Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5476-786/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. Z. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles, o pradinis kreditorius pranešimu vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, ieškovės reikalavimą priteisti 400 Eur dydžio negrąžintą kreditą laikė pagrįstu ir tenkintinu.

5. Nurodė, kad atsakovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nes ieškovė, kaip paskolos davėja, 2022 m. sausio 22 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį, atsakovui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, todėl ieškovo reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, priteisimo tenkino, priteisiant ieškovei iš atsakovo 118,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

6. Kadangi pradinis kreditorius dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, o atsakovas liko nepadengęs sutarties sudarymo mokesčio, ieškovės reikalavimą dėl 54 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo teismas taip pat patenkino.

7. Nurodė, kad tinkamo sutarties įvykdymo atveju, vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas 2023 m. vasario 19 d., todėl pirminis kreditorius, sudarydamas su atsakovu vartojimo kredito sutartį, tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o pagal sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 277,52 Eur mokėjimo palūkanų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl 158,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos dienos pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką yra pagrįstas, todėl jį patenkino.

8. Dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško vykdymo priteisimo teismas, atsižvelgęs į tai, kad su atsakovu 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos vartojimo kredito sąlygos nebuvo aptartos individualiai, atsakovas neturėjo galimybės daryti įtakos sutarties sąlygoms, nes jos parengtos verslininko standartinėje sutartyje, atsakovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis, darė išvadą, kad Vartojimo kredito sutarties bendroji sąlyga, įtvirtinta 6.2. punkte, yra nesąžininga ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento (ab initio), nes ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o reikalavimas dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas ieškovės reikalavimą dėl sutartinių 12 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmetė, pripažinęs šią sąlygą nesąžininga ir negaliojančia. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad šalims nėra draudžiama susitarti dėl didesnių nei įstatyme numatytos procesinės palūkanos, kurios yra proporcingos ir abiejų šalių aptartos sutartyje.

12. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovas K. Z. 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-2sbs59vk (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 400 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 277,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 54 Eur sutarties sudarymo mokesčio per 18 mėnesių terminą, t. y. iki 2023 m. vasario 19 d. 2021 m. gegužės 19 d tarp pradinės kreditorės UAB BnP Finance ir UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, kurios pagrindu UAB BnP Finance perleido reikalavimo teisę į atsakovo K. Z. skolą, apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2022 m. vasario 24 d. pranešimu. Sutartis su atsakovu nutraukta 2022 m. sausio 6 d.

13. Šiuo konkrečiu atveju apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės ir atsakovės 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl procesinių palūkanų sąžiningumo atsakovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino Sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio (12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo) kaip nesąžiningą ir negaliojančia nuo sudarymo momento ir ieškinio reikalavimą dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas ne tik, kad netenkino reikalavimo dėl 12 procentų metinių palūkanų priteisimo, bet nepriteisė ir įstatyme numatytų 5 procentų dydžio procesinių palūkanų.

14. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

15. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

16. Byloje nėra ginčo, kad šalių sutartis priskirtina vartojimo sutarčiai. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

17. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad ši sąlyga nėra aptarta ir Sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi, labiau tikėtina, jog atsakovas neturėjo galimybės dėl jos derėtis, ir buvo tik su ja supažindintas. Be to, ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. Taigi, Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Todėl toks procesinių palūkanų dydis laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygą, numatančią tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pagrįstai laikė nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir pripažino nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), negaliojančia nuo sudarymo momento ir šios sąlygos ginčo atveju netaikė.

20. Visgi svarbu tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiesioginė prievolė mokėti procesines palūkanas. Jų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

21. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus nesąžininga Sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistos įstatyme įtvirtintos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos.

22. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, spręsdamas dėl šalių sudarytos Sutarties sąlygų sąžiningumo, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, tačiau neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai nepriteisė įstatyme numatytų 5 procentų dydžio procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Teismas pažymi, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas buvo reiškiamas toje pačioje byloje, kurioje buvo sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, taigi procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis. Nagrinėjamu atveju visi ieškovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, išskyrus reikalavimą dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteisiant 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis, iš esmės tenkinus visus ieškovės reikalavimus, teismas vertina, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas, nors ieškovė prašė priteisti 12 proc. dydžio procesines palūkanas, t. y. apeliacinis skundas patenkintas 42 proc. apeliacinio skundo. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis – 8 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) 2021 m. rugpjūčio 19 d. vartojimo kredito sutarties (2020 m. lapkričio mėnesio redakcija) Nr.BOB-2sbs59vk bendrųjų sąlygų 6.2. punktą dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų taikymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) negrąžinto kredito; 118,64 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 64 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos 2022 m. sausio 22 d.; 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) sutarties sudarymo mokesčio, 158,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 88 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos 2022 m. sausio 22 d. iki sutarties termino pabaigos 2023 m. vasario 19 d., 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 262 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą dalį ieškinio atmesti“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.