- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-88-908/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47618-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- R. M., E. V.
- Advokatai
- Domantas Skebas, Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V., taip pat nuteistojo R. M. gynėjų advokatų D. Skebo ir Mažvydo Misiūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi paskirta bausme ir E. V. paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį, taip pat šia nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas E. V. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 8 d., 11.15 val., iki 2019 m. lapkričio 9 d., 13.20 val., išbūtas laikas (dvi paros). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas R. M. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 8 d., 11.15 val., iki 2019 m. lapkričio 9 d., 14.40 val., išbūtas laikas (dvi paros). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis, veikdamas kartu su R. M., iš kurio 2019 m. lapkričio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti įgijo ne mažiau, kaip 47 vienetus folijos lankstinukų su juose buvusiomis narkotinėmis medžiagomis – 0,068 g metadono ir 0,00057 g karfentanilio, kuriuos laikė lauko slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nenustatytą kiekį folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis iš minėtos slėptuvės neteisėtai platino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims iki 2019 m. lapkričio 8 d., apie 11.15 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie slėptuvėje rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.
2. R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis ne mažiau, kaip 47 vnt. folijos lankstinukų su juose buvusiomis narkotinėmis medžiagomis – 0,068 g metadono ir 0,00057 g karfentanilio, 2019 m. lapkričio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė E. V., kuris iš anksto susitarus šias narkotines medžiagas paslėpė ir neteisėtai laikė lauko slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), be to, nenustatytą kiekį folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis iš minėtos slėptuvės neteisėtai platino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims iki 2019 m. lapkričio 8 d., apie 11.15 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie nurodytose slėptuvėse rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį ir R. M. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog R. M. padarė nusikalstamą veiką ir nepaneigia pareigūnų suklydimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, dėmesį kreipė į tai, ar R. M. perdavė E. V. plastikinį maišelį su narkotinėmis medžiagomis, ar pastarasis paslėpė šį maišelį šiukšlių krūvoje prie geležinkelio, kur pareigūnai po šiukšlėmis jį rado, tačiau tiek teismas, tiek pirmojoje instancijoje dalyvavę gynėjai netyrė ir nekėlė esminio klausimo, ar pareigūnai rado būtent tą maišelį, kurį R. M. galimai perdavė E. V., o šis jį paslėpė šiukšlių krūvoje. Nei pareigūnų parodymuose, nei kituose įrodymuose nėra duomenų, kurie leistų užtikrintai spręsti, kad šiukšlių krūvoje buvo rastas būtent tas maišelis, kurį savo rankose galimai turėjo nuteistieji. Be to, vietos, kurioje E. V. galimai slėpė nelegalias medžiagas, apžiūra buvo atlikta atmestinai, o pareigūnai neturėjo galimybės stebėti, kiek kruopščiai E. V. slepia rankoje galimai turėtą daiktą. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti kategoriškos išvados ir dėl to, kad E. V. tikrai toje vietoje kažką slėpė, o ne imitavo slėpimą, turėtą daiktą paslėpdamas kitur. 2019 m. lapkričio 8 d. fotolentelė patvirtina, jog pareigūnų atliktos paieškos vietoje buvo daugybė plastikinių maišelių, o įvykio vietos apžiūros protokolas ir pareigūnų parodymai patvirtina, kad pareigūnai įvykio vietos apžiūrą atliko nekruopščiai – atkėlė nedidelę dalį šiukšlių ir paėmė tai, ką rado pirmiausia. Apeliantai pažymi ir tai, kad ant rasto maišelio nėra jokių nuteistojo biologinių pėdsakų, o ant nuteistojo rankų nėra rasta karfentanilio ir metadono pėdsakų. Priešingai, 2020 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakai buvo palikti ne R. M., o K. S. kairės rankos nykščiu, todėl reikėjo įvertinti ir tai, ar toje šiukšlių krūvoje negalėjo būti ir K. S. slėptuvė. Teismas taip pat nekritiškai rėmėsi vaizdo įrašu, kurio nėra byloje. Nuosprendis iš esmės grindžiamas įrodymu, kurio nėra įmanoma patikrinti, nes jo byloje nebėra. 2020 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašo yra nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo įrašytas į kietąjį diską ir surašytas apžiūros protokolas. Pats įrašas nebuvo įkeltas į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą dėl per didelės apimties. Kadangi kietuoju disku naudojosi ne vienas pareigūnas, ant minėto vaizdo įrašo buvo įkeltas kitas naujas vaizdo įrašas, o senasis neišsaugotas. Apeliantų nuomone, tarnybiniame pranešime yra pateikta akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti istorija apie neva vienas ant kito įkeliamus įrašus. Vaizdo įrašas buvo nekontroliuojamai laikomas kažkokioje laikmenoje, neaišku, kieno žinioje. Negalima paneigti to, kad tame įraše buvo nuteistąjį R. M. teisinantys duomenys. Šiuo atveju teismas, remdamasis vaizdo įrašu, kurio kilmės bei patikimumo patikrinti neturėjo galimybės dėl aplaidžių pareigūnų atliktų tyrimo veiksmų, nesilaikė įrodymų teisėtumo (leistinumo) reikalavimų bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, nuteistojo E. V. parodymai kelia daug abejonių, ypač turint omenyje aplinkybes, kuriomis jie buvo gauti. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad iš pradžių asmuo davė nepatikimus ir akivaizdžiai melagingus parodymus, nes jie duoti esant galimai abstinencijos būsenai, siekiant kuo greičiau išeiti į laisvę. Tai teismo posėdžio metu patvirtino pats E. V.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. V. nurodytą aplinkybę dėl abstinencijos būsenos vertino kritiškai, kaip pastarojo siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė kaltės klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bei bausmės paskyrimą. Teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir kitą bylos medžiagą, selektyviai vertino nuteistuosius teisinančius parodymus. Skunde pabrėžiama, kad 2019 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės yra jį surašiusios pareigūnės subjektyvus vertinimas ir interpretavimas. Apklaustų pareigūnų parodymai iš esmės remiasi aplinkybėms, užfiksuotomis vaizdo įraše, kurį patys pareigūnai teigia sunaikinę. Teismas neįvertino to, kad realiai vaizdą, fiksuojamą kamerų, stebėjo tik pareigūnas T. Š. (T. Š.), taigi vaizdo įrašas yra iš esmės vertinamas per šio liudytojo suvokimo ir interpretacijų prizmę. Skunde nepritariama tam, kad nuolatinis taboro gyventojų stebėjimas teismo vertinamas, kaip normalus dalykas. Apeliantų nuomone, šių veiksmų teisėtumas turėjo būti teismo tinkamai įvertintas. Nagrinėjamu atveju pareigūnas T. Š. atliko slaptą sekimą, nes vaizdo kamerų pagalba slapta rinko duomenis apie taboro gyventojų elgesį. Tokie veiksmai turėjo būti sankcionuoti policijos įstaigos viršininko, o nesant slapto sekimo sankcionavimo negalima remtis duomenimis, surinktais slapta stebint romų taborą. Pareigūnai taboro gyventojus sekė naudodami neaišku kokias kameras, o vėliau gautą vaizdo įrašą sunaikino.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir priimti logišką bei neprieštaringą teismo nuosprendį. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jo jis buvo apklaustas tuo metu, kai buvo abstinencijos būsenoje, bei į tai, kad jį apklausinėję pareigūnai prieš jį naudojo psichologinį smurtą. Jį sulaikę pareigūnai grasino, kad jį uždarys į kalėjimą, jeigu duodamas parodymus jis nesakys to, ką jie lieps. Nors pareigūnai teigė, kad E. V. nebuvo apsvaigęs parodymų davimo metu, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje nurodyta, jog jo šlapime rasta narkotinių medžiagų. Dėl šios priežasties prašoma iškviesti Valstybinės teismo medicinos tarnybos atstovą, kuris paaiškintų, ar jis apklausos metu buvo abstinencijos būsenoje. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pagrindinis įrodymas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra vaizdo įrašas, kuris neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Iš tariamo vaizdo įrašo darytos nuotraukos yra nekokybiškos, iš jų nematyti, ar jis iš tikrųjų paėmė kokius nors folijos lankstinukus. Jis jokių folijos lankstinukų neėmė – narkotinių medžiagų neplatino. Pirminės jo apklausos metu taip pat nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į gynybą: advokatas buvo atėjęs tik vieną kartą ir vėliau išėjo bei visą likusį apklausos laiką nedalyvavo. Apelianto E. V. teigimu, jis apkalbėjo R. M., nes taip elgtis liepė policijos pareigūnai. Būdamas abstinencijos būsenoje, tyrėjai viską pasakė taip, kaip jam buvo nurodę policijos pareigūnai. Su R. M. nebuvo susitaręs platinti narkotinių medžiagų.
5. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistasis E. V. ir nuteistojo R. M. gynėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu pabrėždami tai, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrašas ir jo apžiūros protokolas neatitinka įrodymams keliamų leistinumo ir patikimumo reikalavimų, nes buvo atliktas nesankcionuotas kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimas – sekimas, ir pats vaizdo įrašas prarastas; be to, įvykio vietos apžiūra atlikta neišsamiai, todėl jos metu rastos ir paimtos narkotinės medžiagos priklauso kitiems asmenims; nuteistasis E. V. pirminių apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu apkalbėjo nuteistąjį R. M. dėl blogos savijautos, sąlygotos abstinencijos būsenos, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimo.
8. BPK 20 straipsnio 2 dalies pagrindu, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją spręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
9. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nuteistuosius E. V. ir R. M. pripažino kaltais padariusiais jiems inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau vertindamas byloje esančius įrodymus padarė tam tikrų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, dėl kurių neteisingai nustatė kai kuriuos šių nusikaltimų požymius. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. M. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę pernelyg sureikšmindamas jo vaidmenį nusikaltimo padaryme.
Šalies argumentai
10. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
11. E. V. ir R. M. nuteisti už tai, kad būdami iš anksto susitarę ir veikdami kartu, E. V. paslėpus lauko slėptuvėje R. M. perduotus ne mažiau, kaip 47 vienetus folijos lankstinukų, neteisėtai laikė juose buvusias narkotines medžiagas – 0,068 g metadono ir 0,00057 g karfentanilio, turėdami tikslą jas parduoti ir, E. V. nenustatytą kiekį šių lankstinukų platinus nenustatytiems asmenims, neteisėtai platino nenustatytą kiekį šių narkotinių medžiagų.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimas buvo išaiškintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjui T. Š. ir vyresniajam tyrėjui S. V. stebint Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu vaizdo stebėjimo kamerų įrašas buvo apžiūrėtas, tačiau prarastas (1 t., b. l. 5–6, 55–62, 63, 64; 3 t., b. l. 138–140). Apeliantai kvestionuoja per vaizdo stebėjimo kameras padaryto vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo leistinumą bei patikimumą.
13. BPK 20 straipsnio 1 dalies pagrindu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagal šio straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Sprendžiant, ar duomenys gauti teisėtais būdais, svarbu išsiaiškinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija (pareigūnas) – šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytu būdu (principas „leidžiama tai, kas nustatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti įstatymai griežtai reglamentuoja tokių duomenų rinkimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021 37, 38 punktai).
Šalies argumentai
14. Pažymėtina, kad pats savaime kokio nors objekto stebėjimas yra bendrasis pažinimo metodas ir, jeigu juo nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra draudžiamas veiksmas, nesvarbu, kas – privatus asmuo ar valstybės pareigūnas – tai daro. Jeigu stebint objektą renkama informacija apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes, tai toks stebėjimas turi būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (BPK 160, 160¹ straipsniai). Kita vertus, asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. ir 2003 m. kovo 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2021, 21 punktas).
15. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Atitinkamos policijos funkcijos nustatytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 30-1532/19 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų ir jų fiksuotų duomenų naudojimo tvarkos aprašo 25 punktą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijai, tikslais, taip pat viešosios tvarkos užtikrinimo, teisės pažeidimų prevencijos ir teisėto baudimo už juos tikslais vaizdo duomenys perduodami Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
16. Atsižvelgdama į pateiktą teisinį reguliavimą ir jo teisminį aiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vaizdo stebėjimo kamerų duomenys buvo teisėtai perduoti policijos įstaigai, o pareigūnai, įgyvendindami nusikalstamų veikų prevenciją, juos teisėtai stebėjo. Nuteistieji E. V. ir R. M., darydami nusikaltimą, patys atsisakė nuo teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugą, todėl jų stebėjimu nepažeistos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Dėl šios priežasties tai negali būti prilyginta nuteistojo R. M. gynėjų apeliaciniame skunde nurodytam kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdui – sekimui, ir nereikalauja sankcionavimo, o padarytas vaizdo įrašas atitinka įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą.
17. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-648/2020, 17 punktas).
Šalies argumentai
18. Iš apžiūros protokolo (1 t., b. l. 55–62) matyti, kad vyresnioji tyrėja G. S. apžiūrėjo vaizdo įrašą aprašydama vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotus duomenis, taip pat prie protokolo pridėjo vaizdo įrašo kadrų fotolentelę. Aprašytų duomenų teisingumu pirmiausia leidžia įsitikinti pačios liudytojos G. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (3 t., b. l. 174), pagrindžiantys, kad ji ne tik apžiūrėjo vaizdo įrašą, bet ir vyko į įvykio vietą, taip pat liudytojo T. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (3 t., b. l. 140), iš kurių matyti, kad jis ne tik stebėjo vaizdą per kameras, bet ir dalyvavo vaizdo įrašo apžiūroje. Priešingai negu vertinama nuteistojo R. M. gynėjų apeliaciniame skunde, tai, kad aprašytų duomenų teisingumą patvirtino ne vienas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, rodo didesnį jų patikimumą. Liudytoja G. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 174–175), parodė, kad vaizdo įrašas jai buvo aiškus, be to, ji pažįsta nuteistąjį E. V. iš anksčiau, tuo tarpu iš liudytojo T. Š. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (3 t., b. l. 140) matyti, jog su vaizdo įraše užfiksuotais asmenimis jam tekdavo susidurti bent kartą per savaitę. Tai paneigia nuteistojo R. M. gynėjų apeliaciniame skunde prašomo atlikti eksperimento tam, kad patikrinti, ar pareigūnai apžiūrėdami vaizdo įrašą galėjo atpažinti nuteistuosius R. M. ir E. V., reikalingumą. Atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija neturi abejonių dėl to. Papildomai paminėtina, kad fotolentelėje esančių vaizdo įrašo kadrų kokybei įtakos turėjo tai, jog šie padaryti ne kopijuojant ekrano vaizdą, o fotografuojant patį monitorių, kurio kraštai matosi kai kuriose iš nuotraukų, todėl pagal tai negalima spręsti apie blogą vaizdo įrašo kokybę. Svarbiausia, kad apžiūros protokole aprašytų duomenų teisingumu taip pat leidžia įsitikinti jų atitikimas kitiems byloje esantiems įrodymams.
19. Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota: E. V. ir R. M. susiliečia delnais ir kažką perduoda; R. M. užlipa šlaitu ant geležinkelio bėgių, o E. V. nueina link lūšnos šiukšlių krūvos, kur kažką atsitūpęs daro. Pirmiausia, tai, kad R. M. kažką perdavė E. V., o pastarasis tai paslėpė šiukšlių krūvoje, pagrindžia liudytojų T. Š. ir S. V., kurie tai stebėjo per vaizdo kameras, teisiamojo posėdžio metu apie tai duoti kategoriški parodymai (3 t., b. l. 138–140). Be to, šių ir kitų liudytojų G. S. ir A. R. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (3 t., b. l. 174; 4 t., b. l. 24), taip pat tyrėjo T. Š. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 5–6) ir įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 41–44) sugretinimas rodo, kad vyresnysis tyrėjas S. V. šiukšlių krūvoje, kurioje E. V. slėpė tai, ką jam perdavė R. M., rado tamsios spalvos polietileninį ryšulį, kuriame buvo 47 vienetai folijos lankstinukų su milteliais viduje. Visa tai iš esmės atitinka paties nuteistojo E. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (3 t., b. l. 123–125), iš kurių matyti, kad jis iš nuteistojo R. M. ar į jį panašaus asmens nupirko maišą, kuriame buvo 45-47 vienetai folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis, iš kurių keturis suvartojo, o kitus paslėpė šiukšlių krūvoje. Nurodyti įrodymai sutampa tarpusavyje. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą jų patikimumu sustiprina nuteistojo E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2 t., b. l. 172–173, 174–176, 186), iš kurių matyti, kad jis pripažino šiukšlių krūvoje paslėpęs nuteistojo R. M. perduotą maišelį, kuriame buvo 45-47 vienetai folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vaizdo įrašo apžiūros protokolą vertina, kaip patikimą įrodymą. Kartu, nurodytų įrodymų visuma pagrindžia, kad E. V. paslėpė lauko slėptuvėje R. M. perduotus ne mažiau, kaip 47 vienetus folijos lankstinukų (kuriuose, remiantis 2020 m. balandžio 21 d. specialisto išvada (2 t., b. l. 45–51), buvo narkotinės medžiagos – 0,068 g metadono ir 0,00057 g karfentanilio).
20. Nuteistojo R. M. gynėjai apeliaciniame skunde taip pat ginčija įvykio vietos apžiūros išsamumą, akcentuodami įrašą protokole, kad iš šiukšlių krūvos buvo atkrauta tik nedidelė dalis statybinių atliekų (1 t., b. l. 41–44), todėl, gynėjų manymu, rastas tamsios spalvos polietileninis ryšulys su folijos lankstinukais priklauso kitiems asmenims. Pastebėtina, kad šį ryšulį slėpęs nuteistasis E. V. apklausiamas (2 t., b. l. 172-173, 174-176, 186; 3 t., b. l. 123-125) neneigė, jog šiukšlių krūvoje rastas ryšulys su folijos lankstinukais priklauso jam. Be to, E. V. nenurodė, kad slėpdamas ryšulį šiukšlių krūvoje rado kitą. Atitinkamai, to apklausiamas neparodė ir ryšulį radęs liudytojas S. V. (1 t., b. l. 93-95; 3 t., b. l. 138-139). Tuo, kad ryšulį paslėpė nuteistasis E. V., papildomai leidžia įsitikinti jo nurodyto folijos lankstinukų kiekio (45-47) sutapimas su rastųjų ryšulyje (47). Apeliantas taip pat neteisus teigdamas, kad ant šių folijos lankstinukų yra K. S. pirštų pėdsakų. Iš 2020 m. gegužės 13 d. specialisto išvados (2 t., b. l. 52–55) matyti, kad du rankų pirštų pėdsakai ant dviejų folijos lankstinukų iš voko Nr. 1 yra tinkami asmeniui identifikuoti, tačiau iš specialisto išvadoje esančio tirtų objektų aprašymo matyti, kad šiame voke rasti 88 vienetai folijos lankstinukų. Tai sugretinus su įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 49–54) matyti, kad tiek folijos lankstinukų buvo rasti lauko tualete. Tuo tarpu šiukšlių krūvoje rasti 47 vienetai folijos lankstinukų specialisto išvados dalyje, kurioje aprašyti tirti objektai, nurodyti, kaip rasti pakuotėje Nr. 489739 buvusiame maišelyje, t. y. ten, kur jie ir buvo supakuoti, atlikus šiukšlių krūvos apžiūrą (2 t., b. l. 41–44), todėl du pirštų pėdsakai, kurie, remiantis 2020 m. spalio 30 d. specialisto išvada (2 t., b. l. 75–76), palikti K. S., nustatyti ant kitų folijos lankstinukų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. gegužės 13 d. specialisto išvada taip pat pagrindžia, jog ant tyrimui pateiktų objektų yra ir kitų rankų pėdsakų, tačiau šie netinka asmeniui identifikuoti. Taigi, išlieka tikimybė, kad šie pėdsakai palikti nuteistojo R. M.. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti įvykio vietos apžiūros patikimumu.
21. Apeliantai savo skunduose taip pat kvestionuoja nuteistojo E. V. pirmosios ir antrosios apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu duotų parodymų (2 t., b. l. 172–173, 174–176) patikimumą, bandydami paneigti jo pripažintas aplinkybes: kad ryšulį su folijos lankstinukais jam perdavė nuteistasis R. M.; kad jiedu susitarė tarpusavyje platinti narkotines medžiagas. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. Tokie parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022, 35 punktas). Nagrinėjamu atveju tai, kad nuteistasis R. M. perdavė nuteistajam E. V. ryšulį, kuriame buvo ne mažiau, kaip 47 vienetai folijos lankstinukų (su narkotinėmis medžiagomis), pagrindžia aukščiau aptartų įrodymų visuma.
22. Nuteistųjų E. V. ir R. M. susitarimą platinti šias narkotines medžiagas patvirtina vaizdo įraše užfiksuotas jų bendras veikimas, bendraujant tarpusavyje ir su asmenimis, panašiais į asmenis, vartojančius narkotines medžiagas, R. M. rodant gestą, pakeliant dešinę ranką su išskleistais pirštais, prie šiukšlių krūvos einančiam E. V., R. M. stebint prie šiukšlių krūvos atsitūpusi ir besikrapštantį E. V. ir kt. (1 t., b. l. 55–62); tai, kad pas sulaikytą R. M. nerasta E. V. teisiamojo posėdžio metu nurodytų neva už narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą-pardavimą perduotų 270-280 Eur (2 t., b. l. 78; 3 t., b. l. 123–125); didelis folijos lankstinukų kiekis (47), nebūdingas asmeniniam vartojimui; liudytojo S. V. teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad E. V. neslėpė, jog R. M. narkotines medžiagas jam perdavė platinimo tikslu (3 t., b. l. 138). Šiame kontekste nuteistojo E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui pirmosios ir antrosios apklausų metu, reikšmingi tiek, kad, iš vienos pusės, sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą nurodytų įrodymų teisingumu, iš kitos pusės, menkina jo paties vėliau procese, taip pat nuteistojo R. M. duotų priešingų parodymų patikimumą. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie sulaikė ir apklausė nuteistąjį E. V., patvirtino, jog jis atrodė sveikas ir pastabų neturėjo, be to, jis, būdamas ne kartą teistas, todėl suprasdamas procesinių veiksmų reikšmę, raštu patvirtino savo duotų parodymų teisingumą. Be to, nei jis, nei jo gynėjas pastabų dėl šių proceso veiksmų nenurodė, todėl nėra pagrindo abejoti šių nuteistojo E. V. parodymų patikimumu. Tuo labiau, kad nuteistojo E. V. savijauta parodymų davimo metu savaime nepagrindžia jų neteisingumo, priešingai, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui pirmosios ir antrosios apklausų metu, skirtingai, negu vėlesni, visiškai atitinka byloje esančius įrodymus, todėl nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde išreikštas prašymas apklausti specialistą apie tai, ar parodymų davimo metu jis galėjo būti abstinencijos būsenos, atmestinas, kaip neturintis reikšmės bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog nuteistieji E. V. ir R. M., būdami iš anksto susitarę ir veikdami kartu, E. V. paslėpus lauko slėptuvėje R. M. perduotus ne mažiau, kaip 47 vienetus folijos lankstinukų, neteisėtai laikė juose buvusias narkotines medžiagas – 0,068 g metadono ir 0,00057 g karfentanilio, turėdami tikslą jas parduoti. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad E. V. neteisėtai įgijo R. M. perduotas narkotines medžiagas. Pažymėtina tai, kad nuteistieji narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo bendrininkaudami, būdami iš anksto susitarę, jog E. V. pardavinės R. M. narkotines medžiagas, o ne vienas kitam šias medžiagas neteisėtai platino-įgijo, todėl šis požymis šalintinas iš nuteistajam E. V. pareikšto kaltinimo. Be to, pažymėtina, kad nėra galimybės nustatyti, ar nuteistojo E. V. platintos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, nes šios nerastos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas, kuris įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju nesant galimybių pašalinti nurodytų abejonių, iš nuteistiesiems E. V. ir R. M. pareikšto kaltinimo šalintinas narkotinių medžiagų platinimo požymis. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį, tačiau neturi įtakos nuteistųjų padaryto nusikaltimo kvalifikavimui, nes pasitvirtino neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą jas parduoti, todėl apeliaciniai skundai atmestini.
24. Pastebėtina ir tai, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Ši nuostata reiškia, kad teismas nuosprendyje turi nurodyti, kokias aplinkybes jis nustatė ištyręs įrodymus ir dėl kokių veiksmų jis pripažįsta asmenį kaltu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė ne nustatytas, o tas aplinkybes, kuriomis nuteistieji buvo kaltinami, todėl nuosprendyje įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, neišdėstė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis turi trūkumų, tačiau šie trūkumai nėra esminiai ir nėra pagrindas pripažinti, jog tuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ar kad tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas ištaisytinas nustatant, kad E. V. ir R. M., būdami iš anksto susitarę ir veikdami kartu, E. V. paslėpus lauko slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. M. 2019 m. lapkričio 8 d. perduotus ne mažiau, kaip 47 vienetus folijos lankstinukų, neteisėtai laikė juose buvusias narkotines medžiagas – 0,068 g metadono ir 0,00057 g karfentanilio, turėdami tikslą jas parduoti iki 2019 m. lapkričio 8 d., apie 11.15 val., kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie rado ir paėmė šias narkotines medžiagas.
25. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas E. V. paskyrė ketverių, o R. M. – penkerių metų laisvės atėmimo bausmes. Iš nuosprendžio matyti, kad griežtesnės bausmės paskyrimą R. M. iš esmės lėmė jo, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikaltimą vertinimas, o būtent tai, kad jis inicijavo ir pasinaudodamas E. V. priklausomybe nuo narkotinių medžiagų įtraukė jį į nusikaltimo padarymą. Individualizuojant bausmę visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms, numatytoms BK 54 straipsnio 2 dalyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-719/2021, 28 punktas). Šiuo atveju kitos padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės neleidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. asmenybė dėl to yra pavojingesnė už ne kartą teisto E. V. asmenybę tiek, kad pateisintų griežtesnės bausmės jam paskyrimą. Priešingai, vienintelis R. M. teistumas už kitokio pobūdžio nusikaltimo padarymą, kitaip negu E. V. atveju, neleidžia spręsti apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas ir polinkį elgtis nusikalstamai, todėl sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikaltimą vertinti, kaip padarytą daugiau atsitiktinai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma, sprendžia, kad R. M. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl švelnintina. Vis dėlto, tokios išvados negalima daryti dėl E. V., kurio šešiolika teistumų ir baustumai administracine tvarka atspindi jo teisei priešingą gyvenimo būdą bei negali būti ignoruojami, todėl kartu su kitomis bausmės individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis pateisina jam paskirtą bausmę, kurios dydis vis tiek yra mažesnis, negu sankcijos vidurkis. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.
26. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad nuteistajam E. V. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 240,50 Eur.
27. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
28. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistojo E. V. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl objektyvių priežasčių, taip pat į tai, kad E. V. yra nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti nuteistojo E. V., taip pat nuteistojo R. M. gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo Misiūno apeliacinius skundus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti.
Iš įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti tai, kad E. V. neteisėtai įgijo narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, taip pat tai, kad E. V. ir R. M. neteisėtai platino narkotines medžiagas ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes išdėstyti taip:
„E. V. ir R. M., būdami iš anksto susitarę ir veikdami kartu, E. V. paslėpus lauko slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. M. 2019 m. lapkričio 8 d. perduotus ne mažiau, kaip 47 vienetus folijos lankstinukų, neteisėtai laikė juose buvusias narkotines medžiagas – 0,068 g metadono ir 0,00057 g karfentanilio, turėdami tikslą jas parduoti iki 2019 m. lapkričio 8 d., apie 11.15 val., kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie rado ir paėmė šias narkotines medžiagas“.
R. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trejų metų ir šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Neišieškoti iš nuteistojo E. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.