Telšių apylinkės teismo nutartis

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3065-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2025 m. balandžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. 40-ANR_N-3065-2025, kuriuo M. E. už tai, kad jis 2025 m. vasario 18 d. 22 val. 52 min. Telšiuose, Luokės g. 91, vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų priversdamas automobilį slysti šonu prekybos centro atviroje automobilių stovėjimo aikštelėje taip sukeldamas pavojų eismo saugumui ir transporto priemonėje sėdėjusiems kartu su vairuotoju asmenims. Tokiais savo veiksmais M. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir Kelių eismo taisyklės), 9 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. Jam skirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. (administracinės bylos ROIK: 25266075313 b. l. 6-9).

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3065-2025 palikti nepakeistą. Nurodė, kad nors pareiškėjas nurodo, kad jo vairuojamas automobilis slydo šonu dėl jo nepatyrimo bei slidžios automobilių stovėjimo aikštelės dangos, tačiau ši nurodyta aplinkybė yra nesuderinama su vaizdo įraše užfiksuota automobilio važiavimo trajektorija ir važiavimo greičiu automobilių stovėjimo aikštelėje. Pažymėtina, kad priversti automobilį judėti tokia trajektorija būtina ne tik jį akseleruoti bei įjungti darbinį ar stovėjimo stabdį, bet ir susukti vairą atitinkamą kryptimi. Kad buvo naudojama viena iš stabdžių sistemų patvirtina tai, kad automobiliui apsisukus aplink savo priekinės dalies ašį, jis sustojo. Kitu atveju, automobilis toliau būtų judėjęs pasukta kryptimi. Jei automobilio vairas būtų sukamas, siekiant automobilio važiavimo trajektoriją ištiesinti, kaip nurodoma skunde, automobilio vairas būtų nesusukamas, o sukamas iki 90 laipsnių kampu į vieną ar kitą pusę. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo M. E. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra neginčijamai įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nėra pagrindo, nes skundą pateikęs asmuo nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima administracinio poveikio priemonės neskirti ar skirti trumpesniam terminui (b. l. 20-23).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019).

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jam vairuojant automobilį ir darant posūkį automobilių stovėjimo aikštelėje, apvažiuojant prekybos centro kampą, praslydo automobilio ratai ir automobilis slydo į šoną, dėl to automobilį užmetė ir jis, siekdamas ištiesinti automobilio vairą paspaudė akceleratoriaus pedalą, rankinio stabdžio netraukė, automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo leistinu greičiu, tačiau ši jo pozicija laikytina kaip jo gynybinė versiją, kurią paneigia kiti į bylą pateikiami įrodymai.

Įvertinus teismui pateiktus vaizdo įrašus bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. spalio 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-2008(25), 11-2837(25) padarytas išvadas nustatyta, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis judėjo tiesia ar tokiai artima trajektorija, o po to jis pradėjo slysti šonu ir suktis pagal laikrodžio rodyklę. Užstabdytam automobiliui judant į priekį, jo galinėje dalyje nedegė STOP žibintai. Automobilio STOP žibintai užsidegė po jo slystamojo apsisukimo, judant dešiniojo posūkio kreive prieš sustojimą. Ekspertai nurodė, kad stabdant automobilį rankinius stabdžiu, nėra aktyvuojami STOP žibintai, užblokuojami yra tik galiniai ratai, todėl įvertinę vaizdo įrašus pateikė išvadą, kad buvusioje kelio situacijoje dėl vairuotojo stabdymo rankiniu (stovėjimo) stabdžiu ir, tikėtina, sukant vairą, jo vairuojamas automobilis ant slidžios kelio dangos pradėjo slysti šonu ir apsisuko. Taigi ši teismo ekspertų išvada paneigia ir liudytojų K. G., J. B. bei D. K. poziciją, kad nebuvo sąmoningai siekiama priversti slysti automobilio šonu ir automobilį užnešė dėl slidžios kelio dangos. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ši ekspertų išvada yra išsami, aiški, atlikta tyrimo eiga (pateiktų dokumentų tyrimas, vertinimas, skaičiavimai, fotofiksacija), abejonių dėl atlikto tyrimo eigos ir rezultatų, ekspertų nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Teismo ekspertų išvada patvirtina, kad eismo įvykio kilimo priežastis yra pareiškėjo M. E. tyčinis Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Pareiškėjo Kelių eismo taisyklių pažeidimas laikytinas neabejotinai pavojingu, nes stabdymas rankiniu stabdžiu ant stovėjimo aikštelės dangos, kuri padengta ledu ir sniegu, be to turint nedidelį automobilio vairavimo stažą yra nesaugus. Vertindamas nustatytas byloje faktines aplinkybes dėl chuliganiškų paskatų, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra mieste, šalia prekybos centro. Nors pareiškėjas manevravo jau po prekybos centro uždarymo, tačiau aikštelėje stovėjo du automobiliai, kartu su pareiškėju važiavo trys jo draugai. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2025 m. spalio 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-2008(25), 11-2837(25) apskaičiavo, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis viršijo stovėjimo aikštelėse leidžiamą greitį – automobilio judėjimo greitis 12,5 m ilgio atkarpoje, kuomet jis judėjo užstabdytas rankiniu stabdžiu, buvo apie 31 km/h. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo Mato E. K. eismo taisykles pažeidžiantis manevravimas laikytinas siekiu demonstruoti savo išskirtinumą ir kėlė realų pavojų eismo saugumui ir transporto priemonėje sėdėjusiems asmenims, todėl darytina išvada, kad nustatytas būtinasis inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir M. E. padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3065-2025 (ROIK 25266075313) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu, nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenustačius pagrindo skundžiamam nutarimui naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti prašo nutarimą pakeisti – paskirti švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje administracinę nuobaudą ar jos neskirti.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Nagrinėjamu atveju M. E. nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą taikytis ANK 34 straipsnio 6 dalį. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau pareiškėjas dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. M. E. buvo paskirta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui ir labiau švelninti asmens teisinę padėtį, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. skundą atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.