- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- ATP-5-354/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03096-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- D. G.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas D. G. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad 2016 m. spalio 6 d., apie 16.32 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus 2,62 promilių girtumas.
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi netenkintas D. G. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Nutartyje nurodyta, jog D. G. prašyme nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir tai yra pagrindinis jo šeimos pajamų šaltinis, egzistavo ir prieš jam padarant administracinį teisės pažeidimą, tačiau tai nesutrukdė elgtis neatsargiai ir neatsakingai. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad D. G. ir anksčiau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už analogišką administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi, D. G. Šiaulių apygardos teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir sutrumpinti teismo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. nuo likusios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dalies jį atleisti.
Skunde D. G. nurodo, jog pirmos instancijos teismas visiškai nevertino jo nurodytų aplinkybių, kad jam paskirtą baudą jis sumokėjo iš karto, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu jokių naujų pažeidimų nepadarė, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, yra gerai charakterizuojamas tiek darbe, tiek gyvenamojoje vietoje, neturi žalingų įpročių, gyvena vienkiemyje, iš kurio reikia vykti į laikiną darbovietę ir pas gydytojus, neturint teisės vairuoti transporto priemones jam yra sunku vykdyti gaunamas užduotis, atlikti pareigas ir tai tiesiogiai liečia jo šeimos pragyvenimą.
Be to, skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas savo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje gretino du įstatymus, t. y. ATPK, kuris galiojo pažeidimo padarymo dieną, su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalimi, kuri negaliojo pažeidimo padarymo dieną, ir atmesdamas jo prašymą deklaratyviai vadovavosi vėliau įsigaliojusiais BK pakeitimais, o tai, apelianto nuomone, yra grubus procesinės teisės normų pažeidimas.
Taip pat D. G. skunde pastebi, kad teismas, priimdamas sprendimą netenkinti jo prašymo, vadovavosi negaliojančiu dokumentu – 1999 m. kovo 18 d. nutarimu, bei neapibrėžta „valstybės politika“. D. G. nuomone, teismas privalėjo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes yra įvykdyti visi reikalavimai, nustatyti ATPK 329 straipsnyje.
D. G. atkreipia dėmesį, kad bauda sumokėta, įstatymų jis laikosi, gerbia bendro gyvenimo taisykles, tiek darbe, tiek gyvenamojoje vietoje yra charakterizuojamas teigiamai, todėl tolesnis bausmės taikymas tik neigiamai atsilieptų jo šeimos finansinei būklei ir ribotų jo įsidarbinimo galimybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. G. atskirojo skundo netenkinti.
Skundas netenkinamas.
Iš pateikto skundo akivaizdu, jog D. G. yra suinteresuotas anksčiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 straipsnis, kuriame nustatyta: jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). ATPK 329 straipsnio taikymas yra sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Nors bylos duomenys patvirtina, kad D. G. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, po pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų teisės pažeidimų nepadarė (37, 40–45 b. l.), D. G. yra išklausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai kursą (30 b. l.), baigė papildomą vairuotojų mokymą (35 b. l.), paskirtą baudą yra sumokėjęs (29, 37 b. l.), be to, pateikė medicininį pažymėjimą (31 b. l.), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (32 b. l.) ir seniūnijos bei darbdavių charakteristikas (33–34, 36 b. l.), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
D. G. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,62 prom. girtumo laipsnis, kuris daugiau nei šešis kartus viršijo leistiną normą, toks pažeidimas kelia pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, jog pagal teismų praktiką šio pažeidimo pavojingumą patvirtina ir valstybės vykdoma politika – įstatymų leidėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta daugiau kaip 1,5 promilių, nustatė baudžiamąją atsakomybę (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-209-317/2016, ATP-206-493/2017, ATP-463-478/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-168-309/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-143-366/2017). Vertinant D. G. asmenybę, pabrėžtina, kad D. G. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už analogiško pažeidimo padarymą, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apeliantas teisus teigdamas, kad 1999 m. kovo 18 d. nutarimu paskirta nuobauda jau nebegalioja, tačiau ankstesni baustumai vis dėlto neigiamai charakterizuoja pažeidėją. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad D. G. gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu, šeima, mažesnėmis pajamomis, kitais nepatogumais, šiuo atveju nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą D. G. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. D. G. dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra tik jis pats.
Aukštesnės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje atsakomybė buvo numatyta tiek asmenims, kuriems nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės), tiek ir sunkus (nuo 2,51 ir daugiau) girtumas. Šiuo atveju, net ir nustačius D. G. sunkų girtumą, jam buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda bei specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui. Todėl dar labiau švelninti D. G. teisinę padėtį jo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei D. G. kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai ir netenkindamas D. G. prašymo priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista ir D. G. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą ir D. G. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.