- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-2166/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00740-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Vasarienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reisida“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“
- Trečiasis asmuo
- Š. V., Kelmės rajono savivaldybei
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reisida“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reisida“ ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“, tretiesiems asmenims Š. V. ir Kelmės rajono savivaldybei dėl patalpų viešo nuomos konkurso rezultatų ir šio konkurso rezultatų pagrindu sudarytos patalpų nuomos sutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-561-210/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) 2011 m. lapkričio 29 d. atsakovo buitinio aptarnavimo pastato – 240 kv. m patalpų, esančių S. Nėries g. 20, Kelmėje, viešo nuomos konkurso rezultatus, 2) tarp atsakovo ir trečiojo asmens Š. V. sudarytą buitinio aptarnavimo pastato – 240 kv. m patalpų, esančių S. Nėries g. 20, Kelmėje, nuomos sutartį. Savo reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis: 1) ieškovas apie rengiamą nuomos konkursą sužinojo tik 2011 m. lapkričio 30 d., kai patalpų nuomos konkursas jau buvo įvykęs, nes apie vyksiantį konkursą kiti potencialūs jo dalyviai tinkamai nebuvo informuoti, kadangi apie jį buvo skelbta tik viename centriniame dienraštyje „Lietuvos Rytas“, nors pagal valstybei ar savivaldybėms priklausančio turto nuomos Taisykles privalu apie tai skelbti vietiniame laikraštyje ir internetiniame puslapyje; 2) atsakovas, vykdydamas konkursą, nesivadovavo teisės aktais, kuriais privalėjo vadovautis išnuomodamas savivaldybei priklausantį ir jos valdomą nuosavybės teise turtą, t. y. CK 6.947 – 6.952 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“, valstybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis, LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymu, atsakovo įstatais ir atsakovo patvirtintomis materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis; 3) informaciją apie vykdomą konkursą skelbiant dozuotai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų buvo galimai diskriminuojami kiti galintys dalyvauti konkurse asmenys, o tai neatitinka viešo konkurso skelbimo principų – tikslo pasiekti tam tikrą viešą rezultatą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiomis aplinkybėmis: 1) ginčijamo nuomos konkurso negyvenamąsias patalpas atsakovas valdo nuosavybės teise, t. y. jos nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė; 2) skelbdamas konkursą atsakovas vadovavosi CK 6.947 – 6.952 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, taip pat ir kitais šiuos santykius reglamentuojančiais teisės aktais – tai UAB “Kelmės vietinis ūkis” įstatais, UAB “Kelmės vietinis ūkis” materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis bei bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 2011-09-15 priimtais sprendimais dėl viešo nuomos konkurso vykdymo, 3) kadangi ginčijamo nuomos konkurso nekilnojamasis turtas priklauso atsakovui, jo valdymui, disponavimui juo ir kartu skelbiamam dalies negyvenamųjų patalpų nuomos konkursui netaikomi ieškovo nurodomi teisės aktai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“, valstybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklės, LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymas.
Tretieji asmenys prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovo reikalavimus dėl 2011 m. lapkričio 29 d. atsakovo buitinio aptarnavimo pastato – 240 kv. m patalpų, esančių S. Nėries g. 20, Kelmėje, viešo nuomos konkurso rezultatų ir jų pagrindu sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens Š. V. buitinio aptarnavimo pastato – 240 kv. m patalpų, esančių S. Nėries g. 20, Kelmėje, nuomos sutarties panaikinimo atmetė.
Teismas vadovavosi bylos duomenimis, patvirtinančiais, kad savivaldybės įmonė „Kelmės vietinis ūkis“ buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Kelmės rajono savivaldybė 2011 m. sausio 2 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo aktu perdavė kaip turtinį įnašą už akcijas, o UAB „Kelmės vietinis ūkis“ priėmė Kelmės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir buvusios savivaldybės įmonės „Kelmės vietinis ūkis“ patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir ginčo objektą, kuris nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nuosavybė. Todėl teismas sprendė, kad teisės aktų, reglamentuojančių valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto valdymą, naudojimą ir nuomą nuostatos, skelbiant šio turto nuomos konkursą, atsakovo pagrįstai nebuvo taikomos. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog, skelbiant negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą, atsakovas laikėsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skelbimas apie nuomojamas patalpas buvo paskelbtas viešai, dienraštyje „Lietuvos rytas“, informacija visiems potencialiems dalyviams pateikta vienoda, duomenų apie tai, kad kuriam nors dalyvių buvo suteikta daugiau informacijos, ar kad ieškovui tokia informacija specialiai buvo ribojama ir neteikiama, byloje nėra, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas esminių pažeidimų, kurie būtų suvaržę ieškovui ar kitiems potencialiems konkurso dalyviams galimybę dalyvauti konkurse, nepadarė, todėl sąlygų ir pagrindų naikinti aptariamo nuomos konkurso rezultatus dėl šių pagrindų nėra. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas, skelbdamas viešąjį patalpų nuomos konkursą, pažeidė CK 6.947 – 6.952 straipsnių reikalavimus, tačiau nedetalizavo kokius reikalavimus atsakovas pažeidė. CK 6.947 straipsnyje nurodytos esminės ir principinės nuostatos ir keliami įstatymo reikalavimai viešo konkurso paskelbimui. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad šios nuostatos skelbiant pastarąjį ginčijamą konkursą buvo pažeistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Reisida“ prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo UAB „Reisida“ ieškinį tenkinti, 2) priteisti iš atsakovo UAB „Kelmės vietinis ūkis“ apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo turto statusui teisės aktų, reglamentuojančių valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto valdymą, naudojimą ir nuomą, nuostatos, skelbiant šio turto nuomos konkursą, pagrįstai nebuvo taikomos. Šią išvadą teismas padarė, vadovaudamasis teisės aktais, susijusiais su savivaldybės įmonės „Kelmės vietinis ūkis“ pertvarkymu į uždarąją akcinę bendrovę „Kelmės vietinis ūkis“. Kelmės rajono savivaldybė, norėdama dalį jai nuosavybės teise priklausančio turto perduoti pertvarkomos bendrovės naudai, privalėjo laikytis LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) reikalavimų. Perduodant ginčo turtą atsakovui jo pertvarkos metu, nebuvo nei vieno iš VSTVNDĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kuomet savivaldybės turtą galima perduoti kitų subjektų nuosavybėn. Ginčo turtas galėjo būti naudojamas tik Kelmės rajono savivaldybės investicijoms VSTVNDĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal VSTVNDĮ 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą, savivaldybės turtas, priklausantis jai nuosavybės teise, kaip įnašas, perduodamas uždarajai akcinei bendrovei formuojant įstatinį kapitalą, jeigu savivaldybės įmonė pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę. Tačiau šiuo atveju savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto teisinis statusas išlieka nepakitęs, t.y. jis ir toliau lieka savivaldybės nuosavybe, o pertvarkyta uždaroji akcinė bendrovė tokį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (VSTVNDĮ 11 str. 2 d.). Tai patvirtina, kad ginčo turto perdavimas atsakovui valdyti nuosavybės teise, kaip pažeidžiantis VSTVNDĮ nuostatas, yra niekinis. Vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, teismas niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes privalo konstatuoti savo iniciatyva. Kadangi Kelmės rajono savivaldybės aktai dėl atsakovo pertvarkymo ir ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo pažeidžia imperatyvias VSTVNDĮ nuostatas, teismas tai turėjo konstatuoti savo iniciatyva ir tokiu būdu būtų laikoma, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys dėl ginčo turto priklausymo atsakovui nuosavybės teise, būtų nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, ginčo turtas, kaip turtinis įnašas, buvo panaudotas atsakovo akcijoms įsigyti ir Kelmės rajono savivaldybė tapo vieninteliu atsakovo visų akcijų paketo turėtoju. Akcijos suteikia Kelmės rajono savivaldybei teisę dalyvauti atsakovo valdyme. Taigi, ginčo turtas iš esmės iš Kelmės rajono savivaldybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo žinios niekur neišėjo, kas reiškia, kad šis turtas ir po atsakovo pertvarkos išliko Kelmės rajono savivaldybės nuosavybė. Tai reiškia, kad atsakovas, skelbdamas ginčo turto nuomos konkursą, privalėjo laikytis 2001-12-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtintų valstybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių. Teismo išvada, kad nebuvo pažeisti nei Taisyklių reikalavimai, nei viešumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, yra nepagrįsta. Skelbime apie viešą nuomos konkursą paskelbta informacija neatitiko Taisyklių reikalavimų, nes skelbime nurodyta pradinė nuomos kaina (7,56 Lt/1 kv.m per mėnesį su PVM) prieštarauja Taisyklių 9.4. punkto reikalavimui nurodyti pradinį nuompinigių dydį ir PVM, nes skelbime nuomos kaina ir PVM neišskirti. Be to, Taisyklių 9.1, 9.3, 9.5, 9.6 ir 9.9. punktuose reikalaujama nurodyti informacija skelbime visai nebuvo pateikta. Šie pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių konkurso rezultatai ir jų pagrindu sudaryta nuomos sutartis turėjo būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Be to, konkurso laimėtojo Š. V. pateiktas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygose keliamų reikalavimų, nes konkurso sąlygose buvo numatyta, kad nuomos sutarties trukmė – vieneri metai su sąlyga pratęsti sutartį vieneriems metams, bendra sutarties trukmė negali viršyti 10 metų, o Š. V. pasiūlyme buvo nurodyta, kad nuomos sutarties trukmė – vieneri metai, taip pat nėra nurodyta, už kokias patalpas siūlomi nuompinigiai. Tai, kad konkursas nebuvo viešas ir galimai buvo skirtas vienam dalyviui – Š. V. patvirtino liudytojai B. T. ir E. G., nurodę, kad dar iki nuomos konkurso paskelbimo girdėję teigiant, „kad patalpas nori išsinuomoti rimtas verslininkas“, tačiau teismas šių liudytojų parodymų nevertino. Be to, atsakovas neįvykdė 2012-03-22 teismo protokolinės nutarties, t.y. į bylą nepateikė konkurso dalyvių registracijos žiniaraščio, kuris gali būti su pažeidimais, patvirtinančiais, kad konkursas vyko pažeidžiant viešumo principą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą ir priteisti iš apelianto atsakovui patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas ieškinys ir dėl kurių nepagrįstumo teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovo teigimu, žodinis proceso nagrinėjimas labiausiai atitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų taikymą civilinėje teisėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nagrinėjama koks yra ginčo patalpų (S.Neries g. 20, Kelmėje) statusas ir kokia tvarka šios patalpos turėjo būti nuomojamos.
Dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų ir teismo teisės ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu ar taikyti niekinio sandorio pasekmes.
Niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, pažeidžia jų reikalavimus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2011; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimus panaikinti 2011 m. lapkričio 29 d. atsakovo buitinio aptarnavimo pastato – 240 kv. m patalpų, esančių S. Nėries g. 20, Kelmėje, viešo nuomos konkurso rezultatus bei šio konkurso pagrindu tarp atsakovo ir trečiojo asmens Š. V. sudarytą buitinio aptarnavimo pastato – 240 kv. m patalpų, esančių S. Nėries g. 20, Kelmėje, nuomos sutartį. Reikalavimo pripažinti negaliojančiais aktus, kurių pagrindu įregistruota atsakovo UAB ,,Kelmės vietinis ūkis“ nuosavybės teisė į ginčo patalpas (t.y. Kelmės rajono savivaldybės Tarybos Kelmės rajono savivaldybės Tarybos 2010 m. vasario 20 d. sprendimą, Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymą dėl savivaldybės įmonės Kelmės vietinis ūkis pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, Kelmės rajono savivaldybės 2011 m. sausio 2 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo aktą), ieškovas nėra pareiškęs, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, pagrįstai bylą nagrinėjo būtent pareikštų reikalavimų ribose, o vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teismo pareiga ex officio konstatuoti šių aktų, kaip atsakovo nuosavybės teisės į ginčo patalpas atsiradimo pagrindo neteisėtumą, nagrinėjama, ar šie argumentai suponuoja išvadą, jog pagrindas juos pripažinti niekiniais yra akivaizdus.
Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 str. 2 d., savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas jį privatizuojant pagal įstatymus; perduodant jį valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn; kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais. Aptariamo įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto investavimą kaip savarankišką turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, būdą, konkrečiai, šio straipsnio 1 d. 1 p. numato, jog valstybės ir savivaldybių turto investavimas – tai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas viešajai įstaigai, akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei vykdant steigimo sutartyje prisiimtus steigėjo turtinius įsipareigojimus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo patalpos UAB ,,Kelmės vietinis ūkis“ buvo perduotos nuosavybėn, pertvarkant Savivaldybės įmonę ,,Kelmės vietinis ūkis“ į tokio paties pavadinimo tik kito teisinio statuso įmonę- Uždarąją akcinę bendrovę. Tai yra, nagrinėjamu atveju savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas UAB ,,Kelmės vietinis ūkis“ buvo perduotas kaip savivaldybės turtinis įnašas, steigiant šią bendrovę. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, kaip turtinio įnašo perdavimas steigiamai bendrovei nuosavybės teise visiškai atitinka VSTVNDĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą atvejį, o šio investavimo teisėtumas bei pagrįstumas, atsižvelgiant į pareikštų ieškinio reikalavimų ribas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Apelianto cituojamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnis, kuriuo remdamasis jis teigia, jog šiuo atveju turtas kaip turtinis įnašas tegalėjo būti perduotas valdyti, naudoti bei disponuoti patikėjimo, o ne nuosavybės teise, reglamentuoja kitus atvejus, negu yra susiklostę nagrinėjamoje byloje. Nurodomo straipsnio 1 dalis nustato subjektą, įgyvendinantį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas (savivaldybės taryba); 2 dalis nustato kitų savivaldybių institucijų, savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų joms patikėjimo teise perduoto savivaldybės turtą valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarką. Aptariamo straipsnio 3 dalis nustato savivaldybės turto perdavimo kitiems juridiniams asmenims patikėjimo teise sąlygas bei tvarką (pagal patikėjimo sutartį, savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai jie pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas). Minėta, jog nagrinėjamu atveju turtas buvo perduotas kaip turtinis įnašas, steigiant uždarąją akcinę bendrovę, o ne perduodant savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą pagal patikėjimo sutartį kitam juridiniam asmeniui savivaldybės funkcijų įgyvendinimui.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi ir VSTVNDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, kadangi ši norma draudžia valstybės ir savivaldybių turtą perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susieti su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju turtas nebuvo perduotas ar kitaip susijungtas su kitų subjektų turtu pagal jungtinės veiklos sutartį, o investuotas kaip turtinis įnašas, steigiant uždarąją akcinę bendrovę, todėl aptariama norma ginčo teisniame santykyje taip pat netaikytina kaip reguliuojanti kitokio pobūdžio teisnius santykius.
Atsižvelgiant į tai, nepripažįstami pagrįstais apelianto argumentai dėl Kelmės rajono savivaldybės aktų, susijusių su atsakovo pertvarkymu ir ginčo turto nuosavybės teisės perleidimu akivaizdaus prieštaravimo imperatyvioms VSTVNDĮ nuostatoms, atitinkamai ir argumentai, esą teismas tai turėjo konstatuoti savo iniciatyva ir tokiu būdu būtų laikoma, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys dėl ginčo turto priklausymo atsakovui nuosavybės teise, būtų nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas turėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti niekinio sandorio pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.) bei pripažinti, kad turtas negalėjo būti perduotas atsakovui nuosavybės teise.
Dėl ginčo patalpų teisinio statuso.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiajame sprendime konstatavo, kad patalpų nuomos tvarka nebuvo pažeista, kadangi negyvenamosios patalpos, kurios buvo išnuomotos ginčijamame konkurse bei ginčijama sutartimi, atsakovui UAB ,,Kelmės vietinis ūkis“ priklauso nuosavybės teise, t.y. šios patalpos nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, todėl jas nuomojant neturėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintomis valstybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis.
Be jau aptartų argumentų, esą teismas turėjo ex officio konstatuoti, kad ginčo turtas išliko savivaldybės nuosavybe ir atsakovui galėjo būti perduotas patikėjimo teisės pagrindu, apeliantas taip pat remias ir argumentu, kad ginčo turtą, kaip turtinį įnašą panaudojus atsakovo akcijoms įsigyti ir Kelmės rajono savivaldybei tapus vieninteliu atsakovo visų akcijų paketo turėtoju, ginčo turtas iš esmės iš Kelmės rajono savivaldybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo žinios niekur neišėjo, kas apelianto manymu reiškia, jog šis turtas ir po atsakovo pertvarkos išliko Kelmės rajono savivaldybės nuosavybė ir jį nuomodamas, atsakovas privalėjo laikytis 2001-12-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtintų valstybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių.
Ši apelianto pozicija taip pat nepripažįstama pagrįsta. Tik tuo atveju, kai turtą juridinis asmuo valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise, šis turtas nuosavybės teise priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui (CK 2.48 str. 2 d.). Byloje yra nustatyta, kad buvusi savivaldybės įmonė Kelmės vietinis ūkis Kelmės rajono savivaldybės Tarybos 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-73 pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę (1 t., 72 b.l.). Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. A-1270 nustatyta, kad UAB ,,Kelmės vietinis ūkis“ įstatinis kapitalas yra 1 679 210 Lt, padalintas į 1 679 210 paprastųjų vardinių akcijų, kurios priskiriamos vienintelei akcininkei Kelmės rajono savivaldybei (įsakymo 4 punktas), taip pat nustatyta, kad UAB ,,Kelmės vietinis ūkis“ savo turtą valdys, naudos ir disponuos juo nuosavybės teise (įsakymo 5 punktas) (1 t., 73 b.l.); savivaldybei nuosavybės teise priklausęs ir savivaldybės įmonės Kelmės vietinis ūkis patikėjimo teise naudotas bei valdytas turtas kaip turtinis įnašas už akcijas perduotas UAB ,,Kelmės vietinis ūkis“ 2011 m. sausio 2 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo priėmimo aktu, jame aiškiai nurodant, jog turtas perduodamas naudoti, valdyti bei disponuoti nuosavybės teise (1 t., 62 b.l.). Tokiu būdu, Kelmės rajono savivaldybė, būdama vienintelė bendrovės akcininkė, yra šio privataus juridinio asmens dalyvė, kontroliuojanti šį asmenį, tačiau ji nėra šios bendrovės turto savininkė, nes pagal CK 2.45 straipsnio nuostatas juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. UAB „Kelmės vietinis ūkis“, kaip privatus juridinis asmuo, buvo įsteigtas reorganizavimo būdu neišsaugant savivaldybės nuosavybės teisių į šio juridinio asmens turtą, kurio sudėtyje yra ir buitinio aptarnavimo pastatas. Kelmės rajono savivaldybės taryba turi teisę dalyvauti ir dalyvauja valdant privatų juridinį asmenį UAB „Kelmės vietinis ūkis“ kaip akcininkas neperžengdamas jam įstatymu suteiktų turtinių ir neturtinių teisių ribų. Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyviai lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Tai reiškia, kad tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose vienodomis teisėmis. Per privačių juridinių asmenų steigimą arba tokių asmenų akcijų įsigijimą ar jų turėjimą savivaldybė šiuo atveju netiesiogiai dalyvauja valdant privatų juridinį asmenį, tačiau ji nėra šios bendrovės turto savininkė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-123/2005).
Dėl tvarkos, kuria turėjo būti nuomojamos ginčo patalpos.
Nustačius, jog turtas, kurio nuomos konkursą ginčija ieškovas, nuosavybės teise priklauso ne savivaldybei, o atsakovui UAB ,,Kelmės vietinis ūkis“, nepripažįstami pagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentai, esą šių patalpų nuomai turėjo būti taikomos 2001-12-14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 patvirtintos valstybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklės, kadangi šių taisyklių pirmajame punkte aiškiai nurodyta, jog jos Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės reglamentuoja valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso būdu tvarką ir sąlygas, turto valdytojo pareigas organizuojant nuomos konkursą ir pagrindinius šio turto nuomos sutarties reikalavimus. Taigi, šis teisės aktas nėra taikomas privačių juridinių asmenų turto nuomai, nors tokio privataus juridinio asmens steigėjas (dalyvis) ir yra savivaldybė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su konkrečių aptarimų Taisyklių nuostatų pažeidimu, vykdant ginčo patalpų nuomos konkursą.
Patalpų nuomos konkursas šiuo atveju turėjo būti vykdomas vadovaujantis taisyklėmis, kurias yra nustatęs konkursą organizuojantis privatus juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi UAB Kelmės vietinio ūkio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis, pavirtinomis UAB Kelmės vietinis ūkis direktoriaus 2011-04-20 įsakymu Nr. V-10 (1 t., 33-35). Byloje nustatyta, kad sprendimą vykdyti laidojimo namų salių nuomos viešą konkursą priėmė UAB ,,Kelmės vietinis ūkis“ valdyba (2011-09-15 protokolas Nr. 4- 1 t., 24 b.l.) (Taisyklių 2 p.); turto nuomos konkursas, kaip ir numato Taisyklių 5 punktas buvo paskelbtas dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ (1 t., 32 b.l.). Nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, esą paskelbus apie nuomos konkursą tik viename iš respublikinių dienraščių ir nepaskelbus vietiniame leidinyje, nebuvo užtikrintas reikiamas viešumas bei skaidrumas: priešingai, skelbiant apie konkursą respublikinėje spaudoje, užtikrinamas platesnis asmenų, galinčių sužinoti apie konkursą, ratas, negu skelbiant tik vietinėje spaudoje.
Dėl liudytojų, kurie buvo apklausti ieškovo iniciatyva, parodymų vertinimo, teisėjų kolegija pastebi, jog liudijimai apie tam tikras nuogirdas (gandus) nevertintini kaip įrodymai, patvirtinantys skaidrumo bei viešumo principų pažeidimą. Pažymėtina, jog remiantis šių liudytojų parodymais, informacija apie būsimą patalpų nuomos konkursą buvo žinoma platesniam asmenų ratui (ne tik trečiajam asmeniui Š. V.), kas paneigia apelianto nurodomas aplinkybes, esą šią informaciją buvo siekiama nuslėpti.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.