- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- A2-1317-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00280-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.3Proceso atnaujinimas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas
- 3.3.4.2.4Proceso atnaujinimas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą
- 3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, hipotekos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas padavė prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013, išnagrinėti bylą iš esmės.
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013 nurodytas aplinkybes ir pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2218-259/2013 buvimą grindžia įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. (bylos Nr. 1-95-348/2013) ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 23 d. (bylos Nr. 1A-78-449/2015) nuosprendžiais. Nurodo, kad iš įstatymų ir iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog AB (duomenys neskelbtini) privalėjo kontroliuoti ir kontroliavo V. R., kaip AB (duomenys neskelbtini) vadovo, veiklą, tačiau tą darė nepakankamai ir neužtikrino, kad neatsirastų žala. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-348/2013 esančioje 2009 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 teigiama, kad paskolos lėšos (130 000 Lt) pagal 2006 m. balandžio 14 d. kredito sutartį, skirtos buto pirkimui, iš paskolinės sąskaitos pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolinę sąskaitą (padengta paskola pagal 2005 m. spalio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. KLL-2005-021-09), t. y. vienu kreditu padengtas kitas kreditas. Likusi 20 000 Lt suma pervesta į D. B. atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios 19 879,91 Lt išimta grynaisiais pinigais ir apiforminta trečiojo asmens vardu. Byloje nėra duomenų ir rašytinių įrodymų, kad D. B., kaip kredito gavėjas, raštu prašė ar sutiko, kad bankas pervestų 20 000 Lt iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kredito gavėjo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis prašė banko šią sumą išmokėti per banko kasą grynaisiais pinigais. Banko vidinės taisyklės draudė kreditą išduoti grynaisiais pinigais. V. R. tokius veiksmus atliko per trečiąjį asmenį savo iniciatyva be D. B. žinios ir sutikimo. Toje pačioje specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 rašoma, kad papildomai suteiktos 71 000 Lt paskolos lėšos, skirtos buto remontui, 2008 m. rugpjūčio 27 d. pervestos į D. B. atsiskaitomąją sąskaitą ir D. B. prašymu, kurį pasirašė (duomenys neskelbtini) direktorius V. R., 64 271 Lt išmokėta grynaisiais pinigais, kita dalis panaudota paskolos grąžinimui (2 388,09 Lt), palūkanų ir delspinigių mokėjimui (4 340,91 Lt), t. y. 6 729 Lt paskolos lėšų panaudota ne pagal paskirtį. D. B., kaip liudininkas, ne kartą informavo teismą, kad 64 271 Lt suma jam realiai nebuvo išmokėta. AB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. apgaulės būdu, taikydamas ekonominį, psichologinį spaudimą, išreikalavo surašyti prašymą dėl kredito išmokėjimo grynaisiais pinigais Nr. 330, pasirašyti kasos išlaidų orderį Nr. 241274. 2008 m. rugpjūčio 27 d. V. R. iniciatyva buvo surašyti kvitai Nr. 241534, 241354, 241614, 241515, 241494, 241474. 241454, 241434, 241414, 241497, kuriais buvo dengiami kiti kreditai, palūkanos ir delspinigiai. Taip V. R., būdamas AB (duomenys neskelbtini) vadovu, pasisavino 64 271 Lt kredito sumą, siekdamas nuslėpti „blogus“ kreditus. AB (duomenys neskelbtini) patikėjo turtą valdyti ir saugoti V. R., dėl V. R. kaltės atsirado žala, kurią jis privalo atlyginti AB (duomenys neskelbtini). Bankas, būdamas atsakingas už savo darbuotojo veiksmus, atsako už žalą padarytą tretiesiems asmenis, t. y. D. B. Įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo ir Kauno apygardos teismo baudžiamaisiais nuosprendžiais nustatyta aplinkybė, kad V. R. pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. B-2006-0964-09 su papildymu yra neteisėta. Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną AB (duomenys neskelbtini) padaryta 215 777,47 Lt žala priteista iš V. R. 2010 metais AB (duomenys neskelbtini), žinodamas apie V. R. nusikalstamas veikas, kad jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla, kreipėsi i teismą dėl 215 777,47 Lt priverstinio skolos išieškojimo iš D. B., remiantis ta pačia būsto kreditavimo sutartimi Nr. B-2006- 0964-09 ir vėlesniu jos papildymu. AB (duomenys neskelbtini) kreditoriniai reikalavimai nukreipti prieš D. B. iš esmės yra neteisėti, nes kreditorinės teisės įgytos iš nusikalstamos veikos. Civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013 nustatytos aplinkybės, kad atsakovo veiksmai, vykdant byloje esančias kreditavimo sutartis, niekaip nepažeidė ieškovo teisių ir turtinių interesų, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo ir Kauno apygardos teismo baudžiamuosiuose nuosprendžiuose nustatytoms aplinkybėms, taip pat Civiliniame kodekse įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. AB (duomenys neskelbtini), siekdamas būti socialiai atsakingu ir sąžiningu banku, privalo prisiimti atsakomybę už savo darbuotojo nusikalstama veika padarytus padarinius ir siekti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kilusią dėl banko darbuotojo kaltės ir savo neteisėto veikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovė AB (duomenys neskelbtini) prašo jo netenkinti. Teigia, kad prašyme nėra nurodyta jokių aplinkybių, kuriomis galėtų būti įrodinėjamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimas, todėl tikėtina, jog pareiškėjas siekia įrodyti, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas sieja su faktu, kad buvęs atsakovės darbuotojas V. R. buvo nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, kurias vykdė būdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo teikti duomenys apie netinkamą šio asmens pareigų atlikimą, ir būtent D. B. šiuos duomenis teikė procesiniuose dokumentuose – ieškinyje ir dublike. Šios aplinkybės taip pat nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendime. Tai įrodo, jog teismui tokios aplinkybės buvo žinomos ir jis turėjo galimybę jas vertinti, išspręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad tai naujai paaiškėjusios aplinkybės. Nepaisant D. B. argumento, kad buvęs atsakovės darbuotojas vykdė nusikalstamas veikas, teismas neįžvelgė pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovė AB (duomenys neskelbtini) galbūt netinkamai vykdė savo įsipareigojimus prieš D. B., atmetė ieškovo reikalavimus atsakovei kaip nepagristus ir neįrodytus. D. B. netinkamai aiškina kreditavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo situaciją, iš kurios kildina savo pažeistas teises. 2006 m. balandžio 10 d. ieškovas ir atsakovė sudarė būsto kreditavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui 150 000 Lt kreditą butui įsigyti. Sudarius kredito sutartį, 130 000 Lt suma buvo pervesta tiesiogiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (D. B. šeimos verslo įmonės) kredito (pagal 2005 m. spalio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. KLL-2005-021-09) sąskaitą, taip visiškai padengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą bankui pagal šią kredito sutartį. Likusi kredito dalis buvo pervesta į kredito gavėjo, t. y. ieškovo, sąskaitą (atsakovės duomenimis, tai buvo padaryta kredito gavėjo prašymu), po to dalis pervestos sumos buvo išmokėta ieškovui per jo įgaliotą asmenį (pats ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad grynaisiais iš jo sąskaitos buvo išmokėta 19 879,91 Lt). Po įvykdytų sandorių, ieškovas tapo buto savininku. 2008 m. rugpjūčio 5 d. būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2005-0964-09 buvo papildyta, padidinant kredito dydį (iki 221 000 Lt), paskirtį (papildomai nurodant buto remontą). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ši kredito dalis buvo išmokėta grynaisiais pinigais. Taigi kreditavimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo butą, kurį jis siekė įgyti, skolindamasis pinigus iš banko, dalį kredito gavo grynaisiais pinigais. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti kitokias išvadas. Iš pareiškėjo D. B. argumentų galima daryti išvadą, kad jis turi pretenzijų savo broliui N. B., atstovavusiam jį pagal įgaliojimą, bet šias pretenzijas jis ir turėtų reikšti būtent jam, o ne atsakovei, kuri negali būti atsakinga už pareiškėjo brolio veiksmus. Pagal byloje esančius duomenis ieškovas ir su juo susiję asmenys vykdė mokėjimus pagal sudarytą kreditavimo sutartį, t. y. D. B. pripažino jos teisėtumą ir realumą. Ieškovo ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų klausimai buvo nagrinėti ne tik byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą. Vilniaus miesto apylinkės teismui D. B. buvo pateikęs ieškinį dėl būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, būsto kreditavimo sutarties punktų pakeitimo ir nesąžiningų delspinigių (civilinė byla Nr. 2-30657-371/2014), vėliau ieškovas atsiėmė ieškinį. Analogišką ieškinį D. B. buvo pateikęs Šiaulių miesto apylinkės teisme. Tokie D. B. veiksmai rodo, kad jis galbūt neobjektyviai vertina situaciją, į kurią yra patekęs dėl tam tikrų savo praeities sprendimų. Byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo pradėta pagal D. B. ieškinį atsakovei AB (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės nenulemtų kitokio teismo sprendimo, negu jis buvo priimtas D. B. reikalavimų atžvilgiu. Esant situacijai, kai bylos, iškeltos pagal D. B. ieškinį, baigtis objektyviai negalėtų būti kitokia net ir atnaujinus procesą, tokio prašymo tenkinimas būtų neprotingas ir neekonomiškas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškovas buvo pareiškęs ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti AB (duomenys neskelbtini) teisėtai neišmokėjus ir nesuteikus kredito gavėjui D. B. 221 000 Lt kredito sumos pagal būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 1.22, 1.25, 2.1.1, 3.1.2, 3.1.3 punktus; 2) atskiruoju teismo įsakymu baigti hipoteką (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) pripažinti AB (duomenys neskelbtini) netinkamai atlikus mokėjimo nurodymus pagal būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punktus 2.1.1, 3.1.2, 3.1.3 ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2954 punktus 3.2.2, 4.1. neteisėtai ir neautorizuotai dalimis pervedus kredito 221 000 Lt sumą: 130 000 Lt sumą iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus į nežinomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20 000 Lt pervedus į sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei 71 000 Lt sumą pervedus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti AB (duomenys neskelbtini) kaltu ir finansiškai atsakingu už pinigines sumas neteisėtai išmokėtas per banko kasą, ir neteisėtai nurašius iš kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tiesiogiai pažeidus būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punkto 3.1.3 reikalavimą – kredito grynaisiais pinigais neišduoti; 5) pripažinti AB (duomenys neskelbtini) vedus apgaulingą apskaitą kredito gavėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur mokėjimai susiję su kredito išmokėjimu buvo registruojami su numeriu B-2006-0964-09, kai tuo tarpu unikalus būsto kreditavimo sutarties numeris nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. buvo B-2005-0964-09, tokiu būdu atimant kredito gavėjui galimybę tinkamai atpažinti ir sekti mokėjimus; 6) pripažinti AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamą AB (duomenys neskelbtini), savo neteisėtais veiksmais iš ieškovo D. B. atėmus sutartinę teisę teisėtai įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio šalių tarpusavio susitarimu nustatyta vertė 220 000 Lt; 7) priteisti ieškovui iš atsakovo patirtus nuostolius dėl banko neteisėtų veiksmų, t. y. 220 000 Lt; 8) priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už netinkamai įvykdytus mokėjimus 150 000 Lt sumai, skaičiuojant nuo 2006 m. balandžio 14 d., kada šis mokėjimas banko turėjo būti įvykdytas, ir 71 000 Lt sumai nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d., kada šis mokėjimas turėjo būti įvykdytas iki kada bankas pilnai sugrąžins neautorizuotas mokėjimo operacijų sumas ir atkurs kredito sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių tos sumos neteisėtai nurašytos, likutį, kuris būtų, jeigu banko neautorizuotos mokėjimo operacijos nebūtų atliktos; 9) priteisti iš atsakovo patirtus papildomus 32 156,55 Lt nuostolius, bankui neteisėtai nuskaičiavus sumas iš kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už tariamai suteiktą būsto kredito padengimą pagal grafiką, palūkanas ir delspinigius; 10) priteisti iš atsakovo 253 000 Lt neturtinę žalą; 11) priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 12) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu atmetė ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-980/2014 šį sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013 nurodytas aplinkybes ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose įtvirtintų pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2218-259/2013 buvimą grindžia įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. (bylos Nr. 1-95-348/2013) ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 23 d. (bylos Nr. 1A-78-449/2015) nuosprendžiais. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas trijų mėnesių terminą pradeda skaičiuoti nuo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 23 d. (bylos Nr. 1A-78-449/2015) nuosprendžio priėmimo. CPK 368 straipsnio 1 dalis termino pradžią sieja su sužinojimu apie aplinkybes, sudarančias atnaujinimo pagrindą, ir nenustato konkrečios sužinojimo formos. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2015 m. gruodžio 16 d., laikytina, jog trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nebuvo praleistas.
Nagrinėjamu atveju yra aktualūs proceso atnaujinimo instituto tikslas ir esmė, nes tokiu būdu gali būti tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtinti principai dėl teisingumo vykdymo ir pagrindinės teismo funkcijos teisingai išspręsti šalių ginčą. Taigi esminė nurodyto principo įgyvendinimo sąlyga yra teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, proceso atnaujinimo instituto taikymas siejamas ir su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, kurį aiškindamas Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, jog teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama atsižvelgiant į Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis, turinį. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kad galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, siekiant išaiškinti, ar yra protingas pagrindas abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, kad, išnagrinėjus bylą, jam tapo žinomos naujos, esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turinčios aplinkybės, t. y., kad baudžiamojoje byloje buvo konstatuoti atsakovės atstovo V. R. nusikalstami veiksmai, kreditavimo sutartis pripažinta neteisėta, padaryta 215 777,47 Lt žala priteista iš kalto asmens V. R.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).
Vertinant pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013, konstatavo, jog pinigus pagal kreditavimo sutartis bankas išmokėjo, o ieškovas sutartyse nurodomas sumas gavo. Ieškinyje pareiškėjas buvo nurodęs kredito išmokėjimo aplinkybes, kurios iš esmės yra tapačios prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytoms aplinkybėms, taip pat išdėstęs jam žinomas aplinkybes apie AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. R. ir jo vadovaujamų darbuotojų galbūt neteisėtus veiksmus išduodant kreditus. Kauno apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2218-259/2013 taip pat buvo žinoma aplinkybė apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje V. R. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje padarymu. Nepaisant nurodytų aplinkybių, Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį atsakovei, konstatavęs, kad atsakovė prievoles pagal kreditavimo sutartis įvykdė visiškai, paskolos pagal kreditavimo sutartis buvo ieškovui suteiktos ir išmokėtos jo paties prašymu ir iniciatyva, dalis jam pačiam grynais pinigais, dalis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas jis yra, paskolai grąžinti, dalis pagal jo išduotą įgaliojimą broliui N. B., atsakovės veiksmai vykdant byloje esančias kreditavimo sutartis, niekaip nepažeidė ieškovo teisių ir turtinių interesų. Pareiškėjo minimos Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-95-348/2013) nurodytos kredito suteikimo pareiškėjui aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui nebuvo išmokėti pinigai, taip pat minėtame teismo nuosprendyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjo nurodytos kreditavimo sutarties Nr. B-2006-0694-09 galiojimo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-78-449/2015) nurodė, kad V. R. 2006 m. balandžio 10 d. tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. B-2006-0694-09 ir neteisėtai išdavė D. B. 150 000 Lt būsto kredito paskolą, bei 2008 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė papildomą kreditavimo sutartį, pagal kurią papildomai suteikė 71 000 Lt, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsėjo 30 d. sutarties nutraukimo dienai patyrė 215 777,47 Lt žalą. Nurodyta aplinkybė, kad V. R. neteisėtai išdavė D. B. paskolą, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas negavo tos paskolos. Priešingai, konstatavimas, kad AB (duomenys neskelbtini) dėl to patyrė 215 777,47 Lt žalą, patvirtina, kad pinigai pareiškėjui tam tikra forma buvo išmokėti. Taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, neturi esminės reikšmės bylai, todėl šiuo pagrindu civilinės bylos Nr. 2-2218-259/2013 procesas negali būti atnaujinamas.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, nenurodo kitų, išskyrus Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. (bylos Nr. 1-95-348/2013) ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 23 d. (bylos Nr. 1A-78-449/2015) nuosprendžiuose nustatytas, aplinkybių, kuriomis galėtų būti įrodinėjamas paminėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimas. Kadangi paminėtais nuosprendžiais nebuvo nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, taip pat nebuvo nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą, prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2218-259/2013 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjo D. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.