- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- 2-2218-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00280-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- AB Šiaulių banko
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui D. B., atsakovo AB Šiaulių banko atstovėms advokatei G. L., D. L. ir A. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui AB Šiaulių bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei hipotekos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 123-137), kuriuo prašė:
pripažinti AB Šiaulių banko Kauno filialą teisėtai neišmokėjus ir nesuteikus kredito gavėjui D. B. 221 000 Lt kredito sumos pagal būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 1.22, 1.25, 2.1.1, 3.1.2, 3.1.3 punktus;atskiruoju teismo įsakymu baigti hipoteką (identifikavimo Nr. 02120060004508); pripažinti AB Šiaulių banko Kauno filialą netinkamai atlikus mokėjimo nurodymus pagal būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punktus 2.1.1, 3.1.2, 3.1.3 ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2954 punktus 3.2.2, 4.1. neteisėtai ir neautorizuotai dalimis pervedus kredito 221 000 Lt sumą:130 000 Lt sumą iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus į nežinomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20 000 Lt pervedus į sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei 71 000 Lt sumą pervedus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);pripažinti AB Šiaulių banko Kauno filialą kaltu ir finansiškai atsakingu už pinigines sumas neteisėtai išmokėtas per banko kasą, ir neteisėtai nurašius iš kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tiesiogiai pažeidus būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punkto 3.1.3 reikalavimą – kredito grynaisiais pinigais neišduoti;pripažinti AB Šiaulių banko Kauno filialą vedus apgaulingą apskaitą kredito gavėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur mokėjimai susiję su kredito išmokėjimu buvo registruojami su numeriu B-2006-0964-09, kai tuo tarpu unikalus būsto kreditavimo sutarties numeris nuo 2006-04-10 iki 2008-08-27 buvo B-2005-0964-09, tokiu būdu atimant kredito gavėjui galimybę tinkamai atpažinti ir sekti mokėjimus;pripažinti AB Šiaulių banką, atstovaujamą AB Šiaulių banko Kauno filialo, savo neteisėtais veiksmais iš ieškovo D. B. atėmus sutartinę teisę teisėtai įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio šalių tarpusavio susitarimu nustatyta vertė 220 000 Lt;priteisti iš atsakovo ieškovui patirtus nuostolius dėl banko neteisėtų veiksmų, t.y. 220 000 Lt;priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už netinkamai įvykdytus mokėjimus sumai 150 000 Lt, skaičiuojant nuo 2006-04-14 dienos, kada šis mokėjimas banko turėjo būti įvykdytas ir sumai 71 000 Lt nuo 2008-08-27 dienos kada šis mokėjimas turėjo būti įvykdytas iki kada bankas pilnai sugrąžins neautorizuotas mokėjimo operacijų sumas ir atkurs kredito sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių tos sumos neteisėtai nurašytos, likutį, kuris būtų, jeigu banko neautorizuotos mokėjimo operacijos nebūtų atliktos;priteisti iš atsakovo patirtus papildomus 32 156,55 Lt nuostolius, bankui neteisėtai nuskaičiavus sumas iš kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už tariamai suteiktą būsto kredito padengimą pagal grafiką, palūkanas ir delspinigius;priteisti iš atsakovo 253 000 Lt neturtinę žalą;priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog AB Šiaulių bankas, atstovaujamas banko Kauno filialo direktoriaus V. R., ir ieškovas 2006-04-10 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2005-0964-09 (toliau - sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 150 000 Lt būsto kreditą. Būsto kredito paskirtis - nekilnojamo turto (toliau - Butas), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Butas tuo metu priklausė UAB „Nerbalas“. 2006-04-03 tarp UAB „Nerbalas“ ir D. B. buvo sudaryta nekilnojamojo turto prikimo-pardavimo sutartis Nr. 2954. Kredito gavėjas D. B. būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 pasirašymo dieną, remiantis sutarties punktu 2.2.1., turto įkeitimu (hipoteka), įkeitė butą esantį adresu. Hipotekos lakšto indentifikavimo Nr. 02120060004508. Bankas sutarties punktu 3.1.1 įsipareigojo atidaryti kredito sąskaitą ir palūkanų mokėjimo sąskaitą. Kredito sąskaita aprašyta punktu 1.22., kuri skirta kreditui apskaityti, banko vidinė apskaitos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Palūkanų mokėjimo sąskaita aprašyta punktu 1.23., kuri skirta palūkanų mokėjimams už kreditą apskaityti, banko vidinė apskaitos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat bankas įsipareigojo atidaryti kredito gavėjui sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, į kurią kredito gavėjas gaus pajamas ar perves pinigines lėšas ir iš kurios bus dengiami mokėjimai už kreditą ir priskaičiuojamas palūkanas. Bankas sutarties punktu 3.1.3. įsipareigojo pervesti kreditą, ne didesnį negu nurodytą sutarties 2.1.1. punkte, iš kredito sąskaitos į pardavėjo UAB „Nerbalas“ sąskaitą, tai yra iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas sutarties punktu 3.1.3. įsipareigojo kredito gavėjui kredito grynais pinigais neišduoti. 2008-08-05 sutartis buvo papildyta pakeičiant kai kurias sutarties Nr. B-2005-0964-09 sąlygas. Nauja sutartimi Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 buvo pakeisti Nr. B-2005-0964-09 sutarties 2.1.1. ir 2.1.2 punktai. Punktu 2.1.1. pakeistas kredito dydis iš sumos 150 000 Lt į sumą 221 000 Lt, o punktu 2.1.1. kredito paskirtis pakeista iš buto pirkimui į buto pirkimui ir šio buto remontui. 2013-01-23 kredito gavėjas D. B. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo sužinojo, jog 2006-04-14 buvo atlikta vidaus banko operacija pagal nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kur suma 130 000 Lt buvo pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną banko buvo paliktas įrašas, kad buvo atliktas paskolos išdavimas pagal sandorį Nr. B- 2006-0964-09. Nurodytas gavėjas D. B. ir gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pervestos sumos 10 536 Lt ir 2 980 Lt iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kredito gavėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini). Minėtos sumos 10 536 Lt ir 2 980 Lt vėliau buvo išduotos iš kasos gavėjui N. B.. Tokiu pat būdu iš banko dar buvo paimtos 1008,91 Lt ir 5475,09 Lt sumos. Tokiu būdu bankas iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kredito gavėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 20 000 Lt, kur vėliau iš gavėjo sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad bankui nurodžius klaidingą kredito sutarties numerį Nr. B-2006-0964-09 iš kasos iš viso buvo išmokėta 19 879,91 Lt. Remiantis sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo įrašais, suma 71 000 Lt skirta būto remontui, taip pat banko buvo pervesta į kredito gavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-27, įrašo numeris 27152120. Tačiau ši suma buvo pervesta iš kitos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nežinomos kredito gavėjui. Vėliau dalis sumos banko darbuotojų buvo nuskaityta už delspinigius, dalies paskolos grąžinimą bei palūkanas. Vėliau likusi suma 64 271 Lt buvo išimta iš kasos, palikus įrašą: grynųjų pinigų išmokėjimas, gavėjas D. B.. Kadangi kredito sutarties Nr. B-2005-0964-09 vėlesnis papildymas Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 realiai nepakeitė mokėjimo sąlygų ir kredito sąskaitų, kredito sąskaita neturėjo būti pakeista. Nesant kitam raštiškam susitarimui tarp banko ir kredito gavėjo, suma skirta buto remontui privalėjo būti pervesta į pardavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu AB Šiaulių banko Kauno filialo darbuotojai pažeidė būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 punktus 2.1.1., 3.1.2., 3.1.3. ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2954 punktus 3.2.2., 4.1., neteisėtai pervesdami kredito sumą 150 000 Lt dalimis: 130 000 Lt. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20 000 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Taip pat AB Šiaulių banko Kauno filialo darbuotojai neturėdami teisinio pagrindo neteisėtai atidarė naują kredito sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios neteisėtai pervedė kredito sumą 71 000 Lt į kredito gavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau bankas neteisėtai išėmė kredito sumas iš kasos grynais pinigais, bendra suma 64 150,91 Lt. 2009-09-30 bankas vienašališkai nutraukė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2005-0964-09 bei vėlesnį sutarties papildymą Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 remiantis tuo, kad D. B. netinkamai vykdė įsipareigojimus, tai yra nustatytais terminais negrąžino kredito dalių ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų. AB Šiaulių bankas pateikė Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo civilinėje byloje Nr. H2-5560-285/2010. 2012-10-20 išsiėmus išrašą „Visos sąskaitos“ kredito gavėjo vardu iš AB Šiaulių banko, pastebėta, kad kredito gavėjo vardu buvo sukurtos papildomos sąskaitos, apie kurias kredito gavėjas nebuvo informuotas. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukurta 71 000 Lt kreditui skirto būsto remontui apskaityti, o sąskaita (duomenys neskelbtini) apskaityti palūkanoms už kreditą skirta būsto remontui. Pabrėžtina, kad būsto kreditavimo sutartyje Nr. B-2005-0964-09 ir vėlesniam šios sutarties papildyme Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 šios sąskaitos nebuvo aprašytos ir bankas nebuvo įsipareigojęs kredito gavėjui šias sąskaitas atidaryti. Sutarties papildymu Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 buvo pakeisti ir papildyti sutarties Nr. B-2005-0964-09 punktai 2.1.1. ir 2.1.2. Šios sutarties šalims liko galioti visos teisės ir pareigos numatytos kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09. Todėl laikytina, kad kredito skirto būsto remontui sąskaita ir palūkanų mokėjimo sąskaita turėjo likti tokios kaip aprašyta būsto kreditavimo sutartyje Nr. B-2005-0964-09. Kitu atveju laikytina, kad bankas neteisėtai atidarė kredito gavėjo vardu sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie kurias bankas tinkamai neinformavo kredito gavėjo. Taip pat iš kredito gavėjo sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad buvę banko darbuotojai kreditą, skirtą buto remontui dalinai panaudojo ne pagal paskirtį. Tai yra kitų paskolų palūkanų, tų paskolų delspinigių, kitų paskolų dalies grąžinimui. Tai įrodo įrašai Nr. 241255, 241254, 241255 iš sąskaitos išrašo lentelės. Ieškovo manymu, AB Šiaulių banko Kauno filialo skyriaus buvę darbuotojai vykdė nusikalstamą veiką, kurių atžvilgiu buvo inicijuotos baudžiamos bylos. AB Šiaulių banko Kauno filialo direktoriaus V. R. vadovaujami filialo darbuotojai netinkamai vykdė būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 įsipareigojimus, tai yra teisėtai nepervedė 221 000 Lt sumos į sutartyse nurodyta pardavėjo UAB „Nerbalas“ sąskaitą. Tokiu būdu pažeidė būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punktus 1.22., 1.25., 2.1.1., 2.1.2., 3.1.2., 3.1.3. bei turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2954, punktus 3.2.2., 4.1. Todėl remiantis būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punktais 3.1.2 ir 3.1.3 bankas nepervesdamas sutarties 2.1.1. punkte nurodytos sumos iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei naujai sukurtos kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pardavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nesuteikė kredito 221 000 Lt kredito gavėjui sąlygomis nurodytomis punktu 2.1. Dėl to kredito gavėjo prievolė, numatyta punkte 2.2., išnyksta ir neturi teisinio pagrindo. Kredito gavėjas nuo būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 pasirašymo dienos vykdė savo įsipareigojimus numatytus sutartyje, tai yra mokėjo bankui už kredito gražinimą pagal grafiką, palūkanas ir delspinigius. Jei nebūtų buvę banko neteisėtų veiksmų, D. B. pagrįstai ir teisėtai būtų įgijęs išsimokėtinai nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovui AB Šiaulių bankui atstovaujamam Kauno filialui pažeidus būsto kreditavimo sutartį ir teisėtai nesuteikus būsto kredito pareiškėjui D. B., ieškovui buvo padaryta 220 000 Lt turtinė žala. Kredito gavėjas D. B. nebuvo davęs bankui nurodymo ir sutikimo mokėjimo operacijoms bei minėtoms sumoms įskaityti į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat kredito gavėjas nedavė sutikimo ir nurodymo įskaitytas sumas išmokėti grynų pinigų pavidalu iš banko kasos. Todėl nesant mokėjimo operacijų sutikimui ir nurodymams, laikytina, kad banko atliktos mokėjimo operacijos yra neautorizuotos. Taip pat neautorizuota suma laikytina 130 000 Lt, kuri buvo pervesta banko iš kredito sąskaitos į nežinomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, jog būsto kreditas sumai 221 000 Lt sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesniu papildymu Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 nebuvo teisėtai išmokėtas (suteiktas), todėl kredito gavėjo įsipareigojimai numatyti 3.2. punktu netenka teisinio pagrindo. Kredito gavėjas D. B. nebeturi mokėti būsto kreditavimo sutartyje punktu 2.1.3. numatytų palūkanų, gražinti kreditą pagal grafiką ir mokėti delspinigius. Todėl banko nepagrįstai nuskaičiuotos sumos už kreditą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinos neteisėtomis ir priskirtinos kredito gavėjo patirtiems nuostoliams. Remiantis kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis ir „Mano Creditlnfo“ išrašo duomenimis, neteisėtai už kredito gražinimą pagal grafiką, palūkanas ir delspinigius banko buvo nuskaičiuota 32 156.55 Lt suma. Dėl tokių AB Šiaulių banko Kauno filialo darbuotojų neteisėtų veiksmų pareiškėjas D. B. patyrė didelių finansinių ir teisnių sunkumų. Siekdamas išpirkti butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu siekė padėti šeimai. Bet buvo suklaidintas ir apgautas banko darbuotojų dėl ko patyrė ilgalaikį dvasinį skausmą, kuris vėliau perėjo į depresiją. Taip pat dėl to, kad egzistuoja viešajame registre „Mano Creditlnfo“ AB Šiaulių banko neteisingi įrašai apie kreditinius įsipareigojimus D. B. vardu ir dėl to, kad pareiškėjas viešame registre paskelbtas nemokus, jis patyrė papildomus finansinius ir teisinius suvaržymus, tai yra, negali paimti jokio kredito kitos kredito įstaigos, negali prisiimti kitokio pobūdžio sutartinių įsipareigojimų. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 253 000 Lt neturtinę žalą.
Ieškovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog AB Šiaulių banko Kauno filialo direktoriaus V. R. liepimu į pardavimo-pirkimo sutartį, sudarytą tarp pirkėjo D. B. ir pardavėjo UAB „Nerbalas“, buvo įrašyta sąlyga, kad AB Šiaulių bankas suteiks kreditą pirkėjui (ieškovui) D. B. tik tada, kai D. B. įregistruos buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises ir įregistruos buto įkeitimą (hipotekos lakštą) savo vardu Hipotekos registre. Taip pat AB Šiaulių bankas Kauno filialas pardavėjui UAB „Nerbalas“ išdavė pažymą Nr. 0188106, kuriuo leido juridiniam asmeniui UAB „Nerbalas“ parduoti (perleisti) nuosavybės teise priklausantį ir tam pačiam bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kuri aprašyta ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Bankas įsipareigojo pervesti 150 000 Lt pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2005-0964-09, o juridinis asmuo UAB „Nerbalas“ iš savo pusės padengti 130 000 Lt kreditorinį įsipareigojimą pagal kreditavimo sutartį Nr. KLL-2005-021-09. Tik įvykdžius šias sąlygas, AB Šiaulių bankas Kauno filialas per tris darbo dienas įsipareigojo atsisakyti turto hipotekos susijusios su UAB „Nerbalas“ ir nesinaudoti palikta įkeitimo teise į šį nekilnojamąjį turtą. Tačiau tuo metu AB Šiaulių banko Kauno filialo direktoriaus V. R. vadovaujami darbuotojai netinkamai (neteisėti) įvykdė mokėjimo pavedimus, kur 130 000 Lt. suma iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo banko pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20 000 Lt suma dalimis banko buvo pervesta iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kredito gavėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu juridinis asmuo UAB „Nerbalas“ negavo 150 000 Lt už nekilnojamą daiktą ir iš jo buvo atimta sutartinė teisė savo vardu atsiskaityti su AB Šiaulių banku už kreditavimo sutartį Nr. KLL-2005-021-09. Tokiu pat būdu savo teisėtu neveikimu AB Šiaulių bankas Kauno filialas iš pirkėjo (ieškovo) atėmė sutartinę teisę pagal prikimo-pardavimo sutartį Nr. 2954 atsiskaityti su pardavėju UAB „Nerbalas“ už gautą (perleista) nekilnojamąjį turtą. Juridinis asmuo UAB „Nerbalas“ parduodamas nekilnojamąjį turtą pirkėjui (ieškovui) ne tik tikėjosi padengti kreditorinį įsipareigojimą bankui už suma 130 000 Lt, bet ir gautą skirtumą 20 000 Lt užskaityti kaip pelną už brangiau parduotą turtą. Šis pelnas būtų buvęs panaudotas tolimesnėje UAB „Nerbalas“ veiklai vykdyti. Taip pat atsakovas pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2005-0964-09 su vėlesniu papildymu nepervedė pardavėjui juridiniam asmeniui UAB „Nerbalas“ už perleisto nekilnojamojo turto, buto (duomenys neskelbtini), remontą, ieškovas ne tik prarado sutartinę teisę į tą nekilnojamąjį turtą, bet ir iš jo buvo atimta sutartinė teisė į buto (duomenys neskelbtini)atkuriamąją vertę. AB Šiaulių banko civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius būsto kreditavimo Nr. B-2005-0964-09 su vėlesniu papildymu sutartyje ir įstatymuose nustatytos pareigos bei atlikti veiksmai, kuriuos draudė atlikti sutartis bei įstatymai. Tai yra, teisėtai neatliko sutartyje numatytų veiksmų, nepervedė pardavėjui UAB „Nerbalas“ 150 000 Lt sumos į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už nekilnojamąjį turtą ir 71 000 Lt sumos už to nekilnojamojo turto remontą. Atliko neteisėtus veiksmus, 130 000 Lt sumą pervedė iš kredito sąskaitos (duomenys neskelbtini) į sąskaitą nenumatyta sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovas neteisėtai panaudojo ieškovo kreditą ne pagal paskirtį kaip tai numatė būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2005-0964-09. Vėliau atsakovas 20 000 Lt sumą neteisėtai pervedė iš kredito sąskaitos (duomenys neskelbtini) į kredito gavėjui priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko apgaulingus veiksmus pakeisdamas sutarties atpažinimo numerį bei išskaidydamas sumą neproporcingomis dalimis, ir nurašydamas tas sumas per kasą. Tokiu būdu atliko veiksmus, kuriuos draudė tuo metu galiojanti būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2005-0964-09 (grynais pinigais kredito neišduoti). Taip pat AB Šiaulių bankas neturėdamas teisinio pagrindo atidarė naują kredito sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios neteisėtai pervedė kredito sumą 71 000 Lt į kredito gavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kurioje vėliau atsakovas iš kredito sumos skirtos buto remontui atliko dengimus tuo metu suėjusių mokėjimų pagal būsto kreditavimo sutartį. Tai reiškia, kad atsakovas vėl dalį kredito panaudojo ne pagal paskirtį. Vėliau atsakovas likusią 64 271 Lt sumą apgaulės būdu nurašė per kasą. Tai yra vėl atliko veiksmus, kuriuos draudė tuo metu galiojanti būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2005-0964-09. Atsakovas teismui pateikė AB Šiaulių banko Kauno filialo sukurtus kasos išlaidų orderius Nr. 508217, 508604, 511183, 509873, kurių datos ir sumos atitinka kredito gavėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktus įrašus. Kasos išlaidų orderyje Nr. 509873, akivaizdžiai matyti, kad nurodytas pinigų gavėjas yra D. B., bet grafoje „Nurodytą orderyje sumą gavau“ parašas yra ne jo. Tame pačiame kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad buvo pateiktas dokumentas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LJ 440767 (priklausantis D. B.). Pagal pasą yra nustatoma asmens tapatybė bei parašo autentiškumas. Akivaizdu, kad parašas kasos išlaidų orderyje Nr. 509873 grafoje „Nurodytą orderyje sumą gavau“ yra netikras. Galiu patvirtinti, kad šiuo atveju man kaip gavėjui D. B. grynieji pinigai nebuvo išmokėti kaip nurodyta kasos išlaidų orderyje Nr. 509873. Tai reiškia, kad informacija apie gavėją ir jo parašą yra netikra. Sekančiuose kasos išlaidų orderiuose Nr. 508217, 508604, 511183 yra nurodyta, kad pinigai išmokėti pagal sandorį Nr. B-2006-0964-09 bei įgaliojimą N. B. notarinio registro Nr. 3267, išduota 2006-04-11. Atkreiptinas dėmesys, kad įgaliojimas Nr. 3267, kur D. B. suteikė įgaliojimus N. B., tvarkyti ir valdyti (be teisės įkeisti, parduoti, dovanoti arba kitokiu būdu perleisti ar kitaip suvaržyti naudojimosi teisę) tuo metu nuosavybės teise priklausantį butą D. B., esantį (duomenys neskelbtini), atstovauti jo interesus AB Šiaulių banke ir visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarkant visus jo reikalus, tai yra, sudarant sutartis su visomis komunalinėmis įstaigomis, mokėti kreditą, palūkanas ir mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tam tikslui pateikti ir gauti iš visų įmonių, įstaigų ir organizacijų reikalingas pažymas ir dokumentus, rašyti įgaliojusio asmens vardu prašymus, pareiškimus ir sutikimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, įgaliojimas išskirtinai įpareigojo įgaliotą asmenį tvarkyti reikalus susijusius su butu esančiu (duomenys neskelbtini), išlaikymu. Įgaliojime paminėta tik, kad įgaliotas asmuo gali mokėti kreditą ir palūkanas AB Šiaulių banke. Šiame įgaliojimas nėra nurodyta, kad įgaliotas asmuo gali tvarkyti D. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke ir išjos išimti pinigus. Iš esmės, pinigų išmokėjimas pagal šį įgaliojimą visiškai prieštarauja įgalioto ir įgaliojusio laisvai valiai, nes būtent pagal būsto kreditavimo sandorį ir pirkimo-pardavimo sutartį šiuos pinigus būtų gavęs juridinis asmuo UAB „Nerbalas“, kurio dalininkas ir atstovas buvo N. B.. Kasos išlaidų orderiuose Nr. 508217 ir 508604 yra nurodyta, kad gavėjas pagal įgaliojimą N. B., o pateiktas dokumentas pasas Nr. LJ 440767 (priklausantis D. B.). Kas negali būti tiesa, nes dokumentą asmenybės nustatymui privalo pateikti asmuo, kuris siekia paimti pinigus iš banko sąskaitos. Asmens tapatybės dokumento turi reikalauti banko darbuotojai ir pinigus duoti tik įsitikinę, kad gavėjas ir asmens tapatybės dokumente nurodytas asmuo yra vienas ir tas pats asmuo. Taip pat šiuose kvituose nurodyta paskirtis, paskolos išdavimas pagal sandorį Nr. B-2006-0964-09, kai tuo metu tikrasis sandorio numeris buvo Nr. B-2005-0964-09. Apie tokio numerio pasikeitimą ar jo neatitikimą, kredito gavėjas (ieškovas) tuo metu nebuvo informuotas atsakovo (banko). Todėl laikytina, kad tuo metu būsto kreditavimo tikrasis numeris buvo B-2005-0964-09. Nėra abejonių, kad tuo metu buvęs AB Šiaulių banko Kauno filialo direktorius V. R. veikdamas kartu su kitais savo darbuotojais apgaulės būdu pasisavino pinigines sumas iš kredito gavėjo (ieškovo) dalyje kur buvo palikti gavėjo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) įrašai: „Kasa litais: išlaidos“ ir „Kasa litais: išlaidos su išgryninimo mokesčiu“, ir „Kasa litais: išlaidos be išgryninimo mokesčio". Pabrėžtina, kad Kauno apygardos teismas jau yra išnagrinėjąs baudžiamąją bylą Nr. 1-20-9-00020-2010-7, kurioje kaltais pripažinti keturi AB Šiaulių banko Kauno filialo darbuotojai dėl svetimo turto pasisavinimo ir išvaistymo: V. R., R. J., A. P. ir A. V.. Taip pat 2013 metų birželio 18 diena nuteistų AB Šiaulių banko Kauno filialo darbuotojų apeliacinius skundus išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas ir padarė pertrauką iki 2013 metų gruodžio 2 dienos, kuomet skelbs galutinį nuosprendį (LAT bylos Nr. 1A-40/2013). Todėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, ieškovas yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo dėl aplinkybių susijusių su atsakovo buvusių darbuotojų nusikalstamų veiksmų pasekmių (LR CPK182 str. 3d.). Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Tai yra, atsakovui nepervedus piniginių lėšų pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2005-0964-09 pardavėjui juridiniam asmeniui UAB „Nerbalas“ už perleistą nekilnojamąjį turtą ieškovui, pirkėjas (ieškovas) liko skolingas pardavėjui UAB „Nerbalas“ už perleistą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Trečioji šalis negalėjo savo vardu padengti kreditorinio įsipareigojimo Nr. KLL-2005-021-09, kurio pagrindu buvo įregistruota hipoteka. Todėl remiantis AB Šiaulių banko Kauno filialo išduota pažyma Nr. 0188106 data 2006-03-31, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti hipotekos, nes lėšos už butą (duomenys neskelbtini) nebuvo pervestos į UAB „Nerbalas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu juridinis asmuo UAB „Nerbalas“ savo vardu nepadengė kredito pagal sutartį Nr. KLL-2005-021-09. Dėl tokių atsakovo veiksmų, pardavėjas UAB „Nerbalas“ liko negražinęs kredito pagal kreditavimo sutartį Nr. KLL-2005-021-09, o atsakovui liko įkeitimo teisė į tą nekilnojamąjį turtą. Todėl pirkėjui pilnai neatsiskaičius su pardavėju, o pardavėjui perleidus parduodamą turtą ir negavus piniginių lėšų, taikytina restitucija (LR CK 6.145 str.). Taip pat atsakovui pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2005-0964-09 su vėlesniu papildymu nepervedus pardavėjui juridiniam asmeniui UAB „Nerbalas“ už perleisto nekilnojamojo turto, buto(duomenys neskelbtini), remontą, ieškovas ne tik prarado sutartinę teisę į tą nekilnojamąjį turtą, bet ir iš jo buvo atimta sutartinė teisė į buto (duomenys neskelbtini)atkuriamąją vertę. Tokiu būdu ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veikimų patyrė realią turtinę žalą, tai yra prarado sutartinę teisę teisėtai įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio šalių tarpusavio sutarimu nustatyta vertė 220 000 Lt. Dėl to, kad AB Šiaulių bankas naudojo prieš ieškovą psichologinį smurtą, realiai grasino ieškovo artimiems giminaičiams su buto (duomenys neskelbtini)pardavimu, sudarė ypatingai sunkias ekonomines sąlygas, nes paskelbė informaciją apie ieškovą viešajame registre, kad jis yra nemokus, tokiu būdu užkirto kelią gauti bet kokį kreditą ir galimybę išpirkti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) per kitą kredito įstaigą. Taip pat dėl to, kad atsakovas žinodamas apie savo darbuotojų nusikalstamą veiką apie tai neinformavo ieškovo, o atvirkščiai, stengėsi neteisėtus savo darbuotojų veiksmus nuslėpti nuo ieškovo. Tokiu būdu atsakovas nesiekė panaikinti savo neteisėtų veiksmų bei atkurti teisinės ir ekonominės pusiausvyros tarp šalių, o atvirkščiai, siekė įgyvendinti savo ginčijama teisę ir iš varžytinių parduoti butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo pardavėjo perleistas ieškovui ir ieškovo įkeistas AB Šiaulių bankui. Ieškovas patyrė didelį dvasinį skausmą. Ir dėl to, kad juridinis asmuo UAB „Nerbalas“, kuriame kaip darbuotojas dirbo jo brolis ir kuriam darbas UAB „Nerbalas" buvo vienintelė darbovietė ir pagrindinis pajamų šaltinis bei prieš kurį buvo AB Šiaulių banko Kauno filialo darbuotojų naudojamas psichologinis ir ekonominis spaudimas, taip pat buvo suklaidintas ir įbaugintas, dėl ko susirgo lėtine depresija. Pabrėžtina, kad AB Šiaulių bankas Kauno filialo darbuotojai tokiais savo veiksmai veikė ne tik prieš ieškovo laisvą valią ir teisėtus interesus, bet ir prieš juridinio asmens UAB „Nerbalas“ teisėtus interesus, nes realiai atėmė realias pajamas, dėl ko finansinė juridinio asmens UAB „Nerbalas“ padėtis buvo pabloginta. Dėl to, kad artimieji giminaičiai dėl sveikatos problemų, atsiradusių dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavinėjimo iš varžytinių, buvo priversti atsitraukti nuo verslo ir tuo pačiu dėl ieškovo neteisėtų veiksmų tas verslas ekonomiškai buvo pablogintas, jie neteko vienintelio pajamų šaltinio. Dėl ko ieškovas turėjo juos remti finansiškai ir teberiame finansiškai iki šiol. Dėl šių bei ieškinyje išvardintų kitų priežasčių ieškovas patyrė didelę moralinę žalą. Būsto kreditavimo sutartyje (punkte 5.3.) nurodyta, kad per mokestinį laikotarpi sumokėta palūkanų dalis bankui už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, gali būti atimama ar susigrąžinta iš kredito gavėjo mokestinio laikotarpio pajamų LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Būtent tokia lengvata kredito gavėjas buvo pasinaudojęs ir susigrąžinęs mokestinių lėšų iš kurių išskirtinai buvo padengtas dalies kredito grąžinimas, palūkanų už kreditą mokėjimas. Tas yra užfiksuota kredito gavėjo sąskaitoje, kur įrašų numeriai 2007.05.14 Nr. 48392 gautos grąžintinos lėšos iš VMI ir 2007.05.14 Nr. 14221616 banko dengimas iš tų lėšų už kreditą. Pabrėžtina, kad atsakovas remiantis būsto kreditavimo sutarties pagrindu 3.1.5 punktu, nepriklausomai nuo kredito gavėjo (ieškovo) laisvos valios, savo iniciatyva galėjo nurašyti nuo kredito gavėjo sąskaitos priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kredito gražinimo dalis. Teismas kritiškai turi vertinti atsakovo pasisakymus, argumentus ir pateiktus dokumentus kaip įrodymus, nes AB Šiaulių banko Kauno filialo darbuotojų atžvilgiu yra iškeltos baudžiamosios bylos, dalis filialo darbuotojų teismo jau yra pripažinti kaltais svetimo turto pasisavinimu ir išvaistymu, kurie vykdė nusikalstamą veiką imtinai laikotarpyje nuo 2006 iki 2009 metų. AB Šiaulių bankas pilnai atsako už savo filialo veiklą, samdo jo darbuotojus, juos apmoko ir vykdo filialo auditą. Akivaizdu, kad atsakovas siekė ir kaip iš atsiliepimo matyti tebesiekia paneigti buvusių darbuotojų atliktas nusikalstamas veikas dėl kurių tiesiogiai nukentėjo ieškovas. AB Šiaulių bankas ne tik nesiekė atstatyti savo filialo darbuotojų neteisėta veika atliktus veiksmus, bet atvirkščiai siekė nuslėpti buvusių darbuotojų nusikalstamus veiksmus.
Atsakovas AB Šiaulių bankas atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 29-35) prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog 2005-10-20 tarp atsakovo ir UAB „Nerbalas“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KKL-2005-021-09, kuria AB Šiaulių bankas suteikė kredito gavėjui 130 000 Lt kreditą butui, kurio unikalus numeris 1997-9007-8018:0037, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) įsigyti. 2006-04-03 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi nurodytą butą UAB „Nerbalas“ pardavė ieškovui D. B.. Sutartyje nurodyta, kad butas yra įkeistas AB Šiaulių bankas 2005-10-20 Kreditavimo sutarties Nr. KLL-2005-021-09 pagrindu. Sudarant sutartį, buvo pateikta AB Šiaulių bankas pažyma, patvirtinant, kad AB Šiaulių bankas neprieštarauja, jog butas būtų parduotas pirkėjui, su sąlyga, kad bus palikta įkeitimo teisė, o lėšos už parduotą butą bus pervestos į UAB „Nerbalas“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „Nerbalas“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB Šiaulių banko Kauno filiale, kaip UAB „Nerbalas“ skolos bankui padengimas. 2006-04-10 ieškovas ir atsakovas sudarė būsto kreditavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 150 000 Lt kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) įsigyti. Kaip buvo nurodyta, ieškovas butą buvo numatęs įsigyti iš UAB „Nerbalas“, kuris buvo atsakovo skolininkas, nes iš banko buvo gavę kreditą tam pačiam butui įsigyti ir prievolės užtikrinimui buvo butą įkeitęs atsakovui. Ieškovas ir atsakovas, sudarydami kredito sutartį, susitarė, kad ieškovui suteikiamas 150 000 litų kreditas (2.1.1.); kreditas suteikiamas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui; kredito gavėjo prievolės užtikrinamos įkeičiant nurodytą butą bankui (2.1.5.); bankas įsipareigojo suteikti kreditą sumokant už nekilnojamojo turto pirkimą pagal nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį ir/ar kitus bankui priimtinus paskirtį pagrindžiančius dokumentus (3.1.2); šalys susitarė, kad kreditas turi būti grąžintas iki 2031 m. balandžio 9 d. Bankas šios kredito sutarties pagrindu įsipareigojo atidaryti kredito sąskaitą, palūkanų mokėjimo sąskaitą ir kredito gavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią turėjo patekti ieškovo pajamos ir iš kurios turėjo būti dengiamas kreditas ir priskaičiuotos palūkanos. Bankas įvykdė įsipareigojimus nurodytas sutartis atidaryti. Sudarius kredito sutartį, 130 000 litų suma buvo pervesta tiesiogiai į UAB „Nerbalas“ kredito pagal 2005 m. spalio 20 d. Kreditavimo sutartį Nr. KLL-2005-021-09 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pilnai padengiant UAB „Nerbalas“ įsiskolinimą bankui pagal šią kredito sutartį. Likusi kredito dalis, buvo pervesta į kredito gavėjo, t. y. ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo duomenimis, tai buvo padaryta kredito gavėjo prašymu), ir po to dalis pervestos sumos buvo išmokėta ieškovui (ieškovas nurodė, kad grynais iš jo sąskaitos buvo išmokėta 19 879,91 Lt). 2008-08-05 būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2005-0964-09 buvo papildyta, pakeičiant kredito dydį (iki 221 000 Lt), paskirtį (papildomai nurodant buto remontą). Pagal paties ieškovo pateiktus duomenis, įmokas į jo sąskaitą, iš kurios buvo grąžinamas kreditas ir mokamos palūkanos bei kiti mokėjimai, nuo kredito sutarties sudarymo mokėjo pats ieškovas, jo mama E. B., UAB „Nerbalas“, UAB „Tekstilija“, ieškovo brolis N. B.. Pagal byloje esančius duomenis, gryni pinigai iš ieškovo sąskaitos buvo išmokėti ieškovui: tiesiogiai arba jo įgaliotam asmeniui, veikiančiam pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą, - ieškovo broliui N. B.. Šiam ginčui taip pat yra svarbu, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kredito sutarties sudarymo ir pakeitimo metu D. B. buvo UAB „Nerbalas“ akcininkas, o ieškovo brolis N. B. buvo šios įmonės direktorius. Taigi nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, o kredito sutartis buvo sudaryta su ieškovu susijusio asmens naudai - po sutarties sudarymo UAB „Nerbalas“ įsiskolinimas bankui pagal nurodytą kredito sutartį pasibaigė, o visus įsipareigojimus prieš atsakovą dėl buto įsigijimo perėmė ieškovas. Sandoriais buvo susitarta, kad ieškovas įsigyja butą iš UAB „Nerbalas“, paskolintais iš banko pinigais padengdamas UAB „Nerbalas“ įsiskolinimą atsakovui, atsiradusį pagal 2005-10-20 kreditavimo sutartį Nr. KLL-2005-021-09. Atlikus nurodytus sandorius, ieškovas tapo buto savininku ir dalį kredito pinigų, t. y. 19 879,91 Lt, išsiėmė grynais. Po atliktų sandorių, UAB „Nerbalas“ nebeturėjo įsiskolinimo atsakovui pagal 2005-10-20 kreditavimo sutartį Nr. KLL-2005-021-09. 2008-08-05 ieškovas susitarė su atsakovu pakeisti kredito sutartį, papildomai išmokant jam 71 000 Lt buto remontui. Ieškovui pateikus prašymą, jam buvo leista išsiimti didžiąją dalį šių pinigų, t. y. 64 271 Lt, grynais, likusi suma buvo panaudota suėjusių mokėjimų pagal kredito sutartį padengimui. Ieškovas neginčijo su atsakovu sudarytų sandorių ir savo veiksmais pripažino, kad šie sandoriai sukūrė jam teisines pasekmes. Ieškovui pradėjus sistemingai pažeidinėti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, 2009-09-30 pranešimu atsakovui vienašališkai nutraukė su ieškovu būsto kreditavimo sutartį dėl ieškovo kaltės. Ieškovas šio nutraukimo neginčijo ir nereiškė dėl jo pretenzijų. Prasidėjus buto hipotekos realizavimo procedūroms, ieškovas taip pat nesinaudojo jokiomis galimomis ginčijimo procedūromis. Taigi savo faktiniais veiksmais ieškovas patvirtino, kad sandoriai atitiko jo tikslus ir ketinimus ir kad atsakovo sprendimas nutraukti kredito sutartį ir pradėti priverstinio išieškojimo procedūras yra pagrįsti. Pagal viešojo registro duomenis, laikotarpiu nuo 2006-02-03 iki 2012-02-06 ieškovas D. B. buvo vienintelis UAB „Nerbalas“ akcininkas. Taigi ieškovas, sudarydamas kredito sutartį, buto pirkimo - pardavimo sutartį, keisdamas kredito sutartį ir pasiimdamas papildomą kreditą buto remontui, dalį pinigų pasiimdamas grynais, buvo pilnai informuotas - nes veikė kaip vienintelis bendrovės „Nerbalas“ akcininkas ir šimto procentų akcijų turėtojas. Pagal paties ieškovo pateiktus duomenis (išrašą iš kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), yra akivaizdu, kad įmokas į sąskaitą, iš kurios buvo dengiamas kreditas, mokėjo tiek ieškovas, tiek ir kiti su ieškovu susiję asmenys, todėl laikytina, kad ieškovas, tiek imdamas kreditą iš AB Šiaulių bankas, tiek vykdydamas kredito sutartį, buvo pilnai informuotas apie visas aplinkybes, susijusias su jo prisiimtais įsipareigojimais. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jam yra nežinoma, kam priklauso sąskaita, į kurią buvo pervesti kredito butui pirkti pinigai, Tai buvo jo (kaip akcininko) kontroliuojamos ir jo brolio (kaip direktoriaus) valdomos įmonės kredito sąskaita, kuri buvo atidaryta, šiai įmonei 2005 m. suteikiant kreditą tam pačiam butui pirkti ir kuris buvo padengtas, ieškovui perėmus įsipareigojimą grąžinti įsiskolinimą prieš banką už įsigytą butą. Ieškovas klaidingai teigia, kad jo šeima jį įkalbinėjo išpirkti butą, nes neva UAB „Nerbalas“ reikėjo apyvartinių lėšų, nors iš visų dokumentų buvo visiškai aišku, kad gauto kredito lėšos turėjo būti panaudotos ir buvo panaudotos UAB „Nerbalas“ įsiskolinimui prieš banką padengti. Ieškovas įsigijo butą iš savo kontroliuojamos įmonės, dalį mokėjimų, iš kurių buvo dengtas kreditas ir kiti mokėjimai, atliko ta pati įmonė ir kiti su ieškovu susiję asmenys. Todėl bet kokie teiginiai apie nesupratimą kas darosi įmonėje, kalbėjimas, kad jis tapo kredito gavėju tik dėl šeimos prašymo ir neturėdamas jokios informacijos, yra atmestini. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovas veikė neteisėtai, nurodo tam tikrus banko darbuotojų veiksmus, kurie galėtų būti įvertinti kaip tam tikri atsakovo darbuotojų netikslumai, jiems vykdant sutartį. Iš tikrųjų ieškovui suteiktas kreditas buvo iš karto įmokėtas į UAB „Nerbalas“ kredito sąskaitą, padengiant bendrovės įsiskolinimą - taigi iš karto buvo atliktas galutinis veiksmas, dėl kurio ieškovas ir atsakovas buvo susitaręs. Ieškovas tapo buto, kuriam įsigyti pasiėmė kreditą, savininku; grynaisiais pinigais dalis kredito buvo išmokėta ieškovui, jam pačiam prašant; UAB „Nerbalas“ įsiskolinimas, kuris buvo garantuotas įkeičiant nurodytą butą, buvo padengtas. Todėl neabejotinai galima teigti, kad atsakovas įvykdė savo esminius sutartinius įsipareigojimus, kad ieškovą tenkino atsakovo vykdomų įsipareigojimų kokybė, kad ieškovas savo faktiniais veiksmais, vykdydamas sutartį, patvirtino, kad būtent toks ir buvo ieškovo ir atsakovo susitarimo turinys. Faktas, kad dalis kredito buvo sumokėta grynais, esant dokumentams, patvirtinantiems, kad tai buvo padaryta ieškovo prašymu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas yra patyręs nuostolių. Ieškovas neįrodė patyręs neturtinę žalą.
Teismo posėdyje atsakovo AB Šiaulių banko atstovai papildomai paaiškino, jog ieškiniu ieškovas nereikalauja pripažinti negaliojančia 2006 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, kuria ieškovas įsigijo butą iš susijusio asmens UAB „Nerbalas“. Ieškovas nereikalauja pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorio, įforminto hipotekos lakštu. Ieškovas neginčija 2009-09-30 vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo. Pagal byloje esančius įrodymus, ieškovas D. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Byloje pateiktas išrašas iš nekilnojamojo turto registro, tokį faktą patvirtinantis; išraše nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų įsiskolinęs už įsigytą turtą ir (ar) kad jam būtų draudžiama juo disponuoti; pats ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad iš jo, kaip buvo savininko, antstolių patvarkymais yra išieškomi įsiskolinimai už bute gyvenantiems asmenims suteiktas komunalines paslaugas ir energetinius resursus (susidariusius įsiskolinimus AB Kauno energija, UAB „Kauno vandenys“, AB „Lesto“); ieškovas neginčija nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, kuri yra galiojanti ir sukurianti teisines pasekmes. Todėl faktas, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas laikytinas visiškai įrodytu. Vertinant ieškovo reikalavimus ir jo argumentus, išeitų, kad jam nebuvo suteiktas kreditas butui įsigyti. Kaip tik šiuo pagrindu ieškovas reikalauja nesuteiktą kreditą pripažinti nuostoliais ir priteisti iš atsakovo. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokiu reikalavimu, nes būtent dėl to, kad ieškovui buvo suteiktas kreditas, pasibaigė buvusio buto savininko UAB „Nerbalas“ įsipareigojimai prieš atsakovą ir atsirado ieškovo įsipareigojimai prieš atsakovą. Jeigu ieškovui nebūtų buvęs suteiktas pradinis 150 000 Lt kreditas, 130 000 Lt suma padengiant UAB „Nerbalas“ įsiskolinimą atsakovui už šį butą, ieškovas nebūtų tapęs buto savininku. Kredito gavimo faktą patvirtina ir paties ieškovo elgesys, jam ilgą laikotarpį vykdant kredito grąžinimą, o taip pat jo veiksmai, jam susigrąžinant dalį sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio tuo pagrindu, kad jam suteiktas būsto kreditas (tai neginčijamai patvirtina 2013-10-29 VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma). Jeigu ieškovas laiko, kad jam buvo nesuteiktas kreditas, pasidaro neaišku, nei kodėl ieškovas dalį suteikto kredito grąžino, nei kokiu pagrindu jis deklaracijose už 2006, 2008, 2009 m. nurodė išlaidas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas remdamasis būtent tuo faktu, kad jam buvo suteiktas kreditas butui įsigyti. Taigi tokį prašymą VMI ieškovas teikė net ir po to, kai 2009-09-30 kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Tokie ieškovo veiksmai patvirtina, kad tokios mintys, kad ieškovui neva nebuvo suteiktas kreditas, jam į galvą atėjo tik tada, kai jis, neturėdamas pagrįstų argumentų, turėjo kažkaip parengti ieškinį teismui. Atsakovo vertinimu, šie faktai papildomai patvirtina, kad ieškovui kreditas buvo suteiktas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 221 000 Lt tuo pagrindu, kad ieškovui dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų neva nebuvo suteiktas kreditas. Kaip buvo nurodyta, kreditas ieškovui neabejotinai buvo suteiktas. Bet netgi jei jam kreditas iš tikrųjų nebūtų buvęs suteiktas, ieškovas negalėtų reikalauti priteisti 221 000 Lt nuostolių, nes pagal CK 6.249 str. suformuluotą nuostolių sąvoką, jis jokių nuostolių nebūtų buvęs patyręs. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 221 000 Lt nuostolių yra nepagrįstas net ir neteikiant tam kažkokių papildomų komentarų. Pasisakant dėl ieškovo argumentų, kad dalis kredito jam buvo išmokėta grynais, nors kredito sutartyje buvo įtvirtinta nuostata, draudžiant tai daryti, pažymėtina, kad grynais dalis kredito buvo išmokėta, paprašius ieškovui ir jo vardu veikiančiam įgaliotam asmeniui, ieškovo broliui N. B. (ieškovas ir pats neneigia, kad buvo pateikęs prašymą išmokėti buvo remontui išduotą papildomą kreditą grynais). Byloje yra pateikti kasos išlaidų orderiai, pasirašyti ieškovo įgalioto asmens N. B., ir paties ieškovo pasirašytas kasos išlaidų orderis dėl 64 271,00 Lt jam išmokėjimo. Ieškovo argumentai, kad faktas, jog jo parašas padėtas ne toje grafoje, o grafoje prie pavardės, yra atmestinas. 2005 m. ieškovas jau buvo įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nuo 2005-01-31 dirbo UAB „Altechna“ fiziku vadybininku, nuo 2006-02-03 (ieškovo pateiktais duomenimis) jau buvo įsigijęs 50 proc. UAB „Nerbalas“ akcijų – visi šie faktai patvirtina, kad ieškovas suprato (privalėjo suprasti), kokias pasekmes sukelia jo rašomi prašymai ir jo parašai dokumentuose. Ieškovo – išsilavinusio ir išprususio asmens – paaiškinimas, kad jis pasirašė ant kasos išlaidų orderio, patvirtindamas, kad jam išmokėta 64 271 Lt, negavęs pinigų, yra atmestinas. Pats ieškovas nurodo, kad UAB „Nerbalas“ buvo įsipareigojęs bankui grąžinti kreditą už įsigytą butą iki 2006 m. spalio 19 d. Ieškovas kreditavimo sutartį butui iš UAB „Nerbalas“ įsigyti sudarė 2006 m. balandžio 10 d., susitardamas su atsakovu, kad kreditą su palūkanomis grąžins iki 2031 m. Šios sutarties sudarymo laikotarpiu ieškovas jau valdė UAB „Nerbalas“ akcijas (ieškovo teigimu, 50 proc., pagal viešojo registro duomenis – 100 proc.). Taigi ieškovas, perimdamas UAB „Nerbalas“ įsipareigojimus dėl kredito už butą grąžinimo ir tapdamas atsakovo skolininku, veikė savo įmonės naudai. Sprendžiant šį ginčą, tai yra reikšminga aplinkybė. Pasisakant dėl ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos, atsakovas ir toliau palaiko savo argumentus, kad ieškovo patiriami sunkumai yra tiesioginė jo elgesio pasekmė, jam prisiėmus ilgalaikius įsipareigojimus, kurių jis nebesugebėjo vykdyti. Todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestini. Vertinant ieškovo savarankiškai suformuluotus reikalavimus pripažinti, kad bankas vedė apgaulingą apskaitą ir kad bankas yra atsakingas už neteisėtai išmokėtas pinigines sumas, pažymėtina, kad tai, ką ieškovas vadina „apgaulinga apskaita“, nurodydamas, kad pradinis kreditavimo sutarties numeris iš B-2005-0964-09, neva siekiant jį suklaidinti, buvo pakeistas į kitą numerį – B-2006-0964-09, iš tikrųjų buvo tik žmogiškasis apsirikimas, banko vadybininkui į numerį įrašius ne tuos metus, kuriais sutartis buvo sudaryta (tai paaiškinanti AB Šiaulių banko pažyma pateikta teismui). Ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą su prašymu paaiškinti tą neatitikimą, bankas būtų, be abejo, iš karto pateikęs ieškovui paaiškinimus; vertinant, ar bankas pasielgė neteisėtai, išmokėdamas dalį suteikto kredito grynais, turi būti atsižvelgta į tai, kad pinigai buvo išmokėti būtent ieškovo prašymu – jam veikiant tiesiogiai arba per įgaliotą atstovą. Esant tokiai situacijai, ieškovo prašymas konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, nelaikytinas pagrįstu. Apibendrinus ieškovo reikalavimus ir ieškinio argumentus, darytina išvada, kad savo reikalavimus grindžia tam tikrais Kredito sutarties vykdymo netikslumais. Atsakovas neneigia, kad jo darbuotojai kai kuriose situacijose netiksliai laikėsi sutarties nuostatų reikalavimų: iš tikrųjų buvo suklysta, įrašant kredito sutarties numeryje ne 2006 m., o 2005 m.; darant kredito sutarties pakeitimą ir suteikiant papildomą kreditą buto remontui, pačiame sutarties pakeitimo tekste nebuvo nurodytos naujos sąskaitos, kuriose apskaitomas kreditas buto remontui ir palūkanos pagal šį kreditą, kurias atsakovas privalėjo atidaryti dėl to, kad papildomas kreditas buvo išduotas ne gyvenamajam būstui, o jo remontui; iš tikrųjų ieškovui suteiktas kreditas buvo tiesiogiai pervestas į sąskaitą, kurioje buvo apskaitomas UAB „Nerbalas“ kreditas, pervedimu likviduojant bendrovės įsiskolinimą atsakovui, o ne į UAB „Nerbalas“ sąskaitą, iš kurios po to jis būtų buvęs pervestas į UAB „Nerbalas“ kredito sąskaitą. Bet visos šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad kreditas ieškovui buvo išduotas, kredito pinigais buvo apmokėtas buto įsigijimas ir ieškovas tapo buto savininku, dalis kredito buvo išmokėti ieškovui ir jo įgaliotam asmeniui grynaisiais pinigais. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovų darbuotojų netikslumai, vykdant sutartį, reiškia, kad kreditas jam apskritai nebuvo suteiktas, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą teisme yra nustatyta, jog ieškovas D. B. nuo 2006 02 27 buvo UAB „Nerbalas“ akcininkas, jis valdė 50 procentų minėtos bendrovės akcijų, kitos pusės akcijų savininkas buvo jo brolis N. B., kuris buvo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir įmonės direktorius (2 t. b.l. 53-56, 71-74). Nuo 2005 09 22 iki 2006 02 27 vieninteliu UAB „Nerbalas“ akcininku buvo minėtas N. B. (2 t, b,l 73, 76). Bendrovės akcininkas N. B. 2005 09 27 priėmė sprendimą dėl 130 000 lt kredito bendrovei „Nerbalas“ gavimo iš atsakovo (2 t. b.l. 75). 2005 10 20 tarp atsakovo ir UAB „Nerbalas“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis (2 t. b.l. 37-43), kuria bendrovei buvo suteiktas 130 000 lt kreditas. Kreditas buvo suteiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini) įgijimui bendrovės nuosavybėn. Bendrovė minėtą butą įgijo. 2006-04-10 ieškovas D. B. ir atsakovas „Šiaulių bankas“ sudarė būsto kreditavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas suteikė ieškovui 150 000 Lt dydžio kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui (1 t. b.l. 35-56). D. B. butą įgijo 2006 04 03 pirkimo pardavimo sutartimi iš UAB „Nerbalas“ (1 t. b.l.24-33, 2 t. b.l. 43). Vėliau, 2008-08-05 būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2005-0964-09 šalių susitarimu buvo papildyta, pakeičiant suteikiamo kredito dydį iki 221 000 Lt, papildomai suteikiant ieškovui 71 000 lt paskolos sumą, ją skiriant nupirkto buto (duomenys neskelbtini) remontui (1 t. b.l. 51-56, 191). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad sudarius kredito sutartį, 130 000 litų suma buvo pervesta grąžinti UAB „Nerbalas“ kreditą pagal 2005 m. spalio 20 d. Kreditavimo sutartį Nr. KLL-2005-021-09, pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), likusi kredito dalis, buvo pervesta į kredito gavėjo, t. y. ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusioji kredito dalis buvo išmokėta ieškovui grynais pinigais ar jo įgaliotam asmeniui N. B. (1 t. b. l. 57, 69, , 70, 72, 73, 2 t. b.l. 45, 46, 86, 93-97, 100). Byloje nėra ginčo, kad pinigus pagal kreditavimo sutartis bankas išmokėjo, o ieškovas sutartyse nurodomas sumas gavo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pats ieškovas, jo motina E. B. dalinai įvykdė prievolę pagal nagrinėjamas byloje kreditavimo sutartis bankui (1 t. b.l. 163-186, 2 t. b.l. 101, 102), tačiau vėliau bankas kreditavimo sutartį nustatyta tvarka nutraukė (2 t. b.l. 47-52), pardėjo priverstinę negrąžinto kredito dalies išieškojimo procedūrą. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovas prievoles pagal kreditavimo sutartis įvykdė visiškai, paskolos pagal kreditavimo sutartis buvo ieškovui suteiktos ir išmokėtos jo paties prašymu ir iniciatyva, dalis jam pačiam grynais pinigais, dalis bendrovės „Nerbalas“, kurios akcininkas jis yra, paskolai grąžinti, dalis pagal jo išduotą įgaliojimą broliui N. B.. Atsakovo veiksmai vykdant byloje esančias kreditavimo sutartis, teismo vertinimu niekaip nepažeidė ieškovo teisių ir turtinių interesų, todėl ieškovo reikalavimai : pripažinti AB Šiaulių banko Kauno filialą teisėtai neišmokėjus ir nesuteikus kredito gavėjui D. B. 221 000 Lt kredito sumos pagal būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 1.22, 1.25, 2.1.1, 3.1.2, 3.1.3 punktus; atskiruoju teismo įsakymu baigti hipoteką (identifikavimo Nr. 02120060004508); pripažinti AB Šiaulių banko Kauno filialą netinkamai atlikus mokėjimo nurodymus pagal būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punktus 2.1.1, 3.1.2, 3.1.3 ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2954 punktus 3.2.2, 4.1. neteisėtai ir neautorizuotai dalimis pervedus kredito 221 000 Lt sumą:130 000 Lt sumą iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus į nežinomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20 000 Lt pervedus į sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei 71 000 Lt sumą pervedus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti AB Šiaulių banko Kauno filialą kaltu ir finansiškai atsakingu už pinigines sumas neteisėtai išmokėtas per banko kasą, ir neteisėtai nurašius iš kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tiesiogiai pažeidus būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punkto 3.1.3 reikalavimą – kredito grynaisiais pinigais neišduoti; pripažinti AB Šiaulių banko Kauno filialą vedus apgaulingą apskaitą kredito gavėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur mokėjimai susiję su kredito išmokėjimu buvo registruojami su numeriu B-2006-0964-09, kai tuo tarpu unikalus būsto kreditavimo sutarties numeris nuo 2006-04-10 iki 2008-08-27 buvo B-2005-0964-09, tokiu būdu atimant kredito gavėjui galimybę tinkamai atpažinti ir sekti mokėjimus; pripažinti AB Šiaulių banką, atstovaujamą AB Šiaulių banko Kauno filialo, savo neteisėtais veiksmais iš ieškovo D. B. atėmus sutartinę teisę teisėtai įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio šalių tarpusavio susitarimu nustatyta vertė 220 000 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovui patirtus nuostolius dėl banko neteisėtų veiksmų, t.y. 220 000 Lt; priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už netinkamai įvykdytus mokėjimus sumai 150 000 Lt, skaičiuojant nuo 2006-04-14 dienos, kada šis mokėjimas banko turėjo būti įvykdytas ir sumai 71 000 Lt nuo 2008-08-27 dienos kada šis mokėjimas turėjo būti įvykdytas iki kada bankas pilnai sugrąžins neautorizuotas mokėjimo operacijų sumas ir atkurs kredito sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių tos sumos neteisėtai nurašytos, likutį, kuris būtų, jeigu banko neautorizuotos mokėjimo operacijos nebūtų atliktos; priteisti iš atsakovo patirtus papildomus 32 156,55 Lt nuostolius, bankui neteisėtai nuskaičiavus sumas iš kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už tariamai suteiktą būsto kredito padengimą pagal grafiką, palūkanas ir delspinigius; priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestini kaip nepagrįsti (LR CPK 178 str.).
Atmetus ieškovo reikalavimus, susijusius su banko atlikta veikla išmokant ieškovui kreditą, kaip išvestinis atmestinas ir ieškovo reikalavimas atskiruoju teismo įsakymu baigti hipoteką (identifikavimo Nr. 02120060004508).
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 253 000 Lt neturtinę žalą teismo vertinimu taip pat yra nepagrįstas ir netenkintinas. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimui įrodyti ir jos dydžiui pagrįsti yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atlyginti-atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovas nagrinėjamu atveju paneigė savo kaltės prezumpciją (LR CK 6.248 str. 1 d.).
Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d. ). Nustatyta, jog atsakovas byloje patyrė5 000 Lt atstovavimo išlaidų. Nors CPK 93 straipsnio pirmoji dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, tačiau pabrėžtina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginčą, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007). Taip pat priteisiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas pateikė atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 29-35). Nagrinėjant bylą, teismui buvo pateikti įrodymai, jog atsakovas sumokėjo jį atstovaujančiam advokatui 5 000 Lt atstovavimo išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad į bylą buvo pateikti šie atsakovo procesiniai dokumentai – atsiliepimas į ieškinį (t. 2, b. l. 29-35), byloje vyko du teismo posėdžiai (2013-10-16, 2013-11-08), kurių bendra trukmė apie 2 val. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintus maksimalius priteistinus užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius, nagrinėjamoje byloje tokie dydžiai būtų: už atsiliepimo parengimą 3 000 Lt (8.2 punktas), už 2 darbo teisme valandas 300 Lt (2*0.15*1000) (8.18 punktas). Taigi maksimaliomis išlaidomis, galimomis priteisti nagrinėjamoje byloje už atsakovo atstovo suteiktą teisinę pagalbą, laikytinos 3 300 Lt išlaidos. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia ir į tai, kad išnagrinėta byla buvo pakankamai sudėtinga, atsakovas buvo įpareigotas teikti byloje įvairius dokumentus, todėl jam galimai buvo būtinos papildomos atstovo konsultacijos. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Rekomendacijų 11 punktu, atsakovui AB Šiaulių bankui iš ieškovo D. B. priteistinos 4 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).
Nustatyta, jog byloje valstybė patyrė 32,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (LR CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui AB Šiaulių bankui (į. k. 112025254) iš ieškovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) atstovavimo išlaidas.
Priteisti valstybei iš D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 32,37 Lt (trisdešimt dviejų litų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui). Nurodyti, kad šios sumos nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.