Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. V., V. V. ir N. V. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu argumentus, išdėstytus atsakovo V. V. procesiniuose dokumentuose palaikė pilnai bei prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė N. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai, t. y. LR CPK nustatyta tvarka, prašymas atidėti šios bylos nagrinėjimą gautas nebuvo, todėl teismas šią civilinę bylą nagrinėja atsakovei N. V. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas administruoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008-05-28 teisę skaičiuoti minėto buto mokesčius perleido ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2008-01-02 šalys sudarė Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0654 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir jo šeimos nariams buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Atsakovų įsiskolinimas už Patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2014-09-30 sudaro 2 410,75 Lt / 698,20 EUR, delspinigių priskaičiuota 178,37 Lt / 51,66 EUR, viso - 749,86 EUR, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai po ieškinio padavimo į teismą sumokėjo 355,54 EUR, atsakovų skolos likutis sudaro 394,32 EUR sumą. Įsiskolinimas už Patalpoms teiktą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2014-09-30 sudaro 3 051,57 Lt / 883,80 EUR, be to, už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-03-29 skola sudaro 292,73 EUR, viso - 1 176,53 EUR skola už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad į ieškovą ne kartą kreipėsi (duomenys neskelbtini), buto kaimynai, kurie skundėsi, kad minėtame bute gyvenantys asmenys elgiasi asocialiai, nesilaiko higienos normų, iš buto sklinda smarvė, bute laikomi gyvūnai, kurie yra neprižiūrimi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad dėl minėtame bute esančių netvarkingų, neprižiūrimų vandentiekio maišytuvų bei sulaužyto klozeto 2011 m. ir 2013 m. buvo užpilti kaimynai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas savo lėšomis atliko Patalpų vandentiekio bei santechnikos prietaisų remonto darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas V. V., gim. (duomenys neskelbtini) yra neįgalus ir jam 2014-12-08 sprendimu mokama šalpos pensija. Iš 2015-03-16 pažymos Nr. 3111 turinio nustatyta, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 išmokėta socialinė pašalpa, viso 56,70 EUR. Byloje duomenų, kad atsakovas V. V., gim. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl socialinės pašalpos išmokėjimo 2015 metais, nėra. Iš 2015-03-16 Pažymos turinio nustatyta, kad N. V., gyv. (duomenys neskelbtini), 2013-08-12 sprendimu yra paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, t. y. nuo 2013-08-01 iki 2014-01-01 po 153,00 Lt / 44,32 EUR, o nuo 2014-01-01 po 52,14 EUR (b. l. 98). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas V. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-08-04 yra registruotas darbo biržoje. Iš 2017-12-28 Pažymos turinio nustatyta, kad atsakovas V. V., gim. (duomenys neskelbtini) socialinių išmokų skyriuje išmokų negauna. Iš 2017-12-28 Pažymos apie pajamas turinio nustatyta, kad atsakovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. gruodžio mėn. yra mokama 100,80 EUR šalpos neįgalumo pensija. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovė N. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lankosi, tačiau nuolat jame negyvena ir jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš 2015-04-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinio būsto skyriaus rašto turinio nustatyta, kad atsakovas V. V. buvo informuotas, kad Socialinio būsto skyriaus darbuotojai negali nagrinėti atsakovo prašymo dėl Patalpų nuomos sutarties sudarymo, nes teismo sprendimu atsakovo šeima yra keldinama iš šio buto už skolas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas nuolat informavo atsakovą V. V. žodžiu ir raštu dėl dokumentų pateikimo, t. y. išsamiai nurodė kokius dokumentus ir kokiu būdu atsakovai privalo pateikti. Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktų nustatyta, kad šis butas nuo 2012 metų yra tikrinamas nuolat, tačiau pateikti į vidų ir įvertinti jo būklę iki 2017-11-30 nepavyko, kadangi buto nuomininkai, t. y. atsakovai neįsileidžia. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovo darbuotojas A. R. 2017-11-30 buto, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatė, kad šiame bute gyvena du asmenys, t. y. atsakovai V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), šio buto būklė labai, labai bloga. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas V. V. nuo 2015-07-27 gydėsi stacionare tuberkuliozę, gydimo kursas baigtas 2017-04-26, gydymas nebereikalingas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Remiantis minėtomis teisės normomis ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pripažįsta skolą ieškovui, solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 394,32 skolos už būsto nuomą ir 1 176,53 EUR skolos už šilumos energiją.

LR CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Teismo nurodyta, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Šiame kontekste aktualu tai, kad Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė labiau svarbi vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-110/2012), neįgalų, bylos nagrinėjimo metu sumažinusį skolą už komunalines paslaugas, bute gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr.3K-3-491/2012), bute daugiau kaip dešimt metų su penkiais nepilnamečiais vaikais, kurių vienas yra neįgalus, gyvenančius asmenis, kurių materialinė padėtis sunki, tačiau kurie pagal išgales vykdo sutartinius įsipareigojimus, pripažįsta skolas, ėmėsi priemonių joms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-194/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki (atsakovai bedarbiai), sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovai skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2013 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai nuomojame bute gyvena dviese, duomenų, kad atsakovas V. V., gim. (duomenys neskelbtini) būtų neįgalus byloje nėra, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. V., gim. (duomenys neskelbtini) dėl persirgtos tuberkuliozės negali dirbti ir nustatytas atitinkamas neįgalumo lygis, taip pat nėra (LR CPK 176 str. -179 str.). SĮ „Vilniaus miesto būstas" ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolų už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovų (civ. b. Nr. 2-12476-574/2011, 2-10774-596/2012, 2-28249-937/2013, e2-49523-155/2016), tačiau atsakovai geranoriškai sprendimų nevykdė ir toliau nemoka nei už buto nuomą, nei už šilumos energiją. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai tik bylų nagrinėjimo metu padengia nedidelę dalį skolos, o vėliau bet kokie reguliarūs arba daliniai atsakovų atsiskaitymai ir geranoriškumas padengi įsiskolinimą baigiasi, skola tik didėja, aplinkybės nesikeičia, be to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2017-11-30 Aktas, fotonuotraukos, kaimynų skundai) yra nustatyta, kad butas yra labai blogos būklės, bute gyvenantys asmenys, t. y. atsakovai elgiasi asocialiai, nesilaiko higienos normų, butas yra neprižiūrėtas. Atsakovai nors ir būdami tinkamai informuoti raštu bei žodžiu vis tiek nevykdė Sutartyje nustatytos pareigos pateikti visų, įstatymų reikalavimus atitinkančių dokumentų, būtinų jų teisei į socialinio būsto nuomą nustatyti (LR CPK 176 str. -179 str.). Teismas daro išvadą, kad toks atsakovų elgesys laikytinas aplaidžiu, nerūpestingu ir nesąžiningu, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ateityje situacija nesikeis, t. y. tokia susidariusi situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkas ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčiu bei neprižiūri nuomojamo buto, t. y. jį ardo, gadina bei netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyvenantiems asmenims yra vertintina kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas šiuo atveju pripažįstamas proporcinga priemone. Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija. Aplinkybė, kad atsakovai pripažįsta skolą savaime nereiškia, jog jų atžvilgiu teismas turi teisę netaikyti sankcijos ir neiškeldinti jų iš būsto, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. nuo 2014-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 9 p. nuostatomis, lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 3,36 EUR kitų bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su LR CPK 96 str. 1 d. nuostatomis, lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai priteistinas 110,00 EUR žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti solidariai iš atsakovų V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai 394,32 EUR skolą už būsto nuomą, 1 176,53 EUR skolą už šildymą ir karštą vandenį bei su tuo susijusias išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 570,85 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2014-11-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3,36 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Iškeldinti atsakovus V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.