Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis” ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo - savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir papildomai nurodė, kad skolos (bendroms reikmėms ir bendrabučio patalpą) už elektros energiją laikotarpis yra nuo 2018-04-01 iki 2019-03-14. Ginčo objektas yra savivaldybės nuosavybė. Paaiškino, kad sąskaitos buvo išrašomos objekto, bet ne savivaldybės, adresu. Buvo siunčiama nuomininkui R. V. pasirašyti sutartis, tačiau jis jos nepasirašė, todėl skola apmokėtina atsakovės (tai atitinka dublike nurodomą teismų praktiką). Su trečiuoju asmeniu taip pat nebuvo sudaryta sutartis, todėl ir iš jo negali būti priteistina skola. Su atsakove sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl prašoma skola priteistina iš atsakovės.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nesutiko, prašė remtis atsakovės pateikta pozicija procesiniuose dokumentuose. Paaiškino, kad su R. V. buvo sudaryta sutartis (duomenys neskelbtini) dėl nuomos, o (duomenys neskelbtini) jis mirė, todėl nuo 2018-08-10 iki 2019-03-19 neturi mokėti, kadangi valdo trečiasis asmuo. Atsakovė turėjo rūpintis su nuomininku sutarties sudarymu, bet kontroliuoti turėjo trečiasis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, objektas). Pateiktais į bylą Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad minimas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, jame nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota sudaryta nuomos sutartis su R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris miręs (duomenys neskelbtini). Iš pateikto į bylą 2019-02-15 Buto patikrinimo akto, tikslu konstatuoti faktines aplinkybes (antstolė N. L.), matyti, kad ginčo bute suvartotai elektros energijai apskaityti yra įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-03-14 susidarė 115,78 Eur skola. Nustatyta, kad visu ginčo skolos laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-03-114 nei buto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, nei buto nuomininkas (faktinis buto valdytojas) R. V., rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove nebuvo sudarę.

9. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, neigia savo prievolę atsiskaityti už elektros energiją tiektą jai nuosavybės teise priklausančiam objektui, adresu (duomenys neskelbtini), teigdama, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, nes nuo 2018-04-01 iki 2018-08-10 ginčo patalpa naudojosi R. V., be to viso ginc?o laikotarpiu šias patalpas patike?jimo teise valde? SI? „Vilniaus miesto bu?stas“, kuriam ir yra pareiga atlyginti šias išlaidas ieškovei. Ieškovė nesutiko dėl atsakovo pakeitimo šioje byloje, nurodydama, kad pareiga atsakyti pagal ieškinį kylą būtent atsakovei, o ne trečiajam asmeniui, todėl teismas, sutinkamai su CPK 45 str. 3 d., išnagrinėjo bylą iš esmės.

10. Pažymėtina, kad teismas negali sutikti su tokia atsakovės pozicija (dėl to, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje), kadangi ji prieštarauja teismų praktikos išaiškinimams.

11. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, jog rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties dėl energijos tiekimo į ginčo butą skolos susidarymo laikotarpiu sudaryta nebuvo. Kaip nustatyta iš šalių duotų paaiškinimų, buvusiam ginčo patalpų vartotojui R. V. buvos siųsta sutartis pasirašymui, tačiau jis sutarties nebuvo sudaręs.

12. Įstatymų leidėjas Energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos septintame skirsnyje, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (2010-02-11 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas), kurie yra privalomi tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos.

13. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis), kas reikštų, kad elektros energiją tiekianti įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

14. Kaip nustatyta, atsakovė nėra sudariusi su ieškove rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį ir CK 6.383 straipsnį, laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nuo ginčo buto elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės tinklų momento (konkliudientiniais veiksmais) ir ieškovė teikia per prijungtą energijos tiekimo tinklą elektros energiją, o atsakovė (abonentas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir užtikrinti jai priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

15. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konkliudientiniais veiksmais sutartis gali būti sudaryta, jeigu vartotojas naudoja energiją savo buitinėms reikmėms. Taisyklėse elektros energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo-pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), bet minėta sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant šioje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui, nuomininkui ar patikėtiniui – tenka pareiga atsiskaityti už ginčo bute suvartotą elektros energiją, taikytinos Taisyklės.

16. Taisyklių 17 punktas nustato, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas. Taisyklių 101 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su juo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, pagal minėtas teisės normas rašytinės sutarties su energijos tiekimo nebuvimo atveju objekto savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla, nepriklausomai nuo to, ar vartotoją įmanoma nustatyti, ar ne.

17. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-163/2013, Nr. 3K-3-44/2014, Nr. e3K-3-198-695/2019). Todėl nepaisant to, kad faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas. Šalys neginčijo, jog tarp ieškovės ir kitų asmenų (atsakovės ar trečiojo asmens) rašytinė sutartis dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo nebuvo sudaryta, todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, priešingai nei teigia atsakovė, prievolė atsiskaityti už į ginčo butą tiektą elektros energiją tenka atsakovei. Tokia praktika analogiškose bylose formuojama ir aukštesnės instancijos teismų, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. e2A-627-258/2021, Nr. e2A-753-232/2021, e2A-735-855/2021).

18. Taigi iš aukščiau išdėstyto spręstina, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkui nesudarius elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei savivaldybei (atsakovei).

19. Dėl atsakovės nurodomo argumento apie tai, kad atsakovė buvo sudariusi (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su R. V., kuri buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, pažymėtina, kad ši nuomos sutartis dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos sieja būtent tos sutarties šalis, t. y. Vilniaus miesto savivaldybę ir nuomininką, tuo tarpu ieškovė nebuvo ir nėra šios sutarties šalimi (dalyve), negalėjo įtakoti šios sutarties sąlygų, jas žinoti, atitinkamai, negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkas nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovei (tiek dėl pareigos sudaryti su elektros energijos bei kitų paslaugų teikėjais atskiras sutartis, tiek dėl pareigos atsiskaityti už elektros energiją ir kitas paslaugas su jų teikėjais).

20. Pastebėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinama, jog nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos A. T. nutartis Nr. e3K-3-198-695/2019).

21. Pasisakant dėl trečiojo asmens atsakomybės pagal ieškovės reikalavimą, aktualu pažymėti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Minėto įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau atsakinga už buto išlaikymą ieškovei kaip energijos tiekėjai išlieka atsakovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis trečiojo asmens patikėjimo teisė į ginčo butą nebuvo registruota ir išviešinta registre. Registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims, nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl atsakovės argumentai dėl jos, kaip netinkamos atsakovės byloje, atmestini dar ir dėl to, jog patikėjimo teisė nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, t. y. nebuvo išviešinta.

22. Pagal CK 6.128 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Taigi fiziniam asmeniui – skolininkui, mirus baigiasi tik tos jo prievolės, kurios yra grynai asmeninės (CK 6.190 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju mirus ginčo patalpos nuomininkui R. V., jo likusi prievolė sumokėti ieškovei už elektros tiekimą į ginčo objektą nesibaigė, kadangi tai nebuvo grynai asmeninio pobūdžio prievolė, t. y. ji nėra išimtinai susijusi su skolininko asmeniu. Iš to spręstina, kad atsakovės argumentas, jog laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2018-08-10 susidariusi skola yra nuomininko skola, taip pat yra atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-628-684/2015). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis).

24. Vilniaus miesto savivaldybei ar trečiajam asmeniui nesudarius su elektros tiekėju (ieškove) rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, laikytina, kad energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip energijos tiekėjos, ir patalpų savininkės Vilniaus miesto savivaldybės kaip vartotojos (CK 6.383 straipsnis). Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, už elektros tiekimą į ginčo objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-03-14 turi sumokėti atsakovė. Skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovės pateikta Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2018-04-01 iki 2021-11-16, kuria priskaityta skola detalizuota pagal išrašytas objektui konkrečias sąskaitas, taip pat PVM sąskaitos faktūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 115,78 Eur skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

25. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 115,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 17,00 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur kominis mokestis, iš viso – 17,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

27. Valstybė šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų faktiškai nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, ieškovei UAB „Ignitis“, j.a.k. 303383884, 115,78 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 78 ct) dydžio skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą (115,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17,23 Eur (septyniolika eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.