori. Policijos pareigūnas paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, „kad (duomenys neskelbtini) dukra smurtauja prieš mama (duomenys neskelbtini) m., nori atimti kortelę, išimti pinigus, naudoja psichologinį smurtą“. Pasiteiravus jos anketinių duomenų, ji nesutiko prisistatyti ir teigė, kad niekas policijos šiuose namuose nekvietė. Tuo metu tyrėja R. P. bendravo su G. J. Kai K. M. pamatė, kad tyrėja R. P. kalbasi su G. J., pradėjo šaukti, kodėl jie lenda prie jos mamos ir teigti, kad mama yra serganti ir vėl pradėjo teirautis, kas iškvietė policija. Jie bandė paaiškinti K. M., kad gavus iškvietimą, jie turi įsitikinti, kad viskas yra gerai mamai ir jokio smurto prieš ją nėra naudojama. Tačiau K. M. vėl pradėjo šaukti ir liepė išeiti iš namų, teigdama, kad namuose niekas smurto nenaudoja ir su mama ji gerai sutaria. Jis kalbėdamasis su K. M. stovėjo taip, kad ji negalėtų matyti savo mamos, nes kol G. J. nematydavo savo dukros ji kažką pasakojo tyrėjai R. P., o kai K. M. pradėdavo šaukti, G. J. išsigąsdavo „krūptelėdavo“, iš tokių jos veiksmų buvo galima spręsti, kad ji bijo savo dukros. Po to K. M. nuėjo į kitą kambarį atnešti kažkokių tai dokumentų, jis ėjo kartu ir atsistojo miegamojo ir virtuvės tarpduryje. Kol K. M. ieškojo dokumentų, tyrėja R. P. pasakė, kad mama G. J. jai papasakojo, jog jos dukra K., kurį atvažiavo iš Vilniaus ir neišvažiuoja iš jos, ją terorizuoja, pastoviai reikalauja iš jos banko kortelės, jos bijo, bei prašė, kad jie ją išprašytų iš jos namų. Tada jis K. M. pasakė, kad apsirengtų pagal sezoną ir važiuos į policijos komisariatą, nes reikia ją apklausti dėl įvykio. K. M. pradėjo šaukti, kad niekur nevažiuos ir pradėjo eiti prie mamos sakydama jai, ką ji prikalbėjo. Akivaizdžiai matėsi, kad G. J. išsigando ir pradėjo sakyti, kad nieko ji nesakė ir policijos nekvietė. Paprašius, kad K. M. atsitrauktų nuo motinos, ji nesutiko ir šaukė, kad tai jos mama ir turi ją prižiūrėti, darėsi agresyvi, todėl K. M. buvo atitraukta nuo motinos ir panaudotos specialiosios priemonės - antrankiai. K. M. buvo pasodinta kitame kambaryje. Jis apklausė G. J., iš surinktos medžiagos nustatė, kad yra nusikaltimo požymių numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje. Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, K. M. buvo sulaikyta ir patalpinta į areštinę. Kita dieną buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą dėl iškeldinimo ir nesiartinimo prie G. J. Analogiškai įvykio aplinkybes išdėstė tyrėja R. P. 2017 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad laikino sulaikymo protokolas surašytas (duomenys neskelbtini), t. y. tą pačią dieną, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės motinos G. J. pareiškimą, (duomenys neskelbtini) policijos komisariate gautą (duomenys neskelbtini). Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad ieškovė sulaikyta (duomenys neskelbtini), išaiškintos jos teisės. (duomenys neskelbtini) 11 val. 02 min. - 11. val. 39 min. ieškovei išaiškinta teisė turėti gynėją, taip pat įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ar žmogaus terorizavimas), kreiptasi į teismą su prašymu įpareigoti K. M. laikinai išsikelti gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie G. J., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. (duomenys neskelbtini) nutarimu (duomenys neskelbtini) ieškovė paleista į laisvę.

Ieškovė teigė, kad policijos pareigūnai panaudodami specialiąsias priemones antrankius, viršijo savo įgaliojimus.

Policijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 4 straipsnis įtvirtina policijos veiklos principus. Pagal šį straipsnį policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir įgyvendindama policijos uždavinius, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės ar turtinės padėties, religijos ar tikėjimo, įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos. Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.

To paties įstatymo 5 straipsnis numato policijos uždavinius – žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiūra. Straipsnio 2 dalis numato, kad policijos uždavinių įgyvendinimo ypatumai diplomatinėse atstovybėse, karinėse teritorijose ir kituose specialaus teisinio režimo objektuose gali būti nustatyti kituose įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Pagal Policijos įstatymo 2 straipsnio 9 punktą prievarta – policijos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti policijai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar (ar) fizinę prievartą. 2 punkte buvo apibrėžta, kad fizinė prievarta – fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų ir (arba) specialiųjų policijos priemonių naudojimas. Pagal 13 punktą įstatymų ir tarptautinių teisės aktų nedraudžiamos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos policijos gynybos priemonės, kurios gali būti naudojamos psichinės ar fizinės prievartos metu.

2016 m. gruodžio 30 d. galiojusio Specialiųjų policijos priemonių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 5-V- 1226 ,,Dėl specialiųjų policijos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 punktas numatė, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti specialiąsias policijos priemones, kai asmuo atsisako vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus ir nurodymus.