- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-284-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Impact“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Impact“ ieškinį atsakovui A. D. dėl įpareigojimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre, trečiasis asmuo antstolis J. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „B2Impact“ kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovą A. D. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo į paveldėtą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); A. D. per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovei atsakovo vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo A. D. vardu išdavimo ir paveldėto turto registravimo A. D. vardu VĮ Registrų centre; priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad antstolio J. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0172/13/00407 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos ieškovės naudai. Antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo, 2021 m. gegužės 12 d. areštavo atsakovui priklausančią turtinę teisę į paveldėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini), likusį po atsakovo motinos A. B. D. mirties. Minėtas butas nuosavybės teise įregistruotas A. B. D. vardu. Antstolis informavo, kad Testamentų registre 2017 m. kovo 29 d. įregistruotas palikimo priėmimo faktas, A. B. D. palikimą 2017 m. kovo 27 d. priėmė atsakovas. Kadangi turtas nėra registruotas atsakovo vardu ir jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, negalima pradėti turto realizavimo. Atsakovas, galimai siekdamas dirbtinai sumažinti savo mokumo galimybes ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su ieškove, po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Nesikreipimas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei nuosavybės teisės į paveldėtą butą neįregistravimas VĮ Registrų centre neabejotinai pažeidžia ieškovės teisėtus interesus į realų skolos išieškojimą. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas išieškotojas (kreditorius) gali kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti skolininką priimti palikimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu VĮ Registrų centro teritoriniame padalinyje pagal Nekilnojamojo turto buvimo vietą ir tokiu būdu apginti savo pažeistus interesus tuo atveju, jei skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti reikalavimo teisę. Ieškovė mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios įstatyme numatytos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Ieškovės neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovui patvirtina Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2013 m. kovo 15 d. išduotas vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr.1-1693) dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, kuris vykdomas pas antstolį J. P.. Atsakovas nerealizuoja savo teisių į palikimą t. y. nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atsakovas nerodo iniciatyvos ar piktybiškai vengia tai daryti, siekdamas išvengti išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą. Toks atsakovo neveikimas iš esmės pažeidžia ieškovės interesus į operatyvų, ekonomišką ir realų skolos išieškojimą ir taip užkerta kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo A. D. motina mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu atsakovas sunkiai sirgo po patirtos traumos – durtinio sužalojimo pažeidžiant gyvybiškai svarbius organus, daugiau nei kelis mėnesius išbuvo komoje, todėl, ir dėl to, kad praėjo daugiau nei septyneri metai, jis negali detaliai prisiminti ir paaiškinti apie 2017 m. kovo 27 d. motinos palikimo priėmimo aplinkybes. Atsakovo teigimu, ieškovė neteisingai nurodo, kad tariamai į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo atsakovas nesikreipė siekdamas sumažinti savo mokumo galimybes, nes, kaip minėta, tuo metu atsakovo fizinė ir psichinė būsena buvo bloga, todėl svarbiausia tuo metu buvo tiesiog išgyventi, o ne užsiimti formalių paveldėjimo procedūrų tvarkymu. Juo labiau, kad atsakovas po motinos mirties bute, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai gyveno bei valdė šį turtą kaip savo, o palikimo priėmimo aplinkybių, pateikiant notarui pareiškimą, neprisimena. Kadangi Testamentų registre dar 2017 m. kovo 29 d. buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas, preziumuojama, kad šį išviešintą faktą jau tuo metu žinojo / turėjo žinoti atsakovo kreditoriai, inter alia, ieškovė. Atitinkamą faktą ieškovė, kaip išieškotoja, žinojo vėliausiai 2021 m. gegužės 12 d., kai antstolis vykdomojoje byloje areštavo skolininkui priklausančią turtinę teisę į paveldėtą butą. Tokiu būdu kyla logiškas klausimas – kodėl ieškovė savo teisių nesiekė įgyvendinti ir atitinkamo ieškinio nereiškė anksčiau, o ieškinį pateikė tik 2024 m. kovo mėnesį. Galimai todėl, kad ieškovei tai yra finansiškai naudinga, nes jos naudai yra skaičiuojamos 16 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro net keliolika tūkstančių per metus, kas visiškai neskatina kreditoriaus savo teisių įgyvendinti operatyviai. Iš antstolio J. P. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0172/13/00407 medžiagos matyti, kad 2013 m. kovo 15 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. išduotame vykdomajame įraše dėl išieškojimo iš A. D. pradinio kreditoriaus Nordea Banko Finland Plc naudai nurodytos šios sumos: 98 114,83 Eur skola, 1 781,85 Eur nesumokėtų palūkanų iki 2021 m. gruodžio 11 d., 2887,88 Eur nesumokėtų netesybų, paskaičiuotų iki 2012 m. gruodžio 11 d., 16 procentų dydžio metinės sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos nuo negrąžintos skolos (kredito) sumos bei nesumokėtų palūkanų, skaičiuojamos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, 780,53 Eur kitų mokėjimų. Atsakovo teigimu, vykdant vykdomąją bylą, iš viešųjų varžytynių už 44 400 Eur buvo parduotas atsakovui priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini); taip pat skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo parduotas kitas atsakovo nekilnojamasis turtas – 164/1632 dalys žemės sklypo, 12/100 dalys pastato sandėlio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei 2153/7716 dalys neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio J. P. 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkyme Nr. S-23-172-48546 nurodyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00407, dėl išieškojimo iš A. D. išieškotojo UAB „B2Kapital“ naudai dėl 102 784,56 Eur skolos, 226,06 Eur žyminio mokesčio, 172 069,80 Eur palūkanų. Taigi, kaip matyti, net ir vykdymo procese realizavus atsakovo nekilnojamąjį turtą gautos bei kitos išieškotos lėšos buvo skirtos tik palūkanų mokėjimui, todėl per dešimties metų laikotarpį iš atsakovo išieškoma skolos suma nesumažėjo, nors buvo realizuotas visas hipoteka užtikrintas nekilnojamasis turtas, o priskaičiuotos palūkanos išaugo iki didžiulės 172 069,80 Eur sumos. Dėl nesąžiningų kredito sutarties, pagal kurią susidarė skola ir buvo išduotas vykdomasis įrašas, sąlygų, numatančių nepagrįstai dideles palūkanas, dėl nepagrįsto kreditorės (ieškovės) neveikimo nesiimant veiksmų operatyviai išieškoti skolą, atsakovas ne tik neteko jau minėto nekilnojamojo turto, tačiau šiuo metu yra siekiama vykdyti išieškojimą iš vienintelio ir paskutinio neįgalaus ir nedarbingo atsakovo gyvenamojo būsto – motinai priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), kurio vertė gali siekti iki 20 000 Eur. Išieškojimas iš minėto buto neduos didesnės naudos ieškovui, nes šį butą pardavus iš varžytinių, gautina suma galėtų sudaryti vos 12 000 – 16 000 Eur, ir būtų skirta tik mažos dalies palūkanų dengimui, kai tuo tarpu neįgalus 62 metų amžiaus atsakovas atsidurtų tiesiog gatvėje, kitaip tariant taptų benamiu. Tokiu būdu, šalių interesų pusiausvyros pažeidimas būtų esminis, taip pat būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė piniginių lėšų atsakovui neskolino, jokių finansinių praradimų nepatyrė, kadangi reikalavimo teisę į atsakovą įgijo iš B2Kapital SIA, kuris savo ruožtu šią teisę buvo įgijęs iš pradinio kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc. Be to, ieškovė 2020 m. kovo 1 d. įgydama reikalavimo teisę į atsakovą, puikiai žinojo, kad iš įkeisto turto išieškojimas buvo atliktas dar 2016, 2018 metais, daugiau turto atsakovas neturi (neskaitant motinos buto), todėl puikiai suvokė, kad išieškojimas iš atsakovo bus komplikuotas, o įsigyta skola galimai yra beviltiška. Tokiu būdu, ieškovė neturėjo pagrįstų lūkesčių gauti iš atsakovo palūkanas už pinigus, kurių atsakovui neskolino, todėl faktiškai ieškovė nuostolių nepatyrė, todėl kompensuojamųjų palūkanų ieškovei mokėjimas apskritai ginčytinas, nekalbant jau apie 16 procentų dydį, kuris yra daugiau nei tris kartus didesnis už numatytąjį įstatyme. Nurodė, kad tuo atveju, jei nepavyktų taikiai susitarti su ieškove dėl bylos išsprendimo, atsakovas kreipsis į teismą su ieškiniu prašant mažinti sutartines palūkanas, dėl ko atitinkamai būtų perskaičiuojamas jo skolos dydis, o pagal tai, galimai neliktų pagrindo ieškovei vykdyti išieškojimo iš vienintelio atsakovo gyvenamojo būsto. Pažymėjo, kad atsakovas, kartu su galimu ieškiniu dėl palūkanų mažinimo turi pagrindą teikti reikalavimą dėl vykdomos kreditavimo sutarties sąlygų, numatančių, jog pirmiausiai išieškomos ir mokamos palūkanos, delspinigiai, o vėliausiai kredito grąžinimas, pakeitimo ad hoc. Tokiu atveju pirmiausiai turės būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, išieškotų piniginių lėšų perskirstymo, o tik galiausiai ar ieškovei lieka reikalavimo teisė į atsakovą, o jei taip, tai kokio dydžio.
3. Trečiasis asmuo antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog vykdomoje byloje Nr. 0172/13/00407 vykdomas Vilniaus m. 2ojo notaro biuro notaro R. K. 2013 m. kovo 15 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 11693, dėl 102 784,56 Eur skolos, 226,06 Eur žyminio mokesčio ir 172 069,80 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko A. D., išieškotojos UAB „B2Kapital“ naudai; vykdomoje byloje Nr. 0172/14/00158 vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. vykdomasis raštas Nr. 244235868/2013 dėl 21 287,07 Eur skolos ir 10 362,60 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos S. K. naudai. Atsakovo A. D. motina A. B. D. mirė (duomenys neskelbtini). A. B. D. (palikėjo) mirties dieną pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą buvo jos sūnus A. D., kuris palikimą priėmė pateikdamas X rajono 2ojo notarų biuro notarei S. M. 2017 m. kovo 29 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo faktas 2017 m. kovo 29 d. įregistruotas Testamentų registre, tačiau Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas neišduotas, dėl šio dokumento išdavimo atsakovas A. D. į notarą nesikreipė. Atsakovas A. D. palikimo po motinos mirties priėmimo metu skolos ieškovei UAB „B2Kapital“ nebuvo padengęs. Atsakovas A. D., neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove, t. y. būdamas nemokus, po motinos mirties palikimą priėmė, tačiau nesikreipė į notarą su prašymu išduoti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, taip apsunkindamas galimybę išieškoti skolą iš jo turto. Antstolio manymu, atsakovas A. D. tikslingai siekė atlikti tokius veiksmus, kad apsunkintų ieškovės UAB „B2Kapital“, kreditorės, teises išieškoti skolą iš paveldėto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nutarė įpareigoti atsakovą A. D. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. D. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, suteikti ieškovei UAB „B2Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, teisę atsakovo A. D. vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir atsakovo vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nutarė priteisti iš atsakovo A. D. ieškovei UAB „B2Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo A. D. trečiajam asmeniui antstoliui J. P. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę.
4.2. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui šioje byloje vertinti sutarties nuostatų dėl 16 procentų palūkanų ir skolos išieškojimo eiliškumo ir spręsti, kad atsakovo prievolė ieškovei yra negaliojanti.
4.3. Teismas sprendė, kad atsakovui, nesikreipiant į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo, yra pažeidžiami kreditorės, t. y. ieškovės teisėti interesai – galimybė patenkinti finansinį reikalavimą realizuojant atsakovui priklausantį turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
5. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apelianto nuomone, teismas tik formaliai ir nepagrįstai įvertino, kad ieškovė turi įgijusi reikalavimo teisę į apeliantą. Teismas neįvertino, kad ieškovės reikalavimo teisę atsakovas ginčija dėl nepagrįsto skolos apskaičiavimo ir išieškojimo paskirstymo, kas tiesiogiai įtakoja ieškovės reikalavimo teisės į skolininką įgijimo pagrįstumą ir teisėtumą.
5.2. Apeliantas tikina, kad jo skolos dydis yra milžiniškas ir realiai atsakovui neįgyvendinamas.
5.3. Apeliantas pažymėjo, jog atsakovo nemokumas reikalavimo teisės perleidimo datai daro reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia ne tik CK 1.81straipsnio, bet ir 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šios nuostatos teismas savo iniciatyva taip pat visai nenagrinėjo ir dėl jos nepasisakė.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Ieškovės nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai ir argumentai iš esmės yra niekuo nesusiję su ieškinio dalyku ir nagrinėjama civiline byla.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovė mano, kad motyvai dėl palūkanų dydžio, jų skaičiavimo tvarkos ir kiti su tuo susiję klausimai turėjo būti sprendžiami kitoje civilinėje byloje.
6.3. Ieškovė pažymi, kad duomenų bent apie atsakovo bandymą inicijuoti bankrotą – pareiškimo pateikimą teismui, nėra gavusi, todėl mano, kad argumentas dėl atsakovo nemokumo yra niekinis.
6.4. Ieškovė teigia, kad atsakovas, galimai siekdamas dirbtinai sumažinti savo mokumo galimybes ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su ieškove, po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Nesikreipimas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei nuosavybės teisės į paveldėtą butą neįregistravimas VĮ Registrų centre neabejotinai pažeidžia ieškovės teisėtus interesus į realų skolos išieškojimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolis J. P. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Antstolio teigimu, pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
7.2. Atsakovas A. D. neatliko daugiau jokių veiksmų, kad įstatymų nustatyta tvarka savo vardu įregistruotų paveldėtą turtą.
7.3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra kreipęsis į teismą ieškiniu, ar kad būtų pradėta civilinė byla dėl ieškovo, naujojo kreditoriaus, teisių perėmimo sutarties teisėtumo, nuginčijimo. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas būtų inicijavęs civilinę bylą dėl kredito sutarties metinių sutartinių įsipareigojimo nevykdymo, palūkanų dydžio panaikinimo ar pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
1.1. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K. 2013 m. kovo 15 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1-1693, dėl iš viso 102 784,56 Eur skolos ir 780,53 Lt, taip pat 16 procentų dydžio metinių sutarties įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, išieškojimo iš skolininko A. D. kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc naudai. Vykdomojo įrašo pagrindu antstolio J. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/13/00407. Vykdymo proceso metu pradinis kreditorius ir išieškotojas Nordea Bank Finland Plc buvo pakeistas į SIA „B2Kapital“, vėliau į ieškovę UAB „B2Impact“.
1.2. Antstolis J. P., vykdydamas priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko A. D., nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko A. D. motina A. B. D., po kurios mirties liko paveldimo turto, o 2017 m. kovo 29 d. Testamentų registre buvo įregistruota, jog palikėjos A. B. D. palikimą priėmė A. D.. Antstolis 2021 m. gegužės 12 d. areštavo skolininkui A. D. priklausančią turtinę teisę į paveldėtą A. B. D. turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
1.3. Antstolis J. P. 2023 m. rugpjūčio 29 d. nustatęs, kad atsakovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, Patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-172-48546 informavo atsakovo kreditorius, kad jie gali kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, kad teismas įpareigotų skolininką A. D. įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą butą, likusį po skolininko motinos A. B. D. mirties, arba teismas priimtų sprendimą, kurio pagrindu Registrų centre būtų įregistruota skolininko A. D. vardu nuosavybės teisė į paveldėtą butą, likusį po skolininko motinos A. B. D. mirties.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos, todėl ieškovės ieškinį tenkino ir atsakovą įpareigojo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo atsiliepime pagrįstai nurodžius faktines aplinkybes apie akivaizdžiai viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančias kredito sutarties dėl 16 procentų dydžio metinių palūkanų normos taikymą, ydingai nustatytas prievolių įvykdymo eiliškumo sąlygas, suponavo teismo pareigą šias faktines aplinkybes išnagrinėti ir įvertinti, motyvuotai sprendime padaryti išvadą, ar tai nesudaro pagrindo aptariamą kredito sutartį dalyje dėl palūkanų nustatymo ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia. Teismas neįvertino fakto, jog atsakovo visas nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytynėse, atsakovas realių pajamų neturi, o vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra tik neįgalumo pašalpa. Pastarieji faktai neginčytinai įrodo, kad ieškovės reikalavimo perėmimo iš pradinio kreditoriaus metu atsakovas realiai buvo nemokumo būsenos, todėl pagal aukščiau paminėtą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, reikalavimo teisės perleidimas buvo negalimas.
4. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suponuoja, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, jei nenustatoma įstatyme įtvirtintų sąlygų jas peržengti. Šios taisyklės galioja visose civilinio proceso stadijose, taip pat ir kasaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-1120/2023, 27 punktas).
5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, iš esmės pasisakys dėl ieškovės teisės nagrinėjamu atveju pareikšti netiesioginį ieškinį, dėl ieškinio pagrįstumo.
6. Įvertinus ieškinio elementus, atsakovo atsikirtimus, spręstina, kad šios bylos dalyką sudaro netiesioginio ieškinio pagrįstumo nagrinėjimas, t. y. klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, suteikti ieškovei UAB „B2Impact“ teisę atsakovo vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir atsakovo vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą – butą.
7. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).
8. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).
9. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir taip nepagerina savo mokumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad ieškovė pareiškė ieškinį savo interesais CK 6.68 straipsnio pagrindu, t. y. netiesioginį ieškinį. Teismo vertinimu, ieškovė pasirinko tinkamą savo nuosavybės teisių gynimo būdą, kuriuo siekia teismine tvarka apginti savo (kreditorės) pažeistą teisę.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovą, t. y. skolininko (atsakovo) prievolė kreditorei (ieškovei) pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2013 m. kovo 15 d. vykdomąjį įrašą yra galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, nėra ginčijama, ar yra suėjęs ir prievolės vykdymo terminas. Akcentuotina, kad atsakovas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Dėl to, atsakovui nesikreipiant į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo yra pažeidžiami kreditorės, t. y. ieškovės, teisėti interesai – galimybė patenkinti finansinį reikalavimą realizuojant atsakovui priklausantį turtą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino.
14. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad faktinės aplinkybės sudaro pagrindą kredito sutarties dalį su kreditore Nordea Bank Finland Plc dėl palūkanų nustatymo ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi tai, kad skolos ir palūkanų bei nuostolių priteisimo klausimas išspręstas prieš daugiau nei 10 metų, tą patvirtina Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2013 m. kovo 15 d. išduotas vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr.1-1693) dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, kuris vykdomas antstolio J. P. kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0172/13/00407). Kaip žinoma, CPK vykdymo procese numato ne tik skolininko pareigas, o viena iš jų numatyta 644 straipsnio 4 punkte „aktyviai domėtis vykdymo eiga“, bet ir skolininko teises, numatytas CPK 643 straipsnyje: dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą; gauti pažymas apie vykdymo eigą; ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą; apskųsti antstolio veiksmus; reikšti prašymus, nušalinimus; sudaryti taikos sutartis; kitas numatytas teises. Kaip nurodo ieškovė (tai paneigiančių duomenų nėra), atsakovas niekada nebandė susisiekti su ieškove tartis dėl nuolaidų, skolos sumažinimo ar išdėstymo dalimis, nebendradarbiavo, nesidomėjo vykdymo eiga. Kitas aspektas tas, kad apelianto materialinė, sveikatos būklė negalėjo daugiau kaip 10 metų trukdyti ginti savo pažeistas teises teisminėse instancijose. Lietuvoje esanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema suteikia gyventojams galimybes pasinaudoti nemokama teisine pagalba įvairiose bylose. Bylos duomenimis, atsakovas išliko pasyvus ir savo teisių kredito sutarties, reikalavimo perleidimo (ne)teisėtumo atžvilgiu nei pats, ar per atstovą negynė.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto motyvai dėl palūkanų dydžio, jų skaičiavimo tvarkos ir kiti su tuo susiję klausimai turi / galėtų būti sprendžiami kitoje civilinėje byloje. Kaip minėta anksčiau, šios bylos nagrinėjimo dalyką (reikalavimą) sudarė netiesioginio ieškinio pagrįstumo klausimas, dėl to teismas neturi teisės išeiti už ieškinio ribų bei nagrinėti kitus, su ieškiniu nesusijusius klausimus.
16. Svarbu ir tai, kad sudarytos sutartys ne visais atvejais gali būti pripažintos niekinėmis ex officio. Niekinio sandorio teisiniai padariniai yra taikomi tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas pripažinti sutartį negaliojančia gali tik esant iškeltam atitinkamam <...> reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikoma, kad jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2166/2012). Pridėtina, jog atsakovas kredito sutartį sudarė pats savo noru, ją pasirašė suvokdamas ir žinodamas palūkanų dydį ir su juo sutikdamas, niekada neginčijo, nei sutarties sudarymo fakto, nei sutarties sąlygų, tik pareiškus ieškinį dėl įpareigojimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovas ginčija palūkanas ir jų dydį, bei jų skaičiavimo tvarką.
17. Nors apeliantas mano, kad kredito sutarties dalis su kreditore Nordea Bank Finland Plc dėl palūkanų nustatymo yra viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris, tačiau šios bylos kontekste su tuo negalima sutikti. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju tam, kad sandoris galėtų būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei turi būti įrodoma, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio tikslo siekė visos sandorio šalys, o ne tik viena iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių Kredito sutarties (jo dalies) prieštaravimą gerai moralei ir viešajai tvarkai. Nėra duomenų, kad abi šalys – ir kreditorius, ir atsakovas sudarydami sutartį siekė nesąžiningų tikslų (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip minėta, sutartimi šalys laisva valia, dispozityviai, tarpusavio nuolaidų būdu susitarė dėl sutarties sąlygų. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas turėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti niekinio sandorio pasekmes.
19. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas klausimą, ar ieškovės reikalavimo perėmimo iš pradinio kreditoriaus metu atsakovas realiai buvo nemokumo būsenos, taigi, ar reikalavimo teisės perleidimas buvo galimas, pažymi tai, kad fizinių asmenų nemokumo klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau ir FABĮ), kurio pagrindinis tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip teisingai nurodo ieškovė, jeigu asmuo tampa nemokus, tokiu atveju surinkęs reikalingus rašytinius įrodymus jis teikia teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o įsiteisėjusia nutartimi asmuo yra pripažįstamas nemokiu, tuomet prasideda bankroto procedūra sudarant asmens mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų apie atsakovo bandymą inicijuoti jam bankroto procedūras nėra, todėl spręstina, kad argumentas dėl atsakovo nemokumo yra nepagrįstas. Kaip teisingai pažymėjo ir antstolis atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra kreipęsis į teismą ieškiniu, ar kad būtų pradėta civilinė byla dėl ieškovės, naujosios kreditorė, teisių perėmimo sutarties teisėtumo, nuginčijimo.
20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei šalių pateiktus argumentus nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginio ieškinio sąlygas, sandorio negaliojimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei bei reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Nurodytų materialiųjų teisės normų tinkamas aiškinimas ir taikymas nulėmė teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
21. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
25. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, ieškovės išlaidų klausimas nesvarstomas.
26. Trečiasis asmuo antstolis J. P. pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos baigtį, antstoliui iš atsakovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui antstoliui J. P. iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.