Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-02-15 · Civilinė byla Nr. e2-94-761/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-15Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-15
Bylos Nr.
e2-94-761/2019
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00593-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
A. G.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šilalės rajone
Advokatai
Ramūnas Mikulskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-94-761/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00593-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 15 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui advokatui Remigijui Jakštai,atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone atstovei Daliai Kiupelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. G. institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šilalės rajone ir atsakovo A. G. priešieškinį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Utenos rajono apylinkes teismo 2017-04-03 sprendimu iš atsakovo A. G., priteistą nepilnamečio vaiko A. G., išlaikymo dydį 60,00 €, vaiko išlaikymui padidinant iki 220 eurų kasmėnesinėmis įmokomis mokamomis iki einamojo mėnesio 15 dienos periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. M..

Pakeisti Utenos rajono apylinkes teismo 2017-04-03 sprendimu nustatytą A. G. bendravimo su sūnumi A. G. tvarką, nustatant tėvo ir sūnaus bendravimą savaitgaliais ar esant galimybei darbo dienomis, prižiūrint motinai D. M., ne vėliau kaip tris dienas prieš susitikimą susitariant dėl susitikimo vietos ir laiko.

Šalies argumentai

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalims išsituokus 2017-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukiant santuoką buvo patvirtinta šalių pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria nustatyta, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirs po 60 €, bei bendraus kiekvieną darbo dieną po dvi valandas nuo 17 val., nedarbo dienomis pagal susitarimą, prieš kiekvieną kartą informuodamas ieškovę. Vaikui paaugus galimi susitikimai su nakvyne. Po teismo sprendimo nutraukti santuoką atsakovas nesilaikė susitarimo laiku grąžinti vaiką, vykdavo barniai vaiko akivaizdoje. A. G. stumdė tiek vaiką tiek ją vaiko motiną. Toks konfliktas kilo ir 2018-08-24, atsakovas nenorėjo atiduoti vaiką jai, smurtavo prieš ją. Toks atsakovo elgesys kenkia vaikui, atsakovo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. A. G. reikalinga rūpestinga rami aplinka, kurią jam užtikrina ieškovė. Nakvynė kituose namuose pas tėvą neužtikrina mažamečio vaiko interesų, maitinimo miego nustatytu laiku. Ieškovę sieja glaudus mamos ir vaiko ryšys, vaikas niekada nebuvo paliktas ieškovės ilgesniam laiko tarpui. Atsakovas negyvena su sūnumi nuo tada kai vaikui buvo mažiau nei vieneri metai. Dėl to atsakovas yra nutolęs nuo sūnaus, nuo jo interesų ir poreikių. Todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, tinkamiausia vaiko ir tėvo bendravimo tvarka vaikui nenakvojant pas tėvą, taip pat jei vaiko ir tėvo bendravimas vyktų savaitgaliais ar ieškovei turint galimybę ir darbo dienomis, bet tik dalyvaujant vaiko motinai. Po santuokos nutraukimo ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą, nes persikėlė gyventi į Šilalę. Todėl kasdieniai bendravimai tėvo ir sūnaus tapo negalimi. 2018 m. vasarą nuo birželio iki rugpjūčio atsakovas kas antrą savaitę su drauge ir jos 2 vaikais važiuodavo į Palangą ir veždavosi sūnų. Tačiau po to sugrįžus savaitę laiko reikėdavo atstatinėti vaiko grafiką.

Dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ieškovė nurodo, kad ji detaliai nurodė patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti. Dėl sūnaus amžiaus jam reikalingos sauskelnės ir kitos higienos priemonės, taip pat sūnus greitai išauga rūbelius ir juos reikia nuolat keisti. Atsakovas nurodė ne visas savo pajamas. Kiek jai žinoma atsakovo turtinė padėti po skyrybų pagerėjo, nes jis užsiima privačiu verslu, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas papildomai užsidirba kasdamas tvenkinius, atlikdamas kitus žemės darbus tiek su mažuoju tiek su didžiuoju ekskavatoriais. Atsakovas turi galimybes teikti prašomą išlaikymą. Teikiamas 60 € išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas. Dėl tokio išlaikymo dydžio, priimant 2017-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą, su atsakovu sutarė tik dėl to, kad greičiau nutrauktų santuoką bendru sutarimu, nors jau tuo metu 60 € išlaikymo dydis akivaizdžiai neatitiko būtiniausių vaiko poreikių. Todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jo būtiniausius poreikius, prašo išlaikymo dydį padidinti iki 220 €.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimu iš jo priteistą 60 € nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymo dydį padidinant jį iki 150 € mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Taip pat prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimu, nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, sekančiai:

Žemesnės instancijos teismas

-poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) su vaiku švenčia D. M.;

-neporiniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d.- sausio 1 d.) su vaiku švenčia A. G., nuo pirmos švenčių dienos 9.00 val. iki paskutinės švenčių dienos 19.00 val.;

-pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną su vaiku švenčia A. G. nuo 9.00 val. iki 19.00 val.;

-pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, su vaiku švenčia D. M.;

-A. G. turi teisę švęsti vaiko A. G. neporinius gimtadienius tą pačią dieną nuo 9.00 val. iki 19 val., jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, A. G. turi teisę švęsti vaiko neporinį gimtadienį tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų, metu. A. G. ir D. M. nesudarys kliūčių abiem tėvams pasveikinti vaiką kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti gimtadienį.

A. G. su sūnumi A. G. netrukdomai matytis ir bendrauti gali ir kitu šalių sutartu laiku.

Visų susitikimų metu vaiką paima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos A. G., o grąžina į jo gyvenamąją vietą D. M..

-D. M. sudarys sąlygas sūnui nevaržomai bendrauti su tėvu, įskaitant ir bendravimą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, taip pat įsipareigoja A. G. suteikti informaciją apie vaiką, įskaitant informaciją, susijusią su vaiko auklėjimu ir sveikata.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime - priešieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo piktybiškai trukdoma neleidžiama bendrauti su sūnumi pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimu nustatytą tvarką. Jam ieškovė neleisdavo bendrauti su vaiku, dirbtinai ieškojo dingsčių trukdant susitikti su vaiku. Ieškovė itin konfliktiška, atvykus elgdavosi agresyviai, todėl teismo nustatyta tvarka yra neįgyvendinama, nes nustatyta tvarka, o taip pat ir ieškovės prašoma bendravimo tvarka yra neįgyvendinama, nes yra nekonkreti, neužtikrina tėvo teisės matytis ir bendrauti su vaiku. Ieškovės siūlomos tvarkos nustatymas sudarytų sąlygas ieškovei ir toliau piktnaudžiauti ir neleisti jam matytis su vaiku, sudaryti tam dirbtines kliūtis. Pažymi, kad ieškovės prašoma taikyti sąlyga: „prieš susitikimą susitariant dėl susitikimo vietos ir laiko“, buvo ir yra neįgyvendinama, nes ieškovė vengia bet kokio susitarimo. Siekiant užtikrinti vaiko ir jo kaip tėvo interesus prašo patvirtinit jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Teismas turi nustatyti tokią jo ir vaiko bendraavimo tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2018-08-24 jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas yra melagingos ir iškraipytos, neatitinka tikrovės. Dėl smurto ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai buvo pareikštas įtarimas. Jis tuo metu smurto nenaudojo siekė apsaugoti vaiką nuo agresyvios motinos. Ieškovė taip pat nurodo, kad jis savo elgesiu neužtikrina tinkamo vaiko auklėjmo, nerodo gero elgesio pavyzdžio vaikui, kenkia vaikui. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės yra melagingos. Jis vaiku visada rūpinosi, vaikas visada su juo buvo išsimiegojęs pavalgęs ir pilnai prižiūrimas. 2018 m. vasarą jis su drauge ir vienu jos sūnumi kartu su sūnumi A. G. važiuodavo į Palangą su nakvyne, problemų nebuvo. Vasarą buvo nusistovėjusi bendravimo su vaiku tvarka, mokėjo vaiką pamaitinti, aprengti, nuprausti. Ieškovė jam duodavo pastabas, kitais atvejais klausdavo pats ar viskas gerai, ji sakydavo, kad viskas gerai. Išmoko kaip bendrauti ir kaip rūpintis vaiku. Vaiką nuprausia, pamaitina, dabar vaikas pamperių jau nebenaudoja. Jis klausydavo ką sakydavo ieškovė taip rūpindavosi vaiku. Konfliktas vyksta dėl to, kad nėra aiškios bendravimo tvarkos. Jis nori maksimaliai bendrauti su vaiku. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turi būti nustatytas ir vaiko kelionės išlaidų paskirstymas tarp tėvų, nustatant, kad vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos paima jis, o vaiką atgal į jo nuolatinę gyvenamąją vietą pristato vaiko motina D. M..

Dėl ieškovės prašymo padidinti priteistą išlaikymo dydį sutinka iš dalies, tai yra sutinka teikti išlaikymą vaikui po 150 € kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Po 2017-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo sperndimo vaiko poreikiai ženkliai nepadidėjo. Jo turtinė padėtis nepagerėjo. Jo pagrindinis verslas yra kompiuterių remontas. Iš šios veiklos jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 400 €. Pajamos iš papildomo verslo, tai yra individualios veiklos statybviečių paruošimo, tranšėjų kasimo nedideliu ekskavatoriumi. Iš šios veiklos gauna apie 500 € pajamų per metus. Jis su didžiuoju ekskavatoriumi nedirba ir iš to papildomų pajamų neturi. Nors jis ir reklamavo tvenkinių kasimo paslaugas, tačiau tai darė tik norėdamas padėti draugui, kuris užsiima tokia veikla. Todėl jo gaunamos pajamos, turtinė padėtis nėra gera ir reikalaujama ieškiniu suma viršija jo galimybes. Jis gyvena su tėvais, turi 0,8 ha žemės sklypą, kuriame ūkininkauja, augina žuvį, daržoves, bulves savo reikmėms. Todėl vaikas būdamas su juo maitintųsi sveikai ir pilnavertiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2012-05-05 šalys sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. G.. 2017-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta. Nutraukiant santuoką bendru sutikimu patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutarta, kad A. G. nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirs po 60 €, bei bendraus kiekvieną darbo dieną po 2 valandas nuo 17 val. nedarbo dienomis pagal susitarimą, prieš kiekvieną susitikimą A. G. informuoja D. M.. Vaikui paaugus galimi susitikimai su nakvyne. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo šalys dėl bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos nesutarė, konfliktavo, barėsi vaiko akivaizdoje. Po santuokos nutraukimo ieškovė 2017-11-15 išvyko gyventi į Šilalę, todėl 2017-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, kad atsakovas su sūnumi bendraus kiekvieną dieną tapo neįgyvendinama.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Civilinio kodekso 3.170 straipsnyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė prašo nustatyti A. G. bendravimo su sūnumi A. G. tvarką, nustatant tėvo ir sūnaus bendravimą savaitgaliais ar esant galimybei darbo dienomis, prižiūrint motinai D. M., ne vėliau kaip tris dienas prieš susitikimą susitariant dėl susitikimo vietos ir laiko. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji sutiktų, kad atsakovas vaiką pasiimtų savaitgalį, vienai dienai ir tik kartą per mėnesį.

Atsakovas prašo nustatyti, kad jis su sūnumi bandrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio, pasibaigus ugdymo užsiėmimas, vaiką paimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant iki sekmadienio 19 val.; su vaiku praleis pusę vasaros, rudens, žiemos pavasario atostogų laiko, neporiais metais kartu praleis Šv. Kalėdų, Šv. Belykų, Naujųjų metų šventes, vaiko gimtadienį, Kartu praleis Tėvo dieną, gaus visą su vaiku susujusią informaciją ir nevaržomai bendraus su vaiku telefonu ir kitomis ryšio preimonėmis. Taip pat nurodo, kad sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos paims jis, o vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą pasiveš motina.

Institucija tiekianti išvadą Tauragės apskrities vaiko apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad jų pozicija, kuri beje suderinta ir su Utenos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, D. M. pasiūlyta tėvo bendravimo tvarka su sūnumi A. G. atitinka tik D. M. interesus. Atsakovo nebendravimas su sūnumi yra ne vaiko naudai ir interesams. Institucija teikianti išvadą sutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, tačiau nurodo, kad tokia bendravimo tvarka atitiks vaiko interesus, tik po kelerių metų. Todėl institucija teikianti išvadą siūlo nustatyti tokią tėvo ir bendravimo su vaiku tvarką:

- Iki tol, kol sūnus pradės lankyti ugdymo įstaigą, tai yra iki šešerių metų, tėvas A. G. sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos arba viešos vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. ir pristato sūnų motinai iki sekmadienio 18 val.. Sekančio mėnesio pirmąjį šeštadienį motina pristato sūnų tėvui į jo gyvenamąją vietą ir pasiima iš tėvo sekmadienį iki 18 val.

- Jei vaikas tą savaitgalį, kurį turėjo praleisti su tėvu, suserga arba tėvas negali vaiko pasiimti dėl kitų aplinkybių, A. G. sūnų pasiima kitą po jo einantį savaitgalį. Ta pati sąlyga galioja ir motinai D. M..

- D. M. informuos tėvą apie sūnaus sveikatos problemas ar kitus reikšmingus įvykius vaiko gyvenime, nekliudys lankyti jo jam susirgus.

- D. M. sudaro visas sąlygas tėvui pasveikinti sūnų jo gimtadienio dieną, jei tą dieną sūnus praleidžia ne su tėvu. A. G. su sūnumi bendrauja Romos KB svenčiamų svenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) metu tokia tvarka: Neporiniais metais per Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val.), o poriniais metais vaikas Šv. Kalėdų šventes praleidžia su mama. Šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu A. G. šiam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną iki 11.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val. Mama su vaiku praleidžia Šv. Velykų šventes neporiniais metais.

- A. G. vieną kartą metuose, tai yra vasaros atostogų metu, su vaiku būna 14 dienų iš eilės, apie atostogų pradžią D. M. informuodamas ne vėliau kaip prieš tris dienas.

- A. G. su sūnumi netrukdomai ir neterminuotai bendrauja telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėmis.

Tokią bendravimo su vaiku tvarką institucija teikianti išvadą siūlo dėl to, kad vaikas yra mažas, todėl mano, kad mamai tikslinga palikti didesnes galimybes rūpintis svaiku.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 34 punktas).

Ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, šalys nesutaria dėl bendravimo vietos ir laiko. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas bendrautų su sūnumi išsiveždamas jį pas save su nakvyne. Tokia ieškovės siūloma tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka neįgyvendina tėvo teisės bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką, tiesiogiai ir pastoviai netrukdant vaiko motinai su kuria vaikas gyvena. Nesudaro realios galimybės tėvui A. G. įgyvendinti įstatymu nustatytos tėvo asmeninės teisės ir pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesusitvarko su vaiko grafiku, sunkiai užmiega. Atsakovo socialiniai įgūdžiai silpni, nes laiku nepakeičia rūbų, nors ir įdėdavo jų pakankamai, kartą grąžino vaiką apsišlapinusį. Be to matindavo vaiką netinkamu maistu.

Atsakovas paaiškino, kad jis 2018 m. su vaiku bendravo tvarkingai, su drauge ir jos vienu vaiku kas antrą savaitgalį važiuodavo į Palangą, vaikas pas jį eina džiaugsmingai. Valgyti duodavo įvairų maistą, pietaudavo ir kavinėje. Sūnus pas jį užmigdavo iš ritmo neišsimušdavo. Atvejis, kai vaikas buvo apsišlapinęs buvo kai jis tai padarė ką tik prieš nuimant pampersus. Šiuo metu vaikas pampersų jau nebenaudoja. Jis ir pats išmoko bendrauti ir rūpintis vaiku.

Iš šalių paaiškinimų matosi, kad atsakovas 2018 m. vasarą nuo birželio iki rugpjūčio kas antrą savaitę su drauge ir jos vaikais važiuodavo į Palangą ir veždavosi sūnų A. G.. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp tėvo ir vaiko yra susiformavęs emocinis ryšys. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku nedalyvaujant ieškovei, būtų pažeidęs vaiko teises. Be to iš bylos matosi, kad atsakovas gyvena su drauge, kuri kartu augina du vaikus. Todėl atsakovas atsižvelgdamas į ieškovės pastabas susijusius su sūnaus dienos režimu kitais poreikiais gali užtikrinti tinkamą bendravimą su savo sūnumi, nepažeisdamas jo interesų. Atsižvelgiant į atstumą tarp šalių, kelionė iš Utenos į Šilalę užtrunka apie 3 valandas, teismas laiko, kad maksimaliam tėvo ir vaiko bendravimo užtikrinimui, taip pat siekiant stiprinti ir giminystės ryšius su vaiko tėvo artimais giminaičiais nustatytinas vaiko ir tėvo bendravimas su nakvyne. Teismas sutinka su atsakovo siūlymu, kad maksimalus sūnaus ir tėvo bendravimas vyktų kas antrą savaitgalį bei tuo, kad kelionės išlaidų paskirstymas tarp tėvų būtų lygus. Tačiau atsakovo siūlymas, kad visų susitikimų metu vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos paima jis, o grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ieškovė nėra racionalus. Ieškovė nurodė, kad ji dirba vaistinės vedėja, vaistinėje yra tik dvi darbuotojos. Ji sudaro darbo grafikus. Ji dėl darbo neturėtų galimybės suruošti kelionei vaiką penktadienį iš vakaro. Todėl atsižvelgiant į ieškovės darbo ypatumus tai, kad ieškovės tėvai gyvena Utenoje racionalu būtų, kad tą savaitgalį kai vaiką paima atsakovas jis ir pristatytų vaiką atgal ieškovei, o tą savaitgalį kai vaiką tėvui atveža ieškovė ji ir parsivežtų vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes tai, kad vaikui sprendimo priėmimo metu sukanka 2 m. 9 mėn., į institucijos teikiančios išvadą Tauragės apskrities vaiko apsaugos skyriaus išvadą laiko, kad geriausius vaiko interesus atitiks sekanti vaiko A. G. ir tėvo A. G. bendravimo tvarka:

- tėvas A. G. su sūnumi A. G. bendraus kas antrą savaigalį. Pirmą šeštadienį po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir pristato sūnų motinai iki sekmadienio 19.00 val.

- po dviejų savaičių sūnų A. G. tėvui A. G. į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 13.00 val. pristato D. M. ir pasiima jį iš A. G. sekmadienį iki 16.00 val.

- jei vaikas tą savaitgalį, kurį turėjo praleisti su tėvu, suserga arba tėvas negali bendrauti su vaiku dėl kitų aplinkybių, A. G. su sūnumi bendrauja kitą po jo einantį savaitgalį. Ta pati sąlyga galioja ir motinai D. M.. Kelionės išlaidos tokiais atvejais tenka tam iš tėvų kurio pareiga buvo pristatyti vaiką tėvui pagal eiliškumą iki to įvykio dėl kurio tėvas negali bendrauti su vaiku.

- D. M. informuos tėvą apie sūnaus sveikatos problemas ar kitus reikšmingus įvykius vaiko gyvenime, nekliudys lankyti jo jam susirgus.

- D. M. sudaro visas sąlygas tėvui pasveikinti sūnų jo gimtadienio dieną, jei tą dieną sūnus praleidžia ne su tėvu. A. G. su sūnumi bendrauja Romos KB švenčiamų svenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) metu tokia tvarka: Neporiniais metais per Šv. Kalėdas (šiam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo gruodžio 25 d. nuo 10.00 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19.00 val.). Poriniais metais vaikas Šv. Kalėdų šventes praleidžia su mama. Šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu A. G. Šv. Velykų pirmą dieną vaiką A. G. iki 13.00 val. pristato D. M., kuri antrą Šv. Velykų dieną iki 16.00 val. vaiką pasiima iš A. G.. Mama su vaiku praleidžia Šv. Velykų šventes neporiniais metais.

- A. G. vieną kartą metuose, tai yra vasaros atostogų metu, su vaiku būna 14 dienų iš eilės, apie atostogų pradžią D. M. informuodamas ne vėliau kaip prieš tris dienas. Kelionės išlaidos tenka tam iš tėvų kurio pareiga buvo pristatyti vaiką A. G. pagal eiliškumą.

- A. G. su sūnumi netrukdomai ir neterminuotai bendrauja telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėmis.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Ieškovė prašo pakeisti Utenos rajono apylinkes teismo 2017-04-03 sprendimu iš atsakovo A. G., priteistą nepilnamečio vaiko A. G., išlaikymo dydį 60,00 €, vaiko išlaikymui padidinant iki 220 eurų kasmėnesinėmis įmokomis mokamomis iki einamojo mėnesio 15 dienos periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. M..

Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimu iš jo priteistą 60 € nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymo dydį padidinant jį iki 150 € mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis nustato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas - padidintas ar sumažintas, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Tokiu būdu įstatymas nustato, kad sprendžiant priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, be padidėjusių vaiko poreikių, taip pat vertinama šalių turtinė padėtis ir šalių padėties pasikeitimas.

Atsakovas iš esmės pripažįsta, kad 2017-04-03 Utenos rajono apylinkes teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis 60 € yra nepakankamas vaikui išlaikyti. Iš byloje patiktų dokumentų ieškovės paaiškinimų matosi, kad ieškovės atlyginimas viršija 1000 €. Atsakovas nurodo, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 400 € pagrindinėje darbuovietėje vykdant individualią veiklą, susijusią su kompiuterių remontu. Taip pat pripažįsta, kad dar papildomai užsidirba iš žemės kasimo darbų, nes turi įsigijęs nedidelį ekskavatorių. Su šiuo ekskavatoriumi paplildomai per metus uždirba apie 500 €. Atsakovas neigia, kad papildomai dar užsidirba ir kasdamas tvenkinius ar dirbdamas kitus žemės darbus su didžiuoju ekskavatoriumi. Iš ieškovės paaiškinimų ir jos pateiktų įrodymų matosi, kad atsakovas reklamuoja laikraščiuose patalpindamas skelbimus, bei socialiniuose tinkluose, kad atlieka žemės kasimo darbus su dideliu ekskavatoriumi, taip pat perveža transporto priemones su tralu. Skelbimuose nurodo savo telefono numerį. Atsakovas nurodo, kad skelbimus talpino norėdamas padėti draugui, kuris užsiima tvenkinių kasimu. Pervežimai tralu yra tėvo verslas. Skelbimai talpinami nuo kovo iki lapkričio mėnesiais. Nors atsakovas neigia uždirbantis iš kasimo didžiuoju ekskavatoriumi, tačiau pripažįsta, kad kasė tvenkinį draugei. Ieškovės pateikti įrodymai, tai yra fotonuotraukos feisbuke, skelbimai laikraščiuose apie atliekamus darbus, nurodant savo telefono numerį leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybes ir gauna ženkliai didesnes pajamas negu nurodė savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu.

Byloje nenustatyta, jog atsakovas turi kitų išlaikomų asmenų. Įvertinęs aukščiau nurodytus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis po 2017-04-03 Utenos rajono apylinkes teismo sprendimo priėmimo nėra pablogėjusi. Atsakovas dalį savo pajamų slepia, todėl laikytina, kad jo turtinė padėtis yra pagerėjusi, turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai įvertinus jo poreikius šiame amžiuje, šalių turtinę padėtį, į tai, jog atsakovas kitų išlaikomų asmenų neturi, byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augantiems nepilnamečiams vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas,teismas daro išvadą, jog šiuo metu teikiamas A. G. po 60 € kas mėnesį išlaikymo dydis nėra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, neatitinka vaiko geriausių interesų, todėl pripažįstama, jog yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. Taigi atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas bendraus su vaiku po kas antrą savaitgalį ir tuo metu prisiims vaiko išlaikymo naštą, tai yra turės papildomų išlaidų, teismas laiko, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydžio padidinimas iki 190 Eur patenkins vaiko poreikius ir yra proporcinga atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai (CK 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201, 3.208 straipsniai). Išaiškintina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės tame tarpe buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui A. G.. Todėl išlaikymas didinamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo, vaiko interesų prioriteto principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies – pakeistinas 2017-04-03 Utenos rajono apylinkes teismo sprendimu civilinėje byloje 2YT-757-842/2017, priteistas išlaikymo dydis 60 € padidinant iš atsakovo A. G. priteistą išlaikymą nepilnamečiui A. G. iki 190 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 15 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina D. M. (CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovui pateikiant priešieškinį jam buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Už reikalavimą nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką atsakovas turėjo sumokėti 75 € žyminį mokestį.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas priešieškiniu prašė išlaikymo dydį padidinti iki 150 €. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis (190 € – 150 € = 40 €; 40 € × 12 mėnesių × 3 proc. = 14,4 €. Byloje procesiniai dokumentai buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75% žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už išlaikymo dydžio padidinimą iš atsakovo priteistinas 11 € žyminis mokestis. Todėl iš atsakovo priteistinas 86 € žyminis mokestis valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiai beveik lygūs, teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.

Dėl laikinų apsaugos priemonių

2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi D. M. prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: priteistas iš atsakovo A. G., laikinas išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G., po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nustatyta atsakovo A. G. ir nepilnamečio vaiko A. G. laikina bendravimo tvarka: A. G. susitikimai su vaiku A. G. vyksta bet kurią dieną nuo 10 val. iki 18 val., ne vėliau tris dienas prieš susitikimą susitarus su D. M. dėl susitikimo vietos ir laiko.

Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Todėl teismo sprendimu priteisus didesnį išlaikymo dydį nei buvo nustatytas taikant laikinąją apsaugos priemonę, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, laikinoji apsaugos priemonė šioje dalyje naikintina nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o teismo sprendimas dalyje dėl padidinto išlaikymo vykdytinas skubiai.

Laikinoji apsaugos dėl A. G. bendravimo su sūnumi A. G., nėra numatyta tarp skubiai vykdytinų sprendimų, todėl paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu. teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešiškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Tėvas A. G. su sūnumi A. G. bendraus kas antrą savaigalį. Pirmą šeštadienį po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir pristato sūnų motinai iki sekmadienio 19.00 val.

2. Po dviejų savaičių sūnų A. G. tėvui A. G. į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 13.00 val. pristato D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pasiima jį iš A. G. sekmadienį iki 16.00 val.

3. Jei vaikas tą savaitgalį, kurį turėjo praleisti su tėvu, suserga arba tėvas negali bendrauti su vaiku dėl kitų aplinkybių, A. G. su sūnumi bendrauja kitą po jo einantį savaitgalį. Ta pati sąlyga galioja ir motinai D. M.. Kelionės išlaidos tokiais atvejais tenka tam iš tėvų kurio pareiga buvo pristatyti vaiką tėvui pagal eiliškumą iki to įvykio dėl kurio tėvas negali bendrauti su vaiku.

4. D. M. informuos tėvą apie sūnaus sveikatos problemas ar kitus reikšmingus įvykius vaiko gyvenime, nekliudys lankyti jo jam susirgus.

5. D. M. sudaro visas sąlygas tėvui A. G. pasveikinti sūnų A. G. jo gimtadienio dieną, jei tą dieną sūnus praleidžia ne su tėvu. A. G. su sūnumi A. G. bendrauja Romos KB švenčiamų svenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) metu tokia tvarka: Neporiniais metais per Šv. Kalėdas (šiam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo gruodžio 25 d. nuo 10.00 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19.00 val.). Poriniais metais vaikas Šv. Kalėdų šventes praleidžia su mama. Šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu A. G. Šv. Velykų pirmą dieną vaiką A. G. iki 13.00 val. pristato D. M., kuri antrą Šv. Velykų dieną iki 16.00 val. vaiką pasiima iš A. G.. Mama su vaiku praleidžia Šv. Velykų šventes neporiniais metais.

6. A. G. vieną kartą metuose, tai yra vasaros atostogų metu, su vaiku A. G. būna 14 dienų iš eilės, apie atostogų pradžią D. M. informuodamas ne vėliau kaip prieš tris dienas. Kelionės išlaidos tenka tam iš tėvų kurio pareiga buvo pristatyti vaiką A. G. bendravimui su vaiku pagal eiliškumą.

7. A. G. su sūnumi A. G. netrukdomai ir neterminuotai bendrauja telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėmis.

Pakeisti Utenos rajono apylinkes teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-757-842/2017, iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečio vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį nuo 60,00 €, vaiko išlaikymui padidinant iki 190 € (vieno šimto devyniasdešimties eurų) periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis mokamomis iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 86 € (aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi D. M. prašymu taikytą laikinąją apsaugos priemonę - iš atsakovo A. G. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G., po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi D. M. prašymu taikytą laikinąją apsaugos priemonę kuria nustatyta atsakovo A. G. ir nepilnamečio vaiko A. G. laikina bendravimo tvarka, kad A. G. susitikimai su vaiku A. G. vyksta bet kurią dieną nuo 10 val. iki 18 val., ne vėliau tris dienas prieš susitikimą susitarus su D. M. dėl susitikimo vietos ir laiko palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis