- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- e2-266-998/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Trečiasis asmuo
- J. V., Ž. V.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys J. V., Ž. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 494,42 Eur turtinės žalos, 22,68 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d. įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vyresnysis žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos virtuvės patalpos siena ir lubos, svetainės patalpos siena. Įvykio metu minėtas butas buvo apdraustas būsto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Pagal lokalinę sąmatą apskaičiuota, kad turto remonto kaina sudaro 524,84 Eur, draudėjui išmokėta 495,88 Eur draudimo išmoka (524,84 Eur nuostolio suma – 28,96 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovė nurodo, kad apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore įvykio metu buvo paskirta UAB „Danės būstas“, kurios teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė atsakovė UAB „Mano būstas Baltija“. Pažymi, kad pastato administratorė privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, ji yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė nurodo, kad siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 1,46 Eur nusidėvėjimą, sudaro 494,42 Eur.
Ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes UAB „Danės būstas“ neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavo jos remonto. Atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl bendrosios inžinerinės įrangos defektų apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis UAB „Danės būstas“ pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nėra atsakinga už butui padarytą žalą, kadangi neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, kad žala yra nulemta ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų trūkumų, atsiradusių dėl neegzistuojančių neteisėtų veiksmų, o dėl neteisėtai atliktos intervencijos į bendrąją inžinerinę įrangą. Civilinei atsakomybei kilti būtinos šios sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė. Šioje byloje nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kas nulemia, kad negali būti tenkinami ir ieškovės ieškinio reikalavimai. Ieškovė išvadas apie įvykio priežastis, padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinančių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.
Atsakovės teigimu, ji nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, buto savininko (naudotojo) kaltės. Būtent dėl to negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo atsiradusius nuostolius. Neaišku, kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas sąlygojo buto savininkui kilusią žalą. Nenustačius neleistinų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių nėra reikšmingas. Pabrėžia, kad vien pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina neteisėtų veiksmų, dėl to atsakovė negali būti laikoma atsakinga už bet kokią daugiabutyje name kilusią žalą. Atsakovė nurodo, kad dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę, nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų, naudotis bendrojo naudojimo objektais.
Atsakovė nurodo, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog netinkamai sumontuotas alsuoklis, kuris buvo išvestas į natūralios ventiliacijos šachtą, o tam, kad visa tai apžiūrėti, reikėjo išpjauti gipskartonio plytelių apdailą ir už jos iškalti mūrinę sieną, taigi apžiūrėti minėto vamzdžio namo administratorė (atsakovė) neturėjo galimybės. Apipylimą nulėmęs trūkęs nuotekų vamzdyno alsuoklis apskritai negalėjo būti įrengtas ventiliacijos šachtoje. Atsakovė pažymi, jog ji šio nuotekų vamzdyno alsuoklio neįrengė, taip pat daugiabučio namo bendraturčiai nėra priėmę sprendimo tokį alsuoklį įrengti natūralaus vėdinimo šachtoje. Įvertinti būklę tokių vamzdžių, kurie paslėpti, neišardžius mūrinės sienos, nepavyksta, todėl nebuvo jokios objektyvios galimybės vizualiai įvertinti vamzdžio būklės. Be to, tokios inžinerinės įrangos, einančios per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą be savininkų valios daugiabučio namo administratoriui objektyviai vykdyti neįmanoma. Atsakovė nurodo, kad ieškovė net neįrodinėja, kokios konkrečiai nuostatos yra pažeistos, byloje nėra nei vieno įrodymo, jog būtų pažeistos teisės aktų nustatytos pareigos ir netinkamas jų vykdymas. Ieškovė nepateikia pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tikrąją įvykio priežastį ir nustatytus už žalą atsakingus subjektus, todėl neįrodoma namo administratorės kaltė dėl kilusios žalos. Atsakovės teigimu, į bylą pateikti pranešimai apie įvykį, turto apžiūros aktai, lokalinės sąmatos ir kiti dokumentai savaime nepatvirtina, kad ieškovė realiai patyrė atitinkamas išlaidas. Pažymi, kad su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos darytos jau po įvykio, tačiau jose neužfiksuotas apliejimo židinys. Nėra aišku, ar lokalinėse sąmatose nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Ieškovė neįrodo reikalaujamos atlyginti žalos dydžio.
Atsakovė taip pat nurodo, kad prašomos priteisti 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nepagrįstos.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, turinti pareigą prižiūrėti bendro naudojimo objektus. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžius bendrosios inžinerinės įrangos apžiūras, fiksavusi jų būklę, aplinkybės, kurios sąlygojo žalos atsiradimą, būtų pastebėtos anksčiau. Nei vienas teisės aktas neatleidžia atsakovės, kaip namo administratoriaus, nuo pareigos apžiūrėti ir butuose esančią inžinerinę įrangą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad ji bandė patekti į butus ir juose apžiūrėti bendrosios inžinerinės įrangos būklę. Nebuvo pateikti jokie duomenys, kad nuolatinės ir kasmetinės apžiūros apskritai buvo atliekamos. Ieškovės teigimu, žalos dydis buvo apskaičiuotas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, o dėl teisės prašyti kompensacinių palūkanų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Ieškovė rašytiniais paaiškinimais nurodo, kad nėra duomenų, jog alsuoklis buvo įrengtas būtent buto savininko. Be to, jis laikytinas bendrosios inžinerinės įrangos dalimi, todėl atsakovė turėjo pareigą ją prižiūrėti, fiksuoti jos būklę ir esant poreikiui tvarkyti. Atsakovė avarijos priežastis pašalino, t. y. atliko remonto darbus, tačiau nėra duomenų, kad už šiuos darbus buto Nr. 5 savininkai būtų apmokestini. Tais atvejais, kai yra tvarkoma bendro naudojimo inžinerinė įranga, namo administratorius papildomai butų savininkų neapmokestina, jeigu yra atliekami darbai buto atsakomybės ribose esančiame vamzdyne, tokiu atveju konkretus butas turi apmokėti namo administratoriaus darbus. Poziciją, kad alsuoklis priskirtinas namo bendro naudojimo inžinerinei įrangai, patvirtina ir teisinis reglamentavimas bei teismų praktika.
Trečiasis asmuo J. V. el. paštu informavo, kad ji ir sutuoktinis Ž. V. posėdyje nedalyvaus, nes gyvena užsienyje. Papildė, jog virtuvė buvo išardyta, keletą dienų nebuvo vandens, buvo sukelti nepatogumai.
Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį tretieji asmenys neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina tretiesiems asmenims J. V. ir Ž. V. nedalyvaujant.
Posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti, rėmėsi ieškinio bei papildomų paaiškinimų motyvais. Dar kartą pažymėjo, kad alsuoklis yra bendro naudojimo ir atsakovė privalėjo jį prižiūrėti, tačiau tinkamai savo pareigos nevykdė, neatliko apžiūros, dėl ko buvo aplietas butas ir patirta žala.
Atsiliepimas
Posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti, rėmėsi atsiliepimų motyvais. Papildė, kad trišakis, alsuoklis buvo už mūrinės sienos, trišakio alsuoklis buvo išvestas į ventiliacinę šachtą, trišakis pasuktas į apačią su nulaužtu galiuku, todėl vanduo iš kriauklės patekdavo į ventiliacinę šachtą, todėl įvyko ieškovės draudiminis įvykis. Dėl šio įvykio nėra atsakovės kaltės, nuotekų vamzdžių negalima įrengti ventiliacijos šachtose. Šio alsuoklio neįrengė atsakovė. Pažymėjo, kad alsuoklio apžiūros metu nebuvo galima apžiūrėti, nes apie jį nebuvo jokių pranešimų ar nusiskundimų. Atsakovė apie alsuoklio įrengimą nebuvo informuota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir V. V. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudiminis laikotarpis: 2017 m. vasario 22 d. 00:00 val. – 2018 m. vasario 21 d. 24:00 val. Vienas iš draudžiamųjų įvykių – vanduo. 2017 m. rugpjūčio 17 d. apdraustose patalpose įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu buvo sulieta apdrausto buto virtuvės siena ir lubos, svetainės siena. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam V. V. 495,88 Eur draudimo išmoką. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą, įvykus avarijai.
Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.83-4.84, 4.236-4.252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), nuostatas.
Atsakovė neigia prievolę atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką, teigdama, kad trišakio alsuoklis negalėjo būti išvestas į ventiliacijos šachtą, už tokį santechnikos vamzdžių įrengimą yra atsakingi gyventojai, leidimų taip pajungti alsuoklį nebuvo davusi ir apie tai nieko nežinojo, ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus, o tam, kad patikrinti trišakio alsuoklį, reikėjo išpjauti gipskartonio plytelių apdailą ir už jos iškalti mūrinę sieną, todėl apžiūrėti minėto vamzdžio namo administratorė (atsakovė) neturėjo galimybės.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
Vertinant atsakovės, kaip ginčo namo administratoriaus, argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovo veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.
Pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį, atsakovė, vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, todėl turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau Nuostatai). Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Nuostatų 6 ir 7 punktai numato administratoriaus pareigas ir teises.
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas –bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).
Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje nuotekų šalinimo sistema apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos (II dalis 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nuotekų vamzdžio trišakis bei alsuoklis priskiriami bendrajai pastato inžinerinei sistemai, kurio priežiūrą vykdo namo administratorius, šiuo atveju atsakovė. Tačiau atsakovė, neigdama žalos atlyginimą, teigia, jog trišakio alsuoklis buvo netinkamai įrengtas, dėl ko, nulaužus alsuoklio galvutę, vanduo apliejo butą (duomenys neskelbtini).
Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 30.2 nurodyta, kad oro tiekimo įrangos patalpose draudžiama kloti srutinių nuotekų vamzdžius. Vadinasi, vadovaujantis nurodytu statybos reglamento punktu, nuotekų trišakiai ir alsuokliai negali būti įrengti ventiliacijos angose.
Iš byloje pateikto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikti darbai dėl vandens pratekėjimo, adresu (duomenys neskelbtini). Šalinant vandens pratekėjimo veiksnius, bute (duomenys neskelbtini), išpjauta gipskartonė plytelių apdaila, už jos iškalta mūrinė siena, rastas gedimas: kur eina nuotekų vamzdžiai, stovi trišakis, alsuoklis išvestas į ventiliacinę šachtą, trišakis pasuktas į apačią su nulaužto vamzdžio galiuku, todėl vanduo iš kriauklės patekdavo į ventiliacinę šachtą. Akte taip pat nurodyta, kad gyventojų užsakymu prieš mėnesį buvo valomi ventiliaciniai kanalai.
Iš byloje pateiktų fotofiksacijų matyti, kad atliekant vandens pratekėjimo remonto darbus buvo išgriauta siena. Matyti, kad nuotekų trišakis įrengtas prie ventiliacinės sistemos (šachtos), trišakio alsuoklis išvestas (nukreiptas) į ventiliacinę angą, alsuoklio galas nulaužtas.
Minėta, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Nagrinėjamu atveju analizuojant aptartus įrodymus bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, kad vandens apliejimas įvyko dėl netinkamai įrengto nuotekų sistemos trišakio, kurio alsuoklis buvo iškištas į ventiliacinę šachtą, o valant ventiliacines angas alsuoklio išsikišimas nulaužtas ir pro nulaužtą galiuką pratekėjo nuotekų vanduo, dėl ko buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini) (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
CK nenustato, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus.
Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).
Šiuo atveju atsakovė neigia įrengusi ginčo alsuoklį. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje duomenų, kad būtent atsakovė būtų atlikusi nurodytus darbus, nėra. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovė. Pažymėtina ir tai, kad minima netinkamai įmontuota nuotekų įranga eina per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Kaip matyti iš darbų priėmimo-perdavimo akto, nurodyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), stovi šiuolaikiniai baldai, šeimininkams paaiškinta, jog reikia išardyti baldus, kad atlikti remonto darbus. Taip pat nurodyta, jog išpjauta gipskartonio plytelių apdaila, už jos iškalta mūrinė siena. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad trišakis ir alsuoklis nėra seno modelio. Remiantis VĮ Registro centras duomenimis, butas savininkų įsigytas 2015 m. Todėl, vertinant paminėtus duomenis, tikėtina, kad bute buvo atlikti remonto darbai, kurių metu galimai pakeista ir santechnika (CPK 185 straipsnis). Teismas pastebi, jog tretieji asmenys, iš kurių buto įvyko apliejimas, bylos nagrinėjimo procese elgėsi pasyviai, rašytinių įrodymų, išsamių paaiškinimų, atsiliepimų į bylą neteikė. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad nuotekų trišakį ir alsuoklį sumontavo patys gyventojai, o ne atsakovė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Vertinant, ar atsakovė tinkamai atliko savo pareigas, šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, ar atsakovė turėjo realias galimybes patikrinti vamzdžius. Kaip minėta, tam, kad nustatyti apliejimo priežastis ir atlikti remonto darbus, buvo būtina ne tik patekti į gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, bet ir išardyti gipskartonio bei mūrinę sieną. Tokiu būdu, atsakovei net nuvykus į daugiabutį, ji nebūtų pastebėjusi akivaizdžių darbų trūkumų, sąlygojusių apliejimą. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netinkamai įmontuotą trišakį su alsuoklio išvedimu į ventiliacinę šachtą, apie nulaužtą alsuoklio galiuką, vandens nutekėjimą ir pan., kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio apliejimui. Nesant duomenų, jog atsakovė žinojo apie netinkamą nuotekų sistemos įrengimą, ginčo trišakio ir alsuoklio paprastai nebuvo įmanoma apžiūrėti bei patikrinti ar aptikti, negalima teigti, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą (CPK 185 straipsnis).
Dėl ieškovės teiginių, kad atsakovė, atlikusi remonto darbus ir neapmokestinusi už šiuos darbus buto savininkų, tokiu būdu pripažino savo kaltę dėl bendrojo naudojimo objektų nepriežiūros pastebėtina, jog atsakovė pati yra įgalinta priimti sprendimus dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo ir, teismo vertinimu, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė tokiu būdu pripažino savo kaltę dėl netinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros.
Minėta, jog teisės aktai numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas 21 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis bendro naudojimo patalpomis, nepažeisti teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio atsakovei buvo pranešta apie netinkamai montuojamą nuotekų sistemos trišakį, ar užfiksuoti prašymai dėl vamzdžių keitimo, byloje nėra duomenų, būtent kuriuo metu trišakis ir alsuoklis buvo įrengti, nefiksuoti jokie remonto poreikiai, galimai susiję su trišakio keitimu, jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius, gavęs tokius prašymus ar pranešimus, žinojo apie buto savininkų veiksmus ir nesiėmė jokių prevencinių priemonių dėl vandens išsiliejimo netinkamai įmontavus nuotekų trišakį. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju namo administratorius negali atsakyti už pavienių asmenų neteisėtą veikimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Taigi, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad vanduo išsiliejo iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos, vertinant anksčiau paminėtas aplinkybes, neįrodo administratoriaus kaltės. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą bei 484 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 522 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 522 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.