Utenos apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1

2025 m. vasario 18 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. N. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei A. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. B.. Vaiko gimimo įraše Nr. 142 motina įrašyta A. B., tėvas neįrašytas (b. l. 8).

LR CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse (toliau – LR CPK) numatytos įrodymų priemonės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR tyrimas) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 18 punktas). Kasacinio teismo teisėjai pažymėjo, jog byloje neatliekant DNR tyrimo tėvystei nustatyti, įstatymas numato du galimus šios situacijos sprendimo būdus: pirma, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai; antra, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė paaiškino, kad 2017 metais ji susipažino su atsakovu, o nuo 2019 m. lapkričio mėn. pradėjo bendrauti kaip pora. Nors jie kartu negyveno, bet susitikinėjo, turėjo lytinių santykių, po kurių 2022 metų pradžioje pasijuto nėščia. Apie nėštumą ji pranešė atsakovui, kuris neprieštaravo, kad tai yra jo vaikas. (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus J., kuris nuo pat gimimo iki dabar gyvena su ja ir yra jos išlaikoma. Jos sūnaus gimimo įraše vaiko tėvas nėra nurodytas. Gimus vaikui, atsakovas neprieštaravo, kad tai jo vaikas. Jie su atsakovu bandė įteisinti tėvystę, bet atsakovas neturėjo paso, todėl notarine tvarka negalėjo patvirtinti savo tėvystės. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino atsakovas, kuris sutiko, jog jis yra J. B. tėvas. Atsakovui pripažinus ieškinį giminystės ryšio nustatymo (DNR) ekspertizė nebuvo skiriama. Iš šalių paaiškinimų nustačius, jog jie nors ir kartu negyveno, bet intymiai bendravo, ieškovei pasijutus nėščia ir apie tai pranešus atsakovui, pastarasis neprieštaravo, jog tai yra jo vaikas, gimus vaikui jie bandė įteisinti tėvystę, ir tik vėliau, nutrukus jų santykiams, tėvystės įteisinimo klausimas tapo problematiškas. Iš išdėstyto yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra ieškovei gimusio vaiko J. B. tėvas.

Nustačius, jog atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, spręstinas klausimas dėl išlaikymo priteisimo. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Ieškovė ieškiniu prašė vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 320 €. Ieškovė išlaikymo vaikui sumą grindė jos pateiktu teismui išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį paskaičiavimu, kurie per mėnesį sudaro apytiksliai 645 € sumą, ir nors įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas išlaidas, nepateikė, tačiau teismo vertinimu 320 € dydžio išlaikymo suma yra pagrįsta būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti ir vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir kitiems būtiniems poreikiams – mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, asmeniniam, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, patenkinti. Ieškovė gyvena kartu su savo tėvais, viena augina vaiką, šiuo metu nedirba. Duomenų apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Atsakovas su išlaikymo dydžiu sutiko visiškai, išlaikymo vaikui neteikia, jokių santykių su vaiku nepalaiko, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes apie abiejų šalių turtinę padėtį, jog šiai dienai ieškovė nedirba, gauna 330 € išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, 152 € dydžio išmoką vaikui, atsakovas nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad abi šalys yra darbingos, neturi sveikatos problemų, duomenų apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra, į vaiko amžių, vaikas auga, kartu su vaiku auga ir vaiko poreikiai bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad yra tikslinga priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį po 320 € dydžio išlaikymą, nuo ieškinio padavimo dienos iki J. B., (duomenys neskelbtini), pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis. Nustatytina, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio J. B. atstovė – vaiko motina ieškovė A. B..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7680 € išlaikymo įsiskolinimą. Pagal LR CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) nesidomėjo vaiko raida ir ugdymu, išlaikymo vaikui neteikė, todėl iš atsakovo, jam sutikus, priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas už prašomą 24 mėn. laikotarpį, kuris sudaro 7680 €.

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Pagal LR CK 3.161 straipsnio 3 dalį, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (yloje nustatyta, tuo LR CK3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Byloje nustatyta, to neginčija ir atsakovas, kad J. B. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove. Atsakovas nuo 2024 m. gegužės mėn. iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į atsakovo poziciją šiuo klausimu (jis su ieškiniu sutinka visiškai), šioje dalyje teismas ieškinį patenkina ir J. B. gyvenamąją vietą nustato kartu su motina – A. B..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-07-09 sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-05757 ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šio sprendimo pagrindu ieškovę atstovavo advokatė R.Giruckienę. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-02-04 pažymos Nr. APD-2025-01470 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 275 €. Kadangi teismas ieškinį patenkino visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 275 € turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 146 € žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo), 115 € (320 € x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso - 261 € žyminio mokesčio.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas skubiai vykdyti (LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 282 str. 2 d. 1 p., 392 str., LR CK 3.146, 3.148, 3.192, 3.194, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. B. - R. N. sūnus.

Priteisti iš R. N., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2022-10-24 iki 2024-10-24 7680 € (septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt €) įsiskolinimą, o nuo 2024-12-05 - po 320 € kas mėnesį iki J. B. pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti A. B..

Nustatyti J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina A. B..

Priteisti iš R. N. 261 € (du šimtus šešiasdešimt vieną €) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 275 € (du šimtus septyniasdešimt penkis €) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) valstybės naudai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.