Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, teismo posėdyje dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferenciniu būdu per Zoom platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo, nuteistosios D. B. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus, nuteistojo P. K. (P. K.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi ir P. K. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. balandžio 29 d.

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 10 (dešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. B. paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, kratos pas D. B. namuose metu rasti pinigai - 12 145 Eur, laikomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės apskrities VPK) kasoje, konfiskuoti ir perduoti valstybei.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, įvykio vietoje iš automobilio „Mercedes Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimti pinigai – 1 400 Eur, laikomi Marijampolės apskrities VPK kasoje, konfiskuoti ir perduoti valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, o M. M. ir D. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, turėdami tikslą platinti, veikdami bendrininkų grupe kartu su V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, P. K. organizavus psichotropinių medžiagų ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, M. M., D. B. ir V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis ir labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

P. K. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, tai yra, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti psichotropinių medžiagų ir labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei platinti jas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2019 m. balandžio 27 d. parengė nusikalstamos veikos planą, kurį šiuo laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių metu papasakojo bendrai veikiantiems M. M. bei V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pagal kurį bendrai veikiantis M. M. turėjo Vilniaus mieste įgyti psichotropinių medžiagų ir didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas supakuoti, o bendrai veikiantys V. R. ir D. B. turėjo tarpusavyje sutarti dėl psichotropinių medžiagų ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų paėmimo ir jų pristatymo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Po ko, įvykdžius šią plano dalį, bendrai veikiantis M. M. turėjo susisiekti su bendrai veikiančia D. B. dėl psichotropinių medžiagų ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų perdavimo Marijampolės savivaldybėje, siekiant, kad jos patektų P. K. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, ir tokiu būdu, vykdant nusikalstamos veikos planą, 2019 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksli data nenustatyta, M. M. miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniaus m., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo labai didelį kiekį - 97,768 g narkotinių medžiagų - metadono, didelį kiekį - 2,973 g narkotinių medžiagų - heroino ir psichotropinių medžiagų - 4-fluoro MDMB-butinaca, kurios kiekį nustatyti nėra galimybės (Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio), šias medžiagas iki 2019 m. balandžio 27 d. laikė paslėpęs žemėje prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. balandžio 27 d. tas pačias medžiagas supakavo į vieną didelį paketą, įdėjo į mobiliojo ryšio telefono „Redmi 6A“ dėžutę, kurią 2019 m. balandžio 27 d. apie 16.30 val., automobiliu „Crysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iš Vilniaus miesto į (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., ir ją (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė bendrai veikiančiai D. B., kuri pagal P. K. nusikalstamos veikos planą turėjo atgabenti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi tą pačią dieną, tai yra 2019 m. balandžio 27 d. apie 16.32 val. D. B. su perduotomis medžiagomis buvo sulaikyta Marijampolės apskrities VPK pareigūnų.

2. Be to, D. B. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: iki 2018 metų rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Marijampolės mieste, neteisėtai įgijo savadarbę kieto metalo teleskopinę lazdą, kuri vadovaujantis „Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu“ ir „Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2012 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolo Nr. 14 išrašu“ priskiriama smogiamojo - triuškinamojo poveikio nešaunamiesiems šaltiesiems „D“ kategorijos ginklams, kurie civilinėje apyvartoje yra draudžiami, ir ją iki 2019 m. balandžio 27 d. laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 21.45 val. iki 22.30 val. atliktos kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities VPK pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.6. Kartu, nurodytų aplinkybių kontekste, apeliantai pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai nusikaltimus darantys bendrininkai veikia tiek pataisos namuose, tiek laisvėje, nusikaltimų darymas organizuojamas mobiliuoju ryšiu ir yra duomenų apie susibūrimo nevienalaikiškumą, veikos kvalifikuojamos kaip padarytos organizuota grupe.

3.9. Skirdamas bausmę - parinkdamas jos rūšį, dydį bei vykdymo formą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, kuri vertintina ir kaip M. M. atsakomybę lengvinanti (veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės – BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir kartu patvirtinanti pirmiau aptartus argumentus dėl būtinumo nagrinėjamu atveju spręsti dėl tokios bausmės, kuri eliminuotų nuteistojo buvimą pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

8.1. Iš nuteistojo P. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis skundžia apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis M. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde kelia netinkamo M. M. padarytos veikos kvalifikavimo klausimą, teigdamas, kad nusikalstama veika įvykdyta ne bendrininkų, o organizuota grupe, todėl mano, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 39¹ straipsnio nuostatą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės; tokio pagrindo nenustačius – spręsti klausimą dėl M. M. paskirtos bausmės švelninimo, atsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistoji D. B. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su bausme, paskirta nuteistajai už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje,.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį, nuteistojo P. K. ir nuteistųjų M. M., D. B. bei jų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai P. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o M. M. ir D. B. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų padarytos nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės, o taip pat dėl jų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pagrindė ne prielaidomis, ar, kaip teigiama nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde, vien prieštaringais kito nuteistojo M. M. parodymais, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde, kritikuojant nuteistojo M. M. nurodytus duomenis, akcentuojamos atskiros pačiam nuteistajam palankios aplinkybės, savaip interpretuojant, selektyviai vertinant ištirtus įrodymus, o taip pat deklaratyviai nurodant, kad buvo pažeistas abejonių vertinimo kaltinamojo naudai principas. Pažymėtina, kad P. K. apeliaciniame skunde iš esmės keliama ta pati versija, pateikiami tie patys argumentai, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl kurių išsamiai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje. Nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį.

10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pagal teismų praktiką teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 107/2013, Nr. 2K-189-895/2018, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, Nr. 2K- 294- 648/2017, Nr. 2K-67-699/2018). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 ir kt.).

11. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1– 4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K- 7- 176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Priešingai nei tvirtinama apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdamas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, surašydamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs pirmiau aptartus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. P. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

23. Nuteistosios D. B. parodymus apie bendravimo su V. R. pobūdį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aktualiu laikotarpiu ir nustatytomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis patvirtina pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gauta medžiaga, telefoninių pokalbių suvestinės ir susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys.

26. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuota M. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų išklotinė bei D. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų išklotinė. Nustatyta, kad M. M. priklausantis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas tik laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. 08:48:54 val. iki 2019 m. balandžio 27 d. 19:25:43 val. ir beveik visi kontaktai buvę su D. B. naudojamu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Visi kontaktai yra SMS žinutės. Prisijungimo prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokštų duomenys patvirtina nuteistojo M. M. parodymus dėl jo veiksmų 2019 m. balandžio 27 d. (t. 2 b. l. 181-183 ).

27. Nustatyti D. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai su M. M. naudojamu mobiliojo ryšio telefono abonentu (duomenys neskelbtini), liudytojos A. A. naudojamu mobiliojo ryšio telefono abonentu (duomenys neskelbtini), V. R. naudojamu mobiliojo ryšio telefono abonentu (duomenys neskelbtini): kontaktai tarp D. B. ir M. M. nuo 2019 m. balandžio 26 d. 08:56:42 val. iki 2019 m. balandžio 27 d. 19:25:43 val., tarpusavio kontaktai SMS žinutėmis; kontaktai tarp D. B. ir A. A. tik po įvykio ir kai D. B. buvo paleista į laisvę; kontaktai tarp D. B. ir V. R. šiais abonentiniais numeriais yra tik du, V. R. parašant SMS žinutę bei skambinant po D. B. sulaikymo (t. 2 b. l. 184-190 ).

29. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina M. M. ir D. B. parodymus apie bendrininkų veikimo, neteisėto disponuojant psichotropinėmis medžiagomis ir labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, schemą, o tuo pačiu kiekvieno bendrininko veiksmus, siekiant bendro nusikalstamo rezultato.

30. Nors nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada dėl jo kaltės dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme, atkreipiant dėmesį į tai, kad nebuvo užfiksuota jokių P. K. ir M. M. kontaktų, kad M. M. melavo, jog jis V. R. ir D. B. nepažinojo, o kontaktai tarp pastarųjų patvirtina, kad analogiška schema, kaip draudžiami daiktai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos patekdavo į pataisos namus, veikė ir anksčiau, o jis, P. K. toje schemoje nedalyvavo, su šiais nuteistojo argumentais sutikti nėra pagrindo. Nors nuteistojo M. M. parodymai iš esmės yra vieninteliai tiesiogiai P. K. kaltę patvirtinantys įrodymai, tačiau jau aptarti kiti įrodymai patvirtina M. M. parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti nuteistojo parodymų patikimumu ir nuoširdumu.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuosekliais nuteistojo M. M. parodymais, kai jis nuo pat pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu detaliai nurodė aplinkybes ne tik apie tai, kaip perdavė paketą su draudžiamomis medžiagomis D. B., bet ir tai, kad į pataisos namus gabentino paketo paėmimą, piniginių lėšų, kaip atlygio už neteisėtą veiką, surinkimą organizavo tuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis, iš anksčiau artimai pažįstamas P. K.. M. M. parodymų aplinkybės, kad P. K. ryšius su juo palaikė telefonu, naudodamasis „Telegram“, „Viber“ prokramėlėmis, tokiu būdu davė konkrečius nurodymus veikti, nurodė kitų asmenų kontaktus, iš kur paimti pinigus, narkotines medžiagas ir pan., patvirtintos tolesniais M. M. veiksmais, kai jis įvykdęs P. K. nurodymus – paėmęs narkotines medžiagas iš slėptuvės, jas perpakavęs, paslėpęs nuošalioje vietoje, vėliau vykdė P. K. nurodymus: supakavo medžiagas perdavimui bei vyko perduoti, taip pat P. K. nurodymu iš pastarojo sugyventinės I. B. vykimui į (duomenys neskelbtini) gavo 50 eurų kurui, ką patvirtina M. M. automobilyje rastas kvitas iš degalinės 50 Eur sumai. Nors liudytoja apklausta I. B. teigė, kad M. M. perdavė ne pinigus, o pastarojo pasiūlymu drabužius perduoti pataisos namuose kalinčiam P. K., aplinkybė, kad M. M. turėjo P. K. sugyventinės telefono numerį, patvirtina M. M. parodymus apie P. K. organizacinius veiksmus bei paneigia paties P. K. poziciją, kad jis su M. M. ryšių nepalaikė, sugyventinei I. B. nurodymų dėl pinigų ar daiktų perdavimo M. M. nedavė.

32. P. K. skundo argumentas, kad nebuvo paimtas ir apžiūrėtas A. M. mobiliojo ryšio telefonas, siekiant nustatyti M. M. ir I. B. kontaktą, paneigtas rašytiniais įrodymais: 2019 m. balandžio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. M. policijos pareigūnams pateikė mobiliojo ryšio telefoną Nokia TA-1053 IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, neradus jame reikšmingos tyrimui informacijos, 2019 m. balandžio 28 d. pakvitavimu buvo grąžintas A. M. (t. 1, b. l. 115-116, 117). Kaip teisiškai nereikšmingas vertintinas ir nuteistojo argumentas, kad teismas, anot apelianto, nepasisakė dėl svarbios aplinkybės – ant paketo su uždraustomis medžiagomis, kuris buvo įdėtas į oranžinės spalvos dėžutę, rastų A. M. DNR pėdsakų, nors tiek ji pati, tiek ir M. M. kategoriškai neigė, kad A. M. būtų ką nors žinojusi apie uždraustų medžiagų vežimą, jų nematė, nežinojo, kad Marijampolėje jos vyras turi su kažkuo susitikti. Nuteistojo M. M. parodymais, jis, paėmęs narkotines ir psichotropines medžiagas iš jam nurodytos jų laikymo vietos, namuose jas perpakavo, panaudodamas namuose buvusius maišelius, tuo paaiškinama A. M. DNR pėdsakų atsiradimo galimybė, tuo tarpu jokie kiti duomenys byloje patvirtina, kad ji pati prisidėjo prie byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Minėta išvada buvo padaryta Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamosios A. M. atžvilgiu (t. 8, b. l. 25-28).

33. Pažymėtina ir tai, kad M. M., D. B., V. R. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų abonentų analizė patvirtina, jog M. M. ir D. B. ryšiai apima tik įvykio dieną 2019 m. balandžio 27 d. ir susiję su susitikimo laiko bei vietos derinimu, D. B. ir V. R. ryšiai dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų nusikalstamų veiksmų yra susiję su instrukcijų D. B., kaip elgtis susitikimo metu, paimant paketą, davimu. M. M. ir R. R. tarpusavio kontaktų nenustatyta. Nuteistųjų M. M. ir D. B. parodymų kontekste šie duomenys patvirtina, kad M. M. veikė pagal P. K. nurodymus, o D. B. veiksmus koordinavo V. R., kas ir sąlygojo jų susitikimą sutartoje vietoje, draudžiamų medžiagų perdavimą. Nuteistųjų M. M. ir D. B. veiksmai, įgyjant, gabenant, perduodant narkotines ir psichotropines medžiagas, tarpusavyje ir tiesiogiai su kiekvienu iš jų buvo koordinuojami kartu tuose pačiuose pataisos namuose bausmes atlikinėjusių P. K. ir V. R., M. M. pagal P. K. nurodytą planą surinkus reikiamas pinigines lėšas (atlygį už narkotinių medžiagų perdavimą), įgijus narkotines ir psichotropines medžiagas tikslu jas toliau nugabenti į pataisos namus, V. R. nurodant D. B., tęsiant nusikalstamo plano įgyvendinimą, paimti narkotines, psichotropines medžiagas ir rūpintis jų tolimesniu gabenimu ir perdavimu į pataisos namus.

34. Nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. M. parodymai turi būti vertinami kritiškai – nuteistasis siekė būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl davė P. K. kaltinančius parodymus, o, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jis savo tikslą iš dalies pasekė, jam pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę, nei numatyta įstatyme, laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtais nuteistojo skundo argumentais. Nors skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog M. M. buvo paskirta švelnesnė, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, bausmė, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadas dėl M. M. skirtinos bausmės – atsižvelgė į nuoseklius nuteistojo parodymus, kurie, kaip minėta, atskirose dalyse patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais, nuteistasis, atskleisdamas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, nurodė ne tik kitų nuteistųjų, bet ir savo paties nusikalstamus veiksmus. Byloje nenustatyta duomenų, kad M. M. būtų turėjęs pagrindą melagingai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu būtent nuteistąjį P. K., tokių apeliaciniame skunde nenurodė ir pats nuteistasis P. K..

35. P. K. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys – tarnybiniai pranešimai apie daugkartinius V. R. ir D. B. telefoninius kontaktus ir jų turinį patvirtina, jog D. B. turėjo slaptą romaną su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu nuteistuoju V. R., kuris pataisos namuose buvo atsakingas už narkotinių bei psichotropinių medžiagų patekimą pas nuteistuosius; V. R. prašydavo D. B. iš jo bendrininkų laisvėje perimti siuntas, kurias perėmusi D. B. perduodavo savo draugei A. A., kad pastaroji, pasinaudodama savo darbine padėtimi, minėtas medžiagas atgabentų į pataisos namuose esančią parduotuvę, iš kurios nuteistieji jas pasiimdavo. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, šie duomenys patvirtina, jog nusikalstamų veiksmų schema, analogiška esamai nagrinėjamoje byloje, buvo vykdoma sistemingai, o P. K. šioje schemoje nedalyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatų ir baudžiamąją bylą teisme nagrinėjo tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik dėl kaltinimų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2019 m. balandžio 27 d. P. K. (kaip organizatoriui), M. M., D. B., bendrininkų grupe veikiant su V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, padarius nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis ir labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

36. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. K. didelį dėmesį skiria argumentams, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jis bausmės atlikimo vietoje turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo laikomas kameros režimo būryje su jam taikoma dinamine priežiūra – nuolat lydimas policijos pareigūno, griežtai stebimas, kas, jo manymu, paneigia jo realią galimybę organizuoti nusikalstamą veiką, bendrininkaujant su kitais nuteistaisiais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2022 m. vasario 17 d. rašto Nr. 1S-1261 matyti, kad nagrinėjamoje byloje nustatytu nusikalstamos veikos laikotarpiu – nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio 27 d. minėtuose pataisos namuose bausmę atlikinėjo tiek P. K., tiek V. R.; šiems atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, M. M. tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atlikinėjo iki 2018 m. lapkričio 13 d.. Taip pat rašte pažymėta, jog šie nuteistieji, nors ir atliko bausmę skirtinguose lokaliniuose sektoriuose, turėjo galimybę minėtu laikotarpiu tarpusavyje bendrauti betarpiškai ir netrukdomai, vykdant įvairias socialines programas, sportinius renginius, einant į valgyklą, parduotuvę ar iš jų (t.10, b. l. 32).

37. Konstatuotina, kad nuteistųjų kaltė, P. K. organizuojant, M. M. ir D. B. kartu su V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, vykdant psichotropinių medžiagų ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą su tikslu jas platinti, įrodyta baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, kurių analizė patikrinta apeliacinės instancijos teismo, visuma. Atsižvelgiant į surastų ir paimtų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekį, nuteistųjų nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o P. K., kuris faktiškai parengė nusikalstamą veiką, pats tiesiogiai ir per kitus vykdytojus koordinavo nusikalstamos veikos vykdytojų veiklą, padarytieji nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bendrininkų grupės

38. Nuteistasis M. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikacija, nurodo, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistieji veikė ne bendrininkų, o organizuota grupe. Nuteistojo manymu, nusikalstamos veikos mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas, veikos laikotarpis patvirtina, kad grupė buvo didesnio organizuotumo lygio. Tuo pačiu M. M. ir jo gynėjas argumentuoja, kad, padarius tokią išvadą, yra pagrindas jam, kaip aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės nusikalstamą veiką, taikyti BK 39¹ straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Su šiais nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

39. M. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos mechanizmas buvo gerai apgalvotas, sudėtingas, kai narkotinės medžiagos per kelis, o gal net ir keliolika asmenų buvo įgytos Vilniaus mieste, gabenamos į Marijampolę, kur pasitelkus pataisos namuose dirbančius asmenis perduodamos nuteistajam, atsakingam už jų realizavimą; anot apeliantų, nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kai kiekvienas iš bendrininkų, siekdamas bendro tikslo atliko konkrečią užduotį - nenustatytas asmuo arba asmenys įgijo narkotines medžiagas ir paslėpė jas Vilniaus mieste, M. M. nugabeno narkotikus iš Vilniaus į Marijampolę, D. B., A. A. bei kiti šioje byloje nedalyvavę asmenys rūpinosi ir užtikrino jų patekimą į pataisos namus, bausmę atliekantis V. R. platino gautas narkotines ir psichotropines medžiagas taip nuteistųjų.

40. Vertinant M. M. ir jo gynėjo argumentus apie aukštesnį grupės organizuotumo lygį, ką, jų manymu, patvirtina aukščiau nurodyti duomenys apie sudėtingą nusikalstamos veikos mechanizmą, į jį įtrauktus kelis ar keliolika asmenų, sistemingą jų veiklą, dar kartą pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas minėtos nuostatos pažeidimų nepadarė. Kaip nurodyta šio procesinio sprendimo p. 34, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik dėl kaltinimų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2019 m. balandžio 27 d. P. K. (kaip organizatoriui), M. M., D. B., bendrininkų grupe veikiant su V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, padarius nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis ir labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir pirmosios instancijos teismo išvados betarpiškai susijusios tik su šios nusikalstamos veikos sudėties požymių konstatavimu nuteistųjų veiksmuose. Kitaip vertinti minėtus duomenis neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

41. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji nusikalstamą veiką įvykdė, veikdami bendrininkų grupe – P. K. būdamas organizatoriumi, o M. M. ir D. B. (veikiant kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus) būdami vykdytojais. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, kurie vykdo objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, be kita ko parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Nustatytas nuteistųjų nusikalstamos veikos mechanizmas patvirtina, kad, nors vykdytojai vykdė atskirus veiksmus, atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymius, taip pat P. K. veikė kaip organizatorius, nuteistieji veikė kaip bendrininkai, o grupės organizuotumas nesiekė tokio lygio, kad galima būtų daryti išvadą dėl veikimo organizuota grupe. Apeliaciniame skunde išsamiai aptarta teismų praktika dėl šių bendrininkavimo formų atribojimo pirmosios instancijos teismo išvados dėl tinkamos nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikacijos nepaneigia.

42. Pažymėtina ir tai, kad aptariama baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo apeliaciniai skundai ir ne daugiau, nei prašoma jų apeliaciniuose skunduose. Tenkinant nuteistojo M. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą perkvalifikuoti M. M. nusikalstamą veiką, atitinkamas sprendimas turėtų būti priimtas ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, taip pasunkinant jų teisinę padėtį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prokuroras nėra pateikęs apeliacinio skundo, todėl sunkinti nuteistųjų teisinės padėties nėra tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai padarius aukščiau aptartą išvadą dėl tinkamo M. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nėra pagrindo svarstyti dėl BK 39¹ straipsnio nuostatų taikymo M. M. galimybės.

Dėl bausmių

44. Nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas pilna apimtimi, tame tarpe ir bausmės dalyje. Nuteistojo M. M. ir jo gynėjo, o taip pat nuteistosios D. B. ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose keliamas nuteistiesiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimas, teigiant, kad paskirtos bausmės yra per griežtos, neatitinka nuteistųjų asmenybių ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos mažesnio pavojingumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.

45. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar pagriežtina tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

46. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Tai yra teismas įvertino tai, kad P. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe ( BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę P. K. buvo atsižvelgta į aktyvų organizatoriaus vaidmenį nusikaltimo padaryme, esant neišnykusiam teistumui už analogiškus nusikaltimus, tai, kad nusikalstamą veiką P. K. padarė pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus pagal kitą nuosprendį. Pataisos namuose jis charakterizuojamas neigiamai. Minėtų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei daryti nusikaltimus. Įvertinus išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, apygardos teismo nuteistajam P. K. paskirta artima straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai neteisinga.

47. Nuteistasis M. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skunde nurodoma, kad, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. M. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, parinkta bausmės rūšis yra netinkama, nes reali laisvės atėmimo bausmė be nuteistojo nubaudimo kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų gali nepasiekti. Apeliantai nurodė, kad egzistuoja reali tikimybė, jog M. M. gali nesulaukti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės pabaigos, nes asmenų, bendradarbiavusių su tyrimą atlikusiais pareigūnais, davusių parodymus prieš kitus bendrininkus ir taip padėjusių išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, pataisos namuose laukia kitų nuteistųjų kerštas. Apeliantų manymu, nebuvo tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė – atlikęs ankstesnę bausmę, nuteistasis įsidarbino, ir šiuo metu dirba, darbovietėje charakterizuojamas itin teigiamai; M. M. kartu su žmona augina tris nepilnamečius vaikus, kurių du yra mažamečiai, apeliacinio proceso metu žmona laukiasi ketvirto vaiko; nuteistasis yra vienintelis šeimos maitintojas, be jo pagalbos šeima neišsiverstų. Apeliantų manymu, toks paties nuteistojo M. M. elgesys viso baudžiamojo proceso metu rodo jo norą ir pasiryžimą taisytis, laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti.

48. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo nuteistajam M. M. skirtiną bausmę. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skiriant bausmę M. M., buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikaltime dalyvavusius asmenis. Buvo įvertintinas ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – įsidarbino, gyvena šeimoje, išlaiko nepilnamečius vaikus. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą dėl galimybės taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę negu numatyta minimali jos riba baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

49. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis gerokai mažesnis, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės minimumas – trejų metų laisvės atėmimą, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmę, proporcingą padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Nuteistasis skunde bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs, nenurodė. Nors skunde akcentuojama, kad bendradarbiavęs su teisėsaugos pareigūnais M. M. dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės gali sulaukti kitų nuteistųjų susidorojimo, bei pažymima, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl patirto psichologinio spaudimo, grasinimų, byloje nėra tokių duomenų, pats nuteistasis teiginius apie jo patirtą poveikį nurodė tik pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija taip pat teigiamai vertina M. M. išreikštą norą ir pasiryžimą taisytis, palaikyti glaudžius ryšius su šeima, vaikais, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakomybė prieš šeimą ir vaikus jo nuo nusikaltimo darymo nesulaikė ir nemotyvavo keisti gyvenimo būdą tinkama linkme. Jis, būdamas teistas, padarė labai sunkų nusikaltimą.

50. Nuteistosios D. B. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. B. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė paskirta nemotyvuotai, yra neteisinga ir aiškiai per griežta. Toks skundo argumentas nepagrįstas.

51. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę D. B., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarė vieną nesunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 6 dalis), į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) į tai, kad nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat teismas vertino nuteistosios D. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis – kad ji anksčiau neteista, turi šeimą, dirba, charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad jai skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

52. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria pirmosios instancijos teisme išsakytai nuteistosios pozicijai dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Skunde pažymėta, kad jos neprisipažinimą įtakojo pasitikėjimas ją baudžiamojo proceso metu gynusiu advokatu, kuris primygtinai rekomendavo kaltės nepripažinti. Pati nuteistoji norėjo kaltę pripažinti, duoti išsamius ir teisingus parodymus, kurie padėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei prokurorui atskleisti jos ir kitų asmenų nusikalstamas veikas. Skunde taip pat nurodoma, kad D. B. suprato savo elgesio negatyvumą, smerkia tokį savo elgesį; baudžiamasis persekiojimas jau pats savaime padarė jai poveikį, kuris atgrasys ją nuo bet kokios neteisėtos veiklos ateityje, ji pasiryžusi gyventi dorai ir visuomenei priimtinu būdu. Apeliantai prašo šį prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

53. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta nuteistoji D. B. pripažino, kad jai buvo žinoma, jog jai kito nuteistojo perduotame pakete bus draudžiamos įnešti į pataisos namus medžiagos, tik ji negalėjo patikslinti, ar tai psichotropinės, ar narkotinės medžiagos. Nurodė, kad sutiko paketą paimti pataisos namuose bausmę atliekančio V. R., su kuriuo užmezgė artimus santykius, prašymu; ji teigė, anksčiau su draudžiamomis medžiagomis nesusidūrusi, anksčiau V. R. prašymu į pataisos namus yra perdavusi telefonus, sportinius papildus, spiritą.

54. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo laikomas nuoširdžiu tuomet, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina ir tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir pan.), t. y. nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-231-495/2019).

55. Aukščiau aptartos teismų praktikos kontekste vertinant apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstytą nuteistosios D. B. poziciją dėl kaltės pripažinimo, nėra pagrindo spręsti dėl jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, kadangi nuteistoji ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų pripažino esmines jai inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, neatskleidė bendrininkų padarytų veiksmų, o taip pat nebuvo nuoširdi, atsakydama, kad anksčiau su draudžiamomis medžiagomis nebuvusi susidūrusi, materialinės naudos neturėjo. Nors pastarosios aplinkybės betarpiškai su jai inkriminuota nusikalstama veika nebuvo susijusios, tačiau, baudžiamosios bylos apimtyje esant išsamiems duomenims apie jos bendravimą su bendrininku V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jam mirus, nuteistosios D. B. pozicija dėl jų bendravimo turinio neduoda pagrindo išvadai dėl nuteistosios nuoširdaus prisipažinimo ir gailesčio. Be to, minėtas bendravimo turinys charakterizuoja nuteistąją, kaip turinčią itin lengvabūdišką požiūrį į įstatymų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, kadangi rodo į nevienkartinį draudžiamų pataisos namuose turėti daiktų perdavimą bausmę atliekančiam asmeniui.

56. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo D. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta minimali bausmė negali būti vertinama nei kaip neteisinga, nei kaip pernelyg griežta, ji iš esmės atitinka teisingumo principus. Teismas atsižvelgė ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Sprendimas paskirti atitinkamą bausmę skundžiamu nuosprendžiu yra pakankamai motyvuotas. Galimybės jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ar BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nuostatas nėra. Švelninti bausmę dėl kokių nors naujų paaiškėjusių aplinkybių pagrindo taip pat nėra, kadangi faktiškai jau buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajai taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jos įvykdytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

57. Todėl tenkinti nuteistosios D. B. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą pakeisti nuosprendžio dalį dėl D. B. skirtinos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra teisinio pagrindo.

58. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka jų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, pavojingumą, nuteistųjų asmenybes bei bausmei keliamą paskirtį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020).

59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų M. M., D. B. ir jų gynėjų bei nuteistojo P. K. apeliacinių skundų argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo, nuteistosios D. B. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus bei nuteistojo P. K. apeliacinius skundus atmesti.