Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2001-467/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-17
Bylos Nr.: e2A-2001-467/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02816-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: K.Š.
Atsakovas: sodininkų bendrijai „Daina“
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2001-467/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02816-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.18.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K.Š. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Daina“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K.Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei sodininkų bendrijai (toliau – SB) „Daina“, kurį patikslinęs, prašė: 1) įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užkasti/užversti žemėmis vandens telkinį, esantį atsakovės teritorijoje, kuris pagal generalinį SB planą yra iškastas (duomenys neskelbtini) SB žemės sklype, užtikrinant, kad šiame žemės sklype esantis vandens telkinys nedarytų žalos ieškovui priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir šiame žemės sklype esančiam ieškovo turtui; 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 316 EUR turtinę žalą; 3) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovės SB „Daina“ narys. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., SB teritorijoje, kuris SB generaliniame plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. SB teritorijos (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame žemės sklype yra vandens telkinys. Iš esmės tai yra laisvas žemės plotas, esantis SB teritorijoje. Šiame žemės plote esantis vandens telkinys ieškovui kelia nuolatinius nepatogumus, kadangi, kai vandens telkinys patvinsta, jis užlieja ieškovui priklausantį žemės sklypą, o, kai vanduo vandens telkinyje nusenka, iš vandens telkinio sklinda nemalonūs kvapai, kurie trukdo ieškovui normaliomis sąlygomis naudotis jam priklausančiu žemės sklypu.

3. 2017 m. spalio 24 d. ieškovas informavo SB pirmininką apie ieškovo ir kitų asmenų, turinčių žemės sklypus šalia (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, žemės sklypų užtvindymą. Rašte ieškovas nurodė, jog anksčiau per SB teritoriją ėjo griovys, kuris buvo sujungtas su kitu grioviu, kuris šiuo metu yra už SB teritorijos ribų. Vėliau šis griovys buvo panaikintas. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) SB sklypas nuolat patvindavo, dėl ko paviršiniam vandeniui surinkti (duomenys neskelbtini) žemės sklype buvo iškasta kūdra. Pavasariais kūdra kartais patvindavo - vanduo išsiliedavo iš krantų. Tačiau 2017 m. rudens metu vandens telkinys ne tik išėjo iš krantų, bet kartu užliejo ir gretimus sodo sklypus bei sodų namelių rūsius. Raštu ieškovas prašė SB pirmininko, kad būtų pateiktas sprendimas dėl šios susiklosčiusios situacijos, teiravosi, kas yra atsakingas už šio vandens telkinio priežiūrą.

4. SB 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) SB žemės sklype esantis vandens šaltinis yra neįregistruotas, o žemės sklypas priklauso valstybei. Taip pat nurodė, kad sklypai buvo užtvindyti dėl itin gausaus kritulių kiekio rudenį, todėl bus kreipiamasi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl melioracijos sistemos suprojektavimo ir įrengimo SB teritorijoje. 2017 m. lapkričio 28 d. surašytas antstolio Mindaugo Dabkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad žemės sklypai, esantys šalia (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, tame tarpe ir ieškovui priklausantis žemės sklypas, yra apsemti vandeniu.

5. 2018 m. vasario 1 d. ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) atsakymą, kuriame nurodyta, kad, nors žemės plotas pažymėtas SB generaliniame plane (duomenys neskelbtini) numeriu priklauso Lietuvos , už jo ir jame esančio vandens telkinio valdymą, priežiūrą ir naudojimą yra atsakinga SB. Ieškovo teigimu, vandens telkinys yra naudojamas SB reikmėms, nes į vandens telkinį yra pravestas vamzdis.

6. 2018 m. gegužės 2 d. ieškovas pateikė pretenziją atsakovei, kurioje prašė nurodyti konkrečius sprendimus, kurių pagrindu būtų užkirstas kelias SB (duomenys neskelbtini) žemės sklype esančiam vandens telkiniui užtvindyti ieškovui priklausantį žemės sklypą. Atsakovė pretenzijos nepriėmė, jokio atsakymo į šią pretenziją nepateikė ir jokių veiksmų, kad vandens telkinys būtų likviduotas, nesiėmė.

7. Ieškovo įsitikinimu, už (duomenys neskelbtini) žemės sklype esantį vandens telkinį yra atsakinga atsakovė, kadangi jis yra įrengtas laisvame žemės plote, esančiame SB teritorijoje, ir už jo valdymą, priežiūrą ir naudojimą yra atsakinga SB. Vandens telkinys faktiškai yra naudojamas SB reikmėms, nes į jį suteka lietaus ir nuotekų vanduo. Atsakovė nei žemės sklypo, nei jame esančio vandens telkinio neprižiūri, dėl ko ieškovas patyrė žalą ir dėl tokio neveikimo gresia pavojus, kad ieškovas vėl patirs turtinę žalą ateityje.

8. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 316 EUR turtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl užtvindyto žemės sklypo ir išsiliejusio vandens telkinio. 2018 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ pažyma, kurioje buvo konstatuota, kad ieškovas patyrė turtinę žalą, išdžiūvus sidabrinei eglei, kurios vertė yra 270 EUR, bei išdžiūvus sausmedžiui ir forzicijai, kurių vertė yra po 23 EUR. Tiek sidabrinė eglė, tiek sausmedis ir forzicija auga ieškovui priklausančiame žemės sklype ir priklauso ieškovui nuosavybės teise.

Šalies argumentai

9. Atsakovė SB „Daina“ su ieškiniu nesutiko, laikė, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, prašė ieškinio netenkinti, pakeisti atsakovę į tinkamą atsakovą – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą NŽT prie ŽŪM, bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

10. Atsakovė nurodė, kad ji nėra išsinuomojusi ar įsigijusi nuosavybės teise iš valstybės bendrojo naudojimo žemės sklypų. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas prie individualiai naudojamų žemės sklypų ir nėra privatizuotas ar parduotas įstatymų nustatyta tvarka. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Lietuvos Respublika. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruoto vandens telkinio. Šis sklypas yra nelygaus reljefo, jame natūraliai ar dirbtiniu būdu yra susiformavusios duobės, todėl natūraliai, esant lietingam sezonui, kartais duobėse kaupiasi vanduo. SB nėra žinoma, ar anksčiau per teritoriją ėjo griovys, kuris šiuo metu yra už teritorijos ribų, ar, kad ten vėliau buvo iškasta kūdra. SB neturi lietaus ir nuotekų sistemos, o ieškovo minimas vamzdis nėra atsakovės nuosavybė ir ji juo nesinaudoja. Kam priklauso vamzdis ir ar juo teka vanduo, atsakovei nėra žinoma.

11. Atsakovė nurodė, kad ne tik ieškovo, bet ir kitų bendrijos narių sklypai buvo užlieti 2017 m. rudenį. Tuo laikotarpiu visoje Lietuvoje iškrito neįprastai didelis kritulių kiekis ir dėl jų susidarė potvyniai. SB teritorija yra žemoje, pelkėtoje vietoje ir ten nuolat susiduriama su padidėjusiu vandens lygiu. Dėl stichinės nelaimės nėra kalta nei valstybė, nei konkretus juridinis ar fizinis asmuo. Dėl gausių kritulių 2017 m. SB kartu su kaimyninių SB kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu suprojektuoti ir įrengti melioracinę sistemą, tačiau savivaldybė tam neturi lėšų, pasiūlė sodininkų bendrijoms savo lėšomis parengti lietaus nuotekų nuvedimo projektą ir įvykdyti suprojektuotus darbus. 2019 m. gegužės 25 d. atsakovės visuotinio susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl galimybių suprojektuoti ir įrengti melioracinę sistemą, tačiau vienbalsiai nutarta, kad SB savo lėšomis tokio projekto įgyvendinti neįmanoma.

12. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl žalos priteisimo, nes žalai pagrįsti ieškovas pateikė draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ pažymą, tačiau nėra aiški šios draugijos veikla, jos kompetencija pasisakyti pažymoje nurodytais klausimais. Ieškovo žemės sklype neatlikti geodeziniai matavimai, todėl negalima nustatyti tikslios želdinių vietos ir nėra aišku kam jie priklausė. Taip pat neaišku, kokie išdžiūvę želdiniai yra viename, ar kitame sklype, be to, neaišku, kuo remiantis daroma išvada, kad želdiniai yra išdžiūvę dėl prieš metus buvusio vandens išsiliejimo iš kūdros.

13. Trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM nurodė, kad 1994 m. Vyriausybės potvarkiu SB „Daina“ buvo skirtas žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas buvo skirtas A.E.Š., (duomenys neskelbtini) - K.Š. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dokumentuose nėra, taip pat nėra nurodyta ir kam jis buvo skirtas. Nuo 1995 metų yra ortofoto žemėlapiai/planai, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype yra kūdra ir pavaizduotas griovys. Kadangi minimas žemes sklypas niekam nebuvo skirtas, jis yra laisvame valstybiniame fonde, jo savininkas yra Lietuvos Respublika, tačiau pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - SBĮ) 7 straipsnio 1 punktą sodininkų bendrijos privalo žemės sklypus prižiūrėti, naudoti. Kadangi ieškovui padaryta žala, atsakovė privalo ją atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pastoviai nėra, t. y. vanduo iškastoje kūdroje atsiranda tik ypatingomis, ekstremaliomis situacijomis, kai yra gamtos stichija ir yra žymiai padidėjęs kritulių kiekis. Vandens išsiliejimas iš kūdros paskutinį kartą buvo 2017 metais ir tik dėl dvigubai didesnio kritulių kiekio, be to, pats ieškovas matė ir žinojo apie kasamą kūdrą šalia jo sklypo, bet tam neprieštaravo.

16. Teismo vertinimu, nėra tiesioginio ryšio tarp sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo sklypo užtvindymo, nes, esant gausiems krituliams, šis sklypas kaip tik surenka didžiąją dalį vandens, kadangi yra žemiau už kitus sklypus. Teismas nurodė, kad 2017 metais dėl susiklosčiusios situacijos nukentėjo ne tik ieškovo, bet ir kitų SB narių sklypai. Dėl to teismas padarė išvadą, kad 2017 metais ieškovo sklypo užtvindymas laikytinas gausių kritulių padariniu ir ieškinį atmetė.

17. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kokiais konkrečiais atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala, kuo konkrečiai pasireiškė kaltė ir priežastinis ryšys. Byloje nėra pateikta tikslių duomenų, kokie konkrečiai medžiai ir kurioje vietoje buvo pažeisti ir kiek jų iš viso buvo pažeista. Ieškovas nenurodė, kokie konkrečiai veiksniai lėmė jam atsiradusią žalą. Vien žemės sklypo buvimas šalia ieškovo sklypo, jokių padarinių ieškovui nesukelia. Reikšdamas negatorinį ieškinį, ieškovas turi pareigą tinkamai įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovas nurodė, kad patiria žalą dėl perteklinio vandens, nes vanduo užlieja ieškovui priklausantį žemės sklypą, o nusekus vandeniui sklinda nemalonūs kvapai, tačiau ieškovo sklypas buvo užlietas vienintelį kartą 2017 metais, kai iškrito per didelis kritulių kiekis. Dėl gausių kritulių žalą patyrė ne tik ieškovas, bet ir kitų žemės sklypų savininkai. Bendrija negalėjo ir negali turėti įtakos gamtos reiškiniams ir stichijoms, juo labiau atsakyti už gausių kritulių metu atsiradusią žalą.

18. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai nebuvo neteisėti, todėl, nenustačius vienos iš būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

19. Ieškovas K.Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti.

20. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog vandens telkinio žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pastoviai nėra. SB generaliniame plane yra nurodyta, kad 1984 metais buvo suderintas tvenkinio kasimas SB žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Šio ginčo vandens telkinys yra pažymėtas ir vėlesniuose generaliniuose planuose. Iš NŽT prie ŽŪM į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad, nors SB žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis vandens telkinys niekada nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro registre, tačiau nuotraukose yra matoma, kad vandens telkinys faktiškai egzistavo šiame žemės sklype tiek 1995 metais, tiek 2010 metais. Vandens telkinio egzistavimo faktas taip pat yra užfiksuotas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir ieškovo pateiktose nuotraukose. Liudytojai patvirtino, kad šiame žemės sklype buvo kasamas vandens telkinys ir jis egzistavo.

21. Apeliantas pažymi, kad, nors bylos nagrinėjimo metu buvo laikotarpis, kai vandens telkinys buvo išdžiūvęs, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad vandens telkinys išdžiūvo 2019 metų vasaros laikotarpiu, kai buvo paskelbta ekstremali situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Jokių kitų įrodymų, kad ankstesniu laikotarpiu vandens telkinys būtų išdžiūvęs, byloje nėra. 2019-2020 metų žiemos laikotarpio meteorologinės sąlygos nebuvo įprastos Lietuvos klimatui, todėl, ieškovo įsitikinimu, normalizavusis oro sąlygoms ir iškritus gausesniam kritulių kiekiui, ieškovas ateityje patirs lygiai tokias pačias problemas, vandens telkiniui apsėmus jam priklausantį žemės sklypą ir šiame žemės sklype esantį turtą.

22. Ieškovas nurodo, kad kūdra buvo kasama tikslu, jog SB nariai galėtų laistyti jų auginamus augalus bei želdinius, tačiau po maždaug trijų-keturių metų, įrengus laistymo sistemas, ši kūdra tapo nereikalinga, o tuo pačiu ir kūdroje esantis vanduo nebebuvo naudojamas, dėl ko nuolat pakildavo vandens lygis. Vandens telkiniui tapus nereikalingam, SB privalėjo imtis veiksmų, kad toks vandens telkinys būtų užkastas arba imtis kitokių veiksmų, kuriais užtikrintų, kad vandens telkinys kaimyniniams žemės sklypams nepadarytų jokios žalos.

23. Ginčo vandens telkinys buvo tiesiog apleistas ir atsakovė neigė bet kokią savo pareigą jį prižiūrėti, todėl ieškovas žalą patyrė būtent dėl to, kad atsakovė šio vandens telkinio neprižiūrėjo ir niekada nesiėmė jokių veiksmų, kad šis vandens telkinys nedarytų žalos kaimyniniams žemės sklypams, nors SB žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame vandens telkinyje yra suprojektuota melioracijos sistema, dėl ko yra užtikrinama, kad jame būtų palaikomas normalus vandens lygis.

24. Tuo metu, kai buvo kasamas ginčo vandens telkinys, ieškovas jam priklausančio žemės sklypo nevaldė jokiomis teisėmis, todėl jokios įtakos vandens telkinio iškasimui jis negalėjo padaryti. Bendrijoje esantys žemės sklypai sodininkams buvo suteikti 1980 metais, o ieškovas šiuo metu nuosavybės teise valdomą žemės sklypą privatizavo 1993 metais. Ginčo vandens telkinys buvo kasamas 1984 metais.

Žemesnės instancijos teismas

25. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra tiesioginio ryšio tarp SB žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo žemės sklypo užtvindymo, nes, esant gausiems krituliams, šis sklypas kaip tik surenka didžiąją dalį vandens, kadangi yra žemiau už kitus sklypus, ieškovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Minėtame sklype šiuo metu vanduo kaupiasi vienoje vietoje, o, iškritus didesniam kritulių kiekiui, perteklinis vanduo užlieja ieškovo sklypą. Užkasus ginčo vandens telkinį, ieškovo žemės sklypas ateityje nebebūtų užliejamas, kadangi kaimyniniame žemės sklype nebesikauptų vanduo, kuris užlietų ieškovui priklausantį žemės sklypą ir jame esantį turtą.

Šalies argumentai

26. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįrodė visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Aplinkybę, kad ieškovas patyrė žalą, patvirtina tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, tiek specialistų pateikta pažyma. Ieškovas įrodė, kad, vadovaujantis SBĮ 3 straipsnio 1 dalimi, atsakovė nevykdė pareigos prižiūrėti ginčo vandens telkinio ir būtent tokia nepriežiūra pasireiškia atsakovės neteisėtas neveikimas dėl kurio, buvo užlietas ieškovui priklausantis žemės sklypas ir jame esantis ieškovui priklausantis turtas. Aplinkybė, kad dėl vandens užliejimo išdžiūvo sidabrinė eglė, kurios vertė yra 270 EUR, išdžiūvo sausmedis ir forzicija, kurių vertė yra po 23 EUR, yra patvirtinta tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ pažyma.

27. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo žemės sklypas buvo užlietas vienintelį kartą 2017 metais dėl gausaus kritulių kiekio, nes ieškovo žemės sklypas buvo užliejamas ir anksčiau, tiek nutirpus sniegui, tiek iškritus didesniam kritulių kiekiui, tačiau ieškovas didesnės žalos nepatirdavo ir dėl to atsakovei rašytinių pretenzijų nereiškė. Į bylą iškviesti liudytojai patvirtino, kad anksčiau būdavo atvejų, kai vanduo išsiliedavo iš šio ginčo vandens telkinio, tačiau ne taip gausiai, kaip 2017 metais.

Atsiliepimas

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė SB „Daina“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus – tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių bei liudytojų paaiškinimus ir, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, priėmė teisėtą sprendimą.

29. Pažymi, kad vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pastoviai nėra ir vanduo iškastoje kūdroje atsiranda tik ypatingomis ekstremaliomis situacijomis, kai yra gamtos stichija ir yra žymiai padidėjęs kritulių kiekis, dėl to šis vandens telkinys plane nepažymėtas ir neįregistruotas. Tik apeliaciniame skunde ieškovas nurodo vandens telkinio plotą 0,3 aro, tačiau, kaip buvo apskaičiuotas šis plotas, įrodymų nepateikia. Nors SB „Daina“ generaliniame plane yra žyma, kad šiame sklype yra suderintas kūdros kasimas, bet įrodymų apie tai, jog vandens telkinys buvo iškastas, nėra.

30. NŽT prie ŽŪM atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog jai asmeniškai 1995, 2010 ir 2020 metų kadastro žemėlapio ištraukose yra matomas vandens telkinys, tačiau nesugebėjo paaiškinti, pagal kokius požymius identifikuoja vandens telkinį. Taip pat nurodė, kad neturi duomenų, kokio dydžio yra vandens telkinys, todėl teismas šiais parodymais pagrįstai nesivadovavo.

31. Atsakovė nemato tiesioginio ryšio tarp sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo sklypo užtvindymo, nes, esant gausiems krituliams, šis sklypas kaip tik surinko didžiąją dalį vandens, nes yra žemiau už kitus sklypus. Tuo laikotarpiu dėl susiklosčiusios situacijos galimai nukentėjo ne tik ieškovo, bet ir kitų SB narių sklypai. Todėl 2017 metais ieškovo sklypo užtvindymas laikytinas gausių kritulių padariniu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitus ieškovo žemės sklypo užliejimo atvejus.

32. Atsakovė nėra išsinuomojusi ar įsigijusi nuosavybės teise iš valstybės bendrojo naudojimo žemės sklypų. Kaip matyti iš generalinio plano, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas prie individualiai naudojamų žemės sklypų ir nėra privatizuotas ar parduotas įstatymų nustatyta tvarka. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Lietuvos Respublika. Nors teismas sprendime padarė išvadą, kad, jei žemės sklypas yra nesuformuotas ir neturi savininko, jis yra laikomas bendrojo naudojimo teritorija, tačiau atsakovės nuomone, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą - sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas bendrojo naudojimo teritorija, nes buvo suformuotas ir paskirtas individualiam naudojimui. Tai, jog savininkas neįregistruotas, savaime nereiškia, kad individualus sklypas tapo bendrojo naudojimo teritorija.

33. Atsakovė atsakingai ir rūpestingai prižiūri SB „Daina“ teritoriją, nariai naudojasi savo teisėmis įvardyti problemas ir šios problemos yra sprendžiamos pagal kompetenciją tiek atsakovės valdyboje, tiek visuotiniame narių susirinkime. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo naujus įrodymus ir argumentus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl jie neturėtų būti nagrinėjami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

35. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

36. Šiuo atveju apeliacijos objektu yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užkasti/užversti žemėmis vandens telkinį, esantį atsakovės teritorijoje, taip pat nepriteisė ieškovo naudai iš atsakovės 316 EUR turtinės žalos.

37. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas paduotu ieškiniu reiškia iš esmės du savarankiškus reikalavimus - reikalavimą pašalinti jo, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 straipsnis), ir reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kylantį iš delikto (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

38. Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

39. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovo nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., SB „Daina“ teritorijoje, kuris bendrijos generaliniame plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu, galimų nuosavybės teisės pažeidimų.

40. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos - savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas, kadangi ieškovas neįrodė savo patiriamų nuolatinių nepatogumų dėl kaimynystėje esančio žemės sklypo.

41. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

42. Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo kaimyniniame sklype vandens telkinio pastoviai nėra. Ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad būtent su vandens telkinio egzistavimu ieškovas sieja savo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko teisių pažeidimus - kad tvenkinys patvinsta ir užlieja ieškovo sklypą, daro žalą jo turtui, iš tvenkinio sklinda nemalonūs kvapai. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pastovaus vandens telkinio ir nėra tiesioginio ryšio tarp sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo žemės sklypo užtvindymo, nes užtvindymas laikytinas gausių kritulių padariniu. Apeliantas teigia, jog sklype Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijos reikmėms yra iškastas vandens telkinys ir jis pažymėtas generaliniame sodininkų bendrijos plane.

43. Byloje yra duomenys, kad 1984 m. SB žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suderintas vandens telkinio kasimas. Šią aplinkybę patvirtina SB generaliniai planai, taip pat teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnį dirbtinis vandens telkinys - techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis ir (arba) konstrukcijomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir panašiai). Nors kūdros apibrėžimo įstatymo leidėjas nenumato, bet kūdra paprastai laikoma - nedideliu dirbtiniu vandens telkiniu. Analizuojant auščiau nurodytus apibrėžimus, akivaizdu, jog esminė tiek kūdros, tiek vandens telkinio egzistavimo aplinkybė yra žymesnis vandens susikaupimas žemės paviršiuje. Šiuo atveju ir pats ieškovas neneigia, kad vandens telkinio šalia ieškovo žemės sklypo pastoviai nėra. Atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos liudija, kad vandens telkinio sklype nebuvo ir 2019 m. gruodžio 9 d., ir 2020 m. vasario 28 d. Taigi, minėtos nuotraukos pagrindžia aplinkybę, kad ieškovo kaimyniniame sklype galimai buvo kasta kūdra, kadangi jame yra gili duobė, tačiau duobės dugnas neprimena nusėdusio vandens telkinio dugno, kadangi jame nėra nei vandens liekanų, nei dumblo, priešingai, duobėje auga žolė. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, nagrinėjant bylą teisme, vandens telkinys kaimyniniame sklype egzistavo, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia.

44. Ieškovo teigimu, faktą, kad vandens telkinys egzistuoja, patvirtina ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Tačiau šiuo atveju iš esmės nėra ginčo, kad dėl 2017 m. vasaros pabaigoje bei spalio mėnesį Lietuvos Respublikos teritorijoje buvusių itin lietingų meteorologinių sąlygų (dvigubai didesnio už įprastą iškritusių kritulių kiekio) visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Taigi, ieškovo į bylą pateiktas 2017 m. lapkričio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas būtent šią situaciją ir pagrindžia, t. y. įrodo ne vandens telkinio egzistavimą šalia ieškovo žemės sklypo, o potvynį ieškovo žemės sklype, kuris buvo ypatingų atitinkamo laikotarpio meteorologinių sąlygų - gausių liūčių rezultatas.

45. Bylos duomenys tvirtina, kad ekstremali situacija šalyje Vyriausybės nutarimu buvo įvesta 2017 m. spalio 4 d., atšaukta 2018 m. gegužės 8 d. Dėl to ieškovo į bylą pateiktas 2018 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas fiksuoja ekstremalios situacijos metu susidariusio potvynio padarinius, o ne faktą, kad ieškovo kaimyniniame sklype nuolat egzistuoja vandens telkinys. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad dėl šalyje iškritusio neįprastai didelio kritulių kiekio, ieškovo žemės sklypas atitinkamu laikotarpiu buvo užtvindytas.

46. Be to, teisėjų kolegija kritiškai vertina ir NŽT prie ŽŪM į bylą pateiktus orto-foto žemėlapius/planus, kurie, tariamai įrodo vandens telkinio ir griovio egzistavimą sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1995 metų, nes minėtų duomenų vertinimas nesudaro galimybės akivaizdžiai nustatyti vandens telkinio egzistavimo fakto, juo labiau, kad ir NŽT atstovė teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai paaiškinti, iš kokių objektyvių ir akivaizdžių požymių ji konstatuoja, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra maža kūdra. Taigi, remtis tokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad kūdros kasimas kaimyniniame sklype negali būti laikomas ieškovo teisių pažeidimu, kadangi ieškovas apie kasamą kūdrą žinojo, tačiau nereiškė jokių prieštaravimų. Tačiau, kaip iš esmės teisingai tvirtina apeliantas, pagal bylos duomenis duobė ieškovo kaimyniniame sklype buvo kasama (buvo suderintas jos kasimas) 1984 metais, o ieškovas šiuo metu nuosavybės teise valdomą žemės sklypą įgijo tik 1993 metais, vadinasi, tuo laiku ieškovas neturėjo galimybės reikšti prieštaravimus dėl duobės kasimo ar pan., į kuriuos galimai būtų atsižvelgta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 1993 m. sausio 18 d., t. y. tuomet, kai kaimyniniame sklype jau galimai buvo iškasta ginčo duobė, todėl apie tokią gretimo sklypo ypatybę žinojo arba turėjo žinoti, nepaisant to, vis tiek žemės sklypą įsigijo.

48. Taigi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad jis dėl kaimyninio žemės sklypo patiria nuolatinius nepatogumus, nes, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, to būtų galėjęs išvengti, be to, duomenų, kad vanduo iš minėto sklypo būtų išsiliejęs ir padaręs žalos ieškovo sklypui daugiau nei vieną kartą, byloje taip pat nėra, t. y. ieškovas neįrodė, kad dėl kaimyniniame sklype esančios duobės būtų pažeidžiamos jo nuosavybės teisės. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu ir taikyti atitinkamas tokių teisių gynimo priemones.

49. Teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės atlyginti 316 EUR žalą, neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

50. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

51. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

52. Taigi, šioje byloje turi būti nustatyti visi delikto elementai, o įrodinėjimo pareigą turi ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė patirtos žalos, taip pat, kokiais konkrečiais atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) ieškovui buvo padaryta žala, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės kaltė ir priežastinis ryšys.

53. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nevykdė pareigos prižiūrėti ginčo vandens telkinį ir būtent tokia nepriežiūra pasireiškia atsakovės neteisėtas neveikimas, dėl kurio buvo užlietas ieškovui priklausantis žemės sklypas ir jame esantis ieškovui priklausantis turtas. Taigi, ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus išimtinai sieja su vandens telkinio, esančio kaimyniniame žemės sklype, nepriežiūra. Kadangi byloje nustatyta, kad nuolatinio vandens telkinio ieškovo kaimyniniame sklype nėra, todėl laikytini nepagrįstais ir apelianto teiginiai, susiję su atsakovės pareigomis prižiūrėti šį neegzistuojantį vandens telkinį pažeidimu. Kitų neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovas neįrodinėjo.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas taip pat neįrodė ne tik patirtos žalos, bet ir priežastinio ryšio tarp žalos ir galimai atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas patirtą žalą įrodinėja draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ pažyma, kurioje buvo vertinti ne tik ieškovo, tačiau ir ieškovo sesers sklype esantys želdiniai. Taigi, byloje nėra neginčijamų įrodymų (išskyrus ieškovo teiginius), kad ieškinyje minimi nudžiūvę augalai iš tiesų augo ieškovo žemės sklype, kada minėti želdiniai buvo pasodinti ir kada jie nudžiūvo, kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad želdiniai nudžiūvo dėl 2017 m. šlapios vasaros ir iš kūdros išsiliejusio vandens, kad sklype stebimi aukšti gruntiniai vandenys. Tačiau, kaip jau minėta, 2017 m. ieškovo sklypas buvo užlietas dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų, o ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškovo želdiniai nudžiūvo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra. Nenustačius šių būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio, atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl ieškinys ir dėl žalos atlyginimo atmestas pagrįstai.

55. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

56. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Atmetus apeliacinį skundą apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos 500 EUR išlaidos, pagal pridėtus jas pagrindžiančius dokumentus (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K.Š. atsakovei sodininkų bendrijai „Daina“ 500 EUR (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Rosita PatackienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė