Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. (V. V., gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. V. (V. V., gim. (duomenys neskelbtini)) ir N. V. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 2 d. Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39-N08/0654 šios patalpos išnuomotos atsakovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), su teise gyventi ir jo šeimos nariams N. V. ir V. V.. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuomininko ir jo šeimos narių iškeldinimo, taip pat skolos už nuomą bei butui teikiamas paslaugas išieškojimo. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovai neteikė teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, dėl ko sutartis laikytina pasibaigusia; nemoka mokesčių, netinkamai naudoja gyvenamąsias patalpas, jas apleido (elgiasi asocialiai, nesilaiko higienos normų, laiko gyvūnus, kurie neprižiūrimi; dėl neprižiūrimų vandentiekio ir santechnikos prietaisų užlieja kaimynus ir kt.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas V. V. pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad: 1) teismas turėjo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas, kurio 11 straipsnio 5 dalis neleidžia atsakovo šeimos iškeldinti iš ginčo buto; 2) nustačius, kad atsakovai nuomos mokesčio bei būsto išlaikymo išlaidų pilnai neapmokėdavo dėl susiklosčiusios itin sunkios finansinės padėties, atsakovų iškeldinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir būtų neproporcingas savivaldybės vykdomos socialinės politikos požiūriu; 3) teismo argumentai, kad atsakovai nesistengia geranoriškai padengti įsiskolinimų, kad dėl atsakovų kaltės butas yra labai blogos būklės, atsakovai nesilaiko higienos normų ir neprižiūri buto, yra nepagrįsti; 4) teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovų pateiktais rašytiniais įrodymais apie atliktus mokėjimus ir nesumažino priteistinos sumos.

Dėl iškeldinimo

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; kt.). <...> Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014). Kaip teisingai pažymi kasatorius, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

13. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai yra įsiskolinę už būsto nuomą bei komunalines paslaugas, t. y. ilgus laikotarpius (daugiau kaip tris mėnesius) nemokėjo jokių įmokų. Taigi, formalus CK 6.611 straipsnio nuostatų taikymo pagrindas egzistuoja. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai piktavališkai nemoka nuomos ir kitų mokesčių bei vengia prisiimti darbo ar kitas pareigas, kurias vykdant pagerėtų atsakovų materialinė padėtis. Pažymėtina, kad atsakovai ilgą laiką gyvena šiame bute (nuo 2008 m. sausio 2 d.) ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Bylos duomenimis, buto kaimynai ieškovę yra informavę, kad bute gyvena neįgali moteris, kuria nesirūpinama. Nustatyta, kad atsakovei N. V. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; V. V., gim. (duomenys neskelbtini) registruotas darbo biržoje; atsakovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ir nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie šio atsakovo darbingumo lygį vėlesniu laikotarpiu, 2017 m. gruodžio 28 d. pažymoje esantys duomenys apie gaunamą šalpos neįgalumo pensiją, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankami spręsti apie V. V. ribotą galimybę dirbti. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. gruodžio 28 d. pažymos duomenimis, atsakovas V. V., gim. (duomenys neskelbtini) socialinių išmokų skyriuje išmokų negauna; taip pat nustatyta, jog atsakovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. gruodžio mėn. yra mokama 100,80 Eur šalpos neįgalumo pensija. Bylos duomenimis, šeimos pajamos ankstesniais laikotarpiais taip pat buvo itin mažos.

14. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi Nr. 2A-537-560/2013 paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto. Teismas nustatė, kad atsakovai pareigos mokėti nuompinigių ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas nevykdė dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos (atsakovai V. V. ir V. V. registruoti darbo biržoje, atsakovės N. V. darbingumas siekia tik 15 procentų); stengiasi dalimis vykdyti savo prievoles, susijusias su buto nuoma bei paslaugų suteikimu. Ieškovė pakartotinį ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo pateikė 2014 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus neilgam laikui nuo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos, kuomet faktinės aplinkybės, kurios teismo įvertintos kaip pagrindas atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovus, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, iš esmės nepasikeitė. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 749,86 Eur nuomos mokesčio bei 883,80 Eur skolos už šildymą ir karštą vandenį. Bylos nagrinėjimo metu (nuo 2015 m. liepos 27 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.) atsakovai V. V. ir V. V. ilgą laiką (apie vienerius metus) gydėsi ligoninėje. Atsakovai skolos neginčija, bylos nagrinėjimo metu jie ieškovei sumokėjo 1 023,78 Eur. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimas nėra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovus iš būsto.

15. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai nevykdė Sutartyje nustatytos pareigos pateikti visų įstatymų reikalavimus atitinkančių dokumentų, būtinų jų teisei į socialinio būsto nuomą nustatyti. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2017 m. spalio 17 d. bei 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžių garso įrašus, sutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atsakovai deklaracijas buvo pateikę ir nuomos sutartis (teisė į socialinio būsto nuomą) jiems buvo patvirtinta iki 2018 m. sausio 2 d. Esant tokioms aplinkybėms, faktas, kad anksčiau atsakovai neteikė reikiamų dokumentų, sprendžiant iškeldinimo klausimą, nėra aktualus, o iš bylos duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovų turtinė padėtis yra pasikeitusi (pagerėjusi). Be to, pati ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nuomininkai deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas) privalo kasmet pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos).

16. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt. Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018).

17. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad dėl atsakovų kaltės butas yra blogos būklės, neprižiūrėtas. Teismas šią išvadą grindė 2017 m. lapkričio 30 d. Buto patikrinimo aktu, fotonuotraukomis, kaimynų skundais. Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo pritarti teismo išvadai, kad šiuo atveju, paminėti įrodymai yra pakankami CK 6.611 straipsnyje numatytų pasekmių taikymui, t. y. atsakovų iškeldinimui iš ginčo būsto.

18. Visų pirma, nėra paneigtas apelianto teiginys dėl prastos būsto būklės jo perdavimo atsakovams metu. Iš 2008 m. sausio 2 d. Buto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad perduodamos atsakovams buto būklė – patenkinama. Iš UAB „Naujininkų ūkis“ 2011 m. gruodžio 14 d. akto, taip pat 2012 m. sausio 13 d. defektinio akto matyti, kad dažni buto užpylimai kartojasi iš aukščiau esančio 23 socialinio buto dėl netvarkingų šalto ir karšto vandens vamzdynų bei santechnikos prietaisų (sugedęs klozeto nupylimo bakelis, virtuvės plautuvėje maišytuvo nėra, vonios maišytuvas senas); pro rūdžių pažeistas ir santechnikos prietaisų netvarkingas vietas laša vanduo. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant į atsakovų įsikėlimo į ginčo butą laiką, leidžia labiau tikėti, kad vamzdynų ir santechnikos būklė buvo bloga jau iki jo perdavimo atsakovams. Be to, iš ieškovės pateiktų 2011 m. Buto patikrinimo akte be bendro įvertinimo „buto techninė būklė „labai, labai bloga“, detalus buto būklės aprašymas nepateiktas. Iš pateiktų nuotraukų taip pat nėra galimybės spręsti, kokio masto buto nepriežiūros aplinkybes jos patvirtina.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nuomininkų sveikatos būklę, taip pat galimas atsakovų iškeldinimo pasekmes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, ieškovės argumentai, kad atsakovai netinkamai naudoja gyvenamąsias patalpas, jas apleido, taip pat nėra pakankami CK 6.611 straipsnio taikymui. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovų iškeldinimo naikintina, ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 178 straipsnis).

20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia atsakovų dėmesį, kad šis sprendimas nepaneigia jų pareigos nuolat (ne tik ieškovei pateikus ieškinius) dėti pastangas pagerinti savo buitį bei finansinę padėtį, nuolat mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas ir buto nuomos mokestį, laikytis tvarkos, prižiūrėti išnuomotą butą, nepažeidinėti greta gyvenančių asmenų teisių, bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis, ieškove, teikti jų nurodomus dokumentus ir pan. Priešingu atveju, nustačius sąmoningą abejingumą savo pareigų vykdymui, piktnaudžiavimą teikiama socialine parama, yra galimas CK 6.611 straipsnio nuostatų taikymas.

Dėl priteisto įsiskolinimo dydžio

21. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš atsakovų 394,32 Eur skolą už būsto nuomą ir 1 176,53 Eur skolą už šildymą ir karštą vandenį bei su tuo susijusias išlaidas. Apelianto manymu priteista įsiskolinimo suma turi būti sumažinta iki 508,29 Eur, kadangi ginčo nagrinėjimo laikotarpiu jie ieškovei sumokėjo 1 023,78 Eur sumą (2015-03-03 – 300 Eur, 2015-03-26 – 300 Eur, 2015-06-12 – 49,68 Eur, 2017-04-10 – 80 Eur, 2017-01-10 – 80 Eur, 2017-11-08 – 100 Eur ir 2017-10-17 – 110 Eur). Skundžiamame teismo sprendime apie pateiktus mokėjimo įrodymus nepasisakyta.

22. Iš ieškovės dubliko ir patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė iš 2015-03-03 ir 2015-03-26 atliktų įmokų 355,54 Eur užskaitė pradiniu ieškiniu paskaičiuotą skolą, o 244,46 Eur – apskaitė iš dalies padengti atsakovų einamąsias skolas už būsto nuomą, ir atitinkamai sumažino reikalavimą, prašydama priteisti 394,32 Eur skolą už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-09-30. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių iš atsakovų priteista 653,02 Eur skola už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-09-30, ir 1 350 Eur skola už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-09-30. Duomenų, kad priteisiant skolą minėtu laikotarpiu 244,46 Eur bei 2015-06-12 atlikta įmoka neįskaityta, apeliantas nenurodė. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pakartotinai spręsti skolos pagrįstumo klausimo jame nurodytais laikotarpiais nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikti mokėjimai, sprendžiant atsakovų iškeldinimo klausimą buvo įvertinti.

23. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apelianto argumentams dėl 2017 metais atliktų mokėjimų. CK 6.55 straipsnyje reglamentuotas įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu skolininkas nepareiškia, kokia prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai 2017 metais dalimis dengė įsiskolinimą, daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu iš dalies įvykdžius ieškovės reikalavimą, jis turėjo būti tenkinamas iš dalies. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos už šildymą ir karštą vandenį priteisimo keistina, sumažinant priteistą skolą už šildymą ir karštą bei su tuo susijusias išlaidas 370 Eur suma, t. y. iki 806,53 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Apibendrinus išdėstytą, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, - naikintina sprendimo dalis, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovus V. V., V. V. ir N. V. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – šis ieškovės reikalavimas atmestinas; teismo sprendimo dalis dėl įsiskolinimo priteisimo keistina, sumažinant priteistą skolą už šildymą ir karštą iki 806,53 Eur; kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybei priteistina 75 proc., t. y. 131,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už atsakovo V. V. apeliacinio skundo parengimą (CPK 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti:

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovus V. V., V. V. ir N. V. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo atmesti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai priteista 1 176,53 Eur skola už šildymą ir karštą bei su tuo susijusias išlaidas, sumažinant šią sumą iki 806,53 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai 394,32 Eur skolą už būsto nuomą, 806,53 Eur skolą už šildymą ir karštą vandenį bei su tuo susijusias išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 200,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2014-11-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į.k. 124568293) valstybei 131,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 73000 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citedele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke, (duomenys neskelbtini)- UAB Medicinos banke (įmokos kodas – 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).