Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, hipotekos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas.Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB Šiaulių bankui, prašydamas 1) pripažinti atsakovę teisėtai neišmokėjus ir nesuteikus kredito gavėjui (ieškovui) 221 000 Lt kredito sumos pagal būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 1.22, 1.25, 2.1.1, 3.1.2, 3.1.3 punktus; 2) atskiruoju teismo įsakymu baigti hipoteką (identifikavimo Nr. 02120060004508); 3) pripažinti atsakovę netinkamai atlikus mokėjimo nurodymus pagal būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punktus 2.1.1, 3.1.2, 3.1.3 ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2954 punktus 3.2.2, 4.1 neteisėtai ir neautorizuotai dalimis pervedus kredito 221 000 Lt sumą: 130 000 Lt sumą iš kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus į nežinomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20 000 Lt pervedus į sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei 71 000 Lt sumą pervedus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti atsakovę kalta ir finansiškai atsakinga už pinigines sumas, neteisėtai išmokėtas per banko kasą ir neteisėtai nurašius iš kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tiesiogiai pažeidus būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2005-0964-09 ir sutarties vėlesnio papildymo Nr. B-2006-0964-09/B-2008-2344-09 punkto 3.1.3 reikalavimą – kredito grynaisiais pinigais neišduoti; 5) pripažinti atsakovę vedus apgaulingą apskaitą kredito gavėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kur mokėjimai susiję su kredito išmokėjimu buvo registruojami su numeriu B-2006-0964-09, kai tuo tarpu unikalus būsto kreditavimo sutarties numeris nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. buvo B-2005-0964-09, tokiu būdu atimant kredito gavėjui galimybę tinkamai atpažinti ir sekti mokėjimus; 6) pripažinti atsakovę savo neteisėtais veiksmais iš ieškovo atėmus sutartinę teisę teisėtai įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio šalių tarpusavio susitarimu nustatyta vertė 220 000 Lt; 7) priteisti iš atsakovės ieškovui patirtus nuostolius dėl banko neteisėtų veiksmų, t.y. 220 000 Lt; 8) priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už netinkamai įvykdytus mokėjimus sumai 150 000 Lt, skaičiuojant nuo 2006 m. balandžio 14 d., kada šis mokėjimas banko turėjo būti įvykdytas, ir sumai 71 000 Lt nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d., kada šis mokėjimas turėjo būti įvykdytas iki kada bankas pilnai sugrąžins neautorizuotas mokėjimo operacijų sumas ir atkurs kredito sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių tos sumos neteisėtai nurašytos, likutį, kuris būtų, jeigu banko neautorizuotos mokėjimo operacijos nebūtų atliktos; 9) priteisti iš atsakovės patirtus papildomus 32 156,55 Lt nuostolius, bankui neteisėtai nuskaičiavus sumas iš kredito gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už tariamai suteiktą būsto kredito padengimą pagal grafiką, palūkanas ir delspinigius; 10) priteisti iš atsakovės 253 000 Lt neturtinę žalą, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė buto remontui skirtą kreditą dalinai panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. kitų paskolų palūkanų, tų paskolų delspinigių, kitų paskolų dalies grąžinimui. Jei nebūtų buvę banko neteisėtų veiksmų, ieškovas pagrįstai ir teisėtai būtų įgijęs išsimokėtinai butą. Atsakovei pažeidus Sutartį ir teisėtai nesuteikus kredito, ieškovui buvo padaryta 220 000 Lt turtinė žala. Ieškovas nurodė, kad buvo suklaidintas ir apgautas banko darbuotojų, todėl patyrė ilgalaikį dvasinį skausmą, kuris vėliau perėjo į depresiją. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 253 000 Lt neturtinę žalą.Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas.Pareiškėjas D. B. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų pagrindu. Prašyme remiasi įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. (bylos Nr. 1-95-348/2013) ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 23 d. (bylos Nr. 1A-78-449/2015) nuosprendžiais. Nurodė, kad iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog AB Šiaulių bankas privalėjo kontroliuoti ir kontroliavo V. R., kaip AB Šiaulių banko Kauno filialo vadovo, veiklą, tačiau tą darė nepakankamai ir neužtikrino, kad neatsirastų žala. Bankas, būdamas atsakingas už savo darbuotojo veiksmus, atsako už žalą padarytą tretiesiems asmenis, t. y. D. B.. Atsakovės kreditoriniai reikalavimai ieškovui iš esmės yra neteisėti, nes kreditorinės teisės įgytos iš nusikalstamos veikos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo D. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo.Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, sprendė, kad pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2218-259/2013 buvo žinoma aplinkybė apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje V. R. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje padarymu. Ieškinys atmestas konstatavus, kad atsakovė prievoles pagal kreditavimo sutartis įvykdė visiškai, paskolos pagal kreditavimo sutartis buvo ieškovui suteiktos ir išmokėtos jo paties prašymu ir iniciatyva, dalis jam pačiam grynais pinigais, dalis bendrovės „Nerbalas“, kurios akcininkas jis yra, paskolai grąžinti, dalis pagal jo išduotą įgaliojimą broliui N. B., atsakovės veiksmai vykdant byloje esančias kreditavimo sutartis, niekaip nepažeidė ieškovo teisių ir turtinių interesų. Pareiškėjo minimos Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-95-348/2013) nurodytos kredito suteikimo pareiškėjui aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui nebuvo išmokėti pinigai, taip pat minėtame teismo nuosprendyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjo nurodytos kreditavimo sutarties Nr. B-2006-0694-09 galiojimo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-78-449/2015) nurodė, kad V. R. 2006 m. balandžio 10 d. tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. B-2006-0694-09 ir neteisėtai išdavė D. B. 150 000 Lt būsto kredito paskolą, bei 2008 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė papildomą kreditavimo sutartį, pagal kurią papildomai suteikė 71 000 Lt, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB Šiaulių banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB Šiaulių bankas 2009 m. rugsėjo 30 d. sutarties nutraukimo dienai patyrė 215 777,47 Lt žalą. Nurodyta aplinkybė, kad V. R. neteisėtai išdavė D. B. paskolą, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas negavo tos paskolos. Priešingai, konstatavimas, kad AB Šiaulių bankas dėl to patyrė 215 777,47 Lt žalą, patvirtina, kad pinigai pareiškėjui tam tikra forma buvo išmokėti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, neturi esminės reikšmės bylai, todėl šiuo pagrindu civilinės bylos Nr. 2-2218-259/2013 procesas negali būti atnaujinamas.Teismas atsisakė atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, kadangi paminėtais nuosprendžiais nebuvo nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, taip pat nebuvo nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas D. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, atnaujinti procesą byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Susijusios aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-1-01256-2008-8 negalėjo būti vertinamos atskirai ar kartu, nepasibaigus baudžiamajam procesui, t. y. neįrodžius kaltinamojo V. R. kaltės. V. R., siekdamas darbdavio paskatinimo už darbo rezultatus, veikdamas per artimuosius giminaičius, sudarydamas ekonominį spaudimą bei realiai grasindamas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, privertė sudaryti ypač nenaudingą sandorį – kreditavimo sutartį (CK 1.91 str.). Baudžiamojoje byloje pripažinta, kad kreditas ieškovui buvo išduotas neteisėtai ir padaryta 215 777,47 Lt žala priteista būtent iš kaltojo asmens – V. R.. Nuo prejudicinio fakto – sutarties nutraukimo dienos ir žalos priteisimo, kredito sutarties galiojimo ribos pasibaigia. Atsakovas civilinės bylos Nr. 2-2218-259/2013 nagrinėjimo metu pateikė žinomai suklastotus bankinius kvitus ir jais rėmėsi proceso metu, dėl to buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.Teismas nenurodė, kaip iš nusikalstamos veikos kylančios pasekmės niekaip nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė, žinodama apie V. R. nusikalstamas veikas bei jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą, piktnaudžiaudama savo teisėmis, kreipėsi į teismą tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko, t. y. remiantis ta pačia būsto kreditavimo sutartimi Nr. B-2006-0964-09 ir vėlesniu jos papildymu, dėl 215 777,47 Lt priverstinio skolos išieškojimo. Antstolis iš varžytynių pardavė ieškovo butą 3 kartus pigiau nei pradžioje turtas buvo įvertintas. Likusios sumos išieškojimas buvo nukreiptas į ieškovo darbo užmokestį, dėl ko ieškovas prarado darbdavio pasitikėjimą ir buvo atleistas. Dėl sunkios finansinės padėties ieškovui iškelta fizinio asmens bankroto byla. Viešas paskelbimas skolininkų sąrašuose pakenkė ieškovo reputacijai. Buto pardavinėjimo iš varžytynių metu ieškovas ir jo artimieji patyrė didelį stresą, nerimą. Dėl pablogėjusios sveikatos mirė ieškovo tėvas, močiutė ir senelis. Neturint nuosavo būsto, kyla sunkumų priregistruoti naujagimį ir gauti darželį. Iš nusikalstamos veikos kildinami atsakovės kreditoriniai reikalavimai 95 004,15 Eur ieškovui asmeniškai yra nepakeliama finansinė ir emocinė našta, prilygstanti bausmei.Teismas nevertino civilinės bylos Nr. 2-2218-259/2013 teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nesirėmė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, kurie iš esmės prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-2218-259/2013 teismų išvadai, kad kreditas buvo išduotas teisėtai ir teismo vertinimu niekaip nepažeidė ieškovo teisių ir pareigų. Teismas nebegali laikyti, kad lėšos buvo pervestos teisėtai ar kažkokiu būdu kreditas buvo išduotas, jei tai nėra niekaip suderinama su sutarties šalių laisva valia. Atsiranda pagrindas atnaujinti procesą ir naujai įvertinti visas bylos aplinkybes naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste. Kitu atveju bus sudaryta nepagrįsta prielaida atsakovei remtis tokiu nepagrįstu teismo sprendimu kitose bylose, kuriose ieškovas siektų apginti savo teises ir interesus.Atsiliepime atsakovė AB Šiaulių bankas prašo netenkinti D. B. atskirojo skundo. Nurodo šiuos argumentus:Ieškovas byloje privalėjo įrodyti, kad egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, nuspręsdami, kad ieškovo kaip kredito gavėjo atžvilgiu bankas tinkamai įvykdė kreditavimo sutartį ir jos pakeitimus, o prašyme atnaujinti procesą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu ši teismų padaryta išvada galėtų būti kvestionuojama.Teismams, nagrinėjusiems ieškovo ieškinį atsakovei, buvo žinomos pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės apie V. R. padarytas galimai nusikalstamas veikas, ir teismai šias aplinkybes vertino. Todėl šios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Teismai nesirėmė šiomis aplinkybėmis ne dėl to, kad jos nebuvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o dėl to, kad jos nedarė įtakos išvadai, ar atsakovė tinkamai įvykdė kreditavimo sutartį, sudarytą su ieškovu.Bylos duomenys patvirtina ne tik faktą, kad kreditas buvo realiai suteiktas ieškovui, bet ir faktus, kad šio kredito pagrindu ieškovas įgijo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą ir kad jis veikė kaip kredito sutarties dalyvis, t. y. kaip kredito gavėjas savo faktiniais veiksmais pripažino sukurtų teisinių santykių realumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytais pagrindais. Atskirajame skunde apeliantas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamoje nutartyje išdėstė aktualius kasacinio teismo išaiškinimus dėl minėtos normos taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jų nebekartoja.Apelianto įsitikinimu, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais konstatuota V. R. kaltė dėl jo padarytų nusikalstamų veikų einant AB Šiaulių banko Kauno filialo direktoriaus pareigas ir iš jo priteistas žalos atlyginimas AB Šiaulių bankui yra aplinkybės, turinčios esminės reikšmės civilinei bylai pagal apelianto pareikštą ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, hipotekos panaikinimo. Atskirajame skunde iš esmės atkartojama tai, kas buvo nurodyta apelianto prašyme atnaujinti procesą, t. y. kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, jog kreditas apeliantui buvo išduotas neteisėtai, yra prejudicinis faktas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Tačiau apeliantas nepagrindžia, kaip šios aplinkybės siejasi su jo pareikštais reikalavimais bankui šioje civilinėje byloje. Apeliantas savo reikalavimus grindė banko padarytais pažeidimais išduodant jam kreditą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėję bylą, nenustatė visų būtinų sąlygų taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Vien ta aplinkybė, kad buvęs banko darbuotojas V. R. vėliau dėl minėtų pažeidimų buvo nuteistas baudžiamojo proceso tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad tai turi esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą.Apelianto teiginiai apie kreditavimo sutarties galiojimo pabaigą, žinomai suklastotus bankinius kvitus ir pan. nepaneigia esminių aplinkybių, kurias konstatavo civilinę bylą nagrinėję teismai, t. y. kad ieškovas faktiškai gavo kreditą ir kad atsakovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus. Baudžiamojoje byloje banko kaip civilinio ieškovo patenkinti reikalavimai dėl žalos atlyginimo patvirtina buvusio darbuotojo V. R. neteisėtus veiksmus banko atžvilgiu, tačiau tai per se (savaime) neįrodo banko neteisėtų veiksmų jo klientų, tarp jų ir ieškovo, atžvilgiu. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad civilinėje byloje teismų išvados, jog kredito išdavimas niekaip nepažeidė ieškovo teisių ir pareigų, prieštarauja minėtoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatytoms aplinkybėms.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su pareiškėjo įrodinėjamu proceso atnaujinimo pagrindu. Apeliantas nurodo, kaip priverstine tvarka vykdant išieškojimą banko naudai buvo pažeistos jo teisės, ignoruodamas teismų nustatytas aplinkybes, kad kreditas buvo išduotas paties ieškovo prašymu ir iniciatyva, ir kad kreditavimo sutartis nutraukta ne dėl V. R. padarytų nusikalstamų veikų, bet dėl paties ieškovo netinkamai vykdytų sutartinių prievolių. Dėl tos pačios priežasties šio ginčo tinkamam išsprendimui neturi reikšmės apelianto nurodomos aplinkybės, kad V. R., realiai grasindamas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, privertė sudaryti ypač nenaudingą sandorį – kreditavimo sutartį. Abstraktaus pobūdžio apelianto teiginiai, kad teismas nevertino byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kad nesirėmė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti kokius nors teismo padarytus materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimus, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes kaip neturinčias esminės reikšmės bylai. Net ir tuo atveju, jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą (juolab, kad teismams nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį bankui buvo žinoma apie V. R. iškeltą baudžiamąją bylą), nėra jokio pagrindo manyti, kad būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.Atskirajame skunde apeliantas taip pat prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl šio pagrindo nebuvimo. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo nurodomais teismų nuosprendžiais nebuvo nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Todėl ir šiuo pagrindu teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl ši paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, priešingai šaliai, t. y. atsakovei AB Šiaulių bankui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė prašo priteisti 1 185 Eur išlaidų už advokatės pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (2 t., b. l. 128-129). Šios išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 7 ir 8.16 punktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, reikalaujanti didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, atsakovei iš pareiškėjo priteistina dalis patirtų išlaidų – 200 Eur (CPK 98 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui (į. k. 112025254) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.