Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pakeistas 2021 m. spalio 21 d. nuosprendis: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino ir paskyrė galutinę bausmę – 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 8 d., pabaiga – 2025 m. spalio 6 d.

Anksčiau teismo vieną kartą teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus 2 metų 1 mėnesio 12 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 24 d.) laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas du kartus, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį. Stebimas nuteistojo disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas skiriant paskatinimo priemones. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog nors vertinama, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, tačiau vis dar išlieka nemažai dinaminių kriminogeniniu veiksnių. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksniu šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esme priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl vertinant nuteistojo socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra dar yra galima, akivaizdu, kad nurodyti kriminogeniniai veiksniai, jų kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis mokydamasis dirbdamas, dalyvaudamas resocializacijos priemonėse, dar ženkliai gali koreguoti savo elgesį, todėl jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Nuteistasis šiuo matu atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (sunkus nusikaltimas). Būtina pažymėti, kad būtent jis inicijavo ir pasinaudodamas bendrininko priklausomybe nuo narkotinių medžiagų įtraukė jį j nusikaltimo padarymų. Šias nuteistojo nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, būti vertinti atsižvelgiant į bausmės tikslus. Šiuo atveju vertinant nuteistajam paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį (sunkus nusikaltimas), atliktos bausmes dydžio proporcingumų, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš laisves atėmimo įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstama veika padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenes bei nukentėjusiųjų interesų gynimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymu, ankščiau teismo teistas, jam paskirta ne su laisvės atėmimu susijusi bausmė – bauda, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vertinimo metu nuteistasis pasakoja, kad lėšas pragyvenimui gaudavo iš nelegalaus ir legalaus darbo. Nusikaltimą atliko iš finansinių paskatų. Teigia, kad norėjo gerai gyventi todėl ir nusikalto. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas atliktas siekiant didesnės finansinės naudos, kas reiškia, kad nuteistasis neieškojo teisėtų būdų pagerinti savo finansinės padėties. Vertinimo metu nuteistasis teigia, kad jo aplinkoje dauguma gerai gyvena, konkrečiai negali pasakyti iš kur draugai gauna pajamas bet netiesiogiai nurodo, kad iš narkotinių medžiagų platinimo. Jis taip pat pabandė užsidirbti daugiau pinigų iš narkotinių medžiagų platinimo, nusikaltimą atliko kartu su kitu asmeniu. Iš pokalbio metu surinktos, informacijos galima teigti, kad asmuo pasiduoda tam tikroms manipuliacijoms. Nuteistasis teigia, kad niekada nėra bandęs narkotinių medžiagų. Priklausomybę nuo narkotinių medžiagų neigia. Įkalinimo įstaigoje nebuvo fiksuota apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas atliktas susijęs su narkotinių medžiagų platinimu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad analizuojant nusikaltimo aplinkybes stebima, kad dalis jo nusikalstamo elgesio buvo planuota (narkotinių medžiagų platinimas), tačiau veiksmus veikti nusikalstamai priėmė daugiau spontaniškai, nors ir suvokė, jog siūloma veikla yra nelegali. Pokalbio metu nuteistasis pasakoja, kad šiuo metu yra linkęs daugiau gyventi šia diena, tačiau tam tikrus dalykus susiplanuoja į ateitį. Pažymėtina, kad nuteistasis ir praeityje turėjo tam tikrų planų, tačiau negebėjo jų siekti laikydamasis įstatymų. Nuteistasis praeityje pasirinko netinkamas strategijas savo tikslams pasiekti, nes pernelyg pasitikėjo aplinkinių ir savo sėkme. Įvertinimo metu kalbant apie nusikaltimą bei jo aplinkybes geba įvardinti savo nusikalstamos veikos pasekmes tik sau pačiam.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau taip pat nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Nors nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai – teigiama nuostata į darbinę veiklą; stiprūs socialiniai ryšiai. Tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); nusikaltimų sunkėjimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos, skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo problemos; skaitymo, rašymo ir skaičiavimo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnuo 12 dienų), aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.