Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovei L. M., jos atstovės Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos įgaliotam atstovui J. V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. M. dėl permokėtų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta dirbti pas ieškovę gydytojos-psichiatrės pareigoms. 2020 m. rugsėjo 1 d. šalys taip pat sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio kompensavimo sutartį (toliau – ir Kompensavimo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo kompensuoti atsakovės mokamą buto nuomos mokestį, kuris sudaro 600 Eur per mėnesį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio kompensavimo sutartis buvo sudaryta iki 2022 m. kovo 1 d. Dėl buhalterinės klaidos, kuri pastebėta tik 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, atsakovei 2022 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. toliau buvo kompensuojamas buto nuomos mokestis, nors Kompensavimo sutarties galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Tokiu būdu atsakovei be teisinio pagrindo buvo išmokėta 3 000 Eur. 2022 m. rugsėjo 14 d. su atsakove sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, tačiau ji lėšas grąžinti atsisakė.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas R.T. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dėl įstaigos vyr. finansininkės neatidumo atsakovei buvo permokėtos lėšos. Atsakovės nurodomas žodinis susitarimas su įstaigos vadovu 600 Eur palikti kaip darbo užmokesčio priedą yra atsakovės „fantazijos reikalas“, jokių žodinių susitarimų su atsakove nebuvo. Kadangi atsakovė gavo pinigus, kurie jai nepriklausė, piniginės lėšos iš jos priteistinos teismine tvarka.

7. Liudytoja apklausta I. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metus dirba (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke. Dirba viena, o įstaigoje yra virš 60 darbuotojų. Pirmą kartą per darbo įstaigoje laikotarpį susidūrė su darbuotojui kompensuojamu buto nuomos mokesčiu, paskambino į Valstybinę mokesčių inspekciją pasikonsultuoti, kaip šią kompensaciją apmokestinti, buvo nurodyta, kad nuo šios sumos reikia paskaičiuoti ir mokesčius. Nurodė ir tai, kad darbuotojams paskaičiavusi darbo užmokestį, mėnesio 1 ar 2 dieną, prieš išmokėdama darbo užmokestį, išsiunčia atlyginimo lapelius, kad darbuotojai pasižiūrėtų, ar viskas gerai. Pasitiki įstaigos darbuotojų sąžiningumu, kad esant neatitikimų, jie apie juos informuos. 2022 m. rugpjūčio mėn. peržiūrėjo su atsakove sudarytą Gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio kompensavimo sutartį, pamatė, kad pražiūrėjo, jog sutartis pasibaigė 2022 m. kovo 1 d., ir už 5 mėnesius atsakovei buvo permokėta. Surašė tarnybinį pranešimą įstaigos vadovui apie savo padarytą klaidą. Jei atsakovė nebus įpareigota šių lėšų grąžinti, įstaigai padarytą žalą turės atlyginti iš savo lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė buvo priimta gydytojos-psichiatrės pareigoms. Darbo sutartis nutraukta 2022 m. rugsėjo 14 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

10. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo kompensuoti atsakovės išsinuomoto buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos mokestį, kuris sudaro 600 Eur per mėnesį, per 3 darbo dienas, kai atsakovė pateikia įrodymus apie nuomos mokesčio pervedimą į nuomotojo sąskaitą (Kompensavimo sutarties 1, 2, 3 punktai). Gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio kompensavimo sutartis buvo sudaryta iki 2022 m. kovo 1 d., t. y. visam gyvenamosios patalpos nuomos sutarties laikotarpiui (Kompensavimo sutarties 4 punktas).

11. Ieškovė 2022 m. spalio 11 d. pretenzija „Dėl permokėtų lėšų grąžinimo“ kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti per 2022 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius išmokėtą iš viso 3 000 Eur sumą (600 Eur x 5 mėn. = 3 000 Eur). Atsakovė 2022 m. spalio 21 d. atsakymu išmokėtas lėšas grąžinti atsisakė.

12. Ieškovė pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo sprendimo tvarka ir 2023 m. sausio 18 d. su prašymu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją, prašydama atnaujinti terminą kreiptis su prašymu į darbo ginčų komisiją, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, išieškoti iš atsakovės 3 000 Eur pinigines lėšas, kaip atsakovės gautas be teisinio pagrindo. Darbo ginčų komisija 2023 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė ieškovei atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, bei ieškovės prašymą dėl permokėtų lėšų išieškojimo atsisakė nagrinėti.

13. Ieškovė 2023 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl permokėtų lėšų priteisimo. Atsižvelgiant į sprendimo 8 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teismas sprendžia tarp šalių kilusį ginčą iš esmės.

Dėl susitarimo dėl darbo užmokesčio priedo nuo 2022 m. kovo 1 d. mokėjimo

14. Atsakovė šioje byloje įrodinėja, kad 2022 m. vasario mėn. (tikslios datos nenurodo) su (duomenys neskelbtini) vyr. gydytoju A. S. sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį susitarta, jog 2022 m. kovo 1 d. pasibaigus Kompensavimo sutarties galiojimui atsakovei ir toliau bus mokama 600 Eur (atskaičius mokesčius) suma kaip priedas prie darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, atsakovė tvirtina, kad nuo 2022 m. kovo 1 d. 600 Eur suma (atskaičius mokesčius) jai priklauso kaip darbo užmokesčio dalis. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad jokio žodinio susitarimo dėl 600 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio priedo nuo 2022 m. kovo 1 d. atsakovei mokėjimo su atsakove nesudarė.

15. Vadovaujantis DK 34 straipsnio 1 dalimi, darbo užmokestis yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų. DK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė įvairiais būdais apibrėžti darbo užmokesčio sąlygą, darbo užmokestis apima priedus, priemokas, premijas, numatytus už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti išmokos, o darbdavys privalo ją išmokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).

16. DK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-248/2019).

18. DK 140 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka.

19. Iš viešai skelbiamų duomenų (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka (toliau – Tvarka), kuri taikoma asmenims, įstaigoje dirbantiems pagal darbo ar jai prilygintą sutartį. Tvarkos 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlyginimas, priedai ir kitos priemokos darbuotojams nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos galiojančiais norminiais aktais ir patvirtinami tarifikaciniuose sąrašuose. Tarnybiniai atlyginimai gali kisti, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo dydį. Tvarkos 3 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojams taikoma laikinė darbo apmokėjimo sistema, mokami priedai ir priemokos, darbuotojai gali būti premijuojami. Mokami šie priedai ir priemokos: 1) 30 proc. MMA dydžio priemoka už pavojingus darbus, dirbant su psichikos ligoniais; 2) 20 proc. darbo užmokesčio dydžio priedas už gerus darbo rezultatus; 3) esant darbo užmokesčio fondo ekonomijai vyriausiasis gydytojas gali nustatyti kitiems darbuotojams priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba, raštiškai sutikus darbuotojui, papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), už papildomai priimtus ligonius; 4) metų pabaigoje, esant darbo užmokesčio fondo ekonomijai, vyriausiasis gydytojas, suderinus su Centro profesinės sąjungos atstovu, gali išmokėti Centro darbuotojams vienkartinės išmokas; 5) sunkios materialinės būklės, nelaimės ir kitais atvejais vyriausiasis gydytojas gali skirti vienkartines materialines pašalpas.

20. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos darbo sutarties turinys yra aiškus ir konkretus: ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei 1 800 Eur per mėnesį darbo užmokestį pagal patvirtintą tarifikacinį sąrašą. Taip pat iš ieškovės pateiktų darbo užmokesčio lapelių, darbo užmokesčio kortelių matyti, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo mokama 30 proc. MMA dydžio priemoka už pavojingus darbus, dirbant su psichikos ligoniais, bei 20 proc. darbo užmokesčio dydžio priedas, taip pat kas ketvirtį išmokamas priedas už papildomus ligonius, kaip numatyta Tvarkos 3 straipsnyje. Nors atsakovė nurodė, kad 2022 m. vasario mėn. su įstaigos vadovu buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 600 Eur (atskaičius mokesčius) priedo nuo 2022 m. kovo 1 d. mokėjimo, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių žodinio susitarimo egzistavimą, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad jokio žodinio susitarimo dėl 600 Eur (atskaičius mokesčius) priedo nuo 2022 m. kovo 1 d. atsakovei mokėjimo niekada nesudarė, atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Jokiame dokumente atsakovės nurodomas susitarimas dėl priedo atsakovei mokėjimo neužfiksuotas, atsakovė pripažįsta, kad įstaigos vadovo įsakymo dėl 600 Eur (atskaičius mokesčius) priedo nuo 2022 m. kovo 1 d. mokėjimo negavo. Nors atsakovė nurodo, kad nebuvo gavusi ir įsakymų dėl priemokos už pavojingus darbus, dirbant su psichikos ligoniais, bei dėl 20 proc. darbo užmokesčio dydžio priedo, todėl nereikalavo, kad būtų pateiktas įsakymas dėl 600 Eur (atskaičius mokesčius) priedo nuo 2022 m. kovo 1 d. skyrimo, tačiau tai laikytina gynybine atsakovės pozicija. Tiek priemoka už pavojingus darbus, tiek 20 proc. darbo užmokesčio dydžio priedas gydytojams-psichiatrams yra įtvirtinti Tvarkoje, kuri viešai skelbiama ir prieinama ne tik įstaigos darbuotojams, bet ir visuomenei. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė, gavusi darbdavio įsakymus dėl darbo funkcijų vykdymo, būdavo aktyvi darbo teisinių santykių šalis, prašydavo papildomų paaiškinimų, pagrindimo. Tuo tarpu nereikalaudama įforminti nurodomo žodinio susitarimo dėl 600 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio priedo skyrimo, tokiais veiksmais atsakovė prisiėmė riziką, kad, kilus ginčui, jai nepavyks įrodyti darbdavio pareigos mokėti nurodomą priedą.

21. Be to, atsakovės nurodomo susitarimo dėl priedo prie darbo užmokesčio skyrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis nustatė, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris); už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11, 14 straipsniai). Nagrinėjamu atveju neįtikima, jog organizacijos, kurios teisinė forma – viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kurioje veikia stebėtojų tarybą, kurios viena iš funkcijų – analizuoti įstaigos išlaidas darbo užmokesčiui (Įstatų 9.16.2 punktas), o finansinę veiklos kontrolę atlieka valstybės ir savivaldybės kontrolės institucijos (Įstatų 14.1 punktas), vadovas, priėmęs sprendimą skirti atsakovei priedą prie darbo užmokesčio, šio savo sprendimo neįformintų raštu, o duotų tik žodinį nurodymą įstaigos finansininkei išmokėti atsakovei jo nurodyto dydžio priedą. Kaip nurodyta anksčiau, liudytoja apklausta įstaigos vyr. finansininkė parodė, kad jokio nurodymo dėl 600 Eur (atskaičius mokesčius) priedo prie darbo užmokesčio nuo 2022 m. kovo 1 d. atsakovei mokėjimo iš įstaigos vadovo gavusi nebuvo.

22. Atsakovė, grįsdama atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodomas aplinkybes, nurodo ir tai, kad žodinio susitarimo dėl priedo mokėjimo egzistavimą įrodo jos veiksmai, t. y. likimas dirbti (duomenys neskelbtini), nes neva be šio priedo dirbti nebūtų likusi, kadangi kitos įstaigos siūlo geresnį darbo užmokestį. Nors atsakovė pateikė kitų įstaigų, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į internetinį tinklalapį (duomenys neskelbtini) keltus darbo skelbimus gydytojams-psichiatrams, kurių ieškota, tačiau nėra nurodyta skelbimų datų, t. y. ar skelbimai buvo 2022 m. vasario mėn., ar atsiliepimo į ieškinį rengimo metu (2023 m. balandžio mėn.), kas reikštų iš esmės vėlesnį laikotarpį negu teigiama buvus sudarytą žodinį susitarimą, taip pat nėra duomenų dėl atsakovės atitikimo keliamiems reikalavimams ir pan. Pažymėtina, kad konkrečios darbo sutarties sąlygos (tame tarpe ir darbo užmokesčio dydis) yra nustatomos darbo sutartyse, o ne reklaminiuose skelbimuose. Be to, kitų įmonių skelbimai negali patvirtinti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties sąlygų.

23. Dar daugiau, iš ieškovės skelbiamų duomenų (duomenys neskelbtini) matyti, kad vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) 2022 metais buvo 2 729,25 Eur. Jei atsakovei nuo 2022 m. kovo 1 d. būtų buvęs skirtas 991,74 Eur bruto darbo užmokesčio priedas, jos darbo užmokestis bruto būtų: už 2022 m. kovo mėn. 3 965,49 Eur, už 2022 m. balandžio mėn. 4 183,62 Eur, už 2022 m. gegužės mėn. 4 556,48 Eur, už 2022 m. birželio mėn. 3 571,86 Eur, už 2022 m. liepos mėn. 4 740,13 Eur, kas iš esmės reikštų itin ženklų darbo užmokesčio skirtumą, palyginti su kitų įstaigos gydytojų darbo užmokesčiu. Be atsakovės nurodomos jai skirtos 991,74 Eur bruto darbo užmokesčio priedo sumos, jos darbo užmokestis bruto būtų: už 2022 m. kovo mėn. 2 973,75 Eur, už 2022 m. balandžio mėn. 3 191,88 Eur, už 2022 m. gegužės mėn. 3 564,74 Eur, už 2022 m. birželio mėn. 2 580,12 Eur, už 2022 m. liepos mėn. 3 748,39 Eur, kas iš esmės atitinka vidutinį įstaigos gydytojų darbo užmokestį.

24. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė susitarimo dėl 600 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio priedo nuo 2022 m. kovo 1 d. skyrimo fakto (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl permokėtų lėšų priteisimo

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio, įtvirtinančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

26. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Taigi įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumo neįrodinėja, nurodo, kad buvo padaryta buhalterinė klaida.

27. Žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita; „sąskaitininkas“ – sąskaitybos specialistas, buhalterijos darbuotojas; „sąskaita“ – atsiskaitymų ir įsipareigojimų eigos dokumentas; dokumentas, kur suskaičiuoti mokėtini pinigai; finansinių–ūkinių operacijų, įrašomų į specialias knygas, visuma, sudaroma pagal apyvartą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 676; Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus].

28. Kasacinio teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida. Sąskaityba gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002).

29. Be to, kasacinio teismo praktikoje dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo reiškiant reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytą turtą išaiškinta, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; taip pat žr. 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007).

30. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie leistų spręsti, kad lėšos (po 600 Eur (atskaičius mokesčius)) 2022 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. atsakovei buvo išmokėtos pagal kokį nors darbo sutartyje ar kituose dokumentuose užfiksuotą darbdavio ir darbuotojo susitarimą arba darbdavio vienašališką sprendimą, nepateikta, kaip nurodyta anksčiau, atsakovė neįrodė, jog šalys buvo sudariusios dokumentuose neužfiksuotą susitarimą dėl 600 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio priedo nuo 2022 m. kovo 1 d. mokėjimo. Ieškovė nurodė, kad lėšos atsakovei išmokėtos per klaidą, kuri padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus nulemtos klaidos. Lėšų išmokėjimas šiuo atveju nesusijęs su netinkamu įstatymo taikymu. Ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skaičiavimo klaidos padarymui įtakos turėjo žmogiškasis faktorius: įstaigos vyr. finansininkė naudojantis apskaitos programa darbo užmokesčio lapelyje atitinkamoje vietoje atliko įrašą apie atsakovei išmokėtiną sumą, nesant tam pagrindo.

31. Be to, iš byloje esančių darbo užmokesčio lapelių matyti, kad atsakovei kompensacija už buto nuomos mokestį (991,74 Eur (600 Eur (atskaičius mokesčius)) Kompensavimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo žymima eilutėje „Kiti priskaitymai“, o atsakovei priskaičiuoti priedai, priemokos žymimi kiekvienas atskirai: „Pavojingos“, „Priemoka“, „L. priedas“. 2022 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. atsakovei išmokėta po 991,74 Eur (600 Eur (atskaičius mokesčius)) suma taip pat nurodyta kaip „Kiti priskaitymai“, kas tikėtinai pagrindžia liudytoja apklaustos I. V. parodytas aplinkybes, jog jai neapsižiūrėjus, jog yra pasibaigęs Kompensavimo sutarties galiojimas, atsakovei toliau buvo skaičiuojama išmokėti buto nuomos mokesčio kompensacija. Buto nuomos mokesčio kompensacija nėra darbo užmokestis ar jam prilyginama išmoka, todėl tokiu atveju CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto išimtis apskritai netaikytina.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina be pagrindo įgyta 3 000 Eur (600 Eur x 5 mėn. = 3 000 Eur) suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 68 Eur žyminis mokestis bei 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 568 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. M. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) be pagrindo įgytų lėšų bei 568 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.