- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-2043-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23839-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vytrita“, „STN LT“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Veriko ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Vytrita“ ir „STN LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano būstas Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, prašydama priteisti iš atsakovės 7029,09 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad UAB Mano Būstas Baltija teikia namo, esančio adresu Bangų g. 6, Klaipėda (toliau – Namas), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiuo metu veikdamas CK 4.84 str. 2 d. nustatyta tvarka priimto 2017 m. spalio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. ADI-2694 pagrindu.
3. Ieškovė, atsižvelgdama į Namo gyventojų nusiskundimus, jog Name tinkamai nefunkcionuoja buitinių nuotekų sistema, dėl ko gyventojai negali naudotis buitinėmis nuotekomis, atliko buitinių nuotekų vamzdžio atidengimo darbus ir nustatė, kad lauko teritorijoje nuotekų vamzdis išeinantis iš Namo yra perkirstas gamtinių dujų tiekimui skirto vamzdžio. Paminėtina, kad minėtą nuotekų vamzdį yra sulaužęs slėginis vamzdis, kuris yra skirtas dujų tiekimui.
4. Atsižvelgiant į tai, kad Namo gyventojai negalėjo naudotis vandentiekiu ir buitinėmis nuotekomis, Ieškovas nedelsiant inicijavo avarijos likvidavimo darbus 7 029,09 Eur sumai.
5. Ieškovė po avarijos likvidavimo darbų, 2022 m. liepos 14 d. ir 2022 m. spalio 18 kreipėsi su pretenzijomis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Atsakovė), dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
6. Ieškovė 2022 m. lapkričio 7 d. iš Atsakovės gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad įrengimo darbus atliko Atsakovės rangovas UAB “Vytrita” (toliau – trečiasis asmuo). Papildomai Atsakovė nurodė, kad <...> Bendrovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo nenustatyta“. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad yra išnaudojusi visas neteismines priemones bei į tai, kad Atsakovė su Ieškove nebandė ginčo išspręsti taikiai, taip pat nėra atlyginta patirtų nuostolių suma, kreipiasi į teismą, prašydama teismo priteisti patirtus nuostolius, kurie lygūs atliktų buitinių nuotekų vamzdyno remonto darbų sumai 7 029,09 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:
7.1. 2022-09-16 Atsakovė raštu „Dėl prašymo atlyginti žalą“ Nr. 7015521 (toliau – 2022-09-16 atsakymas, Priedas Nr. 1) informavo Ieškovę, jog 2018 m. Atsakovės užsakymu, rangovas UAB „Vytrita“ (toliau – Rangovas) su subrangovu UAB „STN LT“ (toliau – Subrangovas), atliko skirstomojo mažo slėgio dujotiekio Baltikalnio g., Bangų g., (iki pastato sienos Bangų g. 6), Klaipėdoje (toliau – ir Dujotiekis) įrengimo darbus. Nurodė, jog gavęs Ieškovės 2022-07-14 pretenziją, kreipėsi į Rangovą dėl situacijos įvertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo. Remiantis surinkta ir Ieškovei pateikta informacija darbai buvo atliekami vadovaujantis patvirtinta ir su visomis suinteresuotomis šalimis suderinta dokumentacija. Pažymėjo, kad topografinėje nuotraukoje Ieškovės pretenzijoje nurodytas buitinių nuotekų vamzdis nebuvo nurodytas ir apie nutiestą buitinių nuotekų vamzdį nebuvo žinoma. Visos topografinės nuotraukos buvo suderintos ir pasirašytos atsakingų asmenų, projektas suderintas su atsakingomis institucijomis. Atsižvelgiant į 2022-09-16 atsakyme nurodytas aplinkybes, Atsakovė vertino, jog neteisėtų veiksmų ar neveikimo nenustatyta ir padarė išvadą, kad Ieškovės pretenzijos dėl žalos atlyginimo patenkinti nėra pagrindo, nes Atsakovė nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Teikdama Ieškovei 2022-09-16 atsakymą Atsakovė pridėjo ir aktualius papildomus dokumentus: 1) 2022-09-07 Subrangovo raštą Atsakovei Nr. 40721 (Priedas Nr. 2), kuriuo buvo patikslintos faktinės aplinkybės; 2) 2018-11-27 dujotiekio Baltikalnio g., Bangų g., (iki pastato sienos Bangų g. 6), Klaipėdoje įrengimo projektą Nr. K18/426-ĮP (Priedas Nr. 3); 3) 2018-09-20 topografinį planą (Priedas Nr. 4). Tai reiškia, kad Ieškovė dar 2022-09-16 (ar bet kuriuo metu po to) turėjo galimybę susipažinti su aktualia pačios Atsakovės Ieškovei pateikta technine dokumentacija ir faktiškai įsitikinti dėl savo reikalavimo nepagrįstumo.
7.2. 2022-10-20 Ieškovė raštu Nr. MBL-RS-22-4536 „Dėl sugadintos buitinių nuotekų sistemos Bangų g. 6, Klaipėdoje“ pateikė Atsakovei pakartotinę pretenziją (toliau – 2022-10-20 pretenzija) dėl 7 029,09 Eur sumos atlyginimo (ieškinio priedas Nr. 4). 2022-10-20 pretenzijoje Ieškovė pakartojo savo 2022-07-14 pretenzijoje išdėstytą poziciją bei papildomai nurodė aplinkybes, kad Namo bendraturčių buvo užfiksuota, jog 2021 m. rudenį šalia pastato buvo vykdomi dujotiekio vamzdžio betranšėjos technologijos būdu klojimo darbai. Taip pat teigė, jog šiuos darbus vykdė Atsakovė, kuri, Ieškovės vertinimu, yra atsakinga už sugadintą buitinių nuotekų vamzdyno sistemą. 2022-11-07 Atsakovė raštu Nr. 7290177-1 „Dėl prašymo atlyginti žalą“ (toliau – 2022-11-07 atsakymas, Priedas Nr. 5) pakartojo savo 2022-09-16 atsakyme išdėstytą poziciją ir pakartotinai nurodė, kad Ieškovės 2022-10-20 pretenzijos dėl žalos atlyginimo patenkinti nėra pagrindo, nes Atsakovė nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų.
7.3. Atsakovė visais atvejais, t. y. tiek gavusi 2022-07-14 pretenziją, tiek ir pakartotinai gavusi 2022-10-20 pretenziją, dėjo realias ir pakankamas pastangas, jog būtų išsiaiškintos visos Ieškovės reiškiamoms pretenzijoms ir/ar keliamiems reikalavimams aktualios aplinkybės, teikė Ieškovei duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius Ieškovės pretenzijų nepagrįstumą. Tuo tarpu Ieškovė, ignoruodama bet kokius objektyviais duomenimis pagrįstus Atsakovės teiginius, pareiškė nepagrįstą ieškinį.
7.4. Atsakovė, rengdama atsiliepimą į ieškinį, pakartotinai patikrino visus nuo 2018 m. lapkričio mėn. (primintina, jog Dujotiekio įrengimo darbai pradėti 2018-11-30) atsakovės gautus kreipimusis, tarp kurių nenustatytas joks pranešimas dėl buitinių nuotekų tinklo pažeidimo, defektų nustatymo ir/ar šalinimo, adresu Bangų g. 6, Klaipėdoje (neįskaitant Ieškovės 2022-07-14 pretenzijos ir 2022-10-20 pretenzijos). Tai reiškia, jog nei Ieškovės nurodomo nuotekų vamzdžio pažeidimo dieną, nei šio pažeidimo nustatymo (defektavimo) dieną, nei defektų šalinimo dieną Ieškovas jokia forma neinformavo Atsakovės apie tai, kaip teigia pati Ieškovė, kad neva Atsakovei priklausantis gamtinių dujų vamzdis apgadino (perkirto) Namui priklausantį buitinių nuotekų vamzdį. Taip pat Ieškovė jokia forma nesikreipė į Atsakovę, kad Atsakovės atstovas dalyvautų nustatant buitinių nuotekų vamzdžio pažeidimo faktines aplinkybes. Tokiu savo elgesiu Ieškovė galimai nesilaikė iš teisės aktų kylančių įpareigojimų dėl draudžiamų (ar galimų tik gavus atskirą Atsakovės leidimą) veiksmų dujotiekio apsaugos zonoje, todėl galimai sukėlė žalą (arba žalos atsiradimo grėsmę) Atsakovei priklausančiam dujotiekiui (tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog Namui priklausantis buitinių nuotekų vamzdis iki ar po defektų šalinimo metu atliktų Ieškovės organizuotų statybos darbų patenka į Atsakovei priklausančio skirstomojo dujotiekio apsaugos zoną ar kitokiu būdu ją pažeidžia).
7.5. Atsakovei neturint ir Ieškovei į bylą neteikiant informacijos, kur tiksliai ir konkrečiai bei kada buvo nustatytas ieškinyje minimas buitinių nuotekų vamzdžio pažeidimas, taip pat ieškovei nekvietus (ir net neinformavus) Atsakovės atstovo įvertinti nustatytą defektą ir padarytą žalą bei Atsakovei neturint galimybės įvertinti Ieškovės atliktų remonto darbų būtinybės, apimties ir kitų aplinkybių, Atsakovė negali nustatyti ir įvertinti, ar joks Atsakovei priklausantis dujotiekis nebuvo pažeistas po Ieškovės organizuotų Namo buitinių nuotekų vamzdžio remonto darbų, ar Ieškovė nepažeidė skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių reikalavimų (pvz., minimalių teisės aktų keliamų reikalavimų dėl atstumo nuo kitų inžinerinių tinklų).
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vytrita“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje nurodytus darbus, iš kurių kildinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, atliko UAB „STN LT“. Trečiasis asmuo UAB „Vytrita“ atliekant darbus, iš kurių kildinamas reikalavimas, betarpiškai nedalyvavo, šių darbų neatliko. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės atidengimo darbai buvo atliekami be atsakovės atstovo ir trečiojo asmens dalyvavimo.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „STN LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Subrangovė 2019 m. atlikdama darbus pagal Dujotiekio įrengimo projektą skirstomojo mažo slėgio dujotiekio Baltikalnio g., Bangų g. Klaipėdoje rėmėsi patvirtinta ir topografinėje nuotraukoje pateikta informacija, kurioje nebuvo nurodytas joks ieškovės minėtas buitinių nuotekų vamzdis. Be to, Dujotiekio įrengimo projektas ir visos topografinės nuotraukos buvo suderintos ir pasirašytos atsakingų asmenų, šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti dokumentai, kuriuose matosi visi rašytiniai suderinimai, pritarimai topografiniuose planuose ir pan. Kadangi nuotraukoje nėra pažymėtas pažeistas nuotekų vamzdis, Subrangovė negalėjo jo numatyti, kaip ir negalėjo jo atsikasti ir (ar) šulinyje pažiūrėti ir (ar) nustatyti jo gylio. Dujotiekis buvo įrengtas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, Dujotiekio įrengimo projektas ir žemės kasimo darbai buvo suderinti su visomis suinteresuotomis šalimis (įskaitant ir ieškovę) bei tinkamai įgyvendinti. Darbus Subrangovė atliko laikantis visų nustatytų teisės aktų reikalavimų, suderintų dokumentų, sutartinių nuostatų ir siekdama geriausio rezultato. Mano, kad ieškovė savavališkai priėmė sprendimus atidengti buitinių nuotekų vamzdį, žinodama, kad prieš žemės kasimo darbų pradžią būtina gauti leidimą statiniui statyti, suderinti žemės darbų atlikimo aprašą ir iškviesti atsakovės atstovą į faktinę žemės kasimo darbų atlikimo vietą, net ir tuo atveju, kai kasant gruntą, aptinkami bet kokie techniniuose dokumentuose nenurodyti vamzdynai. Nėra aišku kodėl tokie atidengimo darbai ir (ar) pranešimas apie faktinę situaciją atidengus vamzdžius buvo daromi be atsakovės informavimo, pasirenkant tik ieškovei priimtiniausius būdus, rangovus bei kodėl ši problema tapo aktuali tik po 2 m. Vertinant technologinius procesus ir ieškovės nurodytą aplinkybę dėl netinkamai funkcionuojančios buitinių nuotekų sistemos akivaizdu, kad šis procesas turėjo prasidėti iš karto, po darbų pridavimo, o ne praėjus 2 m. Vertindama ieškovės konstatavimą dėl galimai atsakovės neteisėtų veiksmų Subrangovė mano, kad ne atsakovės veiksmai yra neteisėti, bet pačios ieškovės elgesys, abejingumas ir neteisėti veiksmai esamoje situacijoje sudaro atsakomybės klausimą. Atsakovės neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo faktas neegzistuoja, todėl nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.266, 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių patirtų nuostolių sumą, dydį, taip pat ir aplinkybę, kad jie buvo faktiškai patirti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinys atmestas; iš ieškovės UAB „Mano būstas Baltija“ trečiojo asmens UAB „Vytrita“ naudai priteista 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės UAB „Mano būstas Baltija“ trečiojo asmens UAB „STN LT“ naudai priteista 726 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovės UAB „Mano būstas Baltija“ priteista 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2022 m. birželio 2 d. UAB „Mano būstas Baltija“ statinio apžiūros akte Nr. DA478903 nurodyta: 1) problema – rangovai rado nulaužtą nuotekų vamzdį ties ESO dujotiekio vamzdžiu; 2) pastebėti defektai, deformacijos, gedimai – Namo gyventojai 2021 m. pabaigoje pradėjo skųstis, kad neveikia nuotekos. Atlikus nuotekų vamzdžio atidengimo darbus nustatyta, kad lauko teritorijoje nuotekų vamzdis, išeinantis iš Namo prakirstas kito vamzdžio. 2021 m rudenį buvo vykdomi dujotiekio vamzdžio klojimai šalia Namo. Atidengus defekto vietą nustatyta, kad nuotekų vamzdį yra sulaužęs slėgiminis dujų vamzdis, kuris manomai, buvo vedamas betranšėjiniu būdu. Aktas pasirašytas Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyr. specialistės, techninio inžinieriaus, direktoriaus, tačiau nei atsakovės atstovo, nei trečiųjų asmenų parašų nėra.
12. Byloje taip pat nustatyta, kad visi žemės kasimo darbai, kurie buvo būtini atlikti įrengiant Dujotiekį, buvo vykdomi gavus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus išduotą 2018 m. lapkričio 29 d. Leidimą kasinėjimo darbams atlikti Nr. MT2-455/18. Tam, kad būtų gautas minėtas leidimas kasinėjimo darbams atlikti, buvo atliktas derinimas su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant ir ieškovę.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovei priklausančio Dujotiekio darbai buvo atliekami pagal patvirtintą ir suderintą dokumentaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Dujotiekio įrengimo projekte, nei topografinėje nuotraukoje nėra jokių nuorodų ar duomenų apie ieškovės minimą buitinių nuotekų vamzdį. Antra, Subrangovė Dujotiekio įrengimo darbus pradėjo 2018 m. lapkričio 30 d., baigė – 2018 m. gruodžio 14 d. Trečia, iš VĮ Registrų centro administruojamo REGIA portalo (regia.lt) duomenų nustatyta, kad joks buitinių (fekalinių) ir (ar) lietaus nuotekų tinklas Dujotiekio įrengimo vietovėje ties Namu nesikerta su jokiais atsakovei priklausančiais dujotiekiais, o juolab su Dujotiekiu, kuris 2018 m. buvo įrengtas pagal Dujotiekio įrengimo projektą. Iškarpoje iš REGIA portalo (regia.lt) aiškiai matoma Namo buvimo vieta (pastatas žymimas Nr. 6), taip pat ir atsakovei priklausantys dujų tinklai (žymima žydros spalvos linijomis) bei esami įregistruoti lietaus ir fekalinių nuotekų tinklai (žymima tamsiai rudos spalvos linijomis).
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto Akto ir jame esančių fotofiksacijų neturėjo galimybės nustatyti, kad jose yra matomi būtent atsakovei priklausantys vamzdžiai ir (ar) kitokio pobūdžio komunikacijos, juolab, jog tai yra būtent Dujotiekis ir (ar) jo dalis. Akte pateikiamos dvi neinformatyvios (neaiškios) fotofiksacijos, kuriose matomi keli vamzdžiai ir (ar) kitokio pobūdžio komunikacijos, tačiau iš šių fotofiksacijų nėra galimybės nustatyti, nei kada konkrečiai jos atliktos, nei kur konkrečiai jos atliktos, nei kas konkrečiai jose užfiksuota. Iš šio vizualaus pateikimo apskritai nėra galimybės nustatyti, kam yra skirti minėti vamzdžiai ir (ar) kitokio pobūdžio inžinerinės komunikacijos bei kam konkrečiai jie/ jos priklauso. Todėl iš Akto (jame nurodomos informacijos) negalima spręsti apie bylai reikšmingų faktų (ne)buvimą.
15. Pirmosios instancijos teismo nuomone byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad Namo gyventojai 2021 m. pabaigoje pradėjo skųstis netinkamu nuotakyno veikimu. Iš ieškovės Akto turinio matyti, jog neva ieškovės rangovai rado nulaužtą (perkirstą) nuotekų vamzdį ties ESO dujotiekio vamzdžiu. Teismas laikė pagrįstais kitų proceso dalyvių teiginius, kad jei Namo gyventojai nuo 2021 m. pabaigos negalėjo naudotis vandentiekiu ir buitinių nuotekų sistema, kodėl ieškovė ėmėsi šalinti defektą tik praėjus pusmečiui (2022 m. birželio 2 d. Aktas). Teismo vertinimu, buvus prakirstam nuotekų šalinimo vamzdžiui, Namo gyventojai apskritai negalėtų visą pusmetį naudotis nei vandeniu, nei nuotekomis, kas visiškai nesuderinama su sanitariniais reikalavimais ir (ar) bendraisiais gyvenimiškais poreikiais.
16. Byloje nėra ginčo, kad nei ieškovės nurodomo nuotekų vamzdžio pažeidimo dieną, nei šio pažeidimo nustatymo (defektavimo) dieną, nei defektų šalinimo dieną ieškovė jokia forma neinformavo atsakovės apie tai, jog atsakovei priklausantis gamtinių dujų vamzdis apgadino (perkirto) Namui priklausantį buitinių nuotekų vamzdį. Taip pat ieškovė jokia forma nesikreipė į atsakovę, kad jos atstovas dalyvautų nustatant ieškovės nurodomo buitinių nuotekų vamzdžio pažeidimo faktines aplinkybes, nors tokią pareigą turėjo – iš ESO tinklapyje viešai prieinamos informacijos matyti, kad prieš žemės kasimo darbų pradžią būtina gauti leidimą statiniui statyti, suderinti žemės darbų atlikimo aprašą ir iškviesti ESO atstovą, taip pat ESO atstovą iškviesti būtina ir tuomet, jei, kasant gruntą, aptinkami brėžiniuose nenurodyti vamzdynai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliantė (ieškovė) „Mano būstas Baltija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:
17.1. Teismas netinkamai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą. Teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus – šalių dispozityvumo, ieškovo pareigos įrodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir neįvertino visų bylai aktualių aplinkybių, savo sprendimą pagrįsdamas prielaidomis.
17.2. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad būtent dėl Atsakovės veiksmų buvo perkirstas nuotekų vamzdis. Iš nuotraukų bei atliktų darbų aktų akivaizdu, kad būtent Atsakovei priklausantis dujų vamzdis yra perkirtęs ieškovo nurodytą nuotekų vamzdį. Jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų, kad Atsakovė šio vamzdžio neperkirto, Atsakovė nepateikė.
17.3. Nors Ieškovė ir pateikė Teismui dokumentus, patvirtinančius Atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimą, tačiau teismas šių įrodymų netyrė, neįvertino jų reikšmės ir turinio bei dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo.
17.4. Atsižvelgus į ginčo objekto – dujų vamzdžio specifiką, šiuo objektu gali disponuoti ribotas subjektų ratas. Atsakovė, vertindama, kad ji nėra atsakinga už šio vamzdyno įrengimo darbus, turėjo nurodyti asmenis, kurie galimai galėtų būti atsakingi dėl prakirsto nuotekų vamzdyno Ieškovės administruojamos nuosavybės ribose. Šiuo atveju to padaryta nebuvo ir teismas dėl to sprendime visiškai nepasisakė. Taigi, skundžiamas sprendimas tiriant Atsakovės neteisėtus veiksmus yra nemotyvuotas, jame nėra pašalintos abejonės, jog dėl Ieškovės nurodytų pasekmių yra kalta ne Atsakovė, bet koks nors kitas asmuo ir dėl to darytina išvada, kad teismas priėmė sprendimą išsamiai neištyręs Atsakovės neteisėtų veiksmų.
17.5. Ieškovė pateikė teismui visus dokumentus, susijusius su žalos dydžiu, kurie nuosekliai pagrindžia Ieškovės patirtų nuostolių buvimą. Visgi, teismas jų išsamiai netyrė, dėl šių dokumentų turinio sprendime iš esmės net nepasisakė ir dėl netinkamai įvertino ieškovo nurodytos žalos dydį, patirtą dėl atsakovės veiksmų.
17.6. Atsakovė privalėjo atlikti dujotekio įrengimo darbus taip, kad nebūtų pažeidžiami trečiųjų asmenų teisės ir interesai – įskaitant ir nuotekų vamzdžio apsaugą. Atsakovė šio reikalavimo nevykdė, dėl to Ieškovė patyrė žalą, kurią atlyginti turi atsakovė. Tai pagrindžia egzistuojant Atsakovės kaltę.
Atsiliepimas
18. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, kadangi Ieškovė neįrodė Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
18.2. Ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė ir jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kada tiksliai, jos teigimu, buvo nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Bangų g. 6, Klaipėdoje, bendrasavininkių turto (buitinių nuotekų vamzdžio), kurio administravimą užtikrina Ieškovė, apgadinimo faktas. Atsakovei priklausančio skirstomojo mažo slėgio dujotiekio Baltikalnio g., Bangų g. (iki pastato sienos Bangų g. 6) (toliau – Dujotiekis) įrengimo darbai pradėti 2018-11-30 ir atitinkamai baigti – 2018-12-14. Atsakovė nuo 2018-12-14 iki šios dienos, įskaitant ir Ieškovo 2022-10-20 pretenzijoje nurodomu laikotarpiu – 2021 m. rudenį – jokių dujotiekio vamzdžio betranšėjos technologijos būdu klojimo darbų šalia Namo nevykdė.
Šalies argumentai
18.3. Ieškovė prašė priteisti iš Atsakovo 7 029,09 Eur, kadangi, kaip teigiama ieškinyje, Ieškovė atliko buitinių nuotekų vamzdyno remontą, kurių vertė yra 7 029,09 Eur. Pažymėtina, jog detaliau dėl nuostolių dydžio pagrįstumo ar susidarymo aplinkybių ieškovė nepasisakė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ji faktiškai patyrė 2022-06-27 Atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-K-V21-1490083-2, pasirašytame tarp Ieškovės ir UAB Mano būsto priežiūra, nurodomas išlaidas, taip pat į bylą nepateikė jokių duomenų, jog faktiškai patirtos būtent tokio dydžio išlaidos.
18.4. Ieškovė neįrodė jokių Atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodė nuostolių padarymo fakto bei dydžio ir to, kad jie buvo faktiškai patirti, akivaizdu, jog nėra jokios objektyvios galimybės nustatyti priežastinį ryšį tarp neva buvusių Atsakovės neteisėtų veiksmų ir Ieškovės nurodomų nuostolių. Kaip minėta, Dujotiekio įrengimo darbai pradėti 2018-11-30, baigti – 2018-12-14. Tuo tarpu ieškinyje nurodoma, kad Namo buitinių nuotekų sistemos sutrikimai buvo pastebėti 2021 m. pabaigoje, defektai nustatyti 2022-06-02, o darbai jiems pašalinti atlikti 2022-06-27. Akivaizdu, kad Atsakovei priklausančio Dujotiekio įrengimą ir Namo nuotekų ir/ar vandentiekio sistemos/-ų gedimą skiria trejų su puse metų laikotarpis, nėra nurodytas (ar juolab nustatytas) joks jų tarpusavio sąsajumas laiko bei konkrečios vietos aspektu, todėl nėra jokio pagrindo išvadai apie priežastinio ryšio egzistavimą.
19. Tretieji asmenys – UAB „Vytrita“ ir „STN LT“ pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Ieškovė sprendimą ginčija vadovaudamasi tuo, kad jos manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
22. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-148-248/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Šiuo atveju ieškovė prašomą priteisti žalą kildina iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir pačios žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).
24. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 40 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 41 punktas). Conditio sine qua non testas lemia būtinumą nustatyti, ar neteisėti veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo priežastis (būtina priežastis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, 33 punktas). Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Apeliantė rėmėsi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi. Apeliantė įrodinėjo, jog patirta žala kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl skirstomojo mažo slėgio dujotiekio Baltikalnio g., Bangų g., iki pastato sienos Bangų g. 6 įrengimo darbų, dėl kurių buvo perskirtas nuotekų vamzdis. Apeliantė (ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Taigi pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (vamzdžio pažeidimo faktą) teko apeliantei (ieškovei). Ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti, kad atsakovė – ESO Dujotiekį įrengė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, Dujotiekio įrengimo projektas bei žemės kasimo darbai buvo netinkamai suderinti arba netinkamai įgyvendinti.
27. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui priklausantis dujotiekis, kuriuo yra tiekiamos gamtinės dujos į Namą, buvo įrengtas vadovaujantis Subrangovo 2018-11-27 parengtu Skirstomojo mažo slėgio dujotiekio Baltikalnio g., Bangų g. (iki pastato sienos Bangų g. 6), Klaipėdoje įrengimo projektu Nr. K18/426-ĮP (toliau – Dujotiekio įrengimo projektas) (atsiliepimo priedas Nr. 3 (1 t., b. l. 57)). Tai patvirtina ir prie atsakovės atsiliepimo į ieškinį pridedama Dujotiekio įrengimo projekto techninė vykdymo dokumentacija (Priedas Nr. 6). Dujotiekio įrengimo darbai pradėti 2018-11-30, baigti 2018-12-14 (atsiliepimo priedas Nr. 6, 9 psl.).
28. Dujotiekio įrengimo projektas teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderintas su Namą administruojančia įmone UAB „Danės būstas“ (teisių ir pareigų perėmėja – Ieškovė), naujai tiesiamo Dujotiekio kertamų ir/ar greta esamų tinklų savininkais: AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Gatvių apšvietimas“, AB „Telia Lietuva“, Klaipėdos miesto savivaldybės architektūros ir miesto planavimo skyriumi, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Atsakovo už elektros skirstomąjį tinklą atsakingu padaliniu ir Namo bendrasavininkiais. Rašytiniai suderinimai ir pritarimai pateikti Dujotiekio įrengimo projekte ir šio projekto topografiniuose planuose (žr. atsiliepimo priedą Nr. 3, 36-42, 45-47 psl.) Pažymėtina, jog UAB „Danės būstas“ (teisių ir pareigų perėmėja – Ieškovė) raštu išreiškė sutikimą Dujotiekio įrengimo projektui, be kita ko, tai patvirtindamas parašu topografiniame plane, kuriame užfiksuotas UAB „Danės būstas“ atstovės parašas (žr. atsiliepimo Priedą Nr. 3, 47 psl.). Dujotiekio įrengimo projektas buvo parengtas vadovaujantis galiojančiu topografiniu planu, jį suderinus su AB „Klaipėdos vanduo“ ir Namo administratoriumi (Ieškove).
29. Iš VĮ Registrų centro administruojamo REGIA portalo (regia.lt) duomenų matyti, kad joks buitinių (fekalinių) ir (ar) lietaus nuotekų tinklas Dujotiekio įrengimo vietovėje ties Namu nesikerta su jokiais atsakovei priklausančiais dujotiekiais, o juolab su Dujotiekiu, kuris 2018 m. buvo įrengtas pagal Dujotiekio įrengimo projektą. Iškarpoje iš REGIA portalo (regia.lt) matoma Namo buvimo vieta (pastatas žymimas Nr. 6), atsakovei priklausantys dujų tinklai (žymima žydros spalvos linijomis) bei esami įregistruoti lietaus ir fekalinių nuotekų tinklai (žymima tamsiai rudos spalvos linijomis).
30. Visi žemės kasimo darbai, kurie buvo būtini atlikti įrengiant Dujotiekį, buvo vykdomi gavus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus išduotą 2018 m. lapkričio 29 d. Leidimą kasinėjimo darbams atlikti Nr. MT2-455/18. Tam, kad būtų gautas minėtas leidimas kasinėjimo darbams atlikti, kaip jau minėta, buvo atliktas derinimas su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant ir ieškovę.
31. Nagrinėjamu atveju byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 str. 2 d.) patvirtina, kad derinant projektą su AB „Klaipėdos vanduo“ ir Namo administratore (ieškove) (kurioms potencialiai galėtų priklausyti ir (ar) būti administruojamas ieškinyje minimas buitinių nuotekų vamzdis) subrangovė nebuvo informuota apie jokius kitus egzistuojančius, tačiau topografiniame plane nepažymėtus inžinerinius tinklus.
32. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė (ieškovė) nenurodė ir jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kada tiksliai, jos teigimu, buvo nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Bangų g. 6, Klaipėdoje, bendrasavininkių turto (buitinių nuotekų vamzdžio), kurio administravimą užtikrina ieškovė, apgadinimo faktas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovei priklausančio skirstomojo mažo slėgio dujotiekio Baltikalnio g., Bangų g. (iki pastato sienos Bangų g. 6) įrengimo darbai pradėti 2018-11-30, o baigti – 2018-12-14. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė nuo 2018-12-14 iki ieškinio pareiškimo dienos, įskaitant ir ieškovės 2022-10-20 pretenzijoje nurodomu laikotarpiu – 2021 m. rudenį – jokių dujotiekio vamzdžio betranšėjos technologijos būdu klojimo darbų šalia Namo nevykdė.
33. Kolegijos nuomone apeliantės (ieškovės) pateiktos nuotraukos ir patikrinimo aktas negali būti laikomi tinkamais įrodymais, nes ieškovė atkasimo darbus atliko pažeisdama procedūras, todėl jos išvados kelia abejonių. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės nurodomo nuotekų vamzdžio pažeidimo dieną ir šio pažeidimo nustatymo (defektavimo) dieną, defektų šalinimo dieną, ieškovė neinformavo atsakovės apie tai, jog atsakovei priklausantis gamtinių dujų vamzdis apgadino (perkirto) ieškovės administruojamam Namui priklausantį buitinių nuotekų vamzdį. Taip pat ieškovė jokia forma nesikreipė į atsakovę, kad jos atstovas dalyvautų nustatant ieškovės nurodomo buitinių nuotekų vamzdžio pažeidimo faktines aplinkybes, nors tokią pareigą turėjo, nes iš ESO tinklapyje viešai prieinamos informacijos matyti, kad prieš žemės kasimo darbų pradžią būtina gauti leidimą statiniui statyti, suderinti žemės darbų atlikimo aprašą ir iškviesti ESO atstovą, taip pat ESO atstovą iškviesti būtina ir tuomet, jei, kasant gruntą, aptinkami brėžiniuose nenurodyti vamzdynai. Pažymėtina, kad tokią tvarką reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.02: 2005 „Žemės darbai“ patvirtinimo“ 35 p., įvykus požeminių tinklų avarijai, žemės darbai jų padariniams šalinti gali būti atliekami be statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškų pritarimų [6.13, 6.14], tačiau apie tai pranešus žemės darbų vykdymo vietoje esančių inžinerinių tinklų, kelių (gatvių) savininkams (naudotojams). Jei darbai vykdomi keliuose (gatvėse), būtina informuoti ir teritorinę policijos įstaigą. Apie avariją, įvykusią kultūros paveldo objektų teritorijose arba jų apsaugos zonose, informuojamas ir Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys.
34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip jau minėta, prieš tiesiant Dujotiekį, dėl jo vyko derinimas su atitinkamais asmenimis, įskaitant ieškovę, tačiau ieškovė nenurodė, kad toje konkrečioje vietoje yra nuotekų vamzdis. T. y. ieškovė pati elgėsi neatsakingai, nes derinimo metu nenurodė nuotekų vamzdžio lokalizacijos. Taigi, atsakovė tiesė dujotiekio vamzdį pagal suderintą projektinę dokumentaciją, t. y. nepažeisdama galiojančių teisės aktų.
35. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, kokie neteisėti atsakovės veiksmai (veikimas, neveikimas), nulėmė atsakovės civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliantė iš esmės nepagrindė, kokias teisės normas atsakovė pažeidė, pagal išduotus dujotiekio tiesimo leidimus ar projektinę dokumentaciją.
36. Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, taigi nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos. Nors ieškovė įrodinėjo kad nuotekų vamzdis tapo pažeistas dėl išorinio pašalinio poveikio, t. y. dėl atsakovės veiksmų atliekant Dujotiekio tiesimo darbus, tačiau tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, išskyrus nuotraukas, ieškovė į bylą nepateikė.
37. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, taip pat nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.266, 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakingai elgtis yra ieškovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė netinkamai/ aplaidžiai, ieškovė apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė iš esmės visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė ieškinį, kaip neįrodytą.
Dėl bylos baigties
39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šio klausimo nesvarsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.