Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-227-417/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-06
Bylos Nr.
eAN2-227-417/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00398-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-227-417/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00398-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas 2025 m. balandžio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad A. A. 2025 m. balandžio 28 d., 7.58 val., privažiuojamajame kelyje, krašto kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. „Šalutinis kelias iš kairės“, kirto siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Tokiu būdu A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 7 p., 140.1 p. reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6007-2025 A. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė.

3. Skundžiama 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. A. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6007-2025 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6007-2025, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), paliekant paskirtą baudą. Skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.

4.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinės aplinkybės, kurios akivaizdžiai rodo, kad administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju neatitinka proporcingumo reikalavimų. A. A. per 19 metų vairavimo stažą nebuvo baustas už analogišką nusižengimą, nėra sukėlęs eismo įvykio, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti. Nagrinėjamas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas ne dėl tyčinio taisyklių ignoravimo, bet dėl nepakankamo dėmesio kelio ženklui. A. A. pripažino kaltę, gailisi, baudą sumokėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti mažesnį veikos pavojingumą, palyginus su įprastais ANK 420 straipsnyje numatytais pažeidimais.

4.2. Teismas formaliai akcentavo ankstesnes nuobaudas, nors jos nesusijusios su ginčo veikos pobūdžiu ir dauguma jų yra senos arba neturi reikšmingos įtakos. Priešingai, bylos medžiagoje yra įrodymų apie teigiamą A. A. charakteristiką: jis yra dirbantis, atsakingai rūpinasi vaiku, aktyviai prisideda prie šeimos priežiūros. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino fragmentiškai, todėl buvo pažeistas visapusiško bylos aplinkybių tyrimo principas. Teisės vairuoti atėmimas A. A. reiškia ne tik asmeninių poreikių, bet ir sūnaus priežiūros bei profesinės veiklos užtikrinimo praradimą. Jis dirba individualiai, turi pervežti darbo įrankius bei krovinius, todėl teisės vairuoti netekimas jam faktiškai užkirstų kelią vykdyti darbinę veiklą, tai reikštų pragyvenimo šaltinio praradimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sankcijų diferencijavimas pagal individualias asmens aplinkybes yra būtinas ir tik ypatingais atvejais leidžiama nukrypti nuo sankcijos taikymo, kai tai užtikrina teisingumo principą.

4.3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad valstybė, taikydama administracines sankcijas, privalo užtikrinti jų proporcingumą, neperžengti ribos, kai poveikio priemonės padariniai tampa pertekliniai šeimos gyvenimo ir asmens teisės į darbą požiūriu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, apsiribodamas bendru teiginiu, jog teisės vairuoti reikalingumas savaime nėra išskirtinė aplinkybė. Tokia pozicija paneigia proporcingumo principo esmę.

4.4. Skundžiamos nutarties motyvai yra prieštaringi. Teismas pripažino, kad A. A. gailisi, baudą sumokėjo, turi ilgą vairavimo stažą ir nėra baustas už analogišką nusižengimą, tačiau tuo pačiu konstatavo, jog nėra išskirtinių aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tokia argumentacija rodo nenuoseklų teismo vertinimą ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią išskirtinių aplinkybių visuma vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į veiką, tiek į asmens situaciją.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atliekantis viršininko funkcijas Vaidas Kurmis su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija, tačiau keliamas klausimas dėl už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams) individualizavimo. Siekiama, kad pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas A. A. ši administracinio poveikio priemonė apskritai nebūtų skiriama. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

9. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

10. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-266-919/2019, 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, 2AT-22-648/2024).

12. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą A. A., o neskyrus jam administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams) nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, todėl apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą šiuo klausimu. Aukštesnysis teismas nenustatė, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai būtų prieštaringi, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13. A. A. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 28 d. vairuodamas transporto priemonę „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. „Šalutinis kelias iš kairės“, kirto siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, taip pažeisdamas KET 7 p., 140.1 p. reikalavimus.

14. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

15. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu A. A. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, paskyrė jam minimalią 170 Eur dydžio baudą ir minimaliam 3 mėnesių terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Aptariamu atveju nėra ginčo dėl A. A. paskirtos baudos dydžio. Nors apeliantas kartoja, kad administracinio poveikio priemonės jam paskyrimas neatitinka proporcingumo principo, tačiau apygardos teismo vertinimu Institucijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu A. A. paskirta ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui aptariamu atveju buvo individualizuota tinkamai, nėra per griežta ir tinkamai užtikrina administracinio poveikio priemonės paskirtį.

16. Šiuo atveju byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma neleidžia padaryti išvados apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą.

17. Apelianto argumentai, kad jo padarytas pažeidimas buvo mažiau pavojingas nei paprastai būna ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai (nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas ne dėl tyčinio KET ignoravimo, bet dėl nepakankamo dėmesio kelio ženklui, jis nebuvo baustas už analogišką nusižengimą, nėra sukėlęs eismo įvykio, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti, pripažino kaltę, gailisi), jau buvo motyvuotai įvertinti pirmosios instancijos teismo. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog visa tai nemažina A. A. padaryto nusižengimo pavojingumo.

18. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji, konstatuoti tokio nusižengimo padarymui nėra būtini kokie nors neigiami padariniai, žala, nes jis savaime yra pavojingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgdamas į galimas pavojingo vairavimo pasekmes ir už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymų leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, apeliantui, turinčiam ilgą vairavimo stažą, yra puikiai žinoma, kad eismo dalyvių yra elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas) ir eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis (KET 5 punktas). Pažymėtina, jog jeigu dėl A. A. veiksmų būtų kilęs eismo įvykis, ir (ar) tokiais veiksmais (pavojingu vairavimu) jis būtų padaręs žalos kitų asmenų sveikatai, turtui ir pan., dėl to jam būtų kilusi griežtesnė, kitokio pobūdžio teisinė atsakomybė. Nors apeliantas akcentuoja, kad sumokėjo jam paskirtą 170 Eur baudą, tačiau baudų sumokėjimas yra įprasta yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga.

19. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas vertindamas A. A. asmenybę formaliai akcentavo jo ankstesnes neaktualias administracines nuobaudas, tačiau iš byloje esančio 2025 m. birželio 19 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus matyti, jog jam inkriminuoto 2025 m. balandžio 28 d. nusižengimo padarymo metu A. A. turėjo ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nors ir nešiurkščius, tačiau su transporto priemonių vairavimu ir eksploatavimu susijusius nusižengimus, o anksčiau jis taip pat buvo pakankamai daug kartų baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad KET pažeidimų darymas vis dėlto nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime, jis yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, jo negalima charakterizuoti kaip pavyzdingo vairuotojo. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaruojamos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės (dirba, atsakingai rūpinasi vaiku, aktyviai prisideda prie šeimos priežiūros) niekaip neatsveria jo daromų administracinių nusižengimų keliamo pavojaus ir nesuteikia pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisė vairuoti transporto priemones A. A. yra būtina ne tik asmeninių poreikių tenkinimui ir sūnaus priežiūrai, bet ir profesinei veiklai – jis dirba individualiai, turi pervežti darbo įrankius bei krovinius, todėl tokios teisės netekimas jam faktiškai užkirstų kelią vykdyti darbinę veiklą, tai reikštų pragyvenimo šaltinio praradimą. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, į šias apelianto nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, be to, šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su darbo funkcijų atlikimu, rūpinimusi savimi ir kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir A. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad būdamas socialiai atsakingas už savo šeimą, kurios gyvenimiški nepatogumai, atsirasiantys dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams akcentuojami skunde, A. A. privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, tačiau to nepadarė ir pavojingai vairuodamas labai rizikavo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

21. Darytina išvada, jog A. A. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. A. būtų galima neskirti administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalios trukmės 3 mėnesių ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas A. A. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos A. A. už jo padarytą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, todėl yra proporcinga ir teisinga.

23. Dėl išvardytų motyvų skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius