- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-729-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06269-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- M. P., J. P., I. P.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Klaipėdos butai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių M. P., J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8645-980/2016 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms J. P., I. P. ir M. P. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakove J. P. 2009-12-16 pasirašytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; iškeldinti atsakovę J. P. su jos šeimos nariais – pilnamete dukra M. P. ir nepilnamete dukra I. P. iš minėtos patalpos su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti iš solidariųjų atsakovių J. P. ir M. P. 3 632,91 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2016-04-01.Nuomininkė nevykdo gyvenamosios patalpos nuomos sutartinių įsipareigojimų, nes nuo 2009 m. nemoka nuomos mokesčio. Taip pat nemoka už gyvenamajai patalpai suteiktas komunalines paslaugas, turi įsiskolinimų AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, DNSB „Smiltis“. Atsakovė ne kartą buvo įspėta apie galimas pasekmes, tačiau į perspėjimus nereagavo, atsakovei buvo ne kartą siūlyta sudaryti socialinio būsto, kuris būtų mažesnis ir kurio išlaikymo kaštai būtų mažesni, nuomos sutartį, tačiau atsakovė kategoriškai atsisako keltis į kitą būstą. Atsakovė nesistengė mokėti net dalies nuomos mokesčio ar kitų būsto išlaikymo mokesčių, piktavališkai vengia atsiskaityti, net ir sudarius su ja sutartį dėl nuomos mokesčio mokėjimo dalimis, savo įsipareigojimų nevykdė. Ieškovės atstovės nuomone, įvertinus atsakovės gaunamas pajamas ir būsto išlaikymo kaštus, matyti, kad atsakovė finansiškai nėra pajėgi išlaikyti nuomojamą būstą (duomenys neskelbtini). Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė mokesčių nemoka nuo pat nuomos sutarties sudarymo ir nė karto per šį laikotarpį nebandė bent iš dalies padengti savo turimų įsiskolinimų, mano, kad tikimybės, jog atsakovė padengs turimą įsiskolinimą ar pradės mokėti einamuosius mokesčius, nėra. Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka. Nurodė, kad yra netekusi 50 procentų darbingumo, augina nepilnametę dukrą I. P., o jos finansinė padėtis yra sunki, nes gaunamo darbo užmokesčio pakanka tik būtiniausių poreikių tenkinimui ir nepilnametės dukters išlaikymui, todėl pinigų mokėti už būsto nuomą nebelieka. Nuomojamų patalpų negadina, jas tinkamai prižiūri ir remontuoja, todėl priežasčių ją iškeldinti iš nuomojamo būsto nėra. Atsakovė pripažino, kad yra susidaręs įsiskolinimas tiek už buto nuomą, tiek ir už komunalines paslaugas, ir jo neginčija. Paaiškino, kad išsikelti nenori, nes tikėjosi šį butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise, laiko šį butą savo šeimos vieninteliu būstu, nes jį prižiūrėjo kaip savo, jame užaugo vaikai, nuolat atlikdavo bute einamuosius remonto darbus ir skyrė daug lėšų šiam butui įrengti. Prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl iškeldinimo, nes tikisi, kad finansinė padėtis pagerės ir ji galės mokėti nuomos mokestį. Trečiojo asmens VĮ „Klaipėdos butai“ atstovas nurodė, kad atsakovės nuo 2009 metų pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdo, su atsakove J. P. 2009-12-10 ir 2010-01-26 buvo sudaryti susitarimai, suteikiant atsakovei galimybę įsiskolinimą mokėti dalimis, tačiau per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė neatliko nė vieno mokėjimo, tai rodo, kad atsakovė piktavališkai vengia vykdyti savo prievolę. Mano, kad jau buvo išnaudotos visos įmanomos galimybės atsakovei bent iš dalies vykdyti nuomos sutartį.Išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog institucijai yra žinoma J. P. situacija dėl gyvenamojo būsto ir įsiskolinimų. Nuo 2015 m. dėl socialinių įgūdžių stokos J. P. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl atsakovės šeimos iškeldinimo arba galimybės suteikti mažesnio ploto būstą, kadangi J. P. šeima buvo konsultuota ir informuota apie pasekmes, mano, kad atsakovė neturi galimybės išlaikyti butą, už jį nemoka, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl kito būsto arba vaiko perkėlimo į vaikų globos instituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-12 sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė 2009-12-16 Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės J. P. sudarytą gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Iškeldino atsakovę J. P., I. P. ir M. P. su visais joms priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisė iš solidariųjų atsakovių J. P. ir M. P. 3 632,91 Eur nuomos mokesčio ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės naudai.Konstatavo, kad buvo išnaudotos visos galimybės su atsakove susitarti taikiai, siekiant išvengti priverstinio iškeldinimo, juolab kad įsiskolinimas susidarė jau nuo 2009 metų.Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius būtų bent iš dalies sumokėjusi, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, kodėl nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį.Atsakovė J. P. nuomos mokesčio nemoka nuo 2013 m. birželio mėn., turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Konstatavo, jog atsakovė pažeidė sutartį, nes daugiau nei tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio, todėl ieškovės reikalavimą nutraukti nuomos sutartį tenkino ir 2009-12-16 nuomos sutartį nutraukė. Teismas nustatė, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra sulaukusi pilnametystės ir skolos susidarymo metu 2013–2016 m. gyveno minėtame bute, todėl ieškovei iš atsakovių J. P. ir M. P. solidariai priteisė 3632,91 Eur įsiskolinimą už buto nuomą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.Nurodo, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo mainų sutarties pagrindu. Nurodo, kad pagal 1998-10-29 sutartį atsakovė jai priklausantį butą Šilutės mieste, (duomenys neskelbtini), iškeitė į D. K. priklausančią teisę naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nei 1998-10-29 sutartyje, nei Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojos 1998-10-15 sprendime Nr. 521 nėra nurodyta, kad J. P. bei jos dukros turės mokėti nuomos mokestį. Mano, kad jai neterminuotai ir nemokamai leidžiama naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).Buto, kurį atidavė D. K., vertė – 32 000 Lt (9 267,84 Eur), todėl nurodo, kad dėl Klaipėdos miesto savivaldybės suklaidinimo prarado 32 000 Lt (9 267,84 Eur) vertės turtą.Paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo renovuotas, net tris kartus darytas remontas, nes buto sienos nuolat pelija. Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė kompensuoti jos patirtas išlaidas buto renovacijai bei remontui.Nurodo, kad iškeldinus atsakovę bus šiurkščiai pažeisti nepilnametės dukters interesai.
Apeliaciniu skundu atsakovė M. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimo dalį, kuria iš M. P. priteista 3 632,91 Eur nuomos mokesčio, ir šią ieškinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2012-11-23 gyvena Jungtinėje Karalystėje, be to, nebuvo sudariusi buto nuomos sutarties. Nei CK, nei sutartis neįtvirtina nuomininko šeimos narių pareigos mokėti už nuomininką nuomos mokestį. Nurodo, kad kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Aplinkybė, kad nuo 2012-11-23 atsakovė M. P. yra išvykusi, buvo žinoma ieškovei, nes savo išvykimą ji deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka.Nurodo, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes ji negavo teismo procesinių dokumentų ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo. Paaiškino, kad ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl iškeldinimo klausimas jai nėra aktualus.
Atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės piktybiškai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl mano, kad skola už nuomą pagrįstai solidariai priteista iš atsakovių J. P. ir M. P. Atsakovei J. P. pasiūlius pasikeisti būsto nuomos sąlygas, t. y. pakeisti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį į socialinio būsto nuomos sutartį, siekiant sumažinti jai tenkančią mokėjimų už komunalines paslaugas ir būsto nuomą naštą, atsakovė nesutiko su šiuo siūlymu. Pakeitus sutartį atsakovių finansinė našta būtų sumažėjusi, nes būtų taikomas mažesnis nuomos mokestis ir atsirastų galimybė pakeisti 71,68 kv. m gyvenamąjį būstą į mažesnį. Nurodo, kad atsakovės nėra pateikusios jokių įrodymų apie finansinių įsipareigojimų dalinį vykdymą. Nuomos mokestis priteistinas iš solidariųjų atsakovių J. P. ir M. P., kuri yra sulaukusi pilnametystės ir skolos susidarymo laikotarpiu gyveno minėtame bute.
Atsiliepimu į atsakovės J. P. apeliacinį skundą atsakovė M. P. prašo atsakovės J. P. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su priimtu teismo sprendimu.
Atsiliepimu į atsakovės M. P. apeliacinį skundą atsakovė J. P. prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimą ir Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atmesti.Nurodo, kad M. P. niekada su Klaipėdos miesto savivaldybe nebuvo sudariusi buto nuomos sutarties. Be to, nuo 2012-11-23 M. P. gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atsakovės J. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovės M. P. apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998-10-15 sprendimu Nr. 528, išnuomojo atsakovei ir jos šeimos nariams neterminuotai naudotis gyvenamąją patalpą – 71,68 kv. m trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2009-12-16 savivaldybė sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su atsakove J. P. Nustatyta, kad nuomojamame bute atsakovė gyveno su dviem nepilnametėmis dukterimis M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu savivaldybės bute gyvena atsakovė ir jos nepilnametė dukra I. P. Iš VšĮ „Klaipėdos butai“ 2016-04-19 pažymos Nr. 496 matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2016-04-30 susidarė 3 632,91 Eur įsiskolinimas, nes atsakovė ir jos šeimos nariai nemokėjo buto nuomos mokesčio.
Dėl atsakovės J. P. apeliacinio skundo
CK 6.611 straipsnis nustato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2017-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701-2017). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997-03-12, 2002-11-25, 2003-12-03, 2004-03-05, 2004-12-13, 2007-06-07 nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004-03-05, 2009-09-02 nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).Apeliantė nurodo, kad nei 1998-10-29 sutartyje, nei Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojos 1998-10-15 sprendime Nr. 521 nėra nurodyta, kad J. P. bei jos dukros turės mokėti nuomos mokestį. Mano, kad jai neterminuotai ir nemokamai leidžiama naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytus teiginius paneigia 2009-12-16 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurioje įtvirtinta nuomos mokesčio mokėjimo tvarka ir kuri yra pasirašyta apeliantės J. P.2009-12-16 šalių sudarytos nuomos sutarties 4.3 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį, mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą bei mokestį už namo bendrųjų objektų nuolatinę priežiūrą, butui suteiktas komunalines paslaugas. Nuomos mokestis mokamas kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtosios dienos (sutarties 7 punktas), už komunalines ir kitas paslaugas mokama pagal pateiktas sąskaitas (sutarties 8 punktas). Sutarties 13 punktas numato, jog nuomininkas gali būti iškeldintas iš nuomojamos patalpos, jei nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka nuomos ir mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, skolos susidarymo priežastis – atsakovės savavališką atsisakymą vykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju vertintinas atsakovės pasyvumas – atsakovė vengė mokėti mokesčius už butą ar bent dalį nuomos mokesčio, todėl netinkamai vykdė prievolę pagal nuomos sutartį nuo 2013-06-01 iki 2016-04-30 ir už šį laikotarpį susidarė 3 632,91 Eur dydžio įsiskolinimas. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė J. P. pažeidė nuomos sutartį, nemokėjo mokesčių. Atsakovė J. P. turėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad turi galimybę ateityje tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau šios aplinkybės apeliantė neįrodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepateikė duomenų apie galimybę ateityje tinkamai vykdyti prievolę mokėti nuomos mokesčius.Apeliantė nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo renovuotas, net tris kartus darytas remontas, nes buto sienos nuolat pelija. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė kompensuoti jos patirtas išlaidas buvo renovacijai bei remontui. Tačiau kompensacijos priteisimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisako. Apeliantė taip pat nurodo, kad iškeldinus atsakovę bus šiurkščiai pažeisti nepilnametės dukters interesai. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, teikdamas išvadą šioje byloje, neprieštaravo dėl atsakovės šeimos iškeldinimo, nes J. P. šeima buvo konsultuota ir informuota apie pasekmes, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kito būsto arba vaiko perkėlimo į vaikų globos instituciją. Tėvų pareiga yra aprūpinti nepilnamečius savo vaikus gyvenamuoju būstu, užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams vystytis, juos išlaikyti (CK 3.155 straipsnis), todėl apeliantė negali šios pareigos vykdymo perkelti tretiesiems asmenims (valstybei). Be to, I. P. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ji yra pilnametė ir teismo sprendimu nepilnametis asmuo neiškraustomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, konstatuotas sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo pažeidimas, apeliantės savavališkas atsisakymas vykdyti prievolę mokėti buto mokesčius ir atsakovės finansinės galimybės tinkamai ateityje vykdyti sutartinius įsipareigojimus neįrodymas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti CK 6.611 straipsnyje įtvirtintą pasekmę – nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o tokios sankcijos taikymas laikytinas proporcinga priemone nustatytam pažeidimui ir byloje įvertintoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms.
Dėl atsakovės M. P. apeliacinio skundo
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš jos, kaip nuomininkės šeimos narės, solidariai priteisė 3 632,91 Eur nuomos mokesčio ieškovės naudai. Nurodo, kad nuo 2012-11-23 atsakovė M. P. yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę ir savo išvykimą ji deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka.Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).CK 6.589 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. 2009-12-16 tarp atsakovės J. P. ir ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurios 7 punktą nuomininkas privalo kas mėnesį mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį. Apeliantė (nuomininkės dukra) pateikė teismui įrodymus, kad nuo 2012-11-23 yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančios teisės normos skiria laikiną išvykimą (CK 6.591 straipsnis) bei išvykimą gyventi kitur (CK 6.609 straipsnio 3 dalis) ir priklausomai nuo išvykimo pobūdžio nustato skirtingas pasekmes: laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 straipsnio 1 dalis), o jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta (CK 6.591 straipsnio 5 dalis); kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą kasacinio teismo praktiką, aplinkybę, kad skolos atsiradimo metu, t. y. nuo 2013-06-01 iki 2016-04-30, atsakovė M. P. negyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrindas teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės M. P. priteista skola, panaikinti šią ieškinio dalį atmetant.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, kad paduodama apeliacinį skundą atsakovė M. P. yra sumokėjusi 109 Eur žyminio mokesčio. Paduodant apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą, todėl už apeliacinį skundą mokėtina suma sudaro 82 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Patenkinus atsakovės M. P. apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 82 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei M. P. iš valstybės biudžeto grąžintina 27 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš dalies priėmė neteisėtą teismo sprendimą, todėl teismo sprendimo dalis, kuria 3 632,91 Eur skola priteista solidariai iš atsakovių J. P. ir M. P., keistina, atmetant ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš M. P. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei solidariai priteista skola iš atsakovės M. P., ir šią ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovės M. P. atmesti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei M. P. iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės 82 Eur žyminio mokesčio.
Grąžinti atsakovei M. P. 27 Eur žyminio mokesčio permoką.
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai
Nutartis neskundžiama.