- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2-632-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00070-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Atsakovas
- J. D., S. D.
- Trečiasis asmuo
- M. D.
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovams J. D., S. D., J. D. tretysis asmuo M. D. dėl civilinio turto konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti / konfiskuoti iš atsakovės nesąžiningos įgijėjos J. D. 181 468,34 Eur neteisėtai įgyto turto vertę atitinkančią sumą.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022-03-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-626/2022 tiriamasis J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199² str. 2 d. (2 epizodai) ir 199 str. 3 d. dėl to, kad jis 2019-02-04 – 2019-02-05 ir 2019-04-15, įgyvendindamas bendrus nusikalstamus veiksmus su kitais asmenimis bei pasitelkdamas kitus asmenis, nežinančius apie nusikalstamą sumanymą, neteisėtai laikė ir padėjo kitiems asmenims neteisėtai laikyti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis) bei jas neteisėtai gabeno ir padėjo neteisėtai gabenti kitiems asmenims per Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją traukinio vagonų sąstatu, kurių bendra muitinė vertė (per visus epizodus, pagal kuriuos tiriamasis nuteistas), įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, buvo 416 011,58 Eur.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) nurodė, jog VSAT disponuoja įslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie J. D., gim. (duomenys neskelbtini) bei apie jo galimai vadovautą organizuotą nusikalstamą grupuotę, kurios 2015 m. - 2016 m. laikotarpyje vykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 199 straipsnio 1-3 dalis ir 199² straipsnio 1- 3 dalis. VSAT kriminalinės žvalgybos duomenimis, J. D. kartu su kitais organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų teritorijose galimai neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei vykdė jų kontrabandą. Minėtas nusikalstamas veikas grupuotė vykdė prisidengdama Latvijoje registruota įmone „(duomenys neskelbtini)”. Yra žinoma, kad Latvijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai 2015 m. lapkričio 24 d. Rygoje, realizuojant kriminalinės žvalgybos informaciją, sulaikė J. D. vadovautos organizuotos nusikalstamos grupuotės narius: Lietuvos Respublikos piliečius O. D., gim. (duomenys neskelbtini) (J. D. brolis), V. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir Baltarusijos Respublikos piliečius A. D., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), V. S. gim. (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys organizavo iš Baltarusijos Respublikos neteisėtą akcizinių prekių (cigarečių) gabenimą traukinių vagonų slėptuvėse.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą J. D. buvo pripažintas kaltu pobūdį, mastą (416 011,58 Eur vertės akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos traukinio vagonu), kriminalinės žvalgybos surinktą informaciją apie J. D. nusikalstamas veikas organizuojant akcizais apmokestintų prekių (tabako gaminių) gabenimą 2015-2016 m., kontaktus su asmenimis, kurie įtariami padarę nusikalstamas veikas, taip pat įvertinus itin menkas tiriamojo oficialias pajamas, neproporcingas turimam turtui, yra realus pagrindas manyti, jog jau iki 2019 m. vasario mėnesio, kuomet J. D. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiriamasis atliko neteisėtus veiksmus, iš kurių gautomis pajamomis buvo finansuojami žemės sklypo ir namo įsigijimas (statyba). VSAT pateikta kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija sudaro pagrįstas prielaidas teigti, jog J. D. turtas, viršijantis teisėtas pajamas, yra nusikalstamos kilmės, susijęs su nevienkartiniais gerai organizuotais sunkiais nusikaltimais, generuojančiais pelną. Aukščiau aptartos sąlygos sudaro pakankamą pagrindą taikyti civilinio turto konfiskavimą J. D. atžvilgiu, kadangi prašomo konfiskuoti turto ryšys su nusikalstama tiriamojo veika yra akivaizdus.
Vykdant galimai tiriamajam J. D. faktiškai priklausančio turto paiešką, nustatyta, kad J. D. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį jis įsigijo 2011 m. rugsėjo 21 d. Sandorio suma – 26 065,81 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiame žemės sklype pastatytas vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas - pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, kad leidimas gyvenamojo namo statybai Nr. LSNS-24-180313-00267 išduotas 2012-06-19 J. D. tėvo – M. D. vardu. Namo statybos pradžia - 2012 metai. Namo statybos pabaiga deklaruota 2016 m. spalio 24 d. (Deklaracija apie statybos pabaigimą Nr. ACCR-100-161024-01848). Namo atkuriamoji vertė – 194 000 Eur, vidutinė rinkos vertė 2016 m. - 214 000 Eur. Pagalbinio ūkio paskirties pastato - pirties atkuriamoji vertė -12 500 Eur, vidutinė rinkos vertė 2016 m. - 7 370 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1764-1019/2018 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta J. D. ir M. D. santuoka, sudaryta 1985 m. rugpjūčio 24 d. Šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas ir pirtis bus asmeninė J. D. nuosavybė.
Turto tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamieji su nepilnamečiais vaikais D. D., S. D. ir K. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). J. D. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) M. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Atlikus turto tyrimą nustatyta, kad J. D. ir jo sutuoktinės S. D. teisėtos pajamos akivaizdžiai nepakankamos jų faktiškai valdomam nekilnojamajam turtui - statiniams, adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti. Įvertinus išlaidas gyvenamojo namo ir pirties statybai, bendra tiriamųjų išlaidų suma 2006-2016 m. yra 263 807 Eur. Tiriamuoju laikotarpiu (2006-01-01- 2016-12-31) J. D. ir S. D. bendra teisėtų pajamų suma - 82 338,6 eurų, bendra patirtų išlaidų suma - 263 806, 94 eurų, skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų - 181 468, 34 eurai.
Šalies argumentai
Atsakovas J. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis už žemes sklypą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, mokėjo asmeninėmis lėšomis. Turto tyrimo medžiagoje yra duomenys apie tai, kad jis pinigines lėšas iki turto įsigijimo turėjo asmeninėje nuosavybėje. Turto tyrimo medžiagoje yra pateiktos atsakovo J. D. turto ir pajamų deklaracijos, kurių turinys leidžia pagristai teigti, kad jis turėjo pakankamai lėšų įsigyti žemes sklypui. Metinės pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijos, kuriose nurodyta, kad iki žemės sklypo įsigijimo atsakovas J. D. turėjo 80 000 litų (23 188 eurus) piniginių lėšų. Atsakovui J. D. 2004 sukakus pilnametystės, jo seneliai (trečiojo asmens M. D. tėvai: D. M., g. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), A. D., g. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės J. D. tėvas I. H., g. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)), gyvenę Baltarusijoje, dovanojo Atsakovui J. D. didesnes pinigų sumas, po maždaug 5 000 eurų dolerių. Pilnametystės proga atsakovui J. D. visi giminės dovanojo pinigus. Vėliau, santuokos sudarymo proga (duomenys neskelbtini), atsakovas J. D. ir atsakovė S. D. sutuoktuvių proga gavo dovanų pinigais, ne mažiau kaip 5 000 dolerių. Visas pinigines lėšas grynais pinigais Atsakovas J. D. laikė gyvenamojoje vietoje santaupų pavidalu ir jas kas metais deklaruodavo. Pagal tuomet galiojusius teisės aktus fiziniai asmenys turėjo teisę ir galimybę deklrauoti turimas pinigines lėšas iki 50 000 Lt, nenurodant jų kilmės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad mokesčių administratorius (VMI) per visą laikotarpį (2008-2014 m.), atsakovui būtų reiškęs kokias nors mokestines pretenzijas dėl deklaracijose pateiktų duomenų patikimumo ir teisingumo. Po santuokos sudarymo su Atsakove S. D., jis su sutuoktine palaikė ir palaiko glaužius ryšius su sutuoktinės tėvais: I. S. ir S. S., gyvenančiais Baltarusijoje. Aktualiu bylai laikotarpiu jie labai dažnai vyko į Baltarusiją, kur lankydavo tėvus ir kitus gimines. Kiekvieno apsilankymo metu atsakovės S. D. tėvai neatlygintinai duodavo Atsakovams grynųjų pinigų (po kelis šimtus eurų arba JAV dolerių) pragyvenimui, kelionėms išlaidoms, anūkų išlaikymui. VMI ir FNTT, atlikdami atsakovo J. D. turto tyrimą neturėjo teisės kvestionuoti atsakovo J. D. mokesčių administratoriui pateiktose metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijose už 2007-2012 m. nurodytų duomenų apie turėtą 80 000 Lt (23 188 Eur) grynųjų pinigų sumą, nes pagal MAĮ 68 straipsnio nuostatas, kaip taisyklė, mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriui yra suteikta teisė atlikti, o kartu ir mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.
Atsakovė S. D. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovų poziciją. Nurodė, kad žemės sklypas, kurį prašoma konfiskuoti priklauso Atsakovui J. D. asmeninės nuosavybės teise. Sklypas buvo įsigytas 2011-09-21. S. D. yra Baltarusijos pilietė, t. y. užsienietė. Sandorio sudarymo metu ji neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų užsieniečiams, galintiems įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, todėl abejoja, jog ji gali būti laikoma tinkama atsakove. Papildomai nurodė, jog jai yra žinoma, kad J. D. buvo įsigijęs nemažą kiekį transporto priemonių, kurias perparduodavo kitiems asmenims, arba išveždavo parduoti į užsienį (Baltarusiją), taip pat keletą automobilių perleido tėvui M. D. ir broliui O. D.. Taigi akivaizdu, kad iš automobilių perpardavimo veiklos J. D. taip pat gavo pajamas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. D. nesutiko, jog ji yra nesąžiningą įgijėja, nes ginčo turtas jai atiteko teisėtai, kaip teisėtai ir buvo pastatytas. Paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis, trečias asmuo M. D. 2011-04-18 su S. R. sudarė žemės sklypo panaudos sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta tuo tikslu, kad žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Namas buvo reikalingas bendriems šeimos poreikiams, kadangi sūnus - Atsakovas J. D. vedė, planavo turėti kelis vaikus, o butuose, kuriuos turėjo Atsakovė ir trečias asmuo gyventi taptų per ankšta. Be to, kartu gyveno sūnus O. D. su žmona. Įgyvendinant šį šeimos susitarimą Atsakovas J. D. susitarė su savo tėvu M. D., kad sklypą nupirks jis už savo asmenines lėšas. 2011-09-21 J. D. įsigijo žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Trečias asmuo M. D. su Atsakovu J. D. susitarė, kad žemės sklype pastatys gyvenamąjį namą. Namas buvo statomas nuo 2012 m. iki 2016 m. (duomenys neskelbtini) atsakovė J. D. ir tretysis asmuo M. D. bendru sutarimu nutraukė santuoką. Po santuokos nutraukimo visas nekilnojamas turtas atiteko atsakovei. Išsituokus J. D. su šeima (3 mažamečiais vaikais) toliau liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini). Pati atsakovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Turto tyrimo medžiagoje yra pateiktos Atsakovo J. D. turto ir pajamų deklaracijos, kurių duomenys patvirtina, kad iki žemės sklypo įsigijimo Atsakovas J. D. turėjo beveik visą žemės sklypui įsigyti reikalingą sumą – 80 000 LT (23 188 eurų) piniginių lėšų. Atsakovas J. D. galėjo turėti tokio dydžio pinigines lėšas - santaupas grynais pinigais, nes J. D. iki 2016 metų gyveno kartu su tėvais. Atsakovui J. D. sukakus pilnametystės jo seneliai D. M., g. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), A. D., g. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės J. D. tėvas I. H., g. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)), gyvenę Baltarusijoje, dovanojo anūkui - J. D. nemažas sumas grynais pinigais. Pilnametystės proga atsakovui J. D. ir kiti giminės dovanojo pinigus. Be to, visų gimtadienių proga sūnui - Atsakovui J. D. visada visi artimieji ir giminaičiai dovanodavo grynuosiu pinigus. Valstybinės mokesčių inspekcijos atsisakymas vertinti J. D. deklaracijas ir jų duomenis, yra neteisingas. J. D. dirbo priešgaisrinės apsaugos departamente t. y. buvo pareigūnu, todėl privalėjo deklaruoti pajamas ir turtą, ką jis tinkamai darė. Atsakovei J. D. žinoma, kad gyvenamasi namas ir pirtis buvo statomas jos buvusio sutuoktinio M. D. lėšomis. Gyvenamojo namo ir pirties statyba buvo vykdoma ūkio būdu. Statybos darbus atliko visi šeimos nariai: pats M. D., J. D., kitas sūnus O. D., jiems padėjo giminės ir pažįstami, gyvenantys Baltarusijoje. Atsakovė J. D., nors ir buvo santuokoje su trečiuoju asmeniu, pinigines lėšas, kurias gavo ir turėjo kiekvienas iš jų atskirai, bendru sutarimu laikė savo asmeninėmis lėšomis ir naudojo savo asmeniniams poreikiams. Toks pat susitarimas buvo ir dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo, išskyrus sandorius, kurie buvo sudaryti bendrai. Savo asmeninėmis lėšomis atsakovė J. D. nei prie žemės sklypo, nei prie gyvenamojo namo ir pirties statybos neprisidėjo. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad atsakovai J. D. ir jo sutuoktinė atsakovė S. D. yra gyvenamojo namo ir pirties faktiniai savininkai, o gyvenamasis namas buvo pastatytas atsakovo J. D. lėšomis. Atsakovei nėra žinomos jokios aplinkybės apie tai, kad jos sūnus J. D. jai ar jos buvusiam vyrui - trečiajam asmeniui M. D. gyvenamojo namo statybos metu ar iki to, būtų perdavęs kokias nors dideles pinigines lėšas, iš kurių būtų finansuojama gyvenamojo namo ir pirties statyba. Atsakovės J. D. nuomone, Atsakovai J. D. ir S. D. ir trys jų vaikai yra tik faktiniai gyvenamojo namo gyventojai. Atsakovei iš VMI pateiktų priedų nėra suprantama, kaip buvo apskaičiuotos jos šeimos ūkio statistinės vartojimo išlaidos. Jos sutuoktinis - tretysis asmuo M. D. nurodytais laikotarpiais aktyviai užsiėmė automobilių prekyba, t.y. pirkdavo automobilius Lietuvoje, arba juos gaudavo iš trečiųjų asmenų patikėjimo (valdytojo) teise ir juos parduodavo Baltarusijoje ir iš to gaudavo nemenkas pajamas.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo M. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka, jog jis ir buvusi jo sutuoktinė (atsakovė J. D.) yra nesąžiningi įgijėjai ir jiems J. D. perleido pinigines lėšas gyvenamojo namo ir pirties statybai. Žemės sklypas buvo įsigytas pagal 2011-09-21 tarp atsakovo J. D. ir S. R. buvo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį už 26 100 Eur. J. D. metinės pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijos patvirtina, kad iki žemės sklypo įsigijimo J. D. turėjo beveik visą žemės sklypui įsigyti reikaimą sumą - 80 000 Lt (23 188 Eur). Atsakovas J. D. galėjo turėti tokio dydžio pinigines lėšas - santaupas. J. D. sukakus pilnametystės, jo seneliai (trečiojo asmens M. D. tėvai: D. M., A. D. ir atsakovės J. D. tėvas I. H., gyvenę Baltarusijoje, dovanojo nemenkas pinigų sumas. Pilnametystės proga atsakovui J. D. ir kiti giminės dovanojo pinigus, įskaitant ir patį trečiąjį asmenį. Dėl gyvenamojo namo ir pirties statybų išlaidų paaiškino, kad santuokos metu tretysis asmuo ir atsakovė įgijo nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą - garažą - boksą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 47/7152 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 kitų statinių - automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, esantį (duomenys neskelbtini). Jau vien tik šios aplinkybės, t.y. nekilnojamojo turto įsigijimai santuokos metu, leidžia konsatuoti, kad tretysis asmuo ir atsakovė J. D. turėjo finansinių galimybių įsigyti turtą ir juo disponuoti. 2011-04-18 tretysis asmuo M. D. su S. R. sudarė žemės sklypo panaudos sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį tretysis asmuo gavo teisę neatlygintinai valdyti ir naudotis minėtu žemės sklypu. Ši sutartis buvo sudaryta tikslu žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Sudarius minėtą sutartį buvo užsakytas namo projektas. Tuo laikotarpiu, kaip ir šiuo metu, tretysis asmuo gyveno Lietuvoje ir Baltarusijoje. 2011-09-01 tretysis asmuo sudarė paskolos sutartį su Baltarusijos piliete I. H.. Iš šio asmens M. D. gavo 40 000 Eur dydžio paskolą, skirtą žemės sklypo įsigijimui ir statybinių medžiagų namo statybai pirkimui. M. D. su atsakovu J. D. susitarė, kad bendromis pastangomis statys namą minėtame sklype. J. D. pasiūlė, kad jam būtų perleistos visos teisės ir pareigos pagal panaudos sutartį. Su J. D. buvo susitarta, kad už sklypą jis sumokės savo asmeninėmis lėšomis, o tretysis asmuo M. D. apmokės namo statybos darbus, nupirks statybines medžiagas. Įvertinus faktinę situaciją, laikytina, kad atsakovo J. D. ir trečiojo asmens M. D. susitarimas formaliai atitinka jungtinės veiklos institutą. 2011-09-21 tarp atsakovo J. D. ir S. R. buvo sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Gyvenamojo namo ir pirties statyba buvo vykdoma ūkio būdu, t. y. nebuvo samdomas joks rangovas (juridinis asmuo), darbus atliko M. D., J. D., jiems padėjo giminės ir pažįstami. Statant ir įrengiant namą ir pirtį dirbo: J. D., M. D., kitas trečiojo asmens sūnus O. D., sūnų draugai I. B., S. K., Baltarusijoje gyvenantys giminės. 2014-08-24 M. D. su Baltarusijos piliečiu M. B. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią M. D. buvo paskolinta dar 120 000 Eur, skirtų statybinėms medžiagoms. 2014-06-06 tretysis asmuo M. D. atsakovui J. D. išdavė įgaliojimą atstovauti M. D. visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose rengiant, derinant, pateikiant ir gaunant projektinę dokumentaciją, leidžiančią atlikti gyvenamojo namo statybos, įrengimo, rekonstrukcijos ar griovimo darbus. 2016-10-24 buvo deklaruota gyvenamojo namo ir pirties statybos pabaiga. Deklaracija M. D. vardu pateikė atsakovas J. D.. Tretysis asmuo nesutinka su VMI išvadomis, juose esančiais duomenimis ir išlaidų bei pajamų paskaičiavimo metodika. Jis yra Baltarusijos pilietis ir tokių išlaidų Lietuvoje nepatyrė. Baltarusijoje jis užsiima verslu – automobilių prekyba. Vidutiniškai per laikotarpį nuo 2006 m. iki 2016 m. iš prekybos automobiliais jis gavo 70 000 – 80 000 Eurų pajamų. VMI įvertino tik jo pajamas gautas Lietuvoje. Be to, M. D., po gyvenamojo namo ir pirties statybos užbaigimo mokesčių administratoriui - VMI teikė 2017-2018 m. m. nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas. Minėtose deklaracijose buvo deklaruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) bei kitas nekilnojamas turtas, kurio bendra vertė 268 873 eurai. Todėl laikytina, kad trečiojo asmens M. D. pateiktos nekilnojamojo turto deklaracijos ir juose esantys duomenys yra teisėti ir teisingi. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius nenustatė pateiktų deklaracijų trūkumų, neatliko trečiojo asmens M. D. atžvilgiu mokestinio tyrimo bei patikrinimo, šie duomenys nebegali būti kvestionuojami, nes mokesčių administratoriaus teisė - duoti gyventojui privalomą vykdyti nurodymą, kad jis pagrįstų deklaruoto turto įsigijimo šaltinius, už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada buvo pateikta deklaracija, sausio 1 dienos (2022 m.) - yra pasibaigusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1764-1019/2018 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta J. D. ir M. D. santuoka, sudaryta 1985 m. rugpjūčio 24 d. Šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas ir pirtis bus asmeninė J. D. nuosavybė.
Turto tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamieji su nepilnamečiais vaikais D. D., S. D. ir K. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). J. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). M. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau minėta, CTKĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtas ir iš jo gauta turtinė nauda (toliau – turtas) gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.
Ginčo turtą sudaro žemės sklypas, esantį adresu (duomenys neskelbtini) mieste (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį J. D. 2011-09-21 įsigijo už 26 066 Eur, taip pat sklype esantis namas ir pirtis, kurių statybos išlaidos, darant prielaidą jog jis pastatytas ūkio būdu, sudaro 146 202 Eur.
Esminis klausimas byloje yra tas, ar įsigydami sklypą J. D. ir S. D. turėjo tam teisėtai įgytų lėšų ir ar statant namą bei pirtį J. D., S. D., M. D. ir J. D. taip pat turėjo tam teisėtai įgytų lėšų.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog tokios galimybės J. D., S. D., M. D. ir J. D. neturėjo.
FNTT Turto tyrimo pažymoje (t 1., b.l. 12-83) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje (t 2, b.l. 593-598) surinkti duomenys tokią tiriamųjų galimybę paneigia.
Tiriamųjų J. D. ir S. D. pajamų ir išlaidų balansas yra šis (1 t. b.l. 82-83):
Žemesnės instancijos teismas
Metai Teisėtos pajamos (grynieji + per finansų įstaigą (Eur)) Išlaidos (grynieji + per finansų įstaigą (Eur)) Pajamos viršija išlaidas (+), išlaidos viršija pajamas (-) (2+3-4) Lieka laisvų lėšų (+)/ trūksta lėšų (4+ankstesnių metų 5) Pradinis pinigų likutis 2006 metų sausio 1 dieną - 0 Eur. 1 2 3 4 5 2006 0,00 3.121,00 -3.121,00 -3.121,00 2007 3.639,08 3.346,80 292,28 -2.828,72 2008 5.546,64 4.054,17 1.492,47 -1.336,25 2009 5.684,37 3.965,55 1.718,82 382,57 2010 5.462,47 5.290,31 172,16 554,73 2011 5.828,20 34.418,85 -28.590,65 -28.035,92 2012 9.155,38 37.165,28 -28.009,90 -56.045,82 2013 4.573,38 42.387,95 -37.814,57 -93.860,40 2014 2.224,51 37.516,60 -35.292,09 -129.152,49 2015 5.932,37 43.218,02 -37.285,65 -166.438,14 2016 34.292,21 49.322,41 -15.030,20 -181.468,34 VISO 82.338,60 263.806,94 -181.468,34 -181.468,34
Iš jo matyti, kad 2011 metais jie neturėjo sukaupę pakankamai lėšų, kad 2011-09-21galėtų įsigyti ginčo sklypą už 26 066 Eur, o tiriamojo laikotarpio pabaigoje – 2016 metais jų pajamų ir išlaidų balansas buvo neigiamas ir sudarė -181 468,34 Eur.
VMI 2023 m. rugpjūčio 31 d. išvadoje apie asmens galimybes įsigyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2016 m. J. D. ir sutuoktinis M. D. preliminariai gavo pajamų – 36 217 Eur, bendra vertinamojo laikotarpio išlaidų suma – 33 605 Eur. Papildomai vertinamų teisėsaugos institucijos pateiktų duomenų apie pajamas suma – 57 512 Eur, papildomai vertinamų teisėsaugos institucijos pateiktų duomenų apie išlaidas suma - 104 130 Eur. Viso sutuoktiniai gavo pajamų – 93 729 Eur, viso turėjo išlaidų – 137 735 Eur, t. y. vertinamuoju laikotarpiu sutuoktinių išlaidos viršijo pajamas 44 006 Eur (t. 2 b.l. 567-571).
Šios aplinkybės patvirtina, jog Tiriamojo J. D. tėvai M. D. ir J. D. neturėjo oficialių pajamų šaltinių nekilnojamojo turto statyboms finansuoti. Pažymėtina, kad ir be statybų išlaidų sutuoktinių 2006-2016 m. laikotarpio išlaidos viršijo pajamas 44 006 Eur.
Preziumuojama, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas J. D. lėšomis ir tik formaliai buvo įregistruotas M. D. vardu, nes pagal turimus duomenis sutuoktiniai J. D. ir M. D. neturėjo galimybių finansuoti šio nekilnojamojo turto statybos.
Ieškovė į bylą pateikė įrodymus (t. 5, b.l. 17-82) apie prašomo konfiskuoti turto ar turtinės naudos ryšį su neteisėtais veiksmais, kuriuos galimai atliko J. D.:
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) nurodė, jog VSAT disponuoja įslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie J. D., gim. (duomenys neskelbtini) bei apie jo galimai vadovautą organizuotą nusikalstamą grupuotę, kurios 2015 m. - 2016 m. laikotarpyje vykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 199 straipsnio 1-3 dalis ir 199² straipsnio 1- 3 dalis. VSAT kriminalinės žvalgybos duomenimis, J. D. kartu su kitais organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų teritorijose galimai neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei vykdė jų kontrabandą. Minėtas nusikalstamas veikas grupuotė vykdė prisidengdama Latvijoje registruota įmone „(duomenys neskelbtini)”. Yra žinoma, kad Latvijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai 2015 m. lapkričio 24 d. Rygoje, realizuojant kriminalinės žvalgybos informaciją, sulaikė J. D. vadovautos organizuotos nusikalstamos grupuotės narius: Lietuvos Respublikos piliečius O. D., gim. (duomenys neskelbtini) (J. D. brolis), V. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir Baltarusijos Respublikos piliečius A. D., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), V. S. gim. (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys organizavo iš Baltarusijos Respublikos neteisėtą akcizinių prekių (cigarečių) gabenimą traukinių vagonų slėptuvėse.
Išanalizavus duomenis apie J. D. Lietuvos Respublikos - Baltarusijos Respublikos sienos kirtimus laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad Tiriamasis per analizuojamąjį laikotarpį kirto Lietuvos Respublikos sieną kartu su VSAT rašte minimais organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais, o būtent su V. L. - 3 kartus, su A. D. - 4 kartus, su R. L. - 6 kartus, su V. S. - 8 kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad J. D. žmonos – S. D. mergautinė pavardė yra S., o J. D. uošviai yra I. S. ir S. S., todėl tikėtina, kad Latvijos Respublikoje sulaikytas V. S. su kuriuo J. D. kartu kirsdavo ir Lietuvos Respublikos sieną yra jo žmonos S. D. giminaitis. Per analizuojamą laikotarpį 68 kartus J. D. kirto Valstybės sieną su įvairiais bendrakeleiviais, su įvairiais automobiliais, autobusais ar traukiniais, kai kartu nevyko nei vaikai, nei žmona nei uošviai. Atsižvelgiant į tai, kad iš 131 atvejo kai turima duomenų su kokiais bendrakeleiviais J. D. kirto Valstybės sieną, jis daugiau nei pusę visų sienos kirtimo atvejų vyko ne su artimiausiais šeimos nariais.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2024-11-25 raštu Generalinei prokuratūrai pateikė išslaptintus dokumentus iš kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos: 2015-02-11 tarnybinį pranešimą dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo, 2015-04-08 Tarnybinį pranešimą dėl gautos kriminalinės žvalgybos informacijos, bei 2016-02-17 Pažymą dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo.
VSAT pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad, analizuojant kriminalinės žvalgybos informaciją, susijusią su neteisėtu disponavimu/realizavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), išaiškinta bendrininkų grupė, organizuojanti cigarečių prekybą Lietuvoje. Vienas iš bendrininkų – J. D., reg. (duomenys neskelbtini), galimai vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda) ir 199² straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis). Gaunama informacijos, kad grupuotė griežtai laikosi konspiracijos ir vykdo gerai organizuotą nusikalstamą veiklą, dėl ko nėra galimybių nustatyti vykdomos neteisėtos veikos mechanizmo, bendrininkų bei kitų reikšmingų aplinkybių, todėl tikslinga pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
2015-04-08 Tarnybiniame pranešime Dėl gautos kriminalinės žvalgybos informacijos nurodyta, kad vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą nustatyta, kad J. D. organizuoja cigarečių gabenimą dideliais kiekiais iš Baltarusijos Respublikos į Latvijos Respubliką, po to organizuoja jų gabenimą traukinio vagonais į Lietuvos Respubliką.
2016-02-17 Pažymoje dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo, be kita ko, teigiama, kad vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą Nr. <...> , buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad „LR teritorijoje bei už jos ribų veikia <...> nusikalstama grupuotė užsiimanti akcizais apmokestinamų prekių gabenimu iš Baltarusijos Respublikos per Latvijos Respubliką į Lietuvos Respubliką. Nustatyta, kad nusikalstamą veiklą organizuoja J. D., <...>. Kontrabandinės cigaretės pakraunamos Baltarusijoje į vagonus, tuomet vagonais gabenamos į Rygą. Rygoj cigaretės sandėliuojamos. Minėtą nusikalstamą veiklą vykdo prisidengdami Latvijoje registruota įmone „(duomenys neskelbtini)“. Po to cigaretės gabenamos į LR teritoriją. Minėta grupuotė iš BR į LR per mėnesį per kelis kartus atgabena 800 -1000 dėžių cigarečių. Cigarečių bei krovinių krovimo, perdavimo, sandėliavimo, gabenimo darbus vykdo J. D., O. D.. 2015-06-22 18.00 val. tikrinant kriminalinės žvalgybos informaciją, (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas automobilis „VW LT 46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT reg.), vairuotojas LT pilietis R. J., gim. (duomenys neskelbtini). Mikroautobuso krovinių skyriuje, už plastikinių pakuočių su PET buteliais, buvo surastos popierinės dėžės su cigaretėmis „Minsk Capital“. Viso 110 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios buvo atgabentos iš Latvijos Respublikos. <...>. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos B K 199² str. 1 d. ir 300 str. l d. (įtarimai pareikšti 2 asmenims). Minėtas cigarečių krovinys buvo įsigytas iš D. nusikalstamos grupuotės. 2015-06-22 18.15 val. tikrinant kriminalinės žvalgybos informaciją, (duomenys neskelbtini) buvo patikrintas krovininis automobilis „M. B. Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (PL reg.), už kurio vairo sėdėjo LR pilietis V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Apklausos metu vairuotojas paaiškino, kad vyksta iš Estijos ir sustojo pailsėti, gabena PET butelius. Patikrinus krovinį aptikta ir išimta 90 000 pakelių cigarečių „NZ“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios buvo atgabentos iš Latvijos Respublikos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-5-00022-15 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² str. 1 d. ir 300 str. l d. (įtarimai pareikšti 1 asmeniui).
Turimais duomenimis abu mikroautobusai buvo pakrauti Latvijos Respublikoje, Rygos mieste. Pakrovime galimai dalyvavo <...> bei J. D.. <...>.
2015-07-31 VSAT KPKOV, Pakrančių apsaugos rinktinės KŽS ir Ignalinos rinktinės KŽS pareigūnai 12.45 val. turėdami kriminalinės žvalgybos informacijos, kartu su Panevėžio aps. VPK Rokiškio r. PK pareigūnais, Rokiškio r. Obelių gyvenvietėje stabdė automobilį, „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT reg.), kuriuo galimai iš Latvijos Respublikos buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės. Automobilio vairuotojas nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti ir padidinęs greitį nuvažiavo Zarasų kryptimi. Persekiojimo metu, apie 20 km nuo stabdymo vietos, automobilis „Mazda 6“ aptiktas sustojęs prie kaimo turizmo sodybos adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojo automobilyje nebuvo. Paieškai iš Ignalinos rinktinės Puškų užkardos pasitelktas kinologas su tarnybiniu šunimi, tačiau pasišalinusio asmens rasti nepavyko. Automobilyje rastos sukrautos popierinės dėžės, kuriose matėsi cigaretės „Minsk Capital“ ir nesupakuoti cigarečių „Mišk Capital“ blokai. Nuodugniam patikrinimui „Mazda 6“ pristatytas į Pakrančių apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardą, kur minėtame automobilyje rasta ir paimta 20 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-5-00028-15 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² str. ld. (įtarimas pareikštas 1 asmeniui). Šio krovimo gabenimą į LR galimai organizavo D. nusikalstama grupuotė.
Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus nustatyta, kad galimai minėtą automobilį vairavo R<...>P<...>. Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus nustatyta, kad R<...>P<...> disponuoja cigaretėmis dideliais kiekiais, t. y. 10-80 dėžių. Taip pat nustatyta, kad R<...>P<...> galimai cigaretes įsigyja iš J. D. <...>.
Atlikus visumą bendrų priemonių su Latvijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnais, 2015 m. lapkričio 24, Rygoje buvo sulaikyti vykdantys nusikalstamą veiklą, kontrabandinių cigarečių gabenimo organizavimą bei gabenimą, sekantys asmenys: O. D. <...>. Viso sulaikyta 431570 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Slim“ (863,14 vnt. dėžių), vilkikas ir 4 geležinkelio vagonai su slėptuvėmis. Latvijos Respublikoje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 15890069415 (įtarimai pareikšti 5 asmenims).“
Pažymoje nurodyta, jog, atsižvelgiantį tai, kad O. D. ir kitų tiriamųjų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, o J. D. nusikalstamą veiką galimai nutraukė, kriminalinės žvalgybos tyrimas nutrauktas.
R. J. 2016-02-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-768/2016 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d., t. y. 2015 m. birželio 22 d. apie 13 val. Latvijos Respublikoje Rygos mieste ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 110 000 (vieną šimtą dešimt tūkstančių) pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 310 997 Eur, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurias automobiliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. D., iš įsigijimo vietos neteisėtai gabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kauno mieste šalia IX forto, kol 2015 m. birželio 22 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) ribose, jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.
V. Š. 2016-05-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2015 m. birželio 22 d. automobiliu MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI SPRINTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu Lenkijos piliečiui G. K., nenustatytu maršrutu neteisėtai gabeno 90 000 (devyniasdešimt tūkstančių) pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 254 451 Eur, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kol 2015 m. birželio 22 d., 18.15 val., (duomenys neskelbtini) jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai (baudžiamoji byla Nr.1A-439-197/2016).
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą J. D. buvo pripažintas kaltu pobūdį, mastą (416 011,58 Eur vertės akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos traukinio vagonu), kriminalinės žvalgybos surinktą informaciją apie J. D. nusikalstamas veikas organizuojant akcizais apmokestintų prekių (tabako gaminių) gabenimą 2015-2016 m., kontaktus su asmenimis, kuri įtariami padarę nusikalstamas veikas, taip pat įvertinus itin menkas Tiriamojo oficialias pajamas, neproporcingas turimam turtui, yra realus pagrindas manyti, jog jau iki 2019 m. vasario mėnesio, kuomet J. D. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, Tiriamasis atliko neteisėtus veiksmus, iš kurių gautomis pajamomis buvo finansuojami žemės sklypo ir namo įsigijimas (statyba). VSAT pateikta kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija sudaro pagrįstas prielaidas teigti, jog J. D. turtas, viršijantis teisėtas pajamas, yra nusikalstamos kilmės, susijęs su nevienkartiniais gerai organizuotais sunkiais nusikaltimais, generuojančiais pelną. Aukščiau aptartos sąlygos sudaro pakankamą pagrindą taikyti civilinio turto konfiskavimą J. D. atžvilgiu, kadangi prašomo konfiskuoti turto ryšys su nusikalstama tiriamojo veika yra akivaizdus.
Atsakovai nurodė, kad jie generuodavo pajamas iš prekybos automobiliais. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Nei atsakovai nei tretysis asmuo tokios veiklos neregistravo, mokesčių nemokėjo, automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių nepateikė. O visos gautos automobilių pardavimo sutartys su jose nurodytomis gautomis pajamomis buvo įvertintos atliekant VMI tyrimą. (t. 2, b. l. 573-575).
Atsakovų ir trečiojo asmens pozicija, jog jie gyvenamąjį namą pasistatė ir paskolų, kurias suteikė Baltarusijos piliečiai (t 3, b.l. 51, 55) nėra įrodyta. Paskolos sutartys yra realinės, tačiau byloje nėra jokių pinigų perdavimo ar pervedimo per banką įrodymų. Be to paskolomis suteiktų lėšų grąžinimo terminai yra pasibaigę, tačiau į bylą nėra pateikta ir skolintų lėšų grąžinimo faktą patvirtinančių įrodymų.
Atsakovas J. D. nurodo ir tai, kad jam įvairias pinigų sumas dovanodavo jo ir sutuoktinės seneliai, tėvai bei giminaičiai, o jis šias lėšas deklaravo. Tačiau ir šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovų gautas lėšas grynais pinigais, todėl minėtomis deklaracijomis, vertinant tiriamųjų pajamų dydį buvo nesivadovauta pagrįstai.
CTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad konfiskuojamas gali būti ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas ar jo dalis, kurį (kurią) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti šio turto konfiskavimo (toliau – nesąžiningas įgijėjas).
Kaip jau minėta tiriamuoju laikotarpiu (2006-01-01- 2016-12-31) J. D. ir S. D. bendra teisėtų pajamų suma - 82 338,6 eurų, bendra patirtų išlaidų suma – 263 806, 94 eurų, skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų - 181 468, 34 Eur. Tiriamojo tėvų M. D. ir J. D. išlaidos pajamas viršijo 44 006 Eur. Skirtumas yra didesnis negu 100 000 Eur, todėl yra pagrindas 181 468, 34 Eur vertės turto konfiskavimui.
Kadangi nėra galimybės tiksliai nustatyti, kurio konkrečiai nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ar pirties statybai panaudotos J. D. neteisėtu (nusikalstamu) būdu įgytos lėšos (181 468,34 Eur), laikytina, jog jos panaudotos gyvenamojo namo, kurio atkuriamoji vertė yra 194 000 Eur statybai, todėl šiuo atveju konfiskuotinas turtas yra Tiriamojo J. D. motinai J. D. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios vertė – 181 468, 34 Eur. Konfiskuotinas turtas – gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklausantis J. D., yra pastatytas žemės sklype, priklausančiame J. D.. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, sprendimo vykdymas būtų apsunkintas arba neįmanomas, kadangi J. D. liktų pagrindinio daikto, žemės sklypo, kuriam netaikomas civilinis turto konfiskavimas, savininku.
Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-482-465/2024 išaiškino, kad tokiais atvejais, kai efektyvus konfiskuoto turto realizavimas būtų sunkiai įgyvendinamas, CTKĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad „kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje fiziniam ar juridiniam asmeniui ar turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių arba turtą konfiskuoti būtų neteisinga, iš šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens išieškoma to turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, daikto konfiskavimas natūra gali būti pakeistas piniginių lėšų, atitinkančių to turto vertę, priteisimu, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) turtas buvo perleistas sąžiningam įgijėjui; 2) turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių; 3) turtą konfiskuoti būtų neteisinga; 4) vertė priteisiama iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, t. y. įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas būdas, susiklosčius tam tikroms ekstraordinarioms sąlygoms, galėtų būti taikomas ir nesąžiningam įgijėjui.“
Šiuo atveju, yra susidariusios būtent tokios neeilinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti daikto konfiskavimą konfiskuotino turto vertės priteisimu iš nesąžiningo įgijėjo – J. D.. Atsakovas J. D. neteisėtu būdu įgytomis lėšomis (181 468, 34 Eur) finansavo gyvenamojo namo statybą, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso jo motinai J. D., t. y. nesąžiningam įgijėjui. Konfiskuoti šį turtą esant tokioms aplinkybėms, kai žemės sklypas, kuriame pastatytas šis namas priklauso kitam asmeniui, yra netikslinga, nes tokio turto realizavimas būtų ženkliai apsunkintas, todėl iš J. D. priteistina konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma - 181 468,34 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 272 straipsniu
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Konfiskuoti / priteisti iš atsakovės nesąžiningos įgijėjos J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 181 468,34 Eur turto vertę atitinkančią pinigų sumą Lietuvos valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.