Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. e2A-992-538/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
e2A-992-538/2019
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00593-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
A. G.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šilalės rajone
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-992-538/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00593-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. G., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šilalės rajone, ir atsakovo A. G. priešieškinį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Utenos rajono apylinkes teismo 2017-04-03 sprendimu iš atsakovo A. G. priteistą nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymo dydį 60 Eur, vaiko išlaikymui padidinant iki 220 Eur kasmėnesinėmis įmokomis mokamomis iki einamojo mėnesio 15 dienos periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; pakeisti Utenos rajono apylinkes teismo 2017-04-03 sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant tėvo ir sūnaus bendravimą savaitgaliais ar esant galimybei darbo dienomis, prižiūrint motinai, ne vėliau kaip tris dienas prieš susitikimą susitariant dėl susitikimo vietos ir laiko.

2. Nurodė, kad šalims 2017-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukiant santuoką buvo patvirtinta šalių pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria nustatyta, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirs po 60 Eur bei bendraus kiekvieną darbo dieną po dvi valandas nuo 17 val., nedarbo dienomis pagal susitarimą, prieš planuojant susitikimą informuodamas ieškovę. Vaikui paaugus galimi susitikimai su nakvyne. Po teismo sprendimo nutraukti santuoką atsakovas nesilaikė susitarimo laiku grąžinti vaiką, vykdavo barniai vaiko akivaizdoje. Atsakovas stumdė tiek vaiką, tiek vaiko motiną, toks atsakovo elgesys kenkia vaikui, atsakovo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. Nakvynė kituose namuose pas tėvą neužtikrina mažamečio vaiko interesų, maitinimo ir miego rėžimo. Ieškovę sieja glaudus mamos ir vaiko ryšys, vaikas niekada nebuvo paliktas ieškovės ilgesniam laikui. Atsakovas negyvena su sūnumi nuo tada, kai vaikui buvo mažiau nei vieneri metai. Dėl to atsakovas yra nutolęs nuo sūnaus, nuo jo interesų ir poreikių, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, tinkamiausia vaiko ir tėvo bendravimo tvarka vaikui nenakvojant pas tėvą, taip pat jei vaiko ir tėvo bendravimas vyktų savaitgaliais ar ieškovei turint galimybę ir darbo dienomis, bet tik dalyvaujant vaiko motinai. Po santuokos nutraukimo ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą, nes persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl kasdienis bendravimas tarp tėvo ir sūnaus tapo negalimas. Dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ieškovė nurodo, kad ji detaliai nurodė patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti. Dėl sūnaus amžiaus jam reikalingos sauskelnės ir kitos higienos priemonės, taip pat sūnus greitai išauga rūbelius ir juos reikia nuolat keisti. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nurodė ne visas savo pajamas. Kiek jai žinoma, atsakovo turtinė padėtis po skyrybų pagerėjo, nes jis užsiima privačiu verslu, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas papildomai užsidirba kasdamas tvenkinius, atlikdamas kitus žemės darbus tiek su mažuoju, tiek su didžiuoju ekskavatoriais, atsakovas turi galimybę mokėti didesnį išlaikymą.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimu iš jo priteistą 60 Eur nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymo dydį padidinant jį iki 150 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Taip pat prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką sekančiai: poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) su vaiku švenčia D. M.; neporiniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus (gruodžio 31 d.- sausio 1 d.) su vaiku švenčia A. G., nuo pirmos švenčių dienos 9.00 val. iki paskutinės švenčių dienos 19.00 val.; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną su vaiku švenčia A. G. nuo 9.00 val. iki 19.00 val.; pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, su vaiku švenčia D. M.; A. G. turi teisę švęsti vaiko A. G. neporinius gimtadienius tą pačią dieną nuo 9.00 val. iki 19 val., jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, A. G. turi teisę švęsti vaiko neporinį gimtadienį tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų, metu, A. G. ir D. M. nesudarys kliūčių abiem tėvams pasveikinti vaiką kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti gimtadienį; A. G. su sūnumi A. G. netrukdomai matytis ir bendrauti gali ir kitu šalių sutartu laiku; visų susitikimų metu vaiką paima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos A. G., o grąžina į jo gyvenamąją vietą D. M.; D. M. sudarys sąlygas sūnui nevaržomai bendrauti su tėvu, įskaitant ir bendravimą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, taip pat įsipareigoja A. G. suteikti informaciją apie vaiką, įskaitant informaciją, susijusią su vaiko auklėjimu ir sveikata.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad jam buvo piktybiškai trukdoma neleidžiama bendrauti su sūnumi pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimu nustatytą tvarką. Ieškovė itin konfliktiška, atvykus elgdavosi agresyviai, todėl teismo nustatyta tvarka yra neįgyvendinama, nes nustatyta tvarka, o taip pat ir ieškovės prašoma bendravimo tvarka yra neįgyvendinama, nes yra nekonkreti, neužtikrina tėvo teisės matytis ir bendrauti su vaiku. Ieškovės siūlomos tvarkos nustatymas sudarytų sąlygas ieškovei ir toliau piktnaudžiauti ir neleisti jam matytis su vaiku, sudaryti tam dirbtines kliūtis. Siekiant užtikrinti vaiko ir jo kaip tėvo interesus prašo patvirtinti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Teismas turi nustatyti tokią jo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Ieškovė taip pat nurodo, kad jis savo elgesiu neužtikrina tinkamo vaiko auklėjimo, nerodo gero elgesio pavyzdžio vaikui, kenkia vaikui. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės yra melagingos. Jis vaiku visada rūpinosi, vaikas visada su juo buvo išsimiegojęs pavalgęs ir pilnai prižiūrimas. Vasarą buvo nusistovėjusi bendravimo su vaiku tvarka, mokėjo vaiką pamaitinti, aprengti, nuprausti. Ieškovė jam duodavo pastabas, kitais atvejais klausdavo pats ar viskas gerai, ji sakydavo, kad viskas gerai. Išmoko kaip bendrauti ir kaip rūpintis vaiku. Konfliktas vyksta dėl to, kad nėra aiškios bendravimo tvarkos. Jis nori maksimaliai bendrauti su vaiku. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turi būti nustatytas ir vaiko kelionės išlaidų paskirstymas tarp tėvų, nustatant, kad vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos paima jis, o vaiką atgal į jo nuolatinę gyvenamąją vietą pristato vaiko motina D. M..

5. Dėl ieškovės prašymo padidinti priteistą išlaikymo dydį sutinka iš dalies, tai yra sutinka teikti išlaikymą vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Po 2017-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo vaiko poreikiai ženkliai nepadidėjo. Jo turtinė padėtis nepagerėjo. Jo pagrindinis verslas yra kompiuterių remontas. Iš šios veiklos jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Eur. Pajamos iš papildomo verslo, tai yra individualios veiklos, statybviečių paruošimo, tranšėjų kasimo nedideliu ekskavatoriumi. Iš šios veiklos gauna apie 500 Eur pajamų per metus. Jis su didžiuoju ekskavatoriumi nedirba ir iš to papildomų pajamų neturi. Nors jis ir reklamavo tvenkinių kasimo paslaugas, tačiau tai darė tik norėdamas padėti draugui, kuris užsiima tokia veikla, jo gaunamos pajamos, turtinė padėtis nėra gera ir reikalaujama ieškiniu suma viršija jo galimybes. Jis gyvena su tėvais, turi 0,8 ha žemės sklypą, kuriame ūkininkauja, augina žuvį, daržoves, bulves savo reikmėms, todėl vaikas būdamas su juo maitintųsi sveikai ir pilnavertiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismas 2019-02-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1. Tėvas A. G. su sūnumi A. G. bendraus kas antrą savaitgalį. Pirmą šeštadienį po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir pristato sūnų motinai iki sekmadienio 19.00 val.; 2. Po dviejų savaičių sūnų A. G. tėvui A. G. į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 13.00 val. pristato D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pasiima jį iš A. G. sekmadienį iki 16.00 val.; 3. Jei vaikas tą savaitgalį, kurį turėjo praleisti su tėvu, suserga arba tėvas negali bendrauti su vaiku dėl kitų aplinkybių, A. G. su sūnumi bendrauja kitą po jo einantį savaitgalį. Ta pati sąlyga galioja ir motinai D. M.. Kelionės išlaidos tokiais atvejais tenka tam iš tėvų, kurio pareiga buvo pristatyti vaiką tėvui pagal eiliškumą iki to įvykio, dėl kurio tėvas negali bendrauti su vaiku; 4. D. M. informuos tėvą apie sūnaus sveikatos problemas ar kitus reikšmingus įvykius vaiko gyvenime, nekliudys lankyti jo jam susirgus; 5. D. M. sudaro visas sąlygas tėvui A. G. pasveikinti sūnų A. G. jo gimtadienio dieną, jei tą dieną sūnus praleidžia ne su tėvu. A. G. su sūnumi A. G. bendrauja Romos KB švenčiamų švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) metu tokia tvarka: neporiniais metais per Šv. Kalėdas (šiam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo gruodžio 25 d. nuo 10.00 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19.00 val.). Poriniais metais vaikas Šv. Kalėdų šventes praleidžia su mama. Šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu A. G. Šv. Velykų pirmą dieną vaiką A. G. iki 13.00 val. pristato D. M., kuri antrą Šv. Velykų dieną iki 16.00 val. vaiką pasiima iš A. G.. Mama su vaiku praleidžia Šv. Velykų šventes neporiniais metais; 6. A. G. vieną kartą metuose, tai yra, vasaros atostogų metu, su vaiku A. G. būna 14 dienų iš eilės, apie atostogų pradžią D. M. informuodamas ne vėliau kaip prieš tris dienas. Kelionės išlaidos tenka tam iš tėvų kurio pareiga buvo pristatyti vaiką A. G. bendravimui su vaiku pagal eiliškumą; 7. A. G. su sūnumi A. G. netrukdomai ir neterminuotai bendrauja telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėmis. Pakeitė Utenos rajono apylinkes teismo 2017-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-757-842/2017 iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečio vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir padidino nuo 60 Eur iki 190 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis mokamomis iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2019-02-15 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 86 Eur žyminį mokestį. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo nurodė vykdyti skubiai. Panaikino 2018-09-21 nutartimi D. M. prašymu taikytą laikinąją apsaugos priemonę - iš atsakovo A. G. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018-09-20) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. 2018-09-21 nutartimi D. M. prašymu taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria nustatyta atsakovo A. G. ir nepilnamečio vaiko A. G. laikina bendravimo tvarka, kad A. G. susitikimai su vaiku A. G. vyksta bet kurią dieną nuo 10 val. iki 18 val., ne vėliau tris dienas prieš susitikimą susitarus su D. M. dėl susitikimo vietos ir laiko, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1 Teismas neturi duomenų, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku nedalyvaujant ieškovei, būtų pažeidęs vaiko teises.

3.2 Atsižvelgiant į ieškovės darbo ypatumus, į tai, kad ieškovės tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), racionalu būtų, kad tą savaitgalį, kai vaiką paima atsakovas, jis ir pristatytų vaiką atgal ieškovei, o tą savaitgalį, kai vaiką tėvui atveža ieškovė, ji ir parsivežtų vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

3.3 Atsižvelgiant į atstumą tarp šalių, kelionė iš (duomenys neskelbtini) užtrunka apie 3 valandas, teismas laikė, kad maksimaliam tėvo ir vaiko bendravimo užtikrinimui, taip pat siekiant stiprinti ir giminystės ryšius su vaiko tėvo artimais giminaičiais, nustatytinas vaiko ir tėvo bendravimas su nakvyne.

3.4 Teismas sutiko su atsakovo siūlymu, kad maksimalus sūnaus ir tėvo bendravimas vyktų kas antrą savaitgalį bei tuo, kad kelionės išlaidų paskirstymas tarp tėvų būtų lygus.

3.5 Ieškovės pateikti įrodymai, tai yra, fotonuotraukos socialiniuose tinkluose, skelbimai laikraščiuose apie atliekamus darbus, nurodant savo telefono numerį, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybes ir gauna žymiai didesnes pajamas negu nurodė savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu.

3.6 Teismas padarė išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis po 2017-04-03 Utenos rajono apylinkes teismo sprendimo priėmimo nėra pablogėjusi. Atsakovas dalį savo pajamų slepia, todėl laikytina, kad jo turtinė padėtis yra pagerėjusi ir jis turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai.

3.7 Kadangi atsakovas bendraus su vaiku kas antrą savaitgalį ir tuo metu prisiims vaiko išlaikymo naštą, turės papildomų išlaidų, todėl teismas laikė, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydžio padidinimas iki 190 Eur patenkins vaiko poreikius ir yra proporcingas atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė D. M. (toliau-apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-02-15 sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos ir priimti naują sprendimą, nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas A. G. su sūnumi A. G. bendraus kas antrą savaitgalį. Pirmą šeštadienį po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir pristato sūnų motinai iki sekmadienio 19.00 val.; jei vaikas tą savaitgalį, kurį turėjo praleisti su tėvu, suserga arba tėvas negali bendrauti su vaiku dėl kitų aplinkybių, A. G. su sūnumi bendrauja kitą po jo einantį savaitgalį; D. M. informuos tėvą apie sūnaus sveikatos problemas ar kitus reikšmingus įvykius vaiko gyvenime, nekliudys lankyti jo jam susirgus; D. M. sudaro visas sąlygas tėvui A. G. pasveikinti sūnų A. G. jo gimtadienio dieną, jei tą dieną sūnus praleidžia ne su tėvu. A. G. su sūnumi A. G. bendrauja Romos KB švenčiamų švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) metu tokia tvarka: neporiniais metais per Šv. Kalėdas (šiam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo gruodžio 25 d. nuo 10.00 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19.00 val.). Poriniais metais vaikas Šv. Kalėdų šventes praleidžia su mama. Šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu A. G. Šv. Velykų pirmą dieną vaiką A. G. iki 13.00 val. pristato D. M., kuri antrą Šv. Velykų dieną iki 16.00 val. vaiką pasiima iš A. G.. Mama su vaiku praleidžia Šv. Velykų šventes neporiniais metais; A. G. vieną kartą metuose, tai yra vasaros atostogų metu, su vaiku A. G. būna 14 dienų iš eilės, apie atostogų pradžią D. M. informuodamas ne vėliau kaip prieš tris dienas. Kelionės išlaidos tenka tam iš tėvų, kurio pareiga buvo pristatyti vaiką A. G. bendravimui su vaiku pagal eiliškumą; A. G. su sūnumi A. G. netrukdomai ir neterminuotai bendrauja telefonu ir kitomis komunikacijos priemonėmis. Ieškovė taip pat prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-02-15 sprendimo dalį dėl vaiko padidinto išlaikymo dydžio ir mokėjimo pradžios nustatymo ir priimti naują sprendimą, priteisiant nepilnamečiui vaikui A. G. iš atsakovo A. G. 220 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018-09-20) iki vaiko A. G. pilnametystės (2034-05-12), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant D. M.. Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-02-15 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo ir priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei D. M. tenkančią dalį bylinėjimosi išlaidų. Priteisti apeliantei (ieškovei) D. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Ieškovės įsitikinimu, kad tokia tvarka, kai ieškovė turi atvežti ir parsivežti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąja vietą, yra neracionali jau vien tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas paneigė atsakovo melagingus teiginius apie jo prastą finansinę būklę konstatuodamas, kad atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas.

7.2. Apeliantės vertinimu, atsakovas turėtų būti suinteresuotas kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi, o ne siūlyti atsakovei atvykti pasiimti vaiko skaičiuodamas tik savo kelionės laiko ir kuro sąnaudas.

7.3. Pažymi, kad šiuo atveju nustačius, kad ieškovė turi vaiką atvežti tėvui ir parsivežti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, susidaro situacija, kad ieškovė negali planuoti savo asmeninio gyvenimo ir įgyvendinti savo asmeninių poreikių.

7.4. Nurodo, kad šiuo metu laukiasi antrojo vaiko ir artimiausiu metu nebegalės vairuoti automobilio ir/ar vykti į ilgas keliones nėštumo bei ilgą laikotarpį po vaiko gimimo.

Žemesnės instancijos teismas

7.5. Teismas nustatė 190 Eur išlaikymo dydį motyvuodamas vien tuo, kad atsakovas susitikimo metu patirs papildomų išlaidų, tačiau nepilnamečio vaiko interesai gauti tinkamą išlaikymą kasdienėms išlaidoms negali būti paneigiami prielaidomis, kad atsakovas patirs papildomų išlaidų.

Šalies argumentai

7.6. Pažymi, kad ieškovė ieškinyje teismo prašė vaiko padidintą išlaikymo dydį priteisti nuo ieškinio pateikimo dienos (2018-09-20) iki vaiko pilnametystės (2034-05-12). Atsakovas priešieškinyje nenurodė nuo kada mokės išlaikymą sūnui, jis pasisakė tik dėl to, kad išlaikymą sūnui mokės periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės, tai yra, sutiko su ieškinio reikalavimu mokėti vaikui padidintą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos, todėl nesuprantama, kuo remdamasis teismas nustatė vaiko išlaikymo padidinto dydžio mokėjimą nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2019-02-15, o ne nuo ieškinio pateikimo dienos (2018-09-20), kai ieškinio ir priešieškinio reikalavimai sutapo.

7.7. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Apeliacinio skundo tenkinimas šiuo atveju pažeistų ir teisingą ginčo šalių, kaip nepilnamečio vaiko tėvų turimų interesų pusiausvyrą, perkeltų visus bendravimo su vaiku organizavimo ir finansinius klausimus išimtinai atsakovui, nors su juo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas nebuvo derinamas, tokiu būdu būtų pažeistas įstatymu įtvirtintas tėvų teisių ir pareigų lygybės principas, atimta galimybė atsakovui palaikyti glaudžius santykius su sūnumi ir kurti tarpusavio ryšį.

8.2. Ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera (gaunamos ~1000 Eur pajamos per mėnesį), tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos sudaro ~400 Eur, plius svyruojančios papildomos pajamos.

8.3. Atsakovas bendraudamas su vaiku neabejotinai patiria papildomas išlaidas, nes pas jį atvykęs sūnus neabejotinai reikalauja, kad atitinkami jo poreikiai būtų tenkinami tokio bendravimo metu.

8.4. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pagal vaiko poreikius būtina iš atsakovo priteisti 220 Eur dydžio išlaikymą.

9. 2019-09-24 ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas pateiktas teisėjų kolegijai jau išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, prašymą atsisakytina priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. G.. 2017-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta. Nutraukiant santuoką bendru sutikimu patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutarta, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirs po 60 Eur bei bendraus kiekvieną darbo dieną po 2 valandas nuo 17 val., nedarbo dienomis pagal susitarimą, prieš kiekvieną susitikimą atsakovas informuoja ieškovę. Vaikui paaugus galimi susitikimai su nakvyne. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo šalys dėl bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos nesutarė, konfliktavo vaiko akivaizdoje. Po santuokos nutraukimo ieškovė 2017-11-15 išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl 2017-04-03 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, kad atsakovas su sūnumi bendraus kiekvieną dieną tapo neįgyvendinama.

Dėl bendravimo tvarkos.

13. Apeliantė su dalimi teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nesutinka, argumentuoja, kad tokia tvarka, kai ieškovė turi nuvežti vaiką atsakovui ir parsivežti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neracionali. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

14. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos 2 punkte nustatė, kad po dviejų savaičių sūnų A. G. tėvui A. G. į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 13.00 val. pristato D. M. ir pasiima jį iš A. G. sekmadienį iki 16.00 val.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, kad ieškovė tą savaitgalį, kai šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nustatyta su atsakovu, iš esmės turi pareigą tiek šeštadienį, tiek sekmadienį važiuoti į kitą vietovę, nors ten ir gyvena ieškovės tėvai, nėra racionali ir neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Atsižvelgtina, kad šalių vaikas gyvena pas ieškovę, ji kiekvieną dieną rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, be to, turės dar vieną vaiką – naujagimį, kuriam ieškovė privalės neišvengiamai skirti daug dėmesio, taigi tokio įpareigojimo ieškovei nustatymas pažeidžia ieškovės interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas su vaiku praleis per mėnesį tik du savaitgalius, atsakovas kitų vaikų neturi. Akivaizdu, kad atsakovo laikas kelionei ir atsakovo kelionės išlaidos, kurias patirs atsakovas, įgyvendindamas nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, yra tiesiogiai susijusios su jo, kaip vaiko tėvo, pareiga auginti bei rūpintis sūnumi ir nepažeidžia atsakovo interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti skundžiamo sprendimo dalį panaikinant 2 punktą „po dviejų savaičių sūnų A. G. tėvui A. G. į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 13.00 val. pristato D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pasiima jį iš A. G. sekmadienį iki 16.00 val.“ ir pakeičiant 1 punktą „Tėvas A. G. su sūnumi A. G. bendraus kas antrą savaitgalį. Kas antro savaitgalio šeštadienį po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir pristato sūnų motinai iki sekmadienio 19.00 val.“

Dėl priteisto išlaikymo dydžio ir datos.

17. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nustatė 190 Eur išlaikymo dydį motyvuodamas vien tuo, kad atsakovas susitikimo metu patirs papildomų išlaidų, tačiau nepilnamečio vaiko interesai gauti tinkamą išlaikymą kasdienėms išlaidoms negali būti paneigiami prielaidomis, kad atsakovas patirs papildomų išlaidų.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė prašė padidinti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą nuo 60 Eur iki 220 Eur, argumentuodama pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi. Pirmosios instancijos šį reikalavimą tenkino iš dalies, padidino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 190 Eur.

19. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

20. Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

21. Kaip byloje nustatyta, ieškovės atlyginimas viršija 1000 Eur. Atsakovas nurodo, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Eur pagrindinėje darbovietėje vykdant individualią veiklą, susijusią su kompiuterių remontu. Taip pat pripažino, kad dar papildomai užsidirba iš žemės kasimo darbų, nes turi įsigijęs nedidelį ekskavatorių. Su šiuo ekskavatoriumi papildomai per metus uždirba apie 500 Eur. Atsakovas neigė, kad papildomai dar užsidirba ir kasdamas tvenkinius ar dirbdamas kitus žemės darbus su didžiuoju ekskavatoriumi, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas laikraščiuose bei socialiniuose tinkluose patalpina skelbimus, kad atlieka žemės kasimo darbus su dideliu ekskavatoriumi, taip pat perveža transporto priemones su tralu. Skelbimuose nurodo savo telefono numerį, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi galimybes ir gauna didesnes pajamas, negu nurodė savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, tai yra, atsakovo pajamos yra padidėjusios ir tai sudaro pagrindą padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį.

22. Pasisakant dėl padidintino išlaikymo dydžio, iš byloje esančios ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės matyti, kad ieškovei per mėnesį vidutiniškai vaiko maitinimui reikia apie 180 Eur, vaiko aprangai ir avalynei 80 Eur, vaiko sveikatos išlaidos sudaro 13 Eur, vaiko higienos priemonės sudaro 50 Eur, vaiko mokymosi išlaidos per mėnesį sudaro 60 Eur, vaiko išlaidų dalis už komunalinius patarnavimus apie 50 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išlaidos yra paskaičiuotos preliminariai, mažai tikėtina, kad vaikui, lankančiam darželį, kuriame vaikas valgo mažiausiai 3 kartus, ieškovė papildomai per mėnesį išleidžia 180 Eur maistui, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodytos avalynės ir rūbų kainos yra didesnės nei gali nupirkti vidutines pajamas gaunantys asmenys, jokių vaiko specialių poreikių ieškovė nenurodė. Taigi iš ieškovės nurodytos vaiko poreikių lentelės teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad šiuo metu vaikui yra būtina išlaikymo suma 440 Eur. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pakeitus teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tai yra, nustačius, kad šalių nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos turi pasiimti ir atgal parvežti atsakovas, ieškovė išlaidų, susijusių su vaiko nuvežimu nepatirs, todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą padidinti iki 220 Eur vaiko išlaikymo nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vaiko išlaikymo padidinto dydžio mokėjimą nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2019-02-15, o ne nuo ieškinio pateikimo dienos 2018-09-20. Apeliantės argumentai pagrįsti.

25. Teismų praktikoje pažymima, jog modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-2014). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti padidintą išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2018-09-20.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo keistina, panaikinant 2 punktą „po dviejų savaičių sūnų A. G. tėvui A. G. į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 13.00 val. pristato D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pasiima jį iš A. G. sekmadienį iki 16.00 val.“ ir pakeičiant 1 punktą „Tėvas A. G. su sūnumi A. G. bendraus kas antrą savaitgalį. Kas antro savaitgalio šeštadienį po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir pristato sūnų motinai iki sekmadienio 19.00 val.“, pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad padidintas išlaikymas nepilnamečiui vaikui mokamas nuo sprendimo priėmimo dienos ir nustatyti, kad padidintas išlaikymas mokamas nuo ieškinio pateikimo dienos 2018-09-20 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakeitus teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

28. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių tiek patirtos bylinėjimosi išlaidos, tiek patenkinta reikalavimų dalis tapati, todėl šalių bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirstė, priteisė 86 Eur žyminį mokestį į valstybės pajamas.

29. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio, atsakovas patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo pareiškusios ir turtinius, ir neturtinius reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimų tenkinta 90 procentų, atsakovo reikalavimų tenkinta 40 procentų, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina suma sudarytų 1631,70 Eur, atsakovui iš ieškovės 400 Eur, įskaičius atsakovui iš ieškovės priteistiną sumą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1231,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 75 Eur žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš atsakovo. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, tai yra, 86 procentus reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sumokėjo 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 84 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos nustatymo 2 punktą, kuriuo nustatyta, kad „Po dviejų savaičių sūnų A. G. tėvui A. G. į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 13.00 val. pristato D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pasiima jį iš A. G. sekmadienį iki 16.00 val.“

Pakeisti teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos nustatymo 1 punktą „Tėvas A. G. su sūnumi A. G. bendraus kas antrą savaitgalį. Kas antro savaitgalio šeštadienį po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas sūnų pasiima iš motinos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir pristato sūnų motinai iki sekmadienio 19.00 val.“.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad padidintas 190 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. G. mokamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir nustatyti, kad padidintas 190 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. G. mokamas nuo ieškinio pateikimo dienos 2018 m. rugsėjo 20 d.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo A. G. 1231,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo A. G. 75 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui A. G. iš ieškovės D. M. 84 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsisakyti priimti ieškovės D. M. 2019-09-24 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir grąžinti šį prašymą ieškovei.

Teisėjos Aušra MaškevičienėErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis