Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei hipotekos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Byloje nėra duomenų ir rašytinių įrodymų, kad bankas įsipareigojo Sutarties papildymo dieną apelianto vardu atidaryti naujas kredito sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas kredito būsto remontui apskaityti. Apie šias sąskaitas apeliantas nebuvo atsakovo informuotas. Todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini savavališkais ir neteisėtais. Šios sąskaitos taip pat laikytinos neteisėtomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 20 d. atsakovas suteikė UAB „Nerbalas“ 130 000 Lt kreditą buto, esančio Naglio gt. 12-37, Kaune, įgijimui (t. 2, b. l. 37-43). UAB „Nerbalas“ minėtą butą įgijo savo nuosavybėn. 2006 m. balandžio 10 d. apeliantas su atsakovu sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovas suteikė apeliantui 150 000 Lt dydžio kreditą minėto buto įsigijimui (t. 1, b. l. 35-56). Ieškovas butą įgijo 2006 m. balandžio 3 d. pirkimo pardavimo sutartimi iš UAB „Nerbalas“ (t. 1, b. l. 24-33, 2 t. b.l. 43). 2006 m. balandžio 12 d. hipotekos lakštu apeliantas kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeitė butą atsakovui. 2008 m. rugpjūčio 5 d. būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu buvo pakeista, padidinant suteikiamo kredito dydį iki 221 000 Lt, papildomai suteikiant ieškovui 71 000 Lt paskolos sumą, ją skiriant nupirkto buto remontui (t. 1, b.l. 51-56, 191). Atsakovas šių sutarčių pagrindu 130 000 Lt sumą pervedė grąžinti UAB „Nerbalas“ kreditą pagal 2005 m. spalio 20 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), likusi kredito dalis, buvo pervesta į kredito gavėjo, t. y. apelianto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusioji kredito dalis buvo išmokėta apeliantui grynais pinigais (t. 1, b. l. 57, 69, , 70, 72, 73, t. 2, b. l. 45, 46).

Byloje sprendžiama dėl atsakovo civilinės atsakomybės, vykdant minėtos Sutarties (inter alia sutarties pakeitimo) sąlygas, t.y. dalį pinigų pervedus į sutartyje nenumatytas sąskaitas ir dalį jų išmokėjus grynaisiais pinigais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė apelianto teisių ir turtinių interesų pažeidimo. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pateikė apeliaciniame skunde naują reikalavimą pripažinti tarp šalių sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniu pakeitimu neteisėta ir negaliojančia nuo sudarymo dienos, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Šiuo atveju žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantas apskritai nemotyvuoja, naujų, teismo netirtų, faktinių aplinkybių nenurodo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas.

Dėl apeliaciniame skunde pareikšto reikalavimo

Apeliaciniame skunde apeliantas suformulavo teismui naują reikalavimą - pripažinti tarp šalių sudarytą Sutartį su vėlesniu papildymu neteisėta ir negaliojančia nuo sudarymo dienos. Toks reikalavimas ieškinyje nebuvo pareikštas, todėl jis pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas.

CPK 312 straipsnis numato, kad naujų reikalavimų kėlimas apeliacinėje instancijoje nesusijęs su priimto sprendimo teisėtumu ir nėra galimas (CPK 312 str.). Taigi, apeliacinis teismas negali išeiti iš ieškinyje suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko apeliaciniame skunde nurodyti nauji ieškinyje pirmosios instancijos teismui nenurodyti reikalavimai nenagrinėtini. Tačiau, nepaisant tokio apelianto reikalavimo apeliaciniame skunde, iš šio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su priimtu dėl ieškinio sprendimu. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekia priešingo nei skundžiamas sprendimo, prašo sprendimą šioje byloje panaikinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo sprendimo dėl pareikšto ieškinio pagrįstumą apeliacinio skundo motyvais.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apelianto pareikšto ieškinio turinio matyti, kad apeliantas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už netinkamą Sutarties ir jos pakeitimo įvykdymą, reikalaudamas atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (nuostolius) bei atskiruoju teismo įsakymu baigti hipoteką. Taigi, tokiu atveju turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti atsakovo veiksmai, apeliantui kilusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovo kaltė (CK 6.246-6.249 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje suformuluoti 1, 3-6 reikalavimai - pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, - nors jie formuluojami kaip atskiri, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą yra tik viena iš įrodinėtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai), kuriai esant greta kitų minėtų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovui ši atsakomybė galėtų kilti, o ne savarankiški materialiniai reikalavimai atsakovui. T.y. tik nustačius, kad apelianto nurodomi veiksmai buvo atlikti, šie veiksmai neteisėti, apeliantui atsirado žala, ji atsirado būtent dėl tų veiksmų ir atsakovui nepaneigus savo kaltės, apeliantas turėtų teisę į reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimą.

Apelianto manymu, atsakovas teisėtai neišmokėjo ir nesuteikė apeliantui kredito šalių sudarytų susitarimų pagrindu, nes Sutartimi ir jos pakeitimu suteiktą 221 000 Lt dydžio kreditą išdavė (išmokėjo) pažeisdamas Sutarties 2.1.1, 3.1.2, 3.1.3 punktus. Sutarties pažeidimai siejami su tuo, kad 150 000 Lt kredito suma buvo sumokėta ne į UAB „Nerbalas“ sąskaitą, kaip numatyta Sutarties 3.1.3 punkte, o 130 000 Lt suma atsakovo užskaityta kaip UAB „Nerbalas“ kredito grąžinimas, o likę 20 000 Lt pervesti į apelianto sąskaitą. Tuo tarpu 71 000 Lt buvo pervesti į asmeninę apelianto sąskaitą, kur bankas atliko dengimus suėjusių mokėjimų iš šios kredito sumos. Be to, šio kredito dalis, t.y. 64 271 Lt, išmokėta grynaisiais pinigais, nors atsakovas Sutarties 3.1.3 punktu įsipareigojo kredito gavėjui kredito grynais pinigais neišduoti. Apelianto manymu, jei nebūtų buvę šių Sutarties pažeidimų, jis būtų įsigijęs nuosavybėn butą, tačiau jo neįgijo, todėl patyrė 220 000 Lt dydžio nuostolius. Be to, patyrė papildomus 32 156,55 Lt nuostolius už neteisėtai banko nuskaičiuotas sumas iš apelianto sąskaitos už tariamai suteikto kredito padengimą pagal grafiką, palūkanas ir delspinigius.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliantas buto neįgijo nuosavybėn dėl apelianto deklaruojamų Sutarties ir jos pakeitimo pažeidimų, susijusių su kredito išmokėjimo tvarka (CK 6.245 str. 3 d.).

Minėta, apeliantas 2006 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Nerbalas“ įgijo nuosavybės teises į butą. Todėl jo teiginiai apie atimtą dėl atsakovo veiksmų teisę įgyti butą nuosavybėn apskritai nėra pagrįsti. Šio buto įsigijimui atsakovas minėta Sutartimi suteikė apeliantui 150 000 Lt dydžio kreditą būstui įsigyti ir jos pakeitimu papildomai 71 000 Lt dydžio kreditą minėto buto remontui. Apeliantas kredito įvykdymą užtikrino nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) (Sutarties 2.2 p. t. 1, b. l. 36, 159). Bylos duomenimis nustatyta, kad 221 000 L dydžio kreditas buvo išmokėtas (t. 1, b. l. 35-56). Atsakovas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutraukė Sutartį su vėlesniu jo pakeitimu ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, nukreipiant jį į atsakovui įkeistą apelianto butą, dėl to, jog apeliantas nevykdė Sutartimi ir jos pakeitimu prisiimtų įsipareigojimų (t. 1, b. l. 47-52). Taigi, išdėstytos aplinkybės rodo, kad apeliantui butas nuosavybės teise jau priklausė, o skolos išieškojimas į butą nukreiptas dėl paties apelianto Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, o ne dėl tvarkos, kuria buvo išduotas kreditas, pažeidimo. Tokiu būdu apelianto prašomi priteisti turtiniai nuostoliai, kuriuos sudaro buto vertė bei apelianto atliktos įmokos paskolai dengti, nėra susiję priežastiniu ryšiu su apelianto deklaruojamais Sutarties ir jos pakeitimo sąlygų dėl kredito išmokėjimo tvarkos pažeidimais.

Nors atsakovas 130 000 Lt sumos nepervedė į sutartyje nurodytą sąskaitą, nagrinėjamų bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo spręsti, kad dėl to apeliantas ar UAB „Nerbalas“ patyrė nuostolius. Pažymėtina, kad atsakovas davė UAB „Nerbalas“ sutikimą parduoti jam įkeistą butą su sąlyga, jog pinigai už buto pardavimą bus pervesti į UAB „Nerbalas“ sąskaitą šios įmonės kreditui padengti (t. 2, b. l. 44). Nors realiai pinigai į Sutartyje numatytą UAB „Nerbalas“ sąskaitą pervesti nebuvo, tačiau jie buvo panaudoti įkaito turėtojo, t.y. atsakovo, reikalavimų patenkinimui, kaip Sutartyje ir buvo numatyta. Apeliantas tvirtina, kad remiantis Sutarties 3.1.3 punktu atsakovas negalėjo išmokėti kredito grynaisiais pinigais, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pats apeliantas išreiškė valią gauti kredito išmoką grynaisiais pinigias, o atsakovas ją akceptavo išmokėdamas pageidaujamas sumas. Šias aplinkybes patvirtina tiek apelianto pateiktas prašymas, išmokėti kredito dalį grynaisiais pinigais, tiek apelianto ir jo brolio N. B. pasirašyti kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys atsakovo jiems išmokėtas sumas (t. 2, b. l. 45-46, 93-96). Dėl to nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas šiuos veiksmus atliko savavališkai be kredito gavėjo, t.y. apelianto valios. Be to, neaišku, kaip šalių suderinta valia pakeistas Sutartyje numatytas kredito išmokėjimas grynaisiais pinigais įtakojo apelianto prašomą priteisti žalą. Juolab, minėta, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovo Sutartimi ir jos pakeitimu įsipareigotos išmokėti sumos nebuvo išmokėtos. Apelianto argumentai, kad 64 271 Lt kasos išlaidų orderyje Nr. 241274 nurodytos sumos jis negavo, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 str.). Šis kvitas pasirašytas paties apelianto, patvirtinant pinigų gavimą. Tuo tarpu jokių kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad šių pinigų apeliantas negavo, byloje nėra.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismo išvada, jog atsakovas apeliantui išmokėjo dalį kredito per atstovą yra nepagrįsta, nes 20 000 Lt grynaisiais pinigai išduoti N. B. peržengiant jam suteiktų įgaliojimų ribas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Byloje nėra duomenų, kad apelianto 2006 m. balandžio 11 d. išduotas įgaliojimas (t. 2, b.l. 97) N. B. buvo pripažintas negaliojančiu, panaikintas ar kitokiu būdu buvo netekęs galios pinigų išmokėjimo N. B. metu. Apelianto išduotas įgaliojimas N. B. yra patvirtintas notaro, jame apibrėžtos N. B. įgaliojimo ribos, kurios, skirtingai negu teigia apeliantas, yra daug platesnės nei buto priežiūra. N. B. buvo įgaliotas tvarkyti, valdyti (be teisės įkeisti, parduoti, dovanoti arba kitokiu būdu perleisti ar kitaip suvaržyti naudojimosi teisę) apeliantui nuosavybės teise priklausantį butą, taip pat atstovauti apelianto interesus santykiuose su atsakovu ir visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarkant visus apelianto reikalus, sudaryti sutartis su visomis komunalinėmis įstaigomis, mokėti kreditą, palūkanas, mokesčius už butą ir pan. Taigi, šio įgaliojimo turinys rodo, kad atsakovas, išmokėdamas pinigus N. B., apelianto išduoto įgaliojimo ribų neperžengė.

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį dėl apelianto nurodomų atsakovo veiksmų ir apeliantui kilusių pasekmių, nes jos kyla ne dėl šių veiksmų (nepaisant jų vertinimo (ne)teisėtumo aspektu), o dėl to, kad apeliantas netinkamai vykdė Sutarties nuostatas, kas ir sąlygojo jos nutraukimą. Įrodymų, kad apeliantas negalėjo įvykdyti Sutarties sąlygų, kas lėmė jos nutraukimą, dėl apelianto nurodomų atsakovo veiksmų nėra pateikta, o ir tuo pagrindu ieškinys nebuvo grindžiamas. Todėl į bylą pateikti įrodymai bei argumentai neleidžia konstatuoti atsakovo atžvilgiu sąlygų, būtinų civilinės atsakomybės taikymui tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo aspektais, viseto (CPK 12, 178 str.). Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl apelianto nurodomų atsakovo veiksmų turėtų būti baigta hipoteka (ieškinio antrasis reikalavimas).

Išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi apeliantui atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (t. 3, b. l. 20-21). Žyminis mokestis už byloje pareikštus turtinius reikalavimus yra 9 052 Lt. Netenkinus apeliacinio skundo, žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš apelianto valstybei (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 4 d., 93 str., 96 str.).

Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos - už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme - yra 2 420 Lt (t. 3, b. l. 31-32). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), dėl ko, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovas turi teisę į išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (atsiliepimas į apeliacinį skundą pagal šių rekomendacijų 8.11 punktą – 1,5 MMA), iš apelianto atsakovui priteisina 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. B. atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankas 1 500 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų bei valstybei 9 052 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.