Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. RV-22-644 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir skirta galutinė sumažinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 8 d., bausmės pabaiga 2025 m. spalio 6 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 18 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-644 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, skatintas tris kartus, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. Ž. skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam R. M.. Skundas motyvuotas tuo, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį padarė iš finansinių paskatų, nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, baigęs tik septynias klases, neturi profesinės kvalifikacijos, todėl galimybė konkuruoti darbo rinkoje išlieka ribota, taip pat yra nustatyta daug kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis gali koreguoti turėdamas gana plačias galimybes. Todėl, prokurorės nuomone, Komisijos nutarime nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, kadangi nuteistasis šiai dienai elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo R. M. atžvilgiu netaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Ž. skundas tenkintinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Sutinkama su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistojo R. M. elgesyje vis dar yra nemažai vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vyrauja net dvylika dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; skaitymo / rašymo ir / ar skaičiavimo problemos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad gali, tačiau dar ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą struktūruotoje įstaigoje. Ir nors bylos duomenimis yra nustatyti apsauginiai veiksniai (teigiama nuostata į darbinę veiklą ir stiprūs socialiniai ryšiai), tačiau šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką, o bylos duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis neturi profesinės kvalifikacijos, yra baigęs tik septynias klases bei turi sunkumų susijusių su rašymu, skaitymu ir skaičiavimu, kas pagrįstai kelia abejonių dėl nuteistojo būsimo finansinio stabilumo, dėl kurio nebuvimo nuteistasis ir padarė nusikalstamą veiką. Todėl šie Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, jog jiems egzistuojant nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pritartina ir prokurorės skunde nurodytoms aplinkybėms, kad tai, jog Komisija savo nutarime kaip išskirtinai teigiamas ir lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, išskyrė nuteistąjį charakterizuojančius veiksnius – tai, jog nuteistasis dirba, bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, o tik atskleidžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. M. yra vieną kartą pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, o būtent tai, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nuteistasis 2022 m. lapkričio 1 d. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir nors tą kartą nutarta nuobauda neskirta ir apsiribota tik svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis pažeidimą padarė po dviejų gautų paskatinimų (2022 m. rugpjūčio 26 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d.) už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, kai per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra skatintas tik tris kartus, ir ši aplinkybė yra itin neigiamai charakterizuojanti nuteistąjį, kadangi net gaunami paskatinimai nuteistajam neleido savo elgesio išlaikyti nuoseklaus ir disciplinuoto siekiant išimtinai teigiamo pokyčio ir tai dabartiniame pataisos procese dar neleidžia teismui spręsti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui, o šiuo atveju nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas po teigiamai įvertinto nuteistojo elgesio, todėl negalima spęsti, jog nuteistasis savo nusikalstamą elgesį, šiuo metu, jau koreguoja išimtinai teigiamai ir nuosekliai, kas būtų pagrindu taikyti lygtinį paleidimą.

Prokurorė skunde pagrįstai nurodė ir tai, jog nuteistojo darbinė patirtis menka, jis neturi vidurinio išsilavinimo ir neturi įgijęs profesinės kvalifikacijos. Ir nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis deda pastangas mokydamasis aštuntoje klasėje, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog šie itin pasyviai valdomi rizikos veiksniai, nedidins rizikos pakartotinai nusikalsti, kadangi nuteistojo padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas siekiant geresnės materialinės padėties jo ir jo šeimos atžvilgiu, o legaliu būdu gaunamų pajamų jam nepakako. Tuo tarpu nuteistasis neturi stabilios darbinės patirties, o jam būnant laisvėje, motyvacija išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius buvo menka, šiuo metu nors įkalinimo įstaigoje ir dirba, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau darbinis laikotarpis dar yra gana trumpas, jog leistų spręsti, kad nuteistasis yra pasidaręs išvadas dėl lėšų uždirbimo legaliu būdu. Tokiu būdu, šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas, dabartinėje pataisos stadijoje, jau būtų efektyvus.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 8 mėnesiai 18 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje maksimaliai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Ž. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. RV-22-644 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam R. M. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Ž. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. RV-22-644 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.