- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2-1282-855/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. M., A. G.
- Advokatai
- Andrius Juonys
- Kategorijos
- 2.5.29Paskola
- 2.5.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams A. M. ir A. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. M. ir A. G., prašydamas pripažinti galiojančia tarp ieškovo L. K. ir atsakovo A. M. sudarytą 2015-01-02 paskolos sutartį dėl 90 000 Eur paskolos, 2018-02-10 susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo atsakovas A. M. įsipareigojo grąžinti 47 056 Eur negrąžintą paskolos sumą ir 12 procentų metines palūkanas, priteisti iš atsakovo A. M. ieškovo naudai 47 056 Eur negrąžintos paskolos, 5 646,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 9 912,44 Eur kompensuojamų palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad 2015-01-02 ieškovas L. K. ir atsakovas A. M. sudarė žodinę paskolos sutartį, kuria ieškovas grynais pinigais paskolino atsakovui 90 000 Eur, o atsakovas iki 2015-07-02 įsipareigojo grąžinti paskolos sumą ir sumokėti 12 procentų metines palūkanas. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas vengė grąžinti skolą, vis nurodydavo naujas įsiskolinimo sumokėjimo datas, taip pat patikino ieškovą, kad paskolos grąžinimu rūpinasi ir atsakovo uošvis A. G.. Atsakovas 2018 m. vykusio eilinio susitikimo metu patikino, kad grąžins skolą iki 2018-02-01.
1.2. 2018 m. sausio pabaigoje atsakovas vėl ėmė teisintis dėl negalėjimo grąžinti paskolą, prašė pratęsti paskolos grąžinimo terminą dar metams, ieškovas su tuo sutiko ir pareikalavo raštu įforminti ir atsakovo uošvio įsipareigojimą kartu su atsakovu grąžinti ieškovui negrąžintą paskolos sumą bei sumokėti palūkanas. Atsakovo uošvis A. G. sutiko prisiimti su atsakovu A. M. solidarią prievolę grąžinti negrąžintą paskolą ir palūkanas. 2018-02-10 atsakovas per du kartus grąžino ieškovui 42 944 Eur paskolos sumą, sumokėjo 12 procentų palūkanas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2015-01-03 iki 2015-07-02, sudariusias 5 355 Eur, taip pat 5 procentų metines kompensuojamąsias palūkanas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2015-07-03 iki 2018-02-01, sudariusias 11 655 Eur. Be to, 2018-02-10 ieškovas ir atsakovo uošvis A. G. pasirašė paskolos sutartį, kuria atsakovo uošvis patvirtino gavęs iš ieškovo likusią negrąžintą 47 056 Eur paskolos sumą ir įsipareigojo ją grąžinti iki 2019-02-10 bei sumokėti 12 procentų metines palūkanas už naudojimąsi paskola. Nei atsakovas A. M., nei atsakovas A. G. sutartu laiku paskolos negrąžino ir palūkanų nesumokėjo, ėmė vengti bendrauti su ieškovu.
1.3. Kadangi minėtas vekselis bei paskolos sutartis, patvirtinantys paskolos dalyko perdavimą, laikytini rašytinės formos reikalavimus atitinkančiu skolos dokumentu, kai paskolos suma viršija 3 000 Eur ir sandoris vykdomas grynais pinigais, taip pat kai vekselio suma didesnė kaip 3 000 Eur, jis turi būti notarinės formos, sandoris - paskolos sutartis yra iš dalies šalių įvykdyta, atsakovas vengia bendrauti su ieškovu ir įforminti sandorį notarine tvarka, 2015-01-02 paskolos sutartis ir jos 2018-02-10 pakeitimas pripažintini galiojančiais, o ieškovui iš atsakovo A. M. priteistina negrąžinta 47 056 Eur paskola, 5 646,72 Eur pelno palūkanos už laikotarpį nuo 2018-02-10 iki 2019-02-10, bei 9 912,44 Eur kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2019-02-11 iki kreipimosi į teismą dienos bei 5 procentų procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.4. Dublike papildomai nurodė, kad teigdamas, jog skolinį įsipareigojimą, susijusį su prekyba automobiliais, atsakovas ieškovui įvykdė, atsakovas A. M. nepateikė teismui jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Vekselio originalas yra pas ieškovą ir vekselio išrašymas apskritai neturi nieko bendra su atsakovo nurodytais prekybos automobiliais santykiais.
1.5. 2018-08-03 telefoninio pokalbio metu atsakovas A. M. pats aiškiai pripažino, kad ieškovas paskolino pinigus būtent jam, o ne uošviui – atsakovui A. G.. Ieškovas niekada jokių pinigų neskolino A. G..
1.6. Nors tris eilutės vekselio apačioje buvo išrašytos ne vekselio surašymo metu, o vėliau, tačiau šias eilutes atsakovui matant, ieškovas įrašė, nurodydamas kokios paskolos sumos jau yra grąžintos.
2. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas nesudarė nei paskolos, nei kitos sutarties, ieškovas nesuteikė atsakovui 90 000 Eur paskolos sumos, tokios sumos atsakovas nepriėmė ir neįsipareigojo grąžinti su 12 proc. palūkanomis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų perdavęs atsakovui A. M. paskolos objektą - 90 000 Eur sumą grynais pinigais, todėl paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Nei vekselyje, nei kitame dokumente (sutartyje) nėra atsakovo įrašytų žodžių, kad pinigai gauti, pinigai perduoti ir pan.
2.2. Šalys užsiėmė automobilių prekyba - automobiliai buvo perkami Italijoje ir parduodami Lietuvoje, todėl atsakovas 2015-01-02 išrašė vekselį kaip garantą už ieškovo 2014 metais investuotas į verslą lėšas ir paskaičiuotą būsimą pelną, sutariant, kad per pusmetį bus parduotos kartu pirktos transporto priemonės ir ieškovas atgaus investuotas lėšas bei pelną. Per vekselio galiojimo laiką ieškovas atgavo iš atsakovo visus pinigus, o atsakovui paklausius, kur vekselis, ieškovas atsakė, kad jis sunaikintas, atsakovas tuo patikėjo.
2.3. Pažymėjo, kad vekselis buvo išrašytas ne tokia forma, kurią ieškovas pateikė teismui - atsakovo išrašytame vekselio originale nebuvo paskutinių 3 eilučių, kurie yra įrašyti ieškovo ranka, todėl reikalui esant atsakovas sutinka, kad teismas skirtų dokumentų ekspertizę ieškovo sąskaita dėl dokumento suklastojimo.
2.3. Ieškovas kartu su A. G. turi tarpusavio skolinių įsipareigojimų, todėl tarp jų yra sudaryta byloje esanti paskolos sutartis, A. G. turi problemų su azartiniais žaidimais bei įsiskolinimų įvairiems asmenims, galimai ir ieškovui. Tą žinodamas ieškovas siekia nesąžiningai prisiteisti tariamą skolą iš A. M., kuris ieškovui šiuo metu nėra nieko skolingas. Atsakovas A. M. apskritai nėra pateiktos paskolos sutarties šalis, pinigų pagal šią sutartį negavo, jos nepasirašė, todėl pripažinti tokią sutartį susitarimu dėl 2015-01-02 paskolos sutarties pakeitimo nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti iš atsakovo prašomas sumas nei pagal 2018-02-10 sutartį, kurios šalimi nebuvo atsakovas A. M., nei pagal vekselį, kuris nebuvo susijęs su paskolos santykiais.
3. Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, 2022-05-16 teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).
6. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas). Taigi, net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiškiai žodžiais, tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 26 punktas).
7. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą).
8. Bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilę ginčas dėl paskolos teisinių santykių tarp ieškovo L. K. ir atsakovo A. M. buvimo, ieškovui teigiant, kad 2015-01-02 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 90 000 Eur dydžio paskolos atsakovui grynais pinigais suteikimo ir šią aplinkybę įrodinėjant savo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais – atsakovo A. M. 2015-01-02 išrašytu vekseliu tokiai pinigų sumai, vėliau ieškovo L. K. ir atsakovo A. G. sudaryta rašytine 2018-02-10 Paskolos sutartimi dėl likusios negrąžintos paskolos dalies (47 056 Eur), o taip pat 2018-08-03 vykusio ieškovo L. K. ir atsakovo A. M. telefoninio pokalbio garso įrašu, tuo tarpu atsakovui A. M. neigiant paskolos teisinių santykių tarp jo ir ieškovo egzistavimą, nurodant, jog vekselis buvo išrašytas dėl kitų šalis siejusių verslo santykių, o atitinkamo dydžio paskola ieškovo buvo suteikta tik atsakovui A. G. ieškovo pateiktos rašytinės sutarties pagrindu, ir šias aplinkybes įrodinėjant savo paaiškinimais.
10. Nagrinėjamu atveju rašytinė paskolos sutartis, o juo labiau, notarinė paskolos sutartis tarp ieškovo L. K. ir atsakovo A. M. sudaryta nebuvo, tokia teismui nėra pateikta, nors pagal CK 6.871 straipsnio 1 ir 4 dalis fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų, o jeigu paskolos suma viršija 3 000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.91 str. 2 d. numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį, tuo tarpu 3 d. numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
11. Kita vertus, CK 1.91 str. 4 d. numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Būtent remdamasis šia norma ieškovas nagrinėjamoje byloje ir siekia paskolos sutarties, kuriai buvo būtinas notarinis patvirtinimas, pripažinimo galiojančiu sandoriu.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai aktualias materialiosios teisės normas, taip pat yra pažymėjęs, kad paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tačiau tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. K., kaip dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties sudarymo bei paskolos dalyko – 90 000 Eur – perdavimą atsakovui A. M., tuo pačiu visišką paskolinių įsipareigojimų iš savo pusės įvykdymą, nurodo pastarojo išrašytą vekselį. Byloje iš tikrųjų pateiktas atsakovo A. M. 2015-01-02 išrašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, kuriuo pastarasis įsipareigojo iki 2015-07-02 sumokėti ieškovui L. K. 90 000 Eur su 12 procentų metinėmis palūkanomis. Atsakovas A. M. nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu iš esmės neneigė tokio vekselio išdavimo / išrašymo, kaip tokio, fakto, patvirtino, jog šį vekselį iš tikrųjų išrašė.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselis pagal savo prigimtį yra savarankišku prievolės vykdymo pagrindu ir vekselio gavėjas neturi įrodinėti jo išrašymo sutartinio pagrindo. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Š. ir kt. v. UAB „Konekesko Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157-219/2015; kt.).
15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas vekselio apmokėti laiku įstatymų nustatyta tvarka nepateikė, todėl atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Taip pat pažymėtina, kad praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).
16. Viena vertus, vien tik iš minėto vekselio turinio analizės savaime negalima daryti išvados apie jame nurodytos pinigų sumos perdavimą atsakovui ir tokios sumos paskolinimą, t. y. apie tai, jog vekseliu buvo įforminti faktiškai tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Vekselyje nėra jokio įrašo apie paskolos atsakovui A. M. suteikimą, apie pinigų (90 000 Eur) A. M. perdavimą, tokio perdavimo pagrindą, apie tai, kad minėti pinigai perduodami būtent kaip paskola (skolinami), o įtvirtinamas tik abstraktaus pobūdžio A. M. įsipareigojimas minėtą pinigų sumą grąžinti. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad vekselyje įtvirtintas A. M. įsipareigojimas grąžinti būtent jam ieškovo tą pačią vekselio išrašymo dieną grynais pinigais paskolintus 90 000 Eur bei sumokėti vekselyje nurodyto dydžio (12 procentų metines) palūkanas, tuo tarpu atsakovas A. M. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad vekselio išrašymas buvo susijęs su jo ir ieškovo ankščiau vykdytu prekybos automobiliais verslu, kuomet ieškovas duodavo atsakovui pinigines lėšas automobilių įsigijimui, atsakovas juos įsigydavo, remontuodavo, parduodavo ir šalys pasidalindavo pelną (ieškovas iš esmės neneigė tokio pobūdžio santykių su atsakovu turėjimo praeityje fakto), šalims vekselio išrašymo dieną paskaičiavus, kiek ieškovas tuo metu buvo realiai investavęs į vykdytą verslą lėšų ir kiek jam priklausytų pelno, ir atsakovui realiai vėliau grąžinus ieškovui visą vekselyje nurodytą pinigų sumą. Taigi, byloje yra kardinaliai priešingi ieškovo L. K. ir atsakovo A. M. paaiškinimai dėl 2015-02-01 vekselio išrašymo aplinkybių, priežasčių, prigimties, pagrindo ir vekselyje įtvirtinto A. M. įsipareigojimo įvykdymo.
17. Kita vertus, byloje nėra absoliučiai jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo A. M. paaiškinimus ir jo šiame teismo procese dėstomą poziciją / versiją, tuo tarpu byloje yra kitų įrodymų (rašytiniai įrodymai, atsakovo A. G. paaiškinimai), kurie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir leidžia teismui suformuoti pakankamą vidinį įsitikinimą dėl ieškovo pozicijos didesnio tikėtinumo. Teismas, kompleksiškai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pritaikęs įrodymų vertinimo civiliniame procese principus ir taisykles, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad L. K. iš tikrųjų atsakovui A. M. 2015-01-02 buvo paskolinta grynais pinigais 90 000 Eur suma, paskola vėliau atsakovo A. M. buvo iš dalies grąžinta ieškovui, iš dalies galimai suteikta / paskolinta ar kitu pagrindu perduota atsakovui A. G., dėl ko 2018 m. vasarį, iki tol laiko atsakovui vis negrąžinus ieškovui pastarojo suteiktos paskolos dalies, o pastarajam raginant tą daryti, tarp šalių buvo sudarytas tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais susitarimas užtikrinti negrąžintos paskolos dalies (47 056 Eur) grąžinimą papildoma priemone – atsakovo A. G. laidavimu, abiem atsakovams tampant solidariais bendraskoliais prieš ieškovą A. K.. Tokią išvadą teismui leidžia daryti tokie žemiau aprašyti įrodymai, jų sisteminė analizė, konkliudentiniai šalių veiksmai, tarpusavio santykių ypatumai bei procesinis elgesys šiame teismo procese.
18. Pirma, teismo daromas išvadas patvirtina jau minėtas byloje esantis 2015-01-02 vekselis, kuriuo atsakovas A. M. raštu ir pasirašydamas įsipareigojo grąžinti ieškovui L. K. atitinkamą pinigų sumą iki jame nustatyto termino ir kuris rodo, jog vis dėlto, ginčo šalis tuo metu siejo prievoliniai teisiniai santykiai, susiformavo ir egzistavo atsakovo A. M. piniginė - turtinė mokėjimo prievolė ir prisiimtas įsipareigojimas ją įvykdyti. Pastebėtina, kad vekseliu įsipareigojama ne tik grąžinti 90 000 Eur sumą, bet ir sumokėti 12 procentų metines palūkanas, kas būtų įprasta ir natūrali paskolos teisinių santykių savybė, kuomet asmeniui suteikiama atlygintinė paskola, t. y. skolinami pinigai už tam tikrą atlyginimą mokėjimo (pelno) palūkanų forma, kurios kompensuoja kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis savo pinigais tam tikrą laiką. Tuo tarpu jeigu, kaip teigia atsakovas A. M., vekselis buvo išrašytas kaip garantija ir faktinės situacijos įtvirtinimas, paskaičiuojant, kiek buvo ieškovo investuota į automobilių verslą lėšų ir kiek jam priklausytų pelno iš tokios investicijos, tuomet nėra aišku ir logiškai paaiškinama, kodėl vekselyje numatytas 12 procentų metinių palūkanų mokėjimas.
19. Antra, ieškovas, duodamas paaiškinimus, neigė tokias atsakovo nurodomas vekselio išrašymo aplinkybes, teigė, kad prekybos automobiliais santykiai jau iki to laiko buvo tarp šalių pasibaigę, vekselio išrašymas su jais niekaip nesusijęs, šie santykiai iš dalies atsispindėjo kituose šalių sudarytuose dokumentuose, tarp jų ir tą pačią dieną – 2015-01-02 atsakovo A. M. išrašytame ieškovo L. K. naudai kitame paprastajame vekselyje 60 000 Eur sumai, kuri vėliau atsakovo iš tikrųjų buvo grąžinta, dėl ko šio vekselio originalas buvo atsakovui grąžintas. Tokius ieškovo paaiškinimus patvirtina teismui 2023-05-12 pateikti rašytiniai įrodymai, įskaitant 2015-01-02 paprastąjį vekselį būtent 60 000 Eur sumai. Atsakovas savo ruožtu, kaip minėta, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas vekselio išrašymo ir jame įtvirtinto įsipareigojimo įvykdymo aplinkybes (pvz., dėl vekselyje nurodytos pinigų sumos grąžinimo ieškovui pilnai, dalimis, kompensavimo automobiliais ir pan.), nors 2023-03-29 teismo posėdyje nurodė, kad iki 2015 m. liepos grąžino ieškovui visą vekselyje nurodytą pinigų sumą.
20. Trečia, byloje yra pateikta tarp ieškovo L. K. ir atsakovo A. G. 2018-02-10 sudaryta Paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovas, kaip paskolos davėjas, suteikia atsakovui, kaip paskolos gavėjui, 47 056 Eur paskolą su 12 procentų metinėmis palūkanomis, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolą su palūkanomis grąžinti grynais pinigais ne vėliau kaip 2018-02-10. Šios sutarties buvimo ir joje įtvirtintų piniginių įsipareigojimų iš atsakovo A. G., kuris, kaip neneigė atsakovas A. M., yra jo sutuoktinės tėvas, kuris, kaip nurodė tiek ieškovas L. K., tiek atsakovas A. M., taip pat užsiiminėjo prekybos automobiliais santykiais užsienyje (Sicilijoje), kur tą darė ir A. M., pusės prisiėmimo ieškovo L. K. atžvilgiu faktai leidžia teismui tikėti ieškovo L. K. paaiškinimais apie tai, kad siekiant užtikrinti tai dienai – 2018-02-10 – likusios atsakovo A. M. vis dar negrąžintos paskolos dalies (47 056 Eur) grąžinimą, buvo nutarta santykius „įforminti“ rašytiniu dokumentu ir todėl kaip papildoma užtikrinimo priemonė ir buvo sudaryta Paskolos sutartis su jo uošviu A. G., kuris, kaip nurodė ieškovas, kartu su A. M. prisiėmė atsakomybę už paskolos ieškovui grąžinimą. Teisine prasme tai gali būti kvalifikuojama kaip šalių susitarimo dėl papildomos atsakovo A. M. neįvykdytos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės – atsakovo A. G. laidavimo likusiai tai dienai negrąžintai paskolos sumai, sudarymas, iš esmės abiem tarpusavyje artimai susijusiems asmenims tapus solidariai atsakingais prieš ieškovą. Ieškovas 2023-03-29 teismo posėdžio metu paaiškino, kad šio rašytinio susitarimo sudarymo metu sužinojo, kad dalį atsakovui A. M. suteiktos paskolos pastarasis perdavė / perskolino savo uošviui A. G., dėl to pačiam atsakovui nenorint sudaryti rašytinio susitarimo, ir buvo nuspręsta, kad būtent A. G. su ieškovu pasirašys rašytinę paskolos sutartį, taip įtvirtindamas tiek tebesitęsiantį A. M. įsipareigojimą (pagrindinė prievolė), tiek papildomą A. G. įsipareigojimą (šalutinė laidavimo prievolė) dėl tuo metu likusios negrąžintos paskolos dalies grąžinimo ieškovui. Tokie ieškovo paaiškinimai teismo vertintini kaip tikėtinai atitinkantys tikrovę, logiški, įvertinant tas ginčo situacijoje svarbias aplinkybes, kad kaip neginčijo ir 2023-03-29 teismo posėdyje patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovas A. K.: a) jie nuo seno buvo pažįstami, draugavo šeimomis, artimai bendravo, juos siejo tiek minėti automobilių prekybos verslo santykiai, tiek artimi pasitikėjimu grindžiami asmeniniai santykiai (ieškovas L. K. yra atsakovo A. M. vaiko krikšto tėvas), todėl jie vienas kitu pasitikėjo, nebuvo griežti tarpusavio santykių įforminimui ir atitinkamai nesilaikė formalių reikalavimų; b) atsakovas A. G. turėjo kreditorinių įsiskolinimų, problemų su azartiniais lošimais, buvo nuo jų priklausomas ir dėl to prarasdavo pinigus ir pan.
21. Ketvirta, vertinant minėtą Paskolos sutartį atkreiptinas dėmesys, kad joje nurodyta paskolos suma – 47 056 Eur – pilnai atitinka paties ieškovo L. K. vekselyje padarytus įrašus apie iki to laiko (2018 m. vasario mėnesio) atsakovo A. M. dalinai grąžintas paskolos sumas – 12 000 Eur + 30 944 Eur, t. y. viso 42 944 Eur, o 90 000 Eur – 12 000 Eur - 30 944 Eur = būtent 47 056 Eur. Nors atsakovas A. M. teismo proceso metu kėlė abejonių dėl ieškovo vienasmeniškai vekselyje padarytų įrašų apie dalinį paskolos ir palūkanų grąžinimą, tačiau ieškovas L. K. neneigė, kad šiuos įrašus padarė asmeniškai, galimai nedalyvaujant atsakovui A. M., užfiksuodamas pastarojo iki 2018-02-10 jam sumokėtas pinigų sumas. Pastebėtina ir tai, kad tiek 2015-01-02 atsakovo A. M. išrašytame L. K. naudai vekselyje, tiek ir 2018-02-10 L. K. bei A. G. pasirašytoje Paskolos sutartyje nurodomos identiškos sąlygos dėl palūkanų mokėjimo prievolės bei palūkanų dydžio – 12 procentų metinės palūkanų normos, kas taip pat papildomai patvirtina, jog 2015-01-02 vekselis bei 2018-02-10 buvo ir yra iš esmės glaudžiai tarpusavyje susiję dokumentai, kylantys iš to paties tęstinio pobūdžio teisinio santykio, kuriame dalyvauja L. K., kaip kreditorius, ir atsakovas A. M., kaip skolininkas, bei atsakovas A. G. (kaip solidarus laiduotojas).
22. Penkta, teismui (išėjus į sprendimo priėmimo kambarį) 2023-04-06 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės būtent dėl itin prieštaringų ieškovo ir atsakovo A. M. paaiškinimų ir siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, suformuoti pakankamą įsitikinimą dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo / nebuvimo bei priimti teisingą sprendimą, pripažinus 2023-03-29 posėdyje nedalyvavusio atsakovo A. G. dalyvavimą būtinu, 2023-05-16 vykusiame teismo posėdyje atsakovas A. G. paaiškino, kad iš tikrųjų jo paties tiesioginiai paskoliniai santykiai su ieškovu L. K. nesiejo, jis asmeniškai sau niekada jokių pinigų iš L. K. nesiskolinimo ir niekada nebuvo gavęs, tuo tarpu 2018-02-10 Paskolos sutartį pasirašė paprašytas atsakovo A. M., kuris galimai tuo metu turėjo tam tikrų santykių su L. K.. Atsakovas A. G. taip pat paaiškino, kad vėliau po šios Paskolos sutarties pasirašymo keletą kartų buvo nuvykęs pas ieškovą L. K. į namus ir grąžinęs jam viso apie 1 000 Eur palūkanų („procentų“) pagal šią Sutartį, perdavęs jam pinigus grynais pinigais. Taigi, tokie atsakovo A. G. paaiškinimai patvirtina ieškovo L. K. procese dėstomą poziciją ir paneigia atsakovo A. M. procese dėstomą poziciją. Akivaizdu, kad jeigu neegzistuotų jokie nei atsakovo A. M., nei atsakovo A. G. turtiniai įsipareigojimai ieškovo L. K. atžvilgiu (kaip teigia procese A. M.), tuomet nėra aišku ir būtų logiškai nepaaiškinama, kodėl A. G. apskritai turėjo pasirašyti Paskolos sutartį, vėliau grąžinti / mokėti tam tikrus pinigus L. K., vykti į jo namus, perduoti jam grynuosius pinigus ir pan.
23. Šešta, byloje ieškovo pateiktas jo ir atsakovo A. M. 2018-03-08 vykusio telefoninio pokalbio garso įrašas (o atsakovas A. M. neginčijo ir nekvestionavo tokio pokalbio buvimo, autentiškumo ir jo turinio) taip pat neprieštarauja ieškovo pozicijai byloje ir leidžia teismui spręsti tiek apie egzistuojantį ir neįvykdytą atsakovų įsipareigojimą dėl paskolos ieškovui grąžinimo, tiek dėl paskolos suteikimo būtent atsakovui A. M. fakto, tiek ir dėl to, kad iš esmės ir ieškovas L. K., ir pats atsakovas A. M. vertino save ir savo uošvį A. G. kaip solidariai atsakingus bendraskolius ieškovo atžvilgiu:
- ieškovui L. K. pokalbio metu pabrėžus, kad jis paskolino pinigus būtent atsakovui A. M., o ne uošviui A. G., atsakovas A. M. to neneigė, o priešingai, patvirtino: į L. K. teiginį „nes nu žinai, Arnoldai, aš tau paskolinau ne ne žinai, ne ne uošviui“, A. M. atsako „nu jo, Linai, be tai bliat, reikėjo imti tą tą....“.
- pokalbio metu ieškovas L. K. ir atsakovas A. M. kalba apie atsakovui A. G. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, jo pardavimą, buvusias / neišnaudotas galimybes atgauti / susigrąžinti ieškovui skolą iš tokio turto, atsakovas A. M. ragina ieškovą tą daryti („tai rašyk jam žinutę, skambink; ką aš žinau/ kuo galiu tuo, Linai, padedu aš...“), neigiamai atsiliepia apie uošvį A. G., teigdamas, jog buvo jo apgautas ir pan.;
- pokalbio metu ieškovas L. K. teiraujasi dėl paskolos grąžinimo, teiraujasi kada grįš atsakovo uošvis, nurodo, kad kreipėsi į advokatą, kad galimai kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo, bet tuo pačiu nori geruoju / gražiuoju išspręsti situaciją, o atsakovas A. M. iš esmės neneigia tokios situacijos, neginčija paskolos buvimo, ieškovo reikalavimų pagrįstumo.
24. Septinta, 2015-01-02 vekselio, iš kurio kildinami ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai, originalas yra būtent pas ieškovą, t. y. kreditorių (jis vekselio originalą pateikė teismui į bylą), o tai taip pat vertintina kaip viena iš aplinkybių, papildomai greta kitų aplinkybių ir įrodymų visumos, patvirtinančių prievolės neįvykdymo / skolos negrąžinimo faktą. Priešingai nei minėtas vekselio originalas, kito – 2015-01-02 vekselio 60 000 Eur sumai, originalo, kaip nurodė ieškovas, jis neturi, nes atsakovui įvykdžius visas prievoles pagal šį vekselį, originalas buvo atsakovui A. M. grąžintas.
25. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamas aukščiau nurodytomis materialinės ir proceso teisės normomis ir juos aiškinančia teismų praktika, taip pat remdamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas nagrinėjamoje situacijoje mano esant pagrindą tenkinti ieškovo L. K. pareikštus ieškinio reikalavimus ir pripažinti galiojančia tarp jo ir atsakovo A. M. 2015-01-02 sudarytą Paskolos sutartį dėl 90 000 Eur paskolos su 12 procentų metinėmis palūkanomis suteikimo bei tarp jo ir atsakovų A. M. bei A. G. sudarytą 2018-02-10 Susitarimą (kuriuo buvo pakeistos / papildytos minėtos 2015-01-02 paskolos sutarties sąlygos), kurie iš ieškovo L. K. pusės buvo pilnai įvykdyti, o iš atsakovo A. M. pusės – iš dalies įvykdyti (CK 1.91 straipsnio 4 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).
26. Atsižvelgiant į tai, kad: a) CK 6.873 str. 1 d. numato pareigą paskolos gavėjui grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai; b) atsakovas A. M. pagal aukščiau nurodytą paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, likusios pradinės paskolos dalies – 47 056 Eur ieškovui iki šiol negrąžino – atsakovas A. M., kaip paskolos gavėjas, turintis įrodinėjimo pareigą įrodyti paskolos grąžinimo faktą, šiuo atveju neįrodė minėtoje 2018-02-10 Sutartyje įtvirtinto paskolos likučio grąžinimo ieškovui fakto; c) nors atsakovas A. G., kaip teismo konstatuota aukščiau, kvalifikuotinas kaip laiduotojas, solidariai atsakingas pagal atsakovo A. M. prievolę dalyje dėl 47 056 Eur skolos dalies grąžinimo, tačiau kreditorius pagal CK 6.6 straipsnio 4 d. esant skolininkų solidariai pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrius, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, o šiuo atveju ieškovas prašė skolos priteisimo iš pagrindinio skolininko – atsakovo A. M., todėl ieškovo reikalavimas dėl jam negrąžintos paskolos priteisimo tenkintinas, ir jam iš atsakovo A. M. priteistina 47 056 Eur negrąžintos paskolos.
27. Atsižvelgiant į tai, kad: a) pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos davėjui ne tik paskolos sumą, bet ir mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita; b) pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jog grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jei paskolos sutartis nenustato ko kitą; c) nagrinėjamu atveju šalių (kaip matyti iš 2015-02-01 vekselio bei 2018-02-10 sutarties turinio) buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta dėl 12 procentų metinių palūkanų mokėjimo, ir nei viena iš šalių nekvestionavo ir neginčijo sulygtos palūkanų sąlygos ir jų dydžio, todėl iš atsakovo A. M. ieškovui priteistinos: 1) 12 procentų metinės mokėjimo (pelno) palūkanos už ieškovo nurodytą laikotarpį nuo 2018-02-10 (kai buvo pasirašytas susitarimas – Sutartis) iki 2019-02-10 (kai turėjo būti grąžinta paskola) nuo negrąžintos ieškovui paskolos sumos (47 056 Eur * 12 procentų = 5 646,72 Eur), iš jos atėmus paties ieškovo L. K. duodant paaiškinimus 2023-03-29 teismo posėdyje bei atsakovo A. G. duodant paaiškinimus 2023-05-16 teismo posėdyje nurodytą faktiškai pastarojo atsakovo ieškovui grąžintą grynais pinigais palūkanų sumą – 1 500 Eur (ieškovas L. K. paaiškino, kad atsakovas A. G. 2018 metais tris kartus jam grąžino po 500 Eur palūkanų; atsakovas A. G. paaiškino, kad du kartus jam grąžino po 500 Eur palūkanų), t. y. 4 146,72 Eur (5 646,72 Eur – 1 500 Eur); 2) ieškovo ieškiniu prašomos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos 5 procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2019-02-11 (kai paskola turėjo būti grąžinta) iki 2022-11-15 (ieškovo prašomos ir nurodytos ieškinio surašymo dienos) nuo negrąžintos ieškovui paskolos sumos (47 056 Eur), t. y. 8 850,39 Eur (47 056 * 5 proc. / 365 d. * 1 373 k.d.).
28. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., CK 6.37 str. 4 d., iš atsakovo A. M. ieškovui L. K. taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 60 053,11 Eur (47 056 + 4 146,72 +8 850,39) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkintas neturtinis ieškinio reikalavimas bei 96 proc. turtinių reikalavimų), iš atsakovo A. M. ieškovui L. K. priteistina proporcinga dalis – 97 procentai procese patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas sumokėjo 1 269 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 032 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 3 202 Eur (3 301 * 97 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti galiojančiais tarp ieškovo L. K. ir atsakovo A. M. sudarytą
2015-01-02 Paskolos sutartį dėl 90 000 Eur paskolos su 12 procentų metinėmis palūkanomis ir 2018-02-10 tarp ieškovo L. K. ir atsakovų A. M. bei A. G. sudarytą Susitarimą dėl 2015-01-02 Paskolos sutarties pakeitimo / papildymo.
Priteisti iš atsakovo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.) naudai 47 056 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius penkiasdešimt šešis eurus) negrąžintos paskolos, 4146,72 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 72 euro centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, 8 850,39 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 39 euro centų) kompensuojamų palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (60053,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 202 Eur (tris tūkstančius du šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.