- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-603-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03262-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS
- Kreditorius
- „PlusPlus Capital“ AS
- Pareiškėjas
- V. D., R. D.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-261-301/2020 pagal pareiškėjų V. D. ir R. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – kreditoriai „PlusPlus Capital“ AS atstovaujama „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, antstolė S. Ž., antstolė A. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. D. ir R. D. kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti E. R., patvirtinti kiekvieną mėnesį pareiškėjui V. D. 360,00 Eur, R. D. – 550,00 Eur lėšų sumas, reikalingas būtiniesiems poreikiams tenkinti; patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 1 035,00 Eur sumai.
2. Nurodė, kad 2006 m. iš „Swedbank“, AB pasiėmė 217 215,00 Eur paskolą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), namas buvo įkeistas bankui. Jie iš savų pinigų sumokėjo pradinį 43 443,00 Eur įnašą. Gyvenamąjį namą bankas 2014 m. rugpjūčio mėn. pardavė už 114 000,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsteigta 2005 m., teikė transporto paslaugas, joje dirbo abu pareiškėjai, tačiau dėl 2007 – 2008 m. ekonominės krizės verslas susiklostė nesėkmingai, įmonė buvo nepajėgi išmokėti bankui paskolų, todėl 2016 m. jai buvo iškelta bankroto byla. Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pareiškėja R. D. susirgo (duomenys neskelbtini), tapo nedarbinga ir gydėsi iki 2018 m. Pareiškėjai nedirbant šeimos pajamos iš pareiškėjo V. D. pagal patentą vykdomos individualios veiklos buvo 600 – 700 Eur per mėnesį, jų vos užteko pragyvenimu, todėl kreditoriams nemokėjo. Nuo 2018 m. pajamos padidėjo iki 1 100,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjai R. D. nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kito registruotino turto, brangių vertybių ar vertybinių popierių pareiškėjai neturi, banke, esančios sąskaitos – nenaudojamos. Pareiškėjai išlaikytinių neturi. Pareiškėja D. nuo 2013 metų prižiūri ir slaugo kartu su jais gyvenantį sutuoktinio tėvą, kuris gauna 710 Eur dydžio pajamas. Pareiškėjai nuomos sutarties pagrindu gyvena tame pačiame name, kurį iš banko įsigijo G. L., nuomos kaina – 100,00 Eur per mėnesį.
3. Pareiškėjų kreditoriai yra „PlusPlus Capital“ AS atstovaujamą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo – solidarus pareiškėjų įsiskolinimas 307 802,88 Eur skolos ir 136 987,32 Eur įstatyminių palūkanų, antstolė A. L. – 12 153,55 Eur vykdymo išlaidų, UAB „B2Kapital“ – pareiškėjo V. D. įsiskolinimas 69 629,01 Eur, antstolė S. Ž. – 3 442,05 Eur vykdymo. Įsiskolinimų nurodytiems kreditoriams įvykdymo terminai jau yra pasibaigę, jie turimų įsipareigojimų įvykdyti negali, nes yra nemokūs. Pareiškėjai žalingų įpročių neturi, nėra teisti, per paskutinius trejus metus nėra sudarę jokių sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, ir nėra kitų Fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima iškelti jiems bankroto bylos.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas V. D. nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 360,00 Eur suma, R. D. nurodė, kad jos poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 550,00 Eur suma.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo kreditorius „PlusPlus Capital“ AS atstovaujamas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo prašė pareiškėjų prašymo netenkinti.
6. Nurodė, kad pareiškėjai nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, dėl tokio jų neveikimo jie negali būti laikomi sąžiningais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjų V. D. ir R. D. pareiškimą tenkino; patvirtino 360,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo V. D., ir 550,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos R. D., būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 1 035,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. D. ir R. D. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
8. Pareiškėjai R. D. nuosavybės teise priklauso 0,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), jis yra areštuotas, pareiškėjų nurodoma sklypo vertė – 1 200,00 Eur, nes antrose varžytynėse žemės sklypas buvo pardavinėjamas būtent už tokią kainą. Pareiškėjai skolininkų, transporto priemonių, kito registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, brangių vertybių ar vertybinių popierių neturi. Pareiškėjų sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojamos. Pareiškėjai išlaikytinių neturi. Teismuose iškeltų civilinių ar baudžiamųjų bylų nėra, išieškojimas ne ginčo tvarka nėra vykdomas. Pareiškėjai neregistruoti kaip piktnaudžiaujantys alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, neteisti. Realios iš verslo pareiškėjų r gaunamos mėnesinės pajamas yra apie 1 100 Eur (apyvartinės – 1 500,00 – 1 800,00 Eur).
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjų solidarių skolinių įsipareigojimų suma yra 456 943,75 Eur, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma yra 73 071,06 Eur, šių skolinių įsipareigojimų terminai suėję. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl bendros įsiskolinimų sumos. V. D. ir R. D. įsiskolinimų kreditoriams suma šiuo metu viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu pranešė kreditoriams, kad ketina teismui pateikti pareiškimą dėl savo, kaip fizinių asmenų, bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į pareiškėjų turimą turtą ir gaunamas pajamas, jie nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, objektyviai neturi galimybės skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą.
10. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjų nemokumą sukėlė 2006 m. iš banko „Swedbank“ paimta 217 215,00 Eur dydžio paskola, už kurią bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėdami iš savų pinigų pradinį 43 443,00 Eur įnašą, namą įkeisdami bankui. Dėl 2007-2008 m. ekonominės krizės pareiškėjų įsteigta įmonė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buvo nepajėgi išmokėti bankui paskolų, todėl įmonės veikla buvo sustabdyta, o2016 m. vasario 18 d. įmonei iškelta bankroto byla.
11. Prie pareiškėjų nemokumo priežasčių prisidėjo ir pareiškėjos R. D. nedarbingumas nuo 2007 m. rugpjūčio mėn., kai ji susirgo (duomenys neskelbtini), kurios gydymas užsitęsė iki 2018 m. spalio mėn. Pareiškėjų mėnesio pajamos iš verslo buvo 600,00 – 700,00 Eur Nuo 2018 m. spalio mėnesio, pareiškėjai prisidėjus prie sutuoktinio pagal verslo liudijimą vystomo verslo – šakočių kepimo, realios iš verslo gaunamos mėnesinės pajamos padidėjo iki 1 100 Eur (apyvartinės -1 500/1 800 Eur). Iki 2018 m. gaunamų pajamų vos užteko pragyvenimui, todėl nebuvo galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjai nurodė, kad kreditoriams nemokėjo įmokų ne dėl to, kad buvo nesąžiningi, bet todėl, kad manė, jog tokių menkų mokėjimų (po 10,00 – 50,00 Eur) kreditoriai neužskaitys.
12. Pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi, taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjų sąžiningumas, yra nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų veiksmai, sukėlę nemokumą, negali būti pripažįstami nesąžiningais, kryptingai privedusiais juos prie bankroto. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokūs dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdami sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai tapo nemokiais dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai yra nubausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jų teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jie tapo nemokūs. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui, ar kad pareiškėjams yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu yra fizinis asmuo, bankroto byla.
13. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokiais, nes pareiškėjų gaunamos pajamos tik nežymia dalimi dengtų įsiskolinimus kreditoriams, be to, kreditoriai turėtų nuolatines skolos administravimo išlaidas. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjų mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjų, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą ir yra pagrindas iškelti pareiškėjams V. D. ir R. D. bankroto bylą, nes pareiškėjai yra nemokūs ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjai nurodė, kad tebegyvena tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iš pirkėjo už 100,00 Eur per mėnesį, kiekvieną mėnesį jų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 1 100,00 Eur suma. Teismo posėdyje pareiškėjai sumažino išlaidų būtiniesiems poreikiams patenkinti sumą nuo 1 100 Eur iki bendros 910,00 Eur sumos. Pareiškėjui V. D. kas mėnesį reikalinga 360,00 Eur suma, iš jų: maistui – 140,00 Eur, kurui (degalams) vežant šakočius parduoti į Vilnių – 100,00 Eur, rūbams – 20,00 Eur , nuomai – 50,00 Eur, namo išlaikymo išlaidoms – 50,00 Eur; pareiškėjai R. D. kas mėnesį reikalinga 550,00 Eur suma, iš jų: maistui – 200,00 Eur, rūbams ir higienos priemonėms – 100,00 Eur, nuomai – 50,00 Eur, namo išlaikymo išlaidoms – 50,00 Eur, vaistams /vitaminams – 150,00 Eur. Šios sumos nėra pernelyg didelės ir nepagrįstos, bei yra pakankamos tenkinti asmenų, siekiančių bankroto, poreikius, todėl tvirtintina 910,00 Eur dydžio suma pareiškėjų būtinųjų išlaidų kiekvieną mėnesį suma nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus E. R. lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, atsižvelgus, kad administravimo darbai bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą byloje reikalauja daug laiko sąnaudų ir išlaidų, į tai, kad kreditoriai neprieštaravo prašomai patvirtini bankroto procedūrų administravimo lėšų sumai, nustatytina 1 035,00 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo – kreditorius „PlusPlus Capital“ AS atstovaujamas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo prašė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimų dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas neturėjo pagrindo pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas neatskleidė ir tinkamai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, nes pareiškėjai negali būti laikomi sąžiningi FABĮ prasme. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Kreditorius iš skolininkų nėra gavęs net dalinio skolos padengimo, kas rodo, kad pareiškėjai nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriumi. Iki pareiškėjai R. D. prisijungiant prie pareiškėjo V. D. vykdomos individualios veiklos, jų šeimos pajamos siekdavo 600,00 – 700,00 Eur ir jų užtekdavo pragyvenimui, tačiau keliant bankrotą pareiškėjai prašė patvirtinti 1 100,00 Eur būtinąsias išlaidas, kas akivaizdžiai patvirtina, kad bankrutuoti siekiama išimtinai tik dėl naudos sau, visiškai ignoruojant teisėtus kreditorių lūkesčius.
16.2. Teismas nevertino, kokios būtinos išlaidos pareiškėjų yra patiriamos individualios veiklos vykdymui, nes 140 Eur išlaidos degalams produkcijos vežimui į Vilnių yra individualios veiklos išlaidos, kurios nepagrįstai priskirtos asmeninėms pareiškėjo išlaidoms. Teismas tinkamai neįvertino pareiškėjų pajamų ir jų būtinųjų poreikių dydžio, iškreipė pareiškėjų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą, kadangi iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo kreditoriai negaus jokių lėšų jų reikalavimų tenkinimui.
16.3. Teismas tinkamai neįvertino prašomų administravimo išlaidų dydžio.
Atsiliepimas
17. Pareiškėjai V. D. ir R. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
18. Atsiliepime nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjai nebuvo sąžiningi, nepateikia jokių sandorių, kurie galėjo būti sudaryti nesąžiningai. Skunde neteisingai nurodyta, kad nebuvo tenkinami jo kreditoriniai reikalavimai. Pardavus pareiškėjų gyvenamąjį namą, buvo tenkinamas pirminio kreditoriaus – AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas. Taip pat iš parduoto pareiškėjų įmonės turto buvo tenkinami kreditorių reikalavimai. Pagerėjus pareiškėjos sveikatai, ji prisijungė prie vyro vykdomos veiklos. Pareiškėjams pradėjus dirbti kartu pajamos stabiliai pradėjo augti. Galutinai kreditorių tenkinimo apimtys matysis parengus mokumo atkūrimo planą ir pateikus jį tvirtinti kreditoriams. FABĮ nenumato pareigos bankrutuojantiems asmenims patenkinti kreditorių reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis bus tenkinamas iš parduoto žemės sklypo bei jų uždirbtų pajamų iš individualios veiklos maksimaliais dydžiais. Bankrutuojantys asmenys patys sau susikūrė darbo vietas, pajamos nėra vienodai stabilios, 1 100,00 Eur yra paimtas aritmetinis vidurkis. Pagal FABĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, kokios būtinosios išlaidos yra patiriamos individualios veiklos vykdymui, turi būti pateikta su nemokumo atkūrimo planu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
20. Apeliacijos dalykas yra Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjams iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes neatskleidė ir tinkamai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių.
21. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
22. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ginčo dėl to šioje byloje nėra.
Dėl pareiškėjų sąžiningumo
23. Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Taisyklė, nustatanti reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; kt.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015)
25. Apeliantė skundžiamos nutarties nepagrįstumą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl pareiškėjų nesąžiningumo, nurodydama, kad pareiškėjai nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditore. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl pareiškėjų neveikimo siekiant atkurti mokumą, nepagrįsti jokiais įrodymais, kad pareiškėjai turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės.
26. Nustatyta, kad dėl 2007-2008 m. kilusios ekonominės krizės nesėkmingai susiklostė pareiškėjų verslas, jų įsteigtai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikusiai transporto paslaugas, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, 2018 m. lapkričio 7 d. priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Pareiškėjai buvo laidavę už įmonės vardu iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigytas transporto priemones. Prasidėjus krizei, įmonė buvo nepajėgi mokėti bankui paskolų, o be automobilių įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Byloje taip pat neginčijamai nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjai pragyveno iš V. D. pagal verslo liudijimą vykdomos individualios veiklos – šakočių kepimo. Nuo 2007 m. iki 2013 m. gruodžio mėn. dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netektas darbingumas, ji nedirbo, vėliau buvo registruota darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, tačiau jos sveikatos būklę atitinkantis darbas jai nebuvo pasiūlytas. Nuo 2018 m. spalio mėnesio pareiškėja R. D. prisidėjo prie sutuoktinio vystomo verslo, jų realios iš verslo gaunamos mėnesio pajamos nuo 600,00 – 700,00 Eur padidėjo iki 1 100,00 Eur. Taigi, matyti, jog pareiškėjai patys sau susikūrė darbo vietas, siekia didinti gaunamas pajamas.
27. Be to, iš antstolės A. L. 2018 m. sausio 26 d. patvarkymo Nr. 0140/14/01259/S-632 nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 27 d. varžytynėse buvo parduodamas pareiškėjos R. D. vardu registruotas pradinei kreditorei „Swedbank“, AB įkeistas 0,1200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tačiau antrosios varžytynės paskeltos neįvykusiomis. 2018 m. sausio 26 d. antstolė ieškovui pateikė siūlymą paimti turtą natūra. Taigi, kreditorės finansinis reikalavimas bus tenkinamas ir pardavus minėtą žemės sklypą.
28. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad koks nors sandoris, sudarytas aktualiu trejų metų laikotarpiu, pripažintinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kreditorių interesus, tyčiniu vengimu ar sąmoningu neveikimu, kuriuo buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Vien tai, kad pareiškėjai gavo nedideles pajamas, įvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo juos laikyti nesąžiningais. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi, nesąžiningumas turi būti įrodytas. Apeliantės nurodyti argumentai dėl pareiškėjų nesąžiningumo yra bendro pobūdžio, apeliantė nepateikė duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjų neveikimą, vengiant atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjų veiksmai, sukėlę nemokumą, negali būti pripažįstami nesąžiningais.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 12 str. 3 d., 24 str. 9 p.). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
Dėl lėšų būtiniesiems poreikiams
30. Atskirajame skunde apeliantė prieštarauja dėl 140,00 Eur sumos, reikalingos degalams produkcijos transportavimui priskyrimo pareiškėjo būtinosioms išlaidoms.
31. Pažymėtina, kad FABĮ nėra pateikti išlaidų būtiniausiems poreikiams tenkinti vertinimo kriterijai. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, be kitų duomenų, plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos). Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, plane, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, taip pat turi būti nurodyta individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti skiriamos lėšos, atskirai nurodant lėšas mokesčiams bankroto proceso metu mokėti.
32. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
33. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai ginčija sumą 140,00 Eur sumą, kadangi nagrinėjamu atveju teismo posėdyje bendra išlaidų suma buvo sumažinta nuo 1 100,00 Eur iki 910,00 Eur, o iš pareiškėjo V. D. asmeniniams poreikiams patvirtintos 360,00 Eur sumos šioms išlaidoms numatyta 100,00 Eur, o ne 140,00 Eur, kaip teigia apeliantė. Apeliacinės instancijos nuomone, atkreiptinas dėmesį į tai, kad 360,00 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo V. D. poreikiams tenkinti, į ją įskaitant ir 100,00 Eur sumą būtiną individualiai veiklai vykdyti, ir 550,00 Eur suma pareiškėjos R. D. poreikiams tenkinti, įskaitant ir 150,00 Eur išlaidų medikamentams, yra nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7 str., 8 str.). Pareiškėjų kreditoriai, tarp jų ir apeliantė, spręsdami mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turės teisę reikšti pareiškėjams pastabas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių, taip pat ir dėl jo būtiniesiems poreikiams būtinos sumos dydžio (FABĮ 8 str. 3 d.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, nesutiktina su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju buvo iškreipta pareiškėjų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra.
Dėl administravimo išlaidų
34. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 6 dalimi, jeigu fizinis asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti bankroto bylą, pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimas. FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 minimalios mėnesinės algos (MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, jog bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139- 421/2015).
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pasiūlė bankroto administratoriumi skirti E. R.. Su pareiškimu pateiktas jo sutikimas bei bankroto procedūroms atlikti reikalingos 1 035,00 Eur sumos detalizacija: 555,00 Eur administratoriaus atlyginimui, 480,00 Eur ūkio išlaidoms (pašto, kuro, ryšio, skelbimų, kanceliarinės ir kt.). Skundžiama nutartimi patvirtinta 1 035,00 Eur suma neviršija FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio, kreditoriai dėl prašomos patvirtini bankroto procedūrų administravimo lėšų sumos prieštaravimų nereiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo administravimo išlaidų dydžio vertinimo.
36. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.