- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- ATP-168-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01019-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties, kuria netenkintas M. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 15 d. buvo gautas M. K. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi M. K. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
M. K. 2016 m. vasario 15 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi jo prašymo nepatenkino.
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
Skunde M. K. nurodo, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė formaliais pagrindais, neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, t. y. ATPK 329 str. nuostatas. Pažymi, kad ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2128/2006 ir Nr. N575-4446/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-341-135/2013).
Pasak M. K., teismas, atmesdamas jo prašymą, iš esmės elgėsi formaliai, surado formalų pagrindą netenkinti jo prašymo, t. y. vertino tai, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir už šį pažeidimą jam buvo taikytas minimalus teisės atėmimo terminas ir minimali bauda, tačiau visiškai neatsižvelgė į jo (M. K.) asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad: praėjo daugiau kaip 2/3 paskirtos nuobaudos termino, per visą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį jis (M. K.) nepadarė jokių teisės pažeidimų, sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą, išklausė kursus apie alkoholio žalą sveikatai, nėra registruotas psichikos sveikatos centre, neatsižvelgė ir į jo padėtį šeimoje, galimybę dirbti. Tvirtina, kad jis suprato savo padaryto pažeidimo pavojingumą, savo elgesį smerkia, tai jam buvo didelė pamoka gyvenime.
M. K. taip pat nurodo, kad jo veiksmais niekam nebuvo padaryta turtinė ar materialinė žala, nebuvo sukeltas eismo įvykis, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną ribą, jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus. Be to, per visą nuobaudos paskyrimo laikotarpį jis jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, transporto priemonių nevairavo, suprato neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes, jo žalą žmogaus sveikatai, išklausė 4 valandų Visuomenės sveikatos ugdymo biuro mokymo programą. Per visą nuobaudos skyrimo laikotarpį jis elgėsi pavyzdingai, taip pažada elgtis ir ateityje. Padaręs administracinį teisės pažeidimą jis nuoširdžiai gailėjosi ir dabar gailisi, paskirtą piniginę nuobaudą sumokėjo. Teigia, kad paskirta administracinė nuobauda paskatino jį laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, nebedaryti naujų teisės pažeidimų ir mano, jog nuobaudos tikslai yra pasiekti.
Skunde M. K. prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis iki teisės pažeidimo dirbo vairuotoju, o praradęs teisę vairuoti transporto priemones, darbo neteko ir šiuo metu niekur nedirba, nes dėl turimo išsilavinimo sunku surasti darbą. Be to, jis gyvena su savo tėvu R. K., kuris dėl sveikatos problemų nuolat turi vykti pas gydytojus, būti jų stebimas, reikia pasirūpinti ir kitais buitiniais reikalais, jie gyvena kaime, dviese su tėvu, taigi daugiau nėra kam juo pasirūpinti. Taip pat pažymi, kad tėvo gaunamos yra apie 200 Eur per mėnesį ir tai yra vienintelis jo ir jo tėvo pragyvenimo šaltinis.
Mano, kad jo atžvilgiu nėra jokių teisinių kliūčių sutrumpinti teisės atėmimo terminą, toks jo prašymas gali būti tenkinamas atsižvelgiant į jo asmenybę, charakterio savybes, kitas nurodytas lengvinančias aplinkybes. Pažymi, kad visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs ir vien tik formalaus pagrindo (pažeidimo pavojingumas) buvimas nėra esminė ir pagrindinė priežastis, dėl kurios jo prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą negalėtų būti tenkinamas – priešingu atveju ATPK 329 straipsnio nuostatos asmenims, nubaustiems už automobilio vairavimą neblaiviems, niekada negalėtų būti taikomos, taip straipsnio nuostatos netektų savo teisinės prasmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. K. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo M. K. skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį. Mano, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.
M. K. skundas netenkinamas.
ATPK 329 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.
Iš šios teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai: būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, ir įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti.
Nors iš bylos duomenų matyti, kad formalieji ATPK 329 straipsnio taikymo pagrindai nagrinėjamu atveju yra: nuo teisės vairuoti transporto priemones M. K. atėmimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko ir per šį laikotarpį pastarasis naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė (89–91 b. l.), yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (76 b. l.), paskirtą baudą sumokėjo (75 b. l.), tačiau, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir pažeidėjo asmenybę, t. y. ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant transporto priemones, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui, nes tai asmenį charakterizuoja, rodo jo požiūrį į nuobaudą, ir sudaro pagrindą spręsti, ar yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Iš bylos matyti, kad M. K. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2011 m. rugpjūčio 25 d. (4 b. l.) ir ketverių metų laikotarpiu, iki pažeidimo, už kurį yra nubaustas 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo traukiamas devynis kartus: penkis kartus jis baustas už greičio viršijimą, du kartus už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, vieną kartą jam buvo surašytas administracinis nurodymas už tai, kad paliko stovėti automobilį stovėjimo vietoje, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, ir vieną kartą už tai, kad viršijo maksimalų leistiną greitį (89–91 b. l.). Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu, M. K. padarė turėdamas penkias galiojančias administracines nuobaudas, rodo, kad pastarasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad sutrumpinus M. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, akivaizdu, kad priimdamas sprendimą netenkinti M. K. prašymo ir nesutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino, teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kurias M. K. nurodė ir skunde apygardos teismui, t. y. į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones pastarajam reikalinga norint įsidarbinti bei pasirūpinti neįgaliu tėvu, ir teisingai pažymėjo, kad šios aplinkybės egzistavo ir prieš M. K. padarant administracinį teisės pažeidimą, tačiau tai jam nesutrukdė elgtis neatsakingai. Kartu pažymima, kad tai, jog pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones būtina dėl galimybės įsidarbinti, rūpinantis savo ir šeimos narių gerove nelaikytinos aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti trumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Į kitas M. K. skunde nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, jau buvo atsižvelgta apylinkės teismui priimant 2015 m. balandžio 13 d. nutarimą ir skiriant M. K. minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo. Be to, tiek paminėtos aplinkybės, tiek kitos M. K. nurodytos aplinkybės – kad jis savo veiksmais turtinės žalos nepadarė, eismo įvykio nesukėlė – nelaikytinos pakankamomis pripažinti, kad pastarojo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudarančiomis pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, M. K. teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiškose bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo M. K. klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertinęs visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, o ne formaliai, kaip nepagrįstai teigiama skunde. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti M. K. skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.