Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J., vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2020 m. liepos 7 d. 12.49 val. Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) vairavo ratinį traktorių J. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje 2,49 promilių).

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė, be jo kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Iš 2020-07-07 pareigūno Ž. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis, 2020-07-07, dirbdamas pagal nustatytą grafiką, apie 12,40 val. gavo pranešimą, kad nuo Kryžkalnio link Tauragės, (duomenys neskelbtini), traktorius su padargais važinėja po visą kelią vingiuodamas. Apie 12,49 val. Tauragės r., (duomenys neskelbtini) sustabdžius ratinį traktorių J. D., vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. J., iš pažiūros atrodantis neblaivus. Patikrinus jo blaivumą alkotesteriu pirmą kartą nustatytas 2,49 promilių girtumas, antrą kartą 2,61 promilių girtumas. R. J. pripažino vartojęs alkoholio. (b.l. 1-2)

2020-07-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Tauragės r., (duomenys neskelbtini) ties gyvenama sodyba Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 12-17)

Iš 2020-07-07 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 12:57 val. R. J. nustatytas 2,49 prom. girtumas ir 13:20 val. nustatytas 2,61 prom. girtumas (b.l. 9).

Iš finansinės nuomos sutarties matyti, kad R. J. įsigijo traktorių J. D., kurio vertė 70180 eurų. (b.l. 20)

Iš aptartų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog R. J., 2020-07-07 apie 12,49 val. vairavo ratinį traktorių J. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,49 promilių girtumas. R. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

R. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b.l.60-61), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 63), prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi - tai jo atsakomybę lengvina (baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje pateiktas R. J. prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 straipsnio pagrindais ir jo atidavimo pagal laidavimą M. G..

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Atsižvelgiant į R. J. charakterizuojančius duomenis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas R. J. būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar piktybiškai pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas elgesys, todėl gali būti R. J. atžvilgiu taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Byloje pateiktas R. J. sutuoktinės brolio M. G. prašymas, kuriame jis sutinka būti R. J. laiduotoju ir prašo R. J. perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą. Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir R. J. asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas nesunkus, už jį skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką, net ir neskiriant kriminalinės bausmės. M. G. dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog jis pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką R. J. ir yra vertas teismo pasitikėjimo.

Įvertinęs R. J. ir laiduotojo M. G. asmenybes, jų tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką R. J., teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad R. J. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50-788/2018, 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018) išaiškinta, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. Iš byloje esančio Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo TP Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. suteikta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Naudodamasis šia teise jis padarė nusikalstamą veiką, todėl jam uždraustina naudotis šia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad R. J. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas 2 metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo 2020 m. liepos 10 d., nes nuo kardomosios priemonės paskyrimo sustabdyta specialioji teisė – teisė vairuoti kelių transporto priemones. (b. l. 55-57) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis traktoriumi, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ratinis traktorius J. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne R. J., o lizingo bendrovei UAB „Luminor lizingas“. Nustatyta, kad nurodyto traktoriaus vertė 70180 Eur. Nagrinėjamu atveju R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, kurios tikslas kaip tik ir yra užkirsti kelią pakartotiniam vairavimui. Todėl šių aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką traktoriaus ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas nėra būtinas norint užtikrinti, kad R. J. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes šį tikslą šiuo atveju pasiekti leidžia laidavimo institutas ir kita skiriama baudžiamojo poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – traktoriaus ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Tačiau įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio daugiau nei 1.51 promilės negali būti švelnesnė nei administracinė, net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo patirtų švelnesnes sankcijas nei už lengvesnį. Todėl atleidus R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Įmokos dydis nustatytinas 60 MGL.

R. J. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus Administracinių nusižengimų kodeksui neliko prievolės už kelių eismo taisyklių pažeidimus paimti motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo, todėl 2019 m. sausio 3 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.1V-10 pakeistoje tvarkoje „Dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grąžinimo“ neliko motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas TP Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendė:

R. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. G. atsakomybėn baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 68 straipsniu uždrausti R. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 10 d.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsniu skirti 60 (šešiasdešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą banke Luminor bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko kvitą pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinei.

R. J. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės atėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. J. vardu išduotą Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą TP Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. J..

Išaiškinti R. J., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.