Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-177-450/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: e2A-177-450/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01321-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „MTTC“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys

Civilinė byla Nr. e2A-177-450/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01321-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.20.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2021 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EKSKOMISARŲ BIURAS“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „MTTC“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2016 m. gegužės 11 d. Elektroninės saugos sutarties Nr. 2217217 (toliau – ir Sutartis) Bendrosios dalies 7.1 punkto dalį bei Specialiosios dalies 10 punktą, pagal kuriuos nustatytas ribotas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EKSKOMISARŲ BIURAS“ civilinės atsakomybės dydis, niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo pradžios); 2) priteisti iš atsakovės 395 695,73 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. UAB „MTTC“ ir UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ sudarė Sutartį dėl UAB „MTTC“ objekto apsaugos. 2017 m. balandžio 5 d. ieškovė išdavė UAB „MTTC“ įmonių turto draudimo liudijimą (polisą). 2017 m. balandžio 30 d. buvo įsilaužta į ieškovės apdraustą UAB „MTTC“ objektą bei pavogtas UAB „MTTC“ ir kitų asmenų UAB „MTTC“ patikėtas turtas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo trečiajam asmeniui 395 695,73 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovei subrogacijos tvarka perėjo reikalavimo teisė (dėl 395 695,73 Eur) į atsakingą asmenį už UAB „MTTC“ atsiradusią žalą, t. y. į atsakovę.

3. Paaiškino, kad nenustatytiems asmenims išdaužius objekto lango stiklą, suveikė stiklo dūžio daviklis (01:35:39 val.), kurio signalas buvo perduotas atsakovės centrinio saugos pulto operatoriui (toliau ir – CSP) (01:35:41 val.). Pagal Sutarties Bendrosios dalies 4.3 punktą ir Specialiosios dalies 12 punktą, atsakovė turėjo pareigą atvykti prie objekto ne vėliau nei iki 01:40:41 val. (per 5 min.), tačiau prie objekto atvyko tik 01:46:27 val., t. y. po 10 min. 46 sek. nuo signalo CSP gavimo, taip pažeisdama savo įsipareigojimus (neteisėti veiksmai). Taip pat atvykęs atsakovės darbuotojas nesiėmė priemonių patekti į vidų ir apžiūrėti teritoriją; policijos pareigūnai dėl vagystės buvo iškviesti tik po 47 min. nuo atsakovės darbuotojo atvykimo prie patalpų (policijos pareigūnus iškvietė UAB „MTTC“ atstovas). Atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kuomet prie objekto atvyko per daugiau nei dvigubai ilgesnį laikotarpį nei numatyta Sutartyje, laikytini susijusiais tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu yra ir Sutartį pažeidžiantis atsakovės neveikimas, susijęs su jos darbuotojo elgesiu atvykus prie objekto, nedelsiant nekviečiant specialių tarnybų. Atsakovės kaltė preziumuojama. UAB „MTTC“ patirta žala (nuostoliai) yra tiesioginė, ją sudaro turto netekimas (vagystė), trečiųjų asmenų patikėto turto netekimas (vagystė) ir UAB „MTTC“ turto sugadinimas.

4. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 ir 6.252 straipsniais, Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto dalis bei Specialiosios dalies 10 punktas, pagal kuriuos ribojamas atsakovės civilinės atsakomybės dydis, yra niekiniai ir negaliojantys. Atsakovė turi pareigą atlyginti visą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 50 000 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas; likusią ieškinio dalį atmetė; paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė neužtikrino, kad jos darbuotojai atvyktų į objektą taip, kaip buvo įsipareigojusi pagal Sutartį – per 5 min. nuo signalo suveikimo; pavėlavimas atvykti į objektą yra esminis, nes atsakovės ekipažui atvyktus į objektą per 5 min. vagystė dar būtų vykusi, todėl atsakovė būtų galėjusi paveikti įvykių eigą ir sustabdyti nusikaltimą, sulaikyti pažeidimą padariusius asmenis ar palengvinti nusikaltimo išaiškinimą. Teismas sprendė, kad tarp kilusios žalos ir atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo yra tiesioginis ir pakankamas faktinis bei teisinis priežastinis ryšys.

7. Teismas atsakovės argumentus, kad net ir atvykus į objektą Sutartyje nurodytu laiku, jos darbuotojai nebūtų galėję pakeisti įvykių eigos ir sustabdyti nusikaltimo, vertino kaip nepagrįstus ir nešalinančius sutartinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teikiamų paslaugų esmę sudaro ne tik techninis signalizacijos sistemos signalų stebėjimas, bet ir reagavimas į šiuos signalus (Sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 punktas).

8. Teismui nekilo abejonių, kad atsakovės argumentai, jog dėl pavėluoto atvykimo į objektą nėra jos kaltės, nes artimiausias greitojo reagavimo ekipažas buvo per toli nuo objekto, kad atvyktų per 5 min., ne tik nešalina jos kaltės, bet priešingai, – patvirtina nerūpestingą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovė privalėjo darbuotojų darbą organizuoti taip, kad galėtų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, o to nepadariusi elgėsi nerūpestingai.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomi kiti atsakovės Sutarties pažeidimai, t. y. teritorijos netinkamas apžiūrėjimas, policijos savalaikis neiškvietimas, nėra susiję pakankamu priežastiniu ryšiu su žala. Nusikaltimą įvykdę asmenys tuo metu jau buvo pasišalinę, todėl mažai tikėtina, kad tinkamas ir savalaikis tokių pareigų vykdymas būtų galėjęs padėti išaiškinti nusikaltimą. Kita vertus, teismas pripažino, kad įsibrovimas į teritoriją buvo įvykdytas specifiniu būdu, išėmus tvoros segmentus, faktas nebuvo akivaizdus ir apvažiavus teritoriją iš esmės negalėjo būti pastebėtas, todėl ieškovė pagrįstai tvirtina, jog atsakovės darbuotojas galėjo apeiti perimetrą arba bent patikrinti, ar nėra užrakinti vartai. Teismas sprendė, kad atsakovė ir šiuo aspektu Sutartį vykdė ne itin rūpestingai, tačiau tokių veiksmų neatlikimas tiesiogiai neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

10. Teismas dėl atsakovės ribotos atsakomybės nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, kuria rėmėsi ieškovė, nebuvo sprendžiama dėl sutarties nuostatų negaliojimo dėl CK 6.252 straipsnyje numatytų pagrindų, t. y. šis klausimas nebuvo kasacijos objektu. Teismas sutiko su atsakove, kad Sutarties nuostatos, ribojančios atsakomybę, buvo aptartos individualiai ir nėra nesąžiningos ar neproporcingos priešpriešiniams šalių įsipareigojimams. Be to, iš faktinio UAB „MTTC“ elgesio teismas nustatė, kad paslaugos teikimo sąlygos ir atsakovės atsakomybės ribos šiai įmonei buvo žinomos ir suprantamos, ir būtent dėl to įmonė turtinių interesų apsaugai sudarė įmonės turto draudimo sutartį su ieškove.

11. Teismas sprendė, kad nustatytas atsakovės Sutarties pažeidimas, susijęs priežastiniu ryšiu su žala, padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios ar didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti Sutarties nuostatų, ribojančių atsakovės atsakomybę, kai žala padaryta pažeidus Sutartį dėl neatsargumo. Teismas vertino, kad tai, jog atsakovės greitojo reagavimo ekipažas (toliau – GRE) signalizacijos signalo suveikimo metu buvo per toli nuo saugomo objekto, neįrodo jos didelio neatsargumo ar tyčios. Nustatyta, kad atsakovė siekė vykdyti Sutartį, t. y. iš karto reagavo į signalą, prie objekto atvyko per įmanomai trumpiausią laiką, vėlavimas nebuvo didelis.

12. Teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, nurodė, kad vaizdo įrašai patvirtina, jog iš UAB „MTTC“ techninių patalpų buvo pagrobtas didelis kiekis prekių ir įrangos. Teismas neturėjo pagrindo remtis atsakovės abejonėmis, kad UAB „MTTC“ negalėjo turėti kitų juridinių asmenų patikėto turto, kuris nebuvo apskaitomas įmonės apskaitoje. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, vien UAB „MTTC“ priklausančio turto buvo pagrobta už 82 878,87 Eur sumą.

13. Teismas, taikydamas ribotą sutartinę atsakovės atsakomybę, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei žalą, neviršydamas sutartyje numatytos 50 000 Eur ribos; nuo šios sumos priteisė 6 procentų procesines palūkanas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Atsakovė UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškovės ieškinys, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovė neginčijo, kad GRE darbuotojas prie objekto atvyko vėliau nei numatyta Sutartyje, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka išvadai, jog egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp pareigos vykdymo ir prašomų priteisti nuostolių. Iš ieškovės pateikto vaizdo įrašo matyti, kad nuo momento, kai buvo išdaužtas lango stiklas (atsakovė CSP signalizacijos suveikimo signalą galėjo gauti būtent nuo šio momento), iki tol, kol nenustatyti asmenys po vagystės pasišalino iš objekto teritorijos, praėjo apie 4 min. ir 10 sek. Įraše taip pat matyti, kad atsakovės GRE prie objekto atvyko maždaug po 10 min. 46 sek. nuo stiklo išdaužimo (signalo CSP gavimo). Taigi net jeigu atsakovės GRE darbuotojas prie objekto būtų atvažiavęs per 5 min., nusikaltėlių objekte jau nebūtų. Vien pavėluotas GRE atvykimas į objektą, nesudaro pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio su atsiradusiais nuostoliais.

14.2. Atsakovė neturėjo įsipareigojimų išsaugoti UAB „MTTC“ turtą bet kokiomis priemonėmis, o buvo įsipareigojusi atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus (teikti paslaugas), t. y. Sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi stebėti signalizacijos suveikimus ir į juos reaguoti. Sutartis laikytina sutartimi dėl veiksmų atlikimo (paslaugų teikimo), o ne dėl rezultato pasiekimo / užtikrinimo.

14.3. Asmenys įvykdę vagystę, veikė koordinuotai ir greitai, buvo kruopščiai pasirengę ir apgalvoję veiksmus, žinojo konkrečias pavogto turto buvimo vietas, gerai orientavosi patalpose, jų buvo mažiausiai 5, jie dėvėjo kaukes, buvo ginkluoti kirviais, turėjo specialios technikos (dūminę užsklandą, kurią panaudojo), todėl net ir atvykus atsakovės GRE į objektą per 5 min., atsakovės darbuotojas nebūtų galėjęs artintis prie nusikaltėlių, taip pat neturėtų pagrindo panaudoti šaunamąjį ginklą, jų vytis, o galėtų tik kviesti policiją, kuri nebūtų atvykusi greičiau nei per 30 min. Šios aplinkybės paneigia priežastinio ryšio buvimo faktą.

14.4. Atsakovė į signalizacijos suveikimą reagavo nedelsiant, iš karto išsiuntė tuo metu arčiausiai objekto buvusį GRE, kuris greičiausiai galėjo nuvykti į objektą, tai patvirtina, kad atsakovė elgėsi rūpestingai, vykdė sutartinius įsipareigojimus, ir paneigia teismo teiginius dėl atsakovės kaltų veiksmų.

14.5. Ieškovė neįrodė nuostolių dydžio, t. y., kad daiktai, už kuriuos ji išmokėjo draudimo išmoką, buvo objekte įvykio metu ir buvo pavogti, nes UAB „MTTC“ turi pardavimo vietas (salonus) įvairiuose miestuose; UAB „MTTC“ patalpose esančių materialinių vertybių inventorizacija atlikta tik po įvykio, tai reiškia, jog iki įvykio objekte esantis turtas nebuvo fiksuotas. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių galimai pasisavintų daiktų faktinę būklę ir jų vertę įvykio metu. Ieškovė nėra pateikusi galimai pasisavintų daiktų įsigijimo dokumentų.

14.6. UAB „MTTC“ nesielgė pakankamai rūpestingai ir apdairiai, nes objekte saugodama didelės vertės turtą nepasirūpino papildomomis ir turto vertei adekvačiomis apsaugos priemonėmis. Be to, UAB „MTTC“ neapsaugojo informacijos, kuri buvo žinoma nusikaltėliams ir palengvino jiems vykdyti vagystę, kuri buvo įvykdyta per labai trumpą laiką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti atsakovės sutartinę atsakomybę ar ją atleisti nuo atsakomybės.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1. Vagystės trukmė įrodinėjama ne atsakovės pateiktu vaizdo įrašu, o kitais į bylą pateiktais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas realus laikas. Iš atsakovės nurodomo vaizdo įrašo akivaizdu, kad jis susideda iš atskirų epizodų, todėl įrodyta, jog vagystė buvo vykdoma trumpiausiai 5 min. ir 28 sek. Jei atsakovės ekipažas būtų atvykęs į objektą per 5 min., vagystė dar būtų vykusi, todėl GRE būtų galėjusi atlikti Sutartyje numatytus veiksmus (suteikti paslaugą).

15.2. Neabejotina, kad ginkluotas ir profesionalus ekipažas, įvykio metu atvykęs į objektą per 5 min., t. y. nusikaltėliams esant objekte, turėtų objektyvų pagrindą informuoti policiją apie vykdomą vagystę, jų transporto priemonę, panaudoti ginklą, t. y. imtis priemonių nutraukti vagystę bei išsaugoti turtą. Teiginiai apie galimą UAB „MTTC“ darbuotojų prisidėjimą prie vagystės, nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų, vėluojant atvykti į įvykio vietą, kadangi vagytė nekliudomai galėjo būti užbaigta ir vagys laisvai pasitraukė iš įvykio vietos. Atsakovės argumentai dėl galimo policijos atvykimo laiko neįrodyti, kadangi policijai apie įvykį nebuvo pranešta laiku.

15.3. Priežastinio ryšio buvimą dėl UAB „MTTC“ patirtų nuostolių lėmė ne tik atsakovės darbuotojo atvykimas į objektą per dvigubai ilgesnį laiką (tiesioginis priežastinis ryšys), tačiau ir kitų įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdymas (netiesioginis priežastinis ryšys). Atsakovei tinkamai įvykdžius pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su atliktinais veiksmais atvykus prie objekto po to, kai suveikė signalizacijos sistema, būtų papildomos galimybės UAB „MTTC“ išvengti nuostolių (ar juos sumažinti), nes galimai būtų sulaikyti vagystę įvykdę asmenys ar nustatytos jų tapatybės bei pavogtų daiktų buvimo vieta, arba, operatyviai apie vagystę pranešus policijai, vagystę įvykdę asmenys galėjo būti surasti ir sulaikyti, nustatyta pavogtų daiktų slėpimo vieta. Atsakovės ekipažas, atvykęs į objektą, jokių veiksmų neatliko, tik laukė, kol atvyks UAB „MTTC“ atstovas. Pavėluotas atsakovės darbuotojo atvykimas į objektą buvo esminė nuostolių atsiradimo priežastis – lėmė tiesioginio priežastinio ryšio atsiradimą.

15.4. Atsakovė nepagrįstai kaltę dėl Sutarties pažeidimo bando perkelti konkretaus ekipažo buvimo vietos aplinkybei, kitoms techninėms galimybėms laiku atvykti į įvykį. Atsakovė privalėjo darbą organizuoti taip, kad galėtų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, numatytu sutartyje laiku atvykti į įvykio vietą. Didelį neatsargumą bei nerūpestingumą įrodo atsakovės darbuotojo veiksmai atvykus į objektą, kai nebuvo imamasi jokių veiksmų, išskyrus laukiama UAB „MTTC“ atstovo atvykimo.

15.5. Atsižvelgiant į UAB „MTTC“ vykdomos veiklos ypatumus, skirtingų daiktų kiekį ir pobūdį, ieškovė negalėjo pateikti visų pavogtų daiktų įsigijimo arba gavimo dokumentų. Ieškovė, be apskaitos duomenų, kuriuose nurodyta ne tik UAB „MTTC“ priklausiusių daiktų vertė, bet ir dalies trečiųjų asmenų prekių ir detalių kainos, pateikė trečiųjų asmenų dokumentus ir / ar sąskaitas su konkrečių daiktų vertėmis; mokėjimo pavedimus tretiesiems asmenims, atlyginant pavogtų daiktų vertę, tai įrodo nuostolių realumą ir apimtį.

15.6. Nėra pagrindo taikyti mišrią atsakomybę, nes UAB „MTTC” neatliko neteisėtų veiksmų, kurie prisidėtų prie vagystės, UAB „MTTC“ nepažeidė Sutarties.

Šalies argumentai

16. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti reikalavimai dėl Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto ir Specialiosios dalies 10 punkto nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio bei dėl 345 695,73 Eur žalos priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas, vertindamas atsakovės kaltės formą, neatsižvelgė į Sutartimi teikiamų paslaugų pobūdį. Atsakovės teikiamos paslaugos priskirtinos prie tokių paslaugų, kurioms ypač svarbus jų suteikimo laikas. Sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą kiekvieno signalizacijos pranešimo atveju atvykti į objektą per 5 min., tačiau jos neįvykdė, nes GRE atvyko į objektą per dvigubai ilgesnį laiką, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių. Toks vėlavimas atliktas tik dėl atsakovės netinkamo veikimo.

16.2. Esminę reikšmę turi atsakovės įsipareigojimai ne tik laiku atvykti pagal iškvietimą, bet ir atvykus į objektą imtis būtinų priemonių kliento turtinių interesų apsaugojimui. Atsakovės darbuotojas, atvykęs į objektą, neišlipo iš automobilio, nepriėjo prie vartų / tvoros, nesiėmė aktyvių veiksmų detaliau apžiūrėti objekto teritoriją, ją patikrinti, t. y. nesiėmė priemonių išsiaiškinti signalizacijos suveikimo ir šviesos įjungimo patalpų lange priežasčių, tai patvirtina didelį atsakovės neatsargumą.

16.3. Atsakovė, kaip profesionalus ūkio subjektas, neturi Sutarties neįvykdymo rizikos perkelti konkretaus ekipažo buvimo vietos nuo vagystės objekto aplinkybei (atstumui), techninėms galimybėms sutartu laiku atvykti į įvykio vietą, nes sudarydama Sutartį, prisiėmė pareigą užtikrinti, kad nuo saugojamo objekto reikiamu atstumu visada patruliuos tinkamos kvalifikacijos ekipažas, galintis sutartu laiku (per 5 min.) nuo signalizacijos pranešimo gavimo atvykti į objektą bei imtis turto išsaugojimo veiksmų, sulaikyti įtariamus vagyste asmenis. Be to, atsakovė žinojo apie klientės naudojamas saugumo priemones ir sprendimus, todėl turėjo rekomenduoti imtis papildomų saugumo priemonių objekte, kuriuos UAB „MTTC“ privalėtų įdiegti (Sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 punktas), arba atsisakyti teikti paslaugas. Tinkamai ir laiku nesuteiktų paslaugų rizika tenka išimtinai atsakovei.

16.4. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) atvykus prie objekto ir UAB „MTTC“ kilusios žalos (nuostolių). Jei atsakovės ekipažas būtų atvykęs Sutartyje numatytu laiku, būtų pagrindas mažinti UAB „MTTC“ patirtą žalą.

16.5. Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punktas ir Specialiosios dalies 10 punktas dalyje dėl atsakovės atsakomybės ribojimo, esant atsakovės dideliam neatsargumui arba tyčiai, yra neteisėti.

16.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, kuria remiasi ieškovė, nebuvo sprendžiama dėl sutarties nuostatų negaliojimo CK 6.252 straipsnyje numatytu pagrindu. Nors kasacinis teismas šioje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl CK 6.252 straipsnio taikymo, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tokį reikalavimą vertino.

16.7. Byloje nėra įrodymų, kad Sutarties nuostatos dėl atsakovės civilinės atsakomybės dydžio ribojimo būtų individualiai aptartos. UAB „MTTC“ objekte nuolat laiko ir saugo didelės vertės turtą, todėl negalėjo sąmoningai sutikti su tokio pobūdžio nuostatomis.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1. Atsakovė sutartimi nebuvo įsipareigojusi ir garantavusi rezultato; atsakovė įsipareigojo atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus, – Sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi stebėti signalizacijos suveikimus ir į juos reaguoti.

17.2. Priešingai, nei teigia ieškovė, net ir pačios griežčiausios sutartinės pareigos pažeidimas (netinkamas įvykdymas) savaime nelemia didelio neatsargumo ar tyčios. Atsakovė į signalizacijos suveikimą reagavo nedelsdama, iš karto į objektą išsiuntė tuo metu arčiausiai objekto buvusį GRE, kuris išvyko nedelsiant ir nuvyko per įmanomai greičiausią laiką. Net ir pripažinus atsakovės kaltę laiku neatvykus į vagystės vietą ar neužtikrinant GRE nutolimo mažesniu atstumu, kaltė galėtų būti vertinama tik kaip paprastas neatsargumas.

17.3. Pagal Sutartį atsakovė privalėjo atvykti į objektą per nustatytą terminą bei atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus jau būnant prie objekto. Abi pareigos yra savarankiškos, t. y. pirmosios pareigos netinkamas įvykdymas nelemia antrosios pareigos netinkamo įvykdymo ar nuostolių atsiradimo ir atvirkščiai, todėl kiekvienos pareigos neįvykdymas / netinkamas įvykdymas turi būti vertinamas kaip atskiras priežastinis ryšys su kilusiais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų, vykdant abi pareigas, ir reikalaujamos priteisti žalos.

17.4. Aiškių įsibrovimo į objektą požymių, atvykus į vietą, nebuvo, todėl GRE darbuotojas neturėjo mėginti patekti į objekto teritoriją ir neturėjo pagrindo kviesti policiją ar kitą spec. tarnybą, kol į objektą atvyks UAB „MTTC“ atstovas. Tuo atveju, jei GRE darbuotojas ir būtų iškvietęs policiją tik atvykęs prie objekto, policija būtų atvažiavusi ne greičiau nei per 30 min., todėl bet kuriuo atveju nusikaltėliai būtų turėję galimybę pasišalinti iš įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

17.5. Ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, nes kasacinis teismas nurodytoje byloje nepateikė nagrinėjamai bylai aktualių išaiškinimų dėl atsakomybės ribojimo, t. y. šiuo klausimu kasacinis teismas nepasisakė. Išsamius ir bylai aktualius išaiškinimus kasacinis teismas pateikė 2017 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017.

17.6. Ginčo Sutartis buvo sudaryta šalims derantis, sąžiningai, tiek UAB „MTTC“, tiek atsakovei įvertinus visas rizikas ir galimas išlaidas bei nuostolius.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „MTTC“ ir UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ 2016 m. gegužės 11 d. sudarė Elektroninės saugos sutartį Nr. 2217217 dėl UAB „MTTC“ priklausančio objekto signalizacijos sistemos signalų stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus, kuria atsakovė įsipareigojo stebėti objekto signalizacijos sistemos signalus (pranešimus) biuro centriniame stebėjimo pulte (CSP) ir sutartyje nustatytomis sąlygomis į juos reaguoti (Sutarties Bendrosios dalies 3.1.1 punktas). Sutarties Bendrosios dalies 4.3.1 punktu šalys susitarė, kad gavusi į biuro CSP signalizacijos sistemos suveikimo signalą atsakovė privalo nedelsdama atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per šalių sutartą laiką, kuris numatytas Sutartyje, nuo signalo gavimo momento CSP. Specialiosios dalies 12 punkte nurodyta, kad atsakovės reagavimo laikas gavus CSP sistemos suveikimo signalą: darbo dienomis nuo 6.00 iki 20.00 val. – 5 min.; kitu laiku – 5 min. Šalys taip pat susitarė, kad gavus į CSP signalizacijos sistemos suveikimo signalą, atsakovės darbuotojai, atvykę prie stebimo objekto, apžiūri iš išorės objekto perimetrą, imasi įstatymų leidžiamų priemonių užtikrinant objekto ir jame esančių asmenų bei turto apsaugą. Tuo tikslu, kai yra aiškūs įsibrovimo į objektą požymiai, darbuotojai turi teisę įeiti į stebimą objektą. Esant reikalui, iškviečia į objektą atitinkamą specializuotą tarnybą (greitąją medicinos pagalbą, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir pan.), o pastebėję teisės pažeidimo požymius informuoja policiją (Sutarties Bendrosios dalies 4.3, 4.3.1 punktai); imasi priemonių sulaikyti aptiktus objekte ar prie objekto asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu, o sulaikę juos perduoda atitinkamoms tarnyboms (Sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 punktas).

21. Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkte atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „MTTC“ susitarė, kad UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ civilinės atsakomybės dydis esant atsakovės dideliam neatsargumui arba tyčiai kiekvienam stebimam objektui nustatomas Specialioje sutarties dalyje – „Finansiniai duomenys“ individualiai, atsižvelgiant į stebimo objekto pobūdį, tačiau bet kokiu atveju atsakovė įsipareigoja atlyginti kliento patirtą žalą ne didesnio dydžio kaip numatyta biuro civilinės atsakomybės draudimo sutartyje. Sutarties Specialiosios dalies 10 punkte numatyta, kad atsakovės turtinė atsakomybė žalos turtui atveju stebint ginčo objektą, sutarties galiojimo laikotarpiu visais atvejais yra ne didesnė kaip 50 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

22. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2017 m. balandžio 5 d. išdavė trečiajam asmeniui UAB „MTTC“ įmonių turto draudimo liudijimą (polisą) 9812 Nr. 9002561, kuriuo apdraudė trečiajam asmeniui priklausančius pastatus, nuotekų šalinimo tinklus, įrengimus ir atsargas (nuosavą turtą ir patikėtas atsargas (remontuojamus mobiliuosius telefonus ir panašaus pobūdžio įrangą)); verslo nutrūkimą. 2017 m. balandžio 30 d. buvo įsilaužta į ieškovės apdraustą UAB „MTTC“ objektą bei pavogtas UAB „MTTC“ ir kitų asmenų UAB „MTTC“ patikėtas turtas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo trečiajam asmeniui 395 695,73 Eur draudimo išmoką.

23. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, kuriuo prašė atsakovei taikyti neribotą sutartinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą subrogacijos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Sutarties pažeidimas atvykti į objektą per 5 min. yra esminis ir susijęs priežastiniu ryšiu su trečiajam asmeniui kilusia žalia, tačiau sprendė, jog šis atsakovės pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti Sutarties nuostatų, ribojančių atsakovės atsakomybę; kiti Sutarties pažeidimai, susiję su atsakovės darbuotojo veiksmais atvykus į objektą, nėra susiję pakankamu priežastiniu ryšiu su kilusia žala; Sutarties nuostatos dėl atsakovės atsakomybės ribojimo nėra aiškiai nesąžiningos ir neproporcingos, jos buvo aptartos individualiai, trečiajam asmeniui buvo suprantamos ir žinomos. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė su teismo išvadomis nesutinka. Ieškovė teigia, kad sprendimas priimtas tinkamai nekvalifikavus atsakovės teiktų paslaugų rūšies ir pobūdžio, taip pat netinkamai įvertinus atsakovės veiksmus vykdant Sutartį, nes atsakovės kaltė dėl neįvykdytų esminių sutartinių įsipareigojimų pasireiškė ypatingu aplaidumu (nerūpestingumu), todėl atsakovė negali būti atleista nuo visiško nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad tarp jos veiksmų ir ginčo įvykio pasekmių nėra priežastinio ryšio, taip pat nėra jos kaltės; ieškovė neįrodė UAB „MTTC“ nuostolių pagrįstumo; UAB „MTTC“ nesielgė pakankamai rūpestingai ir apdairiai, tai sudaro pagrindą mažinti atsakovės atsakomybę arba ją nuo civilinės atsakomybės atleisti.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš atlygintinos (apsaugos) paslaugų teikimo sutarties, taikymo ir jos ribų, tokios sutarties pagrindu atsiradusių prievolių kvalifikavimo, sutarties sąlygų dėl civilinės atsakomybės ribojimo pripažinimo negaliojančiomis.

Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

25. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

26. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 3-225-687/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad 2016 m. gegužės 11 d. Elektroninės saugos sutartis yra viena iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių rūšių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009).

28. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 250-687/2017, 37 punktas).

29. Sudaryta Sutartimi atsakovė (paslaugos teikėja) įsipareigojo stebėti objekto signalizacijos sistemos signalus (pranešimus) biuro centriniame stebėjimo pulte (CSP) ir sutartyje nustatytomis sąlygomis į juos reaguoti (Sutarties Bendrosios dalies 3.1.1 punktas). Trečiasis asmuo (paslaugos gavėja) už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovei. Sutarties Bendrosios dalies 4.3.1 punkte ir Specialiosios dalies 12 punkte detalizuotos objekto stebėjimo ir reagavimo sąlygos, t. y. gavus CPS sistemos suveikimo signalą, atsakovė privalo nedelsdama atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per šalių sutartą laiką (šiuo atveju per 5 min. nuo signalo gavimo momento); atsakovės darbuotojai, atvykę į objektą, apžiūri iš išorės objekto perimetrą, imasi įstatymų leidžiamų priemonių užtikrinant objekto ir jame esančių asmenų bei turto apsaugą; kai yra aiškūs įsibrovimo į objektą požymiai, darbuotojai turi teisę įeiti į stebimą objektą, o pastebėję teisės pažeidimo požymius, jie informuoja policiją (Sutarties Bendrosios dalies 4.3, 4.3.1 punktai); imasi priemonių sulaikyti aptiktus objekte ar prie objekto asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu (Sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 punktas).

30. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė neįvykdė dviejų sutartinių pareigų, – pirma, atvykti į objektą per Sutartyje nustatytą laiką, t. y. per 5 min. gavus CPS sistemos suveikimo signalą, antra, atlikti tam tikrus veiksmus jau būnant prie objekto. Pirmosios instancijos teismas abu pažeidimus vertino kaip atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau tik Sutarties pažeidimą atvykti į objektą per 5 min. laikė susijusiu priežastiniu ryšiu su trečiajam asmeniui kilusia žalia.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad stiklo dūžio daviklis objekte suveikė 01:35:39 val. ir šio daviklio signalas buvo perduotas atsakovės centriniam stebėjimo pultui (CSP) 01:35:41 val., atsakovės greitojo reagavimo ekipažas prie objekto atvyko 01:46:27 val., t. y. po 10 min. 46 sek., pažeisdamas Sutartyje nurodytą 5 min. laiko tarpą. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, tačiau atsakovė teigia, kad šiuo atveju neegzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp šios pareigos vykdymo ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių, nes iš vaizdo įrašo matyti, jog nuo momento, kai buvo išdaužtas lango stiklas (atsakovė CSP signalizacijos suveikimo signalą galėjo gauti būtent nuo šio momento), iki tol, kol nenustatyti asmenys po vagystės pasišalino iš objekto teritorijos, praėjo apie 4 min. ir 10 sek. Teisėjų kolegija tokius apeliantės (atsakovės) argumentus laiko nepagrįstais. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, kurie užfiksuoti realiu laiku, aiškiai matyti, kad po lango išdaužimo objekte vagystę įvykdę asmenys užtruko 5 min. ir 28 sek. Tuo tarpu atsakovės minimas vaizdo įrašas susideda iš atskirų epizodų, jame neatsispindi realus laikas. Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vagystė trumpiausiai buvo vykdoma 5 min. ir 28 sek., todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai sprendė, jog atsakovės ekipažui atvyktus į objektą per 5 min. vagystė dar būtų vykusi, todėl atsakovė būtų galėjusi įtakoti įvykių eigą ir sustabdyti nusikaltimą, sulaikyti pažeidimą padariusius asmenis ar palengvinti nusikaltimo išaiškinimą, t. y. egzistuoja tiesioginis ir pakankamas faktinis bei teisinis priežastinis ryšys.

32. Teisėjų kolegijos išvadų dėl priežastinio ryšio tarp neatvykimo į objektą Sutartyje nustatytu laiku ir kilusios žalos egzistavimo nekeičia ir atsakovės abejonės dėl galimo trečiojo asmens darbuotojų prisidėjimo prie organizuotos vagystės ar argumentai, kad atsakovė į signalizacijos suveikimą reagavo nedelsiant, iš karto išsiuntė tuo metu arčiausiai objekto buvusį GRE, kuris greičiausiai galėjo nuvykti į objektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė kelia deklaratyvias abejones dėl trečiojo asmens darbuotojų sąžiningumo, tačiau visiškai neteikia tokias abejones galinčių patvirtinti įrodymų. Taip pat pažymėtina, kad šalys sudarytoje Sutartyje aiškiai susitarė dėl įsipareigojimų ribų, apibrėždamos jas tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. kad atsakovė privalo nedelsdama atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau nei per 5 min. nuo signalo gavimo momento, todėl atsakovei prie objekto atvykus po 10 min. 46 sek., jos argumentai, jog ji elgėsi rūpestingai, dėjo protingas pastangas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, pasiųsdama arčiausiai objekto buvusį darbuotoją, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokie atsakovės veiksmai tik patvirtina nerūpestingą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes atsakovė privalėjo darbuotojų darbą organizuoti taip, jog galėtų įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o to nepadariusi elgėsi nerūpestingai. Be to, remiantis atsakovės nurodyta logika, kad net ir darbuotojui atvykus į objektą per 5 min., jis nebūtų galėjęs imtis jokių veiksmų, išskyrus tik kviesti policiją, kuri nebūtų atvykusi greičiau nei per 30 min., atsakovės teikiamos paslaugos prarastų savo esmę ir būtinumą. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo ne tik vykdyti signalizacijos sistemos signalų stebėjimą, bet ir reaguoti į šiuos signalus – konkrečiai ginčo atveju imtis priemonių sulaikyti aptiktus objekte ar prie objekto asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu (Sutarties Bendrosios dalies 4.3.2 punktas).

33. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad į objektą atvykęs atsakovės darbuotojas apvažiavo objektą ratu ir, nepastebėjęs jokių įsibrovimo į objektą požymių, informavo trečiojo asmens atsakingą asmenį apie signalizacijos sistemos suveikimą ir jo atvykstant laukė automobilyje. Sulaukus atsakingo asmens ir apžiūrėjus objektą bei pastebėjus įsilaužimo požymius, apie vagystę buvo informuota policija, t. y. po 47 min. nuo atsakovės ekipažo prie objekto atvykimo, iškviesta policija. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei šalių sudarytos Sutarties sąlygas (nutarties 20, 29 punktai), sprendžia, kad atsakovės darbuotojas pagal įvykių eigą privalėjo imtis visų protingai įmanomų priemonių, jog patektų į trečiojo asmens objekto teritoriją ir patikrintų, ar nėra objekto perimetro pažeidimų ar įsibrovimo požymių, tačiau to nepadarė. Dėl to pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės veiksmai, atvykus į objektą ir tinkamai neapžiūrėjus teritorijos bei laiku neiškvietus policijos, vertintini kaip ne itin rūpestingi, yra pagrįsta. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė, jau būdama prie objekto, netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, teikdama apsaugos paslaugas trečiajam asmeniui priklausančiam objektui.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus, atvykus prie objekto, nenustatė priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio, nes būtent atsakovės veiksmai, šiuo atveju neveikimas, vengiant aktyviai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neįsitikinant pastato perimetro saugumu, ilgą laiką nekviečiant policijos, lėmė žalos trečiajam asmeniui padarymą, t. y. lėmė netiesioginį priežastinį ryšį. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus teisiškai reikšmingus faktus dėl žalos atsiradimo priežasties ir teisingai sprendė, kad vagystė tęsėsi 5 min. ir 28 sek., o atsakovės darbuotojas prie objekto atvyko po 10 min. 46 sek., todėl jis objektyviai negalėjo objekte sulaikyti įtariamųjų ir išvengti žalos atsiradimo. Taigi šiuo atveju nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp turtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, kuris būtų pakankamas civilinei atsakomybei kilti.

35. Tačiau ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad šiuo atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 65 punktas). Teisėjų kolegija, vertindama netiesioginio priežastinio ryšio galimybę, pažymi, kad šuo atveju netiesioginis priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, atvykus prie objekto. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės darbuotojas saugojo objektą iki kol atvyko atsakingas UAB „MTTC“ darbuotojas, žala tuo metu neatsirado ir nepadidėjo. Ieškovės samprotavimai apie papildomas galimybes išvengti nuostolių arba juos sumažinti, t. y. atsakovės darbuotojui atvykus prie objekto ir nedelsiant nustačius įsilaužimo faktą, būtų sudarytos sąlygos nustatyti nusikaltusius asmenis ar jų tapatybes, surasti pavogtų daiktų slėptuvę ir pan., vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Atsakovė pagrįstai teigia, kad net jeigu jos darbuotojas būtų iškvietęs policiją iš karto, kai atvyko prie objekto, tai objektyviai policijos atvykimas vis tiek būtų užtrukęs tam tikrą laiką, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju nėra jokių pagrįstų tikimybių, jog vien tik atsakovės darbuotojo neįsitikinimas objekto perimetro saugumu ar policijos neiškvietimas laiku lėmė nuostolių atsiradimą ar jų padidėjimą.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio egzistavimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės veiksmus (neveikimą) – neatvykimą į objektą per Sutartyje nustatytą laiką (per 5 min.) bei tam tikrų veiksmų jau būnant prie objekto neatlikimą, kvalifikavo kaip neteisėtus, tačiau tik Sutarties pažeidimą atvykti į objektą per 5 min. laikė susijusiu priežastiniu ryšiu su trečiajam asmeniui kilusia žalia. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šią išvadą laikyti nepagrįsta, apeliacinių skundų argumentais ji nėra paneigiama.

Dėl teiktų paslaugų kvalifikavimo bei atsakovės kaltės

37. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl atsakovės teiktų paslaugų rūšies ir pobūdžio kvalifikavimo, nurodydama, kad šiuo atveju paslaugos suteikimas nustatytu terminu sudaro jos esmę, t. y. termino laikymasis yra neatskiriama paslaugos dalis, ir reiškia susitarimą dėl nematerialaus rezultato pasiekimo; sutarto termino praleidimas turi svarbią reikšmę paslaugos teikėjos kaltės formai. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad ieškovė klaidingai interpretuoja Sutartimi sulygtų paslaugų tikslą ir esmę, nes atsakovė Sutartimi niekaip neprisiėmė ir negarantavo trečiajam asmeniui konkretaus rezultato, t. y. jog objektas ir jame esantis turtas bus išsaugotas visais atvejais; vien tai, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartinį įsipareigojimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų ir atsakovės kaltę, ar juo labiau didelį neatsargumą.

38. Kasacinis teismas, aiškindamas prievolių kvalifikaciją į skirtingo intensyvumo prievoles kaltės kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos būtinumo aspektu, yra nurodęs, kad tokią klasifikaciją suponuoja CK normos: CK 6.200 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąlyga,– jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Remiantis šia norma, darytina išvada, kad CK įtvirtina prievolių skirstymą į prievoles pasiekti tam tikrą rezultatą ir prievoles užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį. Prievolės, kurių pareiga yra užtikrinti rezultatą, ir prievolės, kurių pareiga yra dėti maksimalias pastangas, skiriasi, nes pirmuoju atveju neteisėti veiksmai atlikti, jeigu rezultatas nepasiektas, nesvarbu, kad tai įvyko ne dėl skolininko kaltės, o antruoju atveju neteisėti veiksmai atlikti tik tuo atveju, jeigu skolininkas kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 25 punktas; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 50 punktas).

39. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį reglamentuojančio CK 6.718 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, jog jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal prievolės pobūdį (fizinė objekto apsauga) sprendžiant dėl saugotojo atsakomybės, būtina atsižvelgti į tai, kad saugotojo kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, saugotojas turi teisę įrodinėti esąs nekaltas dėl prievolės neįvykdymo. Taigi, nesant sutarties šalių susitarimo dėl rezultato pasiekimo, atlygintinų paslaugų teikėjas sutarties neįvykdymo atveju gali pasiteisinti kaltės nebuvimu pagal CK 6.200 straipsnio 4 dalį ir 6.248 straipsnio 1 dalį. CK 6.200 straipsnio 4 dalis leidžia daryti išvadą, kad kaltė yra būtina atsakomybės už sukeltą žalą sąlyga prievolės užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį pažeidimo atveju. CK 6.200 straipsnio 4 dalis laikytina specialiąja CK 6.256 straipsnio 4 dalies nukreipiamosios normos atžvilgiu. Todėl ir prievolę užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį pažeidęs verslininkas atsako už kaltais veiksmais sukeltą žalą. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į šios prievolės pobūdį: net ir didžiausią patirtį bei kompetenciją turintis verslininkas negali pagrįstai užtikrinti, kad pageidaujamas rezultatas bus pasiektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-250-687/2017, 51–52 punktai).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Sutarties turinį bei prievolės pobūdį, remdamasi kasacinio teismo praktika, kurioje buvo spręstas panašaus pobūdžio klausimas dėl apsaugos bendrovės netinkamo pareigų vykdymo pagal fizinės objekto apsaugos sutartį (nutarties 38–39 punktai), sprendžia, kad šioje Sutartyje buvo susitarta dėl pareigos ne išsaugoti objekte esantį turtą, o siekti apsaugoti objekte esantį turtą nuo neteisėtų veiksmų (nutarties 20, 29 punktai), todėl ieškovės argumentus dėl atsakovės teiktų paslaugų rūšies ir pobūdžio kvalifikavimo atmeta kaip nepagrįstus.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytas atsakovės Sutarties pažeidimas yra padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovė apeliaciniame skunde su tuo nesutinka ir teigia, kad atsakovės kaltė dėl neįvykdytos Sutarties pasireiškė mažiausiai dideliu neatsargumu.

42. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, jog konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas).

43. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad signalo suveikimo metu artimiausias atsakovės darbuotojas buvo per toli nuo objekto, jog į jį atvyktų per sutartas 5 min., todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes analizuojamos atsakovės kaltės formos kontekste, sprendžia, kad atsakovės veiksmai, nesusiplanuojant darbuotojų maršrutų taip, jog jie galėtų įvykdyti atsakovės Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir į saugomus objektus atvykti šalių sutartu laiku, yra laikytini neatsargumu. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kad atsakovė iš karto reagavo į signalą, prie objekto atvyko per įmanomai trumpiausią laiką, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovės padaryto sutartinio pažeidimo dėl tyčios ar didelio neatsargumo, t. y. nustatyta, jog atsakovė siekė tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

44. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai pasisakė dėl atsakovės ir jos darbuotojo veiksmų atitikties rūpestingumo standartui bei dėl atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, konstatuojant, jog atsakovės sutartinis pažeidimas padarytas dėl paprasto neatsargumo.

Dėl atsakomybę ribojančios sutarties sąlygos, nuostolių ir jų dydžio

45. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto ir Specialiosios dalies 10 punkto nuostatas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio. Anot ieškovės, šios Sutarties nuostatos yra nesuderinamos su sutarčių sudarymo ir vykdymo principais, leidžia atsakovei nepagrįstai piktnaudžiauti sutarties laisvės principu ir tuo pačiu paneigia Sutarties privalomumo principą, nes paslaugos teikėjos sutartinės pareigos praranda įstatymo reikšmę, prieštarauja Sutarties tikslui bei yra nesąžiningos kliento atžvilgiu. Teisėjų kolegija tokius apeliantės (ieškovės) argumentus laiko nepagrįstais.

46. Šalys Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkte susitarė, kad UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ civilinės atsakomybės dydis esant atsakovės dideliam neatsargumui arba tyčiai kiekvienam stebimam objektui nustatomas Specialioje sutarties dalyje – „Finansiniai duomenys“ individualiai, atsižvelgiant į stebimo objekto pobūdį, tačiau bet kokiu atveju biuras įsipareigoja atlyginti kliento patirtą žalą ne didesnio dydžio kaip numatyta biuro civilinės atsakomybės draudimo sutartyje. Sutarties Specialiosios dalies 10 punkte numatyta, kad Biuro turtinė atsakomybė žalos turtui atveju stebint šį objektą, sutarties galiojimo laikotarpiu visais atvejais yra ne didesnė kaip 50 000 Eur. Taigi ginčijamomis nuostatomis atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad atsakovės atsakomybė galima tik esant jos kaltei ir visais atvejais ribojama 50 000 Eur suma.

47. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims sutarties sąlygas nustatyti savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Ribojimai susitarimams dėl civilinės atsakomybės yra apibrėžti CK 6.211 bei 6.252 straipsniuose. Pagal CK 6.211 straipsnį sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. CK 6.252 straipsnio 2 dalyje atitinkamai įtvirtinta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tai, ar šalių sutartyje įtvirtintos sąlygos, ribojančios jų atsakomybę, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, vertina teismas konkrečioje byloje spręsdamas šalių ginčą, kylantį iš sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2012).

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei sutartyje įtvirtinta atlygintinos paslaugos teikėjo ribota atsakomybė dėl jo kaltės, CK 6.252 straipsnio nuostatos dėl atsakomybės neribojimo dėl tyčios ir didelio neatsargumo apskritai netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 55–56, 77 punktai).

49. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė sutartį dėl paprasto neatsargumo, todėl teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pritaria atsakovės pozicijai ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijamos Sutarties nuostatos dėl civilinės atsakomybės ribojimo esant neatsargumui įstatymo nėra ribojamos bei neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad Sutarties ginčo sąlygos buvo aptartos individualiai ir nėra aiškiai nesąžiningos ar neproporcingos priešpriešiniams šalių įsipareigojimams. Nurodytina, kad sąlygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebūtinai turi būti vienodai palankios abiem sutarties šalims, tačiau susitarimas dėl jų turi būti pasiektas abiejų šalių bendra valia. Ieškovės ginčijamos nuostatos dėl civilinės atsakomybės ribojimo 50 000 Eur suma yra įtvirtintos Sutarties Specialiojoje dalyje, kurioje numatomos šalių individualiai aptartos sąlygos, o ne Bendrojoje dalyje numatytos sąlygos, tai tik patvirtina atsakovės poziciją, jog šie susitarimai Sutarties šalių buvo aptarti individualiai ir įvertinus visas galimas rizikas. Tai, kad draudikė (ieškovė) šias sąlygas vertina kaip nesąžiningas dėl to, jog jos faktiškai apriboja galimybę išieškoti visą žalos atlyginimą iš atsakovės, nereiškia, kad Sutarties ginčo nuostatos nebuvo aptartos abiejų šalių, jų įvertintos ir nereiškia, kad susitarimas dėl atsakomybės ribojimo nebuvo pasiektas abiejų šalių bendra valia.

50. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimą kritikuoja ir dėl to, kad teismas nesirėmė jos nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 ir joje pateiktais išaiškinimais.

51. Kasacinis teismas nuosekliai aiškina, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 buvo sprendžiami klausimai dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios teisę į tiesioginės žalos ir negautų pajamų atlyginimą, CK 6.249 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios žalos apskaičiavimo momentą, CK 6.193 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios sutarčių aiškinimą, kai sutarties sąlygos kelia abejonių, ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios draudikui perėjusios reikalavimo teisės įgyvendinimo taisykles, t. y. šioje byloje kasacinis teismas nepateikė jokių išaiškinimų dėl CK 6.252 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės ribojimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas bylas įprastai nagrinėja, neperžengdamas kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnis), todėl ieškovės argumentai, jog nors kasacinis teismas šioje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl CK 6.252 straipsnio taikymo, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tokį reikalavimą vertino, tai sudaro pagrindą remtis aptariama kasacinio teismo nutartimi, atmestini kaip nepagrįsti ir nereikšmingi.

53. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ginčija nuostolių faktą ir jų dydį, teigdama, kad nepakanka įrodymų, jog daiktai, už kuriuos ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, buvo objekte įvykio metu ir, kad jie buvo pavogti; nepakanka įrodymų, pagrįsti daiktų vertei. Teisėjų kolegija su atsakovės abejonėmis dėl įrodymų nepakankamumo nesutinka ir vertina, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tiek pavogtų daiktų faktą, tiek ir jų vertę. Ieškovė į bylą pateikė 2020 m. kovo 2 d. pažymą apie į balansą įtrauktą turtą; 2020 m. kovo 2 d. pažymą apie tretiesiems asmenims priklausantį turtą; 2017 m. gegužės 3 d. nurašymo aktą Nr. 170430VAGYSTĖ, kuriame devyniolikos asmenų komisija užfiksavo nurašomas balansines prekes, pavogtas 2017 m. balandžio 30 d. iš trečiojo asmens patalpų; 2017 m. gegužės 1 d. Inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštį, kuriame apibūdinta kiekviena pavogta prekė, detalė; 2017 m. gegužės 1 d. pavogtų UAB „AVAD Baltic“ prekių inventorizacijos aprašą; AB „Telia Lietuva“, Alcatel, CAT, Huawei Device (Hong Kong) Co. Ltd., UAB „Bitė Lietuva“, UAB „MIKROVISATA“ (UAB „Droneda“), ZTE (H.K.) Limited, UAB „AVAD Baltic“ dokumentus ir / arba sąskaitas, kuriose nurodytos konkrečių daiktų vertės; mokėjimo pavedimus, kurie patvirtina mokėjimus tretiesiems asmenims, atlyginant pavogtų daiktų vertę. Rašytinuose įrodymuose užfiksuotą informaciją apie pavogtų daiktų faktą, jų ypatybes bei vertę taip pat patvirtino liudytoja trečiojo asmens vyriausioji buhalterė. Be to, 2017 m. buvo atliktas trečiojo asmens finansinių ataskaitų auditas, kuris taip pat patvirtino UAB „MTTC“ finansinės apskaitos duomenų teisingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus rašytinius bylos duomenimis, taip pat atsižvelgdama į trečiojo asmens vykdomos veiklos ypatumus ir specifiką (veikla vykdoma atskirais susitarimais su įvairiais gamintojais ir pardavėjais), sprendžia, kad ieškovė įrodė tiek patirtų nuostolių faktą, tiek ir jų dydį, todėl apeliantės (atsakovės) abejonės dėl įrodymų pakankamumo vertinant nuostolių faktą ir dydį atmestinos.

54. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės mažinti sutartinę atsakomybę ar atsakovę atleisti nuo sutartinės atsakomybės, nes UAB „MTTC“ nesielgė pakankamai rūpestingai ir apdairiai, objekte saugojo didelės vertės turtą, tačiau nepasirūpino papildomomis apsaugos priemonėmis, neapsaugojo konfidencialios informacijos apie saugomą turtą, kuri buvo žinoma asmenims, įvykdžiusiems vagystę.

55. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-412/2008; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-403/2021). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, iš jo reikalaujamo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. Esant civilinei sutartinei atsakomybei kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar visiškai nuo jos atleisti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-403/2021).

56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl mišrios kaltės, tačiau apeliantė nedetalizuoja nurodomų aplinkybių dėl galimo trečiojo asmens darbuotojų nesąžiningumo, nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų ir pan. Atsakovė taip pat nurodė, kad trečiojo asmens kaltė pasireiškė ir tuo, jog jis objekte saugojo didelės vertės turtą, tačiau nepasirūpino papildomomis apsaugos priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė (atsakovė) nedetalizuoja, kurią konkrečią šalių sudarytos Sutarties nuostatą pažeidė trečiasis asmuo, juo labiau, kad Sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 punkte numatyta, jog atsakovė, prieš priimdama saugoti objektą, turėjo nurodyti trečiajam asmeniui rekomendacijas dėl objekto saugumo būklės pagerinimo ir / arba trūkumus, kuriuos UAB „MTTC“ privalėtų pašalinti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė pasinaudojo teise pateikti trečiajam asmeniui rekomendacijas ar nurodyti objekto saugumo trūkumus (pasiūlymus įrengti papildomas saugos priemones). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia esant neįrodytą Sutarties šalių mišrią kaltę, netinkamai vykdant sutartį.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovės UAB ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus tiek ieškovės, tiek ir atsakovės apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą bei žyminio mokesčio sumokėjimą neatlyginamos, tačiau šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į viena kitos apeliacinius skundus parengimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 815 Eur išlaidų, atsakovė – 1 210 Eur atitinkamai tokių išlaidų.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir atsakovės pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės prašomos iš atsakovės priteisti atstovavimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius priteisti dydžius. Ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus, išlaidos apmokėtos 2020 m. trečiąjį ketvirtį. Ieškovės prašomas priteisti advokato išlaidų atlyginimas viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį – 1,3 už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje už atsiliepimą į apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.11 punktas). 2020 m. pirmojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 381 Eur, maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 1 795,30 Eur. Todėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimas sumažinamas, ieškovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ priteisiant iš atsakovės 1 795,30 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, patirtą apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo parengimą atitinka rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, todėl atsakovei UAB ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ iš ieškovės priteistina 1 210 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

60. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės UAB ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ priteisiama 585,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EKSKOMISARŲ BIURAS“ (juridinio asmens kodas 122755433) 585,30 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 30 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai Marius BajorasVilija MikuckienėAsta Radzevičienė