- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1844-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35604-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjęs atsakovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 157,28 Eur skolą, 38,78 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3).
2. Ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2008-10-21 pradinė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“ su atsakovu sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM774492, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui pagal Sutartyje numatytas sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas bei įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Pradinė kreditorė už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras, tačiau atsakovas pilnai neatsiskaitė. Paaiškino, kad atsakovo įsiskolinimas susidarė dėl nepilnai apmokėtų atsakovui pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų už laikotarpį nuo 2011-03-16 iki 2011-06-15 teiktas paslaugas (abonento Nr. 68782373 ir Nr. 61091878): 2011-04-16 PVM sąskaita - faktūra už laikotarpiu nuo 2011-03-16 iki 2011-04-15 teiktas paslaugas 436,77 Lt, 2011-04-16 PVM sąskaita – faktūra už laikotarpiu nuo 2011-03-16 iki 2011-04-15 teiktas paslaugas 29,85 Lt, 2011-05-16 PVM sąskaita – faktūra už laikotarpiu nuo 2011-04-16 iki 2011-05-15 teiktas paslaugas 142,53 Lt, 2011-05-16 PVM sąskaita – faktūra už laikotarpiu nuo 2011-04-16 iki 2011-05-15 teiktas paslaugas 17,28 Lt, 2011-06-16 PVM sąskaita - faktūra už laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2011-06-15 teiktas paslaugas 221,20 Lt, 2011-06-16 PVM sąskaita – faktūra už laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2011-06-15 teiktas paslaugas 28,28 Lt, bendra nurodytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta suma yra 875,91 Lt arba 253,68 Eur, tačiau atsakovas jas apmokėjo nepilnai, likęs įsiskolinimas yra 543,05 Lt arba 157,28 Eur. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta mokėtina suma už tam tikrą sąskaitoje nurodytą laikotarpį, neįtraukiant pradelstų mokėjimų sumos (skolos). Paaiškino, kad ji ir pradinė kreditorė 2012-12-28 pasirašė Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TR-3700-12218/12-20-78, pagal kurią jai atlygintinai perleistos reikalavimo teisės pagal atsakovui pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, apie reikalavimo perleidimo faktą atsakovui buvo pranešta išsiunčiant registruotu laišku pranešimą, jo buvo pareikalauta įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas į šį raginimą nereagavo. Pabrėžė, kad atsakovas neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu jis pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti, todėl siekia skolos ir palūkanų prisiteisimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 44, 45-47). Nurodė, kad nebuvo informuotas apie skolos perleidimą, taip pat nebuvo raginamas atsiskaityti su ieškove. Mano, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas netinkamais įrodymais, jis ieškovės nurodytas PVM sąskaitas – faktūras yra apmokėjęs.
4. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad jam nėra žinoma, kodėl pradinė kreditorė su juo nutraukė Sutartį, tačiau greičiausiai tai buvo padaryta dėl to, kad jis vėlavo atsiskaityti. Pažymėjo, kad prašoma sumokėti už paslaugas, kurių jis negavo.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad už nesuteiktas paslaugas negali būti reikalaujama atsiskaitymo, ant skolų suderinimo akto atsakovo parašo nėra; taip pat prašė priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo A. G. (A. G.) priteisė 157,28 Eur skolą, 38,78 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 124-127). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
Atsiliepimas
6.1. Pradinės kreditorės su atsakovu sudaryta Sutartis, atsakovui pradinės kreditorės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, atsakovo su atsiliepimu pateikti mokėjimai, pradinės kreditorės atsakovo skolos fiksacija, pradinės kreditorės sudaryta skolos detalizacija patvirtina, kad atsakovo su atsiliepimu pateikti mokėjimai yra įskaityti į jo atliktus mokėjimus, atsakovas yra likęs skolingas pradinei kreditorei 157,28 Eur, šią skolą yra perpirkusi ieškovė, todėl ji turi teisę reikalauti sumokėti skolą kartu su 38,78 Eur palūkanomis;
6.2. Atsakovas nepagrindė teiginių apie nesuteiktas pradinės kreditorės paslaugas, už kurias prašoma apmokėjimo, t. y. nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į pradinę kreditorę, kaip tai įtvirtina Sutarties 4.7, 4.11, 4.13 punktai. Be to, teismo posėdžio metu patvirtino, kad vėluodavo atsiskaityti su pradine kreditore, dėl ko Sutartis su juo buvo nutraukta, taigi, pripažino, jog nebuvo atsakinga, rūpestinga Sutarties šalis, mokėjimus pradinei kreditorei atlikdavo nenuosekliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 131-135).
8. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
8.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš pirminio kreditoriaus apskaitos dokumentus, patvirtinančius atsakovui suteiktų paslaugų apimtį. Netinkamas įrodymų vertinimas pasireiškia netinkamu pateiktų sąskaitų - faktūrų bei kitų byloje pateiktų įrodymų vertinimu – 2011-04-16 PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad paslaugos buvo teikiamos (nurodytos paslaugų apimtys, kurias atsakovas ginčijo). Tuo tarpu kitose vėlesnėse PVM sąskaitose faktūrose nurodomi tik planų abonentiniai mokesčiai, kas patvirtina, kad paslaugų teikimas buvo sustabdytas ir nutrauktas. Šias aplinkybes patvirtina ir vėliau surastas bei prie šio skundo pridedamas 2011-07-04 atsakovo raštas pradiniam kreditoriui;
8.2. Atsakovas pagrįstai neigė ir ginčijo savo pareigą mokėti pradiniam kreditoriui abonentinį mokestį pagal 2011-05-16 sąskaitas faktūras: JUP Nr. 5093596750 (už mobilų ryšį 17,28 Lt) ir JUP Nr. 5093596751 (už mobilų internetą 142,53 Lt), nes šis abonentinis mokestis skaičiuotas po paslaugų teikimo nutraukimo. Šioje byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių kada ir kaip buvo nutraukta Sutartis, tačiau pateiktų sąskaitų faktūrų bei raštų analizė pagrindžia kad paslaugų teikimas atsakovui buvo nutrauktas 2011-04-16 ir todėl pirminis kreditorius neturėjo jokio teisinio pagrindo priskaičiuoti bei reikalauti iš atsakovo abonentinių plano mokesčių už vėlesnius nutraukimo mėnesius, t. y. po sutarties nutraukimo;
8.3. Antriniam kreditoriui perleisto reikalavimo suma yra 543,05 Lt. Šiame reikalavime neatsispindi vėlesni atsakovo įmokėjimai bendrai 400,00 Lt sumai, kuriuos atskaičius liktų įsiskolinimo suma 143,05 Eur, o tai tris kartus mažiau nei reiškiamo reikalavimo dydis.
8.4. Nors antrinis kreditorius teigia, kad skolininkas raštu buvo informuotas 2013 metais, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio apie tokios registruotos siuntos įteikimą atsakovui, byloje nėra. Yra tik 2019-06-09 siuntos įteikimo dokumentas. Atsakovas apie tokį perleistą reikalavimą nieko nežinojo ir jam neaišku, kodėl buvo taip ilgai delsiama.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
3. Ieškovės atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad Sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo Nr. OM774492 buvo nutraukta 2020-05-15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus nuo 2011-04-15 iki 2011-04-18 atsakovui buvo įjungtas mokamų paslaugų ribojimas (Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo Nr. OM774492 3.6 p.). Po to atsakovas paslaugomis naudojosi iki 2011-06-07, kol visiškai sutartis buvo nutraukta 2011-06-14. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esančios PVM sąskaitų faktūrų kopijos;
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2011-03-16 iki 2011-06-14 teiktas paslaugas būtų apmokėtas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pagrįstai;
10.3. Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą, t.y. išsiuntė pranešimą registruotu paštu atsakovui paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradinio kreditoriaus nurodytas priede Nr. 1 prie 2011-07-26 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR3700-12218/12-20-78 bei Sudarytoje Sutartyje dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo Nr. OM774492. Į bylą pateiktas išrašas iš AB „Lietuvos paštas“ registruotų siuntų lydraščio, patvirtinantis minėto pranešimo išsiuntimą. Vėliau pranešimai nurodytu adresu buvo siunčiami neregistruotu paštu. Pranešimas dėl reikalavimo perleidimo registruotu paštu 2019-06-19 buvo išsiųstas pakartotinai ir įteiktas, ką patvirtina byloje esanti pranešimo apie siuntos įteikimą kopija;
Atsiliepimas
10.4. Atsakovas klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydamas, kad apie reikalavimo perleidimą nežinojo. Pastebėtina tai, kad 2020-07-30 teismo posėdžio metu atsakovas ne kartą patvirtino, kad pranešimus iš atsakovo gavo, taip pat patvirtino, kad buvo atvykęs pas ieškovą, kur jam buvo pateikti skolą įrodantys dokumentai, t.y. sutarties ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų kopijos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tinkamai;
10.5. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ginčija tariamai po sutarties nutraukimo jam išrašytas ir apmokėjimui pateiktas sąskaitas faktūras, tačiau apeliaciniame skunde pakeitė savo poziciją ir klaidina teismą teigdamas, kad ginčas kilo dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų suteikimo už laikotarpį nuo 2011-03-16 iki 2011-04-15 ir tariamai nepagrįstai didelės atsakovui išrašytos sąskaitos. Pastebėtina ir tai, kad fakto, jog atsakovas ginčijo nurodytas sąskaitas faktūras nepatvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktos pretenzijos kopija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašo priteisti baudos ar netesybų, paskaičiuotų pagal sutartį dėl jos priešlaikinio nutraukimo, atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo įsiskolinimo už paslaugas;
10.6. Taip pat patikslintina, kad Išraše priedo Nr. 2 prie 2012-12-28 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR-3700-12218/12-20-78 nurodyta skolos susidarymo data neapibrėžia galutinės visos skolos susidarymo datos, nes generuojant nurodytą dokumentą buvo perkelta iš AB „Telia Lietuva“ vidinės apskaitos sistemos, kurioje užfiksuota pirmos neapmokėtos sąskaitos data. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nurodyta data neapriboja ieškovės reikalavimo teisės pagal atsakovo Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM774492.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
5. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinys atsakovui A. G. (A. G.) dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl naujai teikiamų įrodymų
6. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
8. Apeliantas prašė prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamą 2011-07-04 atsakovo raštą pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ („Liteko“ sistema neformatuoja apeliacinio skundo priedų bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 136, DOK-173938). Pažymėjo, kad teikiamas dokumentas patvirtina nuoseklią atsakovo poziciją dėl abejotinų pradinio kreditoriaus reikalavimų. Akcentavo, jog minėtą dokumentą atsakovas rado peržiūrėjęs senus dokumentus, tai nėra atskiro vertinimo reikalaujantis įrodymas ir susipažinimas su juo neužvilkins bylos nagrinėjimo.
9. Viena vertus, apeliantas nenurodė aplinkybių, kodėl su skundu teikiamas įrodymas negalėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), kita vertus, įvertinus pateikto įrodymo turinį bei nurodytas aplinkybes, kurias ketina įrodinėti atsakovas, teismas sprendžia, jog jo pateikimo būtinybė iškilo po sprendimo priėmimo bei priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2011-07-04 atsakovo raštą pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ prijungtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad apie perleistą reikalavimą nieko nežinojo. Akcentavo, kad nors antrinis kreditorius teigia, kad skolininkas raštu apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2013 metais, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio apie tokios registruotos siuntos įteikimą atsakovui, byloje nėra. Nors antrinis kreditorius teigia, kad skolininkas raštu buvo informuotas 2013 metais, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio apie tokios registruotos siuntos įteikimą atsakovui, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
11. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
12. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019; 2017-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017). Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-12-28 pradinė kreditorė UAB „Omnitel“ ir naujoji kreditorė UAB „Gelvora“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TR-3700-12218/12-20-78, kurios pagrindu UAB „Gelvora“ atlygintinai buvo perleistos reikalavimo teisės pagal atsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras (b. l. 5-7). 2013-01-16 naujoji kreditorė UAB „Gelvora“ atsakovui išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, kuriuo informavo apie reikalavimo perleidimą, taip pat paragino sumokėti susidariusią skolą (b. l. 20). Teismas sutinka su apeliantu, jog byloje nėra duomenų apie 2013-01-16 pranešimo įteikimą atsakovui, kadangi pateikti tik šio pranešimo išsiuntimo duomenys (b. l. 111-113). Kita vertus, pranešimas apie reikalavimo perleidimą kartu su raginimu sumokėti įsiskolinimą apeliantui pakartotinai buvo siunčiamas ir 2019-06-19 (b. l. 24-25) bei buvo įteiktas 2019-07-08 (b. l. 21-23). Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad apie perleistą reikalavimą jis nieko nežino, kadangi tokia informacija vėliausiai jam turėjo būti žinoma 2019-07-08.
14. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš pradinio kreditoriaus apskaitos dokumentus, patvirtinančius atsakovui suteiktų paslaugų apimtį. Apelianto vertinimu, netinkamas įrodymų vertinimas pasireiškia netinkamu pateiktų sąskaitų faktūrų bei kitų byloje pateiktų įrodymų vertinimu, t. y. neįvertinta, kad paslaugų teikimas buvo sustabdytas ir nutrauktas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantas nenurodė argumentų dėl pradinio kreditoriaus jam suteiktų paslaugų apimties. Prašymas išreikalauti iš pradinio kreditoriaus apskaitos dokumentus, patvirtinančius atsakovui suteiktų paslaugų apimtį, buvo pareikštas tik 2020-07-30 teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad pirminio kreditoriaus pozicija yra pateikta į bylą pateiktame skolų suderinimo akte, o visi kiti atsakovo skolą pagrindžiantys dokumentai yra pateikti į bylą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad savo reikalavimą ieškovas grindė su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria buvo perleistas reikalavimas į atsakovo skolą pagal laikotarpiu nuo 2011-03-16 iki 2011-06-15 teiktas paslaugas (abonento Nr. 68782373 ir Nr. 61091878) ir šiuo laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės neginčijo, kad įsipareigojimų sumokėti už suteiktas paslaugas tinkamai nevykdė, t. y. pripažino, kad vėluodavo atsiskaityti su pradine kreditore, o mokėjimus atlikdavo nenuosekliai.
18. Akcentuotina, jog Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo Nr. OM774492 (toliau – Sutartis) 3.6. punkte nustatyta, kad klientui įsiskolinus pagal sutartį, pažeidus ar nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų ar nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimų, paslaugos teikėjas turi teisę apriboti klientui teikiamas paslaugas (internetas, duomenų perdavimas ir pan.). Paslaugų apribojimai neatleidžia kliento nuo abonentinio ar minimalaus paslaugos mokesčio mokėjimo (b. l. 9). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nuo 2011-04-15 iki 2011-04-18 jam buvo įjungtas mokamų paslaugų ribojimas, o sutartis nutraukta 2011-06-14. Minėta aplinkybė pagrindžia, kodėl po 2011-04-16 atsakovui išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodomas tik planų abonentinis mokestis (b. l. 16, 18). Kita vertus, aplinkybė, jog atsakovui išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose buvo nurodytas mokėti tik abonentinis mokestis, nereiškia, kad pradinis kreditorius nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir atsakovui nekyla pareiga mokėti už, kad ir apribotas, tačiau toliau teikiamas paslaugas. Kad paslaugų teikimas buvo sustabdytas ar nutrauktas, nepatvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2011-07-04 atsakovo raštas pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ („Liteko“ sistema neformatuoja apeliacinio skundo priedų bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 136, DOK-173938). Minėtame rašte apeliantas pradiniam kreditoriui nurodo, kad nesinaudojo teikiamomis paslaugomis 2011 metų gegužę ir birželį, tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „Omnitel“ apribojus atsakovui teikiamas paslaugas, atsakovas kreipėsi dėl sutarties nutraukimo ir pareiga mokėti abonentinį mokestį pagal Sutarties 3.6. punktą išnyko.
19. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-684/2016; 2016-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-701/2016). Apelianto apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad paslaugų teikimas jam buvo nutrauktas 2011-04-16, yra grindžiamas išimtinai tik paties apelianto nuomone, nepateikiant tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl atmestinas kaip neįrodytas.
20. Kaip nepagrįstas atmestinas ir skunde nurodytas argumentas, jog naujam kreditoriui perleisto reikalavimo sumoje neatsispindi vėlesni atsakovo mokėjimai bendrai 400,00 Lt sumai. Pažymėtina, jog kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė įrodymus, kad pradiniam kreditoriui 2011-07-25 sumokėjo 150,00 Eur, 2011-08-26 – 100,00 Eur, o 2011-12-29 – 150,00 Eur (b. l. 46). Byloje esantis Skolų suderinimo aktas laikotarpiu nuo 2009-09-15 iki 2011-12-31 patvirtina, kad aukščiau nurodytos atsakovo sumokėtos sumos buvo įskaitytos į jo atliktus mokėjimus (b. l. 109), todėl pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai nustatė, kad atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 157,28 Eur (543,05 Lt) sumą, kurią vėliau perpirko ieškovė UAB „Gelvora“.
21. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas nepagrindė teiginių apie nesuteiktas pradinės kreditorės paslaugas, taip pat neįrodė, kad už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas yra visiškai atsiskaitęs. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę už netinkamą prievolių vykdymą, civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atsakovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-10 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.