Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Jaliniausko ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir nukentėjusiojo K. L. gynėjos advokato padėjėjos J. V.-Kulvinskienės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant V. K. per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas. Priteista iš V. K. 38,12 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Civilinio ieškovo K. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. K. 100 Eur neturtinei žalai ir 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 11.40 val., tiksliai nenustatytu laiku, prie gyvenamojo namo, esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), kieme, mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui – K. L. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent priėjęs prie K. L. vairuojamo (sustojusio prie kiemo tvoros vartų) automobilio Mercedes-Benz CL 550 4 MATIC, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pro atidaryto automobilio vairuotojo durų lango ertmę rankos kumščiu sudavė vieną smūgį K. L. į veido sritį, po to, sugriebė rankomis jam už kaklo, spaudė kaklą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. L. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kakle, dešinio skruosto srityje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tokiu būdu nukentėjusiajam K. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Jo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo K. L. atstovės advokato padėjėjos Jovitos Vainilavičiūtės-Kulvinskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo

7. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, rėmėsi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais, taip padarydamas nepagrįstas išvadas dėl V. K. kaltės.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas V. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu V. K. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius.

9. Pats V. K. savo kaltės nepripažino, parodė, kad nukentėjusiojo nesužalojo, o jei būtų atlikęs tokius veiksmus, kokiais yra kaltinamas, tai būtų pagrindas pripažinti, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis gindamas savo dukterį, kurią nukentėjusysis laikė už plaukų. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė paties nukentėjusiojo K. L. ir su juo susijusių jo samdomų darbuotojų G. P. ir S. S. bei kartu su nukentėjusiuoju gyvenančios A. A. parodymais, tačiau nesivadovavo įvykyje dalyvavusios L. K. parodymais. Iš apeliacinio skundo matyti, kad V. K. savo kaltę siekia paneigti teigdamas, kad liudytojas G. P. prie konfliktinės situacijos prisijungė vėliau, tik po to, kai buvo pašauktas nukentėjusiojo, iki tol įvykusių reikšmingų aplinkybių G. P. negalėjo matyti, todėl situacijos G. P. neturėjo galimybių vertinti visapusiškai. Nurodo, kad S. S. ir A. A. apskritai suduoto smūgio nematė. Skunde teigiama, kad L. K. pradinėje konflikto stadijoje būdama šalia nukentėjusiojo automobilio, vėliau jai atsidarius automobilio dureles ir pasilenkus pasižiūrėti automobilyje buvusio vaiko būdama užpulta nukentėjusiojo, matė visą įvykį, betarpiškai žinojo bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. K. kaltė buvo grindžiama ne vien tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, šie parodymai buvo vertinti sugretinus su kitais įrodymais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepašalino liudytojų parodymuose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonės dėl paties nuteistojo ir liudytojos L. K. parodymų teisingumo, nes jie paneigti kitais bylos įrodymais.

10. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad išvadą dėl V. K. kaltės pirmosios instancijos teismas padarė, pagrįstai remdamasis nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų G. P., S. S. ir A. A. parodymai, akistatos protokolai, specialisto išvada ir jo parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais, kadangi šie parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma patvirtina nuteistojo veiksmuose esant jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

15. VšĮ „Druskininkų ligoninės“ 2021 m. rugsėjo 6 d. medicininiame dokumente (gydytojo įrašas), pasirašytame gydytojos E. R., fiksuota, jog K. L. 2021 m. rugsėjo 6 d. 14.54 val. po apžiūros nustatyta diagnozė – akies voko ir periokulinės srities sumušimas (S00.1) (1 t., b. l. 41).

18. Nors liudytoja L. K. teigė, kad V. K. smūgių K. L. nesudavė, kolegija šiuos liudytojos parodymus vertina kaip nepatikimus, prieštaraujančius kitų asmenų parodymams šioje byloje bei specialisto išvadoms, duotus asmens, susijusio artima giminyste su nuteistuoju, todėl suinteresuoto bylos baigtimi. Taigi teisėjų kolegija vertina, jog apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos L. K. parodymais.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo nurodyta įvykių versija, jog konflikto su nukentėjusiuoju metu jis nesmurtavo prieš K. L., byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta. Pasak V. K., byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados ir šias išvadas davusio specialisto paaiškinimai patvirtina tik tą aplinkybę, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas jo nurodytu laiku ir būdu, tačiau nepaneigia ir pakankamai realios tikimybės, kad jis galėjo būti sužalotas kitu laiku, kitomis aplinkybėmis ir kitų asmenų (ar pats patirti sužalojimus atsitrenkdamas į aplinkos daiktus, kai grūmėsi su L. K.). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais nuteistojo skundo argumentais, kadangi ši versija paneigta byloje esančiais įrodymais.

20. Kaip matyti iš byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2021 m. rugsėjo 15 d. priimto nutarimo, ikiteisminį tyrimą K. L. atžvilgiu atsisakyta pradėti, kadangi nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b. l. 9-14). Be to, nagrinėjamoje byloje liudytoja L. K. nenurodė, jog įvykio metu būtų priešinusis ar puolusi nukentėjusįjį. Taigi nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiajam K. L. specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti L. K. veiksmais.

21. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojos L. K. parodymų, įvykio dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 8 val. tarp nukentėjusiojo ir vaikų motinos I. K. kilo žodinis konfliktas. Nors L. K. parodė, kad K. L. spyrė jos sesei (I. K.), todėl sesuo buvo nuvežta į ligoninę patikrinimui, tačiau iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. G. 2021 m. rugsėjo 16 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą K. L. atžvilgiu, matyti, jog VšĮ „Druskininkų ligoninėje“ atliktos apžiūros metu I. K. jokie sužalojimai nustatyti nebuvo. Todėl vertintina, jog minėto konflikto metu nukentėjęs negalėjo būti ir pats sužalotas, kadangi nebuvo fizinės jėgos panaudojimo (2 t., b. l. 15-20).

23. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Tokių sąlygų byloje nenustatyta, L. K. nebuvo užpulta, ji pati savo iniciatyva įsibrovė į nukentėjusiojo automobilio saloną, nors tam nebuvo jokių pateisinamų priežasčių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vaikas teisėtai buvo su tėvu, tai patvirtino ir atvykę vaikų teisių specialistai ir tai buvo žinoma L. K. (2 t., b. l. 1). Kita vertus, tokie nuteistojo V. K. skunde nurodyti argumentai prieštarauja jo paties pozicijai, išdėstytai apeliaciniame skunde. Iš vienos pusės jis kategoriškai neigia vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, iš kitos pusės prašo jo veiksmus vertinti kaip padarytus būtinosios ginties sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip matyti tiek iš nukentėjusiojo, tiek liudytojų G. P., S. S. ir A. A. parodymų, kuriuos iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo bei liudytojos L. K. parodymai, kilusį konfliktą išprovokavo būtent V. K. ir L. K.. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina, jog nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

24. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išanalizavus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, konstatuotina, jog V. K., rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį K. L. į veido sritį, po to, sugriebdamas rankomis jam už kaklo, spausdamas kaklą, sukėlė nukentėjusiajam K. L. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Įvertinus byloje nustatytus nuteistojo atliktus veiksmus, jų būdą, konstatuotina, jog nuteistojo suduodamo smūgio lokalizacija, t. y. smūgis nukentėjusiajam į galvos sritį, rodo tai, kad nuteistasis suvokė, kad naudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį, daro pavojingą veiką, numatė, kad padarinių kilimo – sveikatos sutrikdymo tikimybė buvo dėsningai numatoma, t. y. kad dėl tokios veikos gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir jų siekė. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes daro išvadą, jog V. K. sukėlė K. L. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai V. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

25. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

26. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. K. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai. Nuteistasis neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. t. 2, b. l. 76-82). Teismas įvertino ir tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. K. skyrė viešuosius darbus, kurių dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Dėl nukentėjusiojo K. L. atstovės advokato padėjėjos Jovitos Vainilavičiūtės-Kulvinskienės apeliacinio skundo

27. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė advokato padėjėja Jovita Vainilavičiūtė-Kulvinskienė prašo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir nukentėjusiojo naudai priteisti iš nuteistojo V. K. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog teismas neįvertino, jog nuteistasis trenkė nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – galvos sritį, būtent šie veiksmai yra vertintini kaip brutalūs ir itin pavojingi. Dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik neigiamus padarinius sveikatai, kentė fizinį skausmą, bet ir stresą, nesaugumo jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusiajam nekilo jokie neigiami padariniai, suabsoliutindamas nukentėjusiojo neturėto laikino nedarbingumo pažymėjimo faktą. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam priteista mažesnė suma nei teismo cituojamos teismų praktikos ribos, nei įprastai buvo priteisiama panašiose bylose prieš 5 metus, nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių ši suma turėtų būti tiek mažinama.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

29. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad V. K. kaltės nepripažino, neatsiprašė nukentėjusiojo, savo veiksmus vertino kaip savo šeimos, savo vaikų ir anūkų interesų gynimą. Taip pat atsižvelgė, kad nukentėjęs asmuo patyrė smurtą, buvo sužalotas jo veidas – poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kakle, dešinio skruosto srityje. Teismas vertino ir tai, kad K. L. duomenų, jog dėl to būtų turėjęs laikinąjį nedarbingumą, dėl kurio būtų negalėjęs dirbti ir gauti pajamų, gydęsis stacionariai ar ambulatoriškai teismui nepateikė, jis nepateikė įrodymų ir apie medikų skirtus ilgesniam naudojimui vaistus, liekamuosius reiškinius, reabilitacijos tikslingumą bei suprastėjusią gyvenimo kokybę, todėl teismas atsižvelgęs į teisingumo kriterijų, sprendė, kad neturtinės žalos dydžio kompensacija neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių santykyje, būtų adekvati 100 Eur sumai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas netinkamai išsprendus kitus nuosprendžio klausimus (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad V. K. kaltės nepripažino, neatsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjęs asmuo patyrė smurtą, buvo sužalotas jo veidas – poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kakle, dešinio skruosto srityje. Tačiau kaip pagrįstai nurodyta nukentėjusiojo atstovės skunde, apylinkės teismas nepagrįstai suabsoliutino nukentėjusiojo neturėto laikino nedarbingumo pažymėjimo faktą. Nukentėjusysis nebuvo saistomas darbo santykiais, nevykdė individualios veikos, todėl esant sutrikdytai sveikatai ir negalėjo būti išduodamas laikino nedarbingumo pažymėjimas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad konfliktą sukėlė nuteistasis, prie nukentėjusiojo namų, matant nukentėjusiojo mažametei dukrai. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K‑236‑495/2021, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A‑193‑175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). Šiuo atveju, apylinkės teismas nesivadovavo teismų praktika suformuota panašiose bylose. Apygardos teismas vertina, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti 700 Eur neturtinė žala nėra neprotingai didelė ar neproporcinga padarytam nusikaltimui.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaidų dydžio priteisimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad turėti atstovą yra jo teisė, kuria jis pasinaudojo; nukentėjusiojo atstovė šioje baudžiamojoje byloje dalyvavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios; nukentėjusysis buvo tinkamai atstovaujamas ikiteisminio tyrimo metu, ko pasėkoje byla buvo perduota teismui; nukentėjusiojo atstovė teikė konsultacijas viso proceso metu, buvo atliekami pasirengimo veiksmai tinkamam atstovavimui teismo posėdžiuose, analizuojama teismų praktika ir kt.; nukentėjusiojo atstovė teikė prašymus, kurie prokuroro buvo tenkinti; parengė civilinį ieškinį; susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir atstovavo nukentėjusįjį teisiamųjų posėdžių metu.

32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo, nurodė, jog nėra saistomas nukentėjusiųjų ir jų atstovo susitarimo dėl išlaidų už teisinę pagalbą dydžiu ir atsižvelgdamas į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, jog byla išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose, nukentėjusiojo atstovė nors dalyvavo teismo posėdžiuose, bet sudėtingesnės teisinės pagalbos neteikė, todėl nusprendė išieškomą sumą mažintina iki 300 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu sumažinti priteistinų proceso išlaidų sumą, todėl ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

33. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiojo įgaliota atstovė dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese, t. y. nukentėjusysis buvo tinkamai atstovaujamas ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo atstovė teikė konsultacijas viso proceso metu, buvo atliekami pasirengimo veiksmai tinkamam atstovavimui teismo posėdžiuose, nukentėjusiojo atstovė teikė prašymus, kurie prokuroro buvo tenkinti; parengė ir pateikė civilinį ieškinį. Nagrinėjant bylą teisme, buvo organizuoti 3 teisiamieji posėdžiai, vienas teismo posėdis buvo atidėtas, taigi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per 2 teisiamuosius posėdžius. Šioje byloje buvo pareikštas vienas kaltinimas vienam kaltinamajam dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Bylos apimtis nėra didelė, ją sudaro 3 tomai. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys byloje tenkintas visa apimtimi, todėl suteiktoms advokato paslaugoms apmokėti, kolegijos vertinimu, prašoma priteisti 2 625,70 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiojo naudai.

34. Nukentėjusiojo atstovė advokato padėjėja apygardos teismui pateikė prašymą dėl 1 306,80 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (3 t., b. l. 136-137).

35. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2021 m. IV ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 679,3 Eur.

36. Apeliacinės instancijos teisme, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusįjį atstovavo advokato padėjėja Jovita Vainilavičiūtė-Kulvinskienė, kuri paruošė apeliacinį skundą, taip pat dalyvavo 50 minučių trukmės teisiamajame posėdyje. Skundas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius už: apeliacinio skundo, jeigu advokatas gynė asmenį pirmosios instancijos teisme, parengimą – 1,7 (2 854,81 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (167,93 Eur). Byla nesudėtinga, vyko vienas posėdis, taigi byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, kuris truko 50 minučių. Kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti 1 306,80 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiojo naudai.

37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo apeliacinis skundas K. L. atstovės advokato padėjėjos Jovitos Vainilavičiūtės-Kulvinskienės tenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – civilinio ieškinio bei atstovavimo išlaidų priteisimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos išlaidų

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. K. (3 t., b. l. 130). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 116,67 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo K. L. atstovės advokato padėjėjos Jovitos Vainilavičiūtės-Kulvinskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

nukentėjusiojo K. L. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo V. K. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2 625,70 Eur išlaidų už teisinę pagalbą K. L. naudai.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. K. K. L. 1 306,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.