Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam V. K., nukentėjusiajam K. L., jo atstovei advokato padėjėjai J. V.-Kulvinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 11.40 val., tiksliai nenustatytu laiku, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)kieme, mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui - K. L. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent priėjęs prie K. L. vairuojamo (sustojusio prie kiemo tvoros vartų) automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pro atidaryto automobilio vairuotojo durų lango ertmę rankos kumščiu sudavė vieną smūgį K. L. į veido sritį, po to, sugriebė rankomis jam už kaklo, spaudė kaklą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. L. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus - poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kakle, dešinio skruosto srityje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tokiu būdu nukentėjusiajam K. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Šiais veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. rugsėjo 23 d. apklaustas kaip įtariamasis, kaltės nepripažino. Parodė, jog 2021 m. rugsėjo 6 d. ryte, esant namuose (duomenys neskelbtini), jam paskambino dukra L. K., kuri pasakė, jog jos sesuo I. hospitalizuota ligoninėje, tačiau I. buvęs partneris K. L. neleidžia paimti vaikų. Tuomet netrukus automobiliu (duomenys neskelbtini)nuvyko prie K. L. namo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (sustojo kelkraštyje, prie tvoros). Šalia buvo dukra L. K., su kuria kalbėjosi. Netrukus pamatė iš namo kiemo išvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. L., o greta automobilio salone sėdėjo mažametė vaikaitė (dukros I. dukra K. (dvejų metų amžiaus)). Atsidarius sodybos vartams, pro juos automobiliu (duomenys neskelbtini)išvažiavo K. L. ir privažiavo prie jo kelkraštyje stovinčio automobilio, sustojo, atidarė (nuleido žemyn) automobilio durų (kairės ir dešinės pusės) langų stiklus. Įvyko žodinis konfliktas. Netrukus į įvykio vietą atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris iš nugaros rankomis apglėbė, tačiau pavyko išsilaisvinti. Netrukus K. L. automobiliu (duomenys neskelbtini) išvažiavo, tačiau netrukus sugrįžo. Atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. K. L. fizinio skausmo nesukėlė ir jo nesužalojo.

Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodė, kad buvo visiškai ne taip, kaip nukentėjusysis jį kaltina ir aiškina savo parodymuose. Nukentėjusiojo nesužalojo, o jei būtų atlikęs tokius veiksmus, kokiais yra kaltinamas, tai būtų pagrindas pripažinti, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis gindamas savo dukterį, kurią nukentėjusysis laikė už plaukų. Jis, būdamas (duomenys neskelbtini)metų nejaugi galėjo pulti prieš tris vyrus ir dar vieną moterį, dabar liudininkę. Nukentėjusysis sužalojo jo šeimą, jo šeima nukentėjo.

Nukentėjusysis K. L. parodė, jog gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prieš metus laiko su partnere I. K., gim. (duomenys neskelbtini). santykius nutraukė (gyvena kartu su kita partnere), tačiau kartu augina bendrus mažamečius vaikus - C. L., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. (kas antrą savaitgalį vaikai būna pas jį namuose, jis juos išlaiko). 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 8 val. atvažiavo vaikų motina I. K., su kuria kilo žodinis konfliktas, nes jis nepageidauja jos buvimo jo namuose. Jo reikalavimu, I. K. iš gyvenamojo namo patalpų pasišalino. Vėliau pastebėjo, kad prie gyvenamojo namo tvoros vartų atvažiavo I. K. tėvas V. K.. Apie 11.40 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kartu su savo mažamete dukra C. L., gim. (duomenys neskelbtini)m., ketino išvažiuoti iš namo kiemo, tačiau prie kiemo vartų savo kūnu užblokavo kelią jo dukros senelis V. K.. Netrukus V. K. priėjo prie priekinių automobilio durelių (vairuotojo) ir nieko nesakęs sudavė rankos kumščiu į veido sritį, po to, ranka sugriebė už kaklo, jį spaudė. Dėl suduoto smūgio pajuto didelį fizinį skausmą, tačiau sąmonės neprarado. V. K., sugriebęs ranka jam už kaklo, sušuko dukrai L. K., kuri tuo metu stovėjo dešinėje automobilio pusėje, kad paimtų iš automobilio vaikiškos kėdutės jo dukrą C. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. L. K. atidarė automobilio dešinės pusės priekines duris ir iš vaikiškos kėdutės pradėjo traukti jo mažametę dukrą, kuri buvo prisegta automobilio saugos diržu. Traukiant dukrą iš kėdutės, jai diržas pradėjo spausti kaklą. Tai pamatęs, sureagavo, bandė nutraukti L. K. veiksmus, taip pat sušuko pagalbos šalia prie namo dirbusių statybininkų. Netrukus į įvykio vietą atbėgo šalia dirbę statybininkai - G. P. ir S. S., kurie atitraukė V. K., o jis nustūmė į šalį L. K.. Tuomet išvažiavo iš namų ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą policijos pareigūnų pagalbos. V. K. smurtiniais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė sužalojimus - poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kakle, dešinio skruosto srityje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojas G. P. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, kaltinamąjį matė vieną sykį įvykio dieną. Rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, apie 11 val. (duomenys neskelbtini)g. jie klojo trinkeles kieme. Matė, kaip L. išvažinėjo, jam kelią pastojo K., dabar jau žino jo pavardę ir jo dukra ir įvyko konfliktas prie vartų. K. sustabdė automobilį, apsibarė. K. pakvietė juos patraukti žmones. Einant link vartų, būnant 50-40 m. atstumu pamatė, kaip K. buvo įlindęs į mašiną ir sudavė smūgį į kairį skruostą, o dukra buvo kitoje mašinos pusėje. Kol jis priėjo iki jų, K. atsitraukė nuo automobilio. Priėjęs pasakė „ar jūs negalite kaip žmonės susitarti ir pasišnekėti“. K. nei lietė, nei stūmė. K. atsitraukė, tada jis ėjo aplink mašiną link L.. K. sakė „patrauk ir L.“. Jis iki jos nepriėjo, sustojo gale mašinos. L. išlindo iš mašinos. Paskui K. šiaip taip išvažiavo. K. trenkė K. dešine ranka į kairį skruostą. Jis tai tiksliai matė, nes jau prieidinėjo prie jų, buvo netoli. Kiek matė, trenkė vieną kartą. Mano, kad konfliktas truko gal 10 - 15 minučių. Jis nelaikė rankų užlaužęs, nei pirštu prie K. nebuvo prisilietęs. Dar K. bandė įspirti, bet nepavyko. Jo santykiai su nukentėjusiuoju tik kas liečia darbiniais klausimais. Yra tekę pas jį dirbti, santykių ar draugystės nepalaiko. Tik kas liečia darbo reikalus. Prieš šį įvykį, kaltinamasis stovėjo ant gatvės važiuojamosios dalies, už teritorijos ribų. Girdėjo kaltinamąjį šaukiant ir nukentėjusiojo atžvilgiu laidant epitetus ir necenzūrinius žodžius. Vadino „iškrypėliu, pedofilu“, vadino žodžiu, kurio dabar jau negalima minėti apie tuos žmones „pyderastu“. Vadino iškrypėliu, kad jis su savo dukra miega. Įvairiausių žodžių prisiklausė. Tokias kaltinamojo kalbas ir išsakytus žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu girdėjo ir iki smūgio sudavimo ir po smūgio sudavimo. Išvien buvo riksmai. Konfliktas vyko ir nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis prie išvažiavimo vartų, kur teritorijos riba. Įvykio vietoje buvo kaltinamojo dukra L. K.. L. K. kažką sakė, gal taip pat apie iškrypimą. Ten buvo daug riksmo, visko neužfiksavo, bet taip pat buvo įvardinta pedofilija ir visaip įvardinta. Buvo policijos pareigūnai, pas juos yra vaizdo registratoriai, ten viskas yra užfiksuota. L. važiavo (duomenys neskelbtini) baltu automobiliu, kaip paskui paaiškėjo, automobilyje dar buvo dukra. Tuo momentu jis tikrai nematė, nes automobilio galiniai langai yra tamsinti. Jis nematė, kad tuo momentu ten buvo (dukra), kai priėjo. Vėliau sužinojo, kad vežė dukrą. Su juo dirbo S. S.. Matė, kad buvo suduotas vienas smūgis, vieną (smūgį) matė. Paskui atsitraukė, dar apsibarė gerai, po to išvažiavo. Tą pačią dieną jis matė K., jis gal po 10 minučių grįžo. Jis išvažiavo ir po 10 minučių grįžo. Tada priėjo prie jų ir jie pamatė, kad paakyje yra mėlynė, sužalojimas.

Liudytojas S. S. parodė, kad kaltinamąjį pirmą kartą matė, o pas L. dirba kaip darbininkas, kaip samdinys. Matė, kad kai K. bandė išvažiuoti, tas žmogus jį užpuolė, neleido išvažiuoti iš vartų. Neprisimena adreso, kur dirbo. Įvykis buvo apie pietus. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini) kaime. Jis pjaustė trinkeles, tarpais atnešdavo G., kad jis jas sudėliotų. Maždaug apie pietus bandė išvažiuoti mašina. Kaltinamasis stovėjo su dukra prie vartų ir neleido išvažiuoti su mašina. T. K. prasidarė langą, kaltinamasis įlindo į tą langą, nežino ar galima tai pavadinti smūgiais ar ne smūgiais, buvo rankas sukišęs toje mašinoje. Ką darė tiksliai nematė. Jie šaukė, tuos žodžius, sakė pareigūnams. Koliojo „pedofile“, „pederaste“, „vagimi“, juos išvadino „banditais“. Kaltinamasis klausė „ar žinote pas ką dirbate“, „jis savo dukterį dulkina“. Tokių nesąmonių prisiklausė. Matė, kad K. buvo įlindęs į automobilį, matė, kad su rankomis mosikavosi, bet ar jis ten ką pataikė, jis nematė, nes buvo daug toliau. G. buvo daug arčiau, jis matė. Tuo metu nežinojo, ar mašinoje buvo kitų asmenų. Vėliau paaiškėjo, kad jis (K.) vežėsi savo dukrą. K. buvo su dukra. Dukra buvo iš kitos pusės, bet nematė, ką ji ten darė, nes buvo iš kitos pusės. Jis buvo labiau nuo vairuotojo pusės. Iš pradžių sakė, kad buvo 30 – 50 metrų nuo mašinos, bet iš tikrųjų buvo arčiau, gal 20 metrų nuo mašinos. Po visos įtampos nelabai domėjosi kiek ten metrų. G. buvo priėjęs prie mašinos ir bandė jį (K.) nuraminti. K. dar spyrė G., bet nepataikė. Paskui L. išvažiavo ir grįžo. K. grįžo greitai. Pradžioje atrodė gal pusvalandis, bet iš tikrųjų gal maždaug po 10 minučių. Jis greitai grįžo. Jis nelabai domėjosi kiek laiko, laiko neskaičiavo. Kai grįžo, tas konfliktas jau baigėsi, jų nebuvo. Matė sužalojimus, kairėj pusėj ant skruosto buvo paraudonavę ir toks kaip įbrėžimas. Atrodo kairėje pusėje. Kaltinamasis ir jo dukra L. K. šaukė įvairius necenzūrinius žodžius. Kaltinamojo dukra taip pat šaukė. Girdėjo „pydare išlysk“, „baily“, visko buvo. Tokių žodžių nesitikėjo išgirsti.

Liudytoja A. A. parodė, kad su nukentėjusiuoju K. L. yra seni draugai ir gyvena kartu. V. K. pažįsta kaip I. tėtį. Žino apie šią bylą. Matė, kad K. L. norėjo išvažiuoti iš kiemo, jam pastojo kelią V. ir neleido išvažiuoti iš kiemo. T. K. atsidarė langą, V. priėjo prie lango ir jie pradėjo kažką aiškintis. Tada matė, kad vyksta kaip ir kažkoks konfliktas, nes V. bando jį griebti už pečių, laikyti už vairo. Taip iš šono atrodė. T. K. pasikvietė ar paprašė, tiesiog priėjo darbininkas, dirbęs kieme. Jie pradėjo su V. kalbėtis. Kai šiek tiek V. atsitraukė nuo mašinos, tada K. išvažiavo. V. buvo su jaunesne dukra, tačiau ne su I., dukros vardo neprisimena. Konflikto metu ji buvo savo namuose. Matė visą konfliktą, kai K. norėjo išvažiuoti iš kiemo. Iš pradžių V. su dukra buvo už vartų. Paskui, kai atsidarė vartai, įėjo į kiemą ir pradėjo tą konfliktą. Nematė, kada K. grįžo. Jis tiesiog išvažiavo ir ji tada nukreipė dėmesį nuo lango. Kieme buvo darbininkai G., S. ir dar vienas elektrikas buvo.

Liudytoja L. K. parodė, kad V. K. yra jos tėtis, K. L. yra jos sesers I. K. sugyventinis ir jų vaikų tėvas. Jos tėtis yra kaltinamas nebūtais dalykais, kad jis sužalojo K. L., nors taip nebuvo. Jis (K.) spyrė jos sesei, tada sesuo buvo nuvežta į ligoninę patikrinimui. Ji laukė sesers prie K. L. namų. Atvyko jos tėtis V. K., jie kartu laukė, kadangi jai rūpėjo sesės vaikai, ten buvo likusi mažametė jų (K. ir I.) dukra. Jinai (mergaitė) visą rytą verkė. Kai pamatė, kad išvažiuoja K. L. iš savo garažo, pasakė tėveliui, jie išlipo iš automobilio ir atsistojo priešais vartus. Jis (K.) pradėjo važiuoti į jos tėtį V. K.. Jinai liepė jam pasitraukti. Kadangi jai rūpėjo jos sesers mergaitė, jinai (mergaitė) visą rytą verkė. Ji kažkaip nuėjo į kairę pusę, prasidarė automobilio duris ir lenkėsi pasižiūrėti kaip mergaitė. K. L. griebė ją už plaukų. Tėtis V. K. buvo kitoje pusėje. Kai K. L. pašaukė sakė „griebkit šitą, o su šita, aš pats susidorosiu“. Buvo necenzūriniai žodžiai panaudoti. Buvo sugriebtas jos tėtis V. K., jam užlaužtos rankos, rankas užlaužė P.. Kai jos tėtis V. K. buvo laikomas, tada K. L. ją griebė su kita ranka už plaukų. Ji buvo stipriai įtempta į vidų, palinkusi. Atsirėmė į slenkstį kojomis. Jai liko mėlynės, buvo sukeltas stiprus skausmas. P., kai paleido jos tėtį, prišoko prie jos, ir ji sušuko „ryte apsimetėt, nepadėjot sesei, kai reikėjo, dabar jūs čia bandote prie manęs lysti“. K. L. paleido viena ranka jos plaukus ir pradėjo staiga važiuoti automobiliu. Dar porą metrų pavažiavo ir paleido ją. Tada ji iš karto paskambino policijai. Jis (K.) kažkur išvažiavo, nes jo visiškai nebuvo matyti mūsų akiratyje. Iš karto paskambino sesei, kad jis (K.) išvažiavo su mažąja, nežinojo į miestą, ar kažkur. Sesuo pasakė, kad, jie tuoj atvyks pasiimti vaikų, pasiimti mažosios mergaitės. Laukė policijos. Policija atvažiavo gal už kokių 20 min. Neprisimena tiksliai. Policija įbėgo į K. L. namus, išbėgusi, visiškai nekreipė į ją dėmesio, tik liepė suimti V. K.. Jie buvo nustebę, kas čia vyksta. Ignoravo visiškai ją, nes ji buvo nukentėjusioji. Vaikus jos sesuo pasiėmė ir jie išvažiavo. Tėtį V. K. įsisodino į policijos automobilį, o jai pasakė „jeigu turi su kuo važiuoti, tai pati ir atvažiuok, jeigu nori parašyti pareiškimą“. K. L. išėjo iš savo namų, kai visi išvažinėjo, stovėjo, juokėsi su darbininkais. Ji išvažiavo į policiją duoti pareiškimo. Buvo stipriame šoke, kadangi prieš ją buvo panaudotas smurtas, neteisingai iš karto apkaltintas V. K., jos tėvas. Po to, kai įvyko konfliktas prie vartų, L. negrįžo iš karto į namus. Jis išvažiavo, 10-15 minučių buvo išvykęs. Grįžo, užsidarė savo namuose su dukra. Kai atvažiavo policija, L. buvo namuose. Kai įvyko šis konfliktas, jos sesuo grįžo kartu su policija pasiimti vaikų su Vaiko teisių pareigūne. Kartu su policija. Kadangi ją apžiūrėjo medikai, ją parsivežė policija kartu su kitu (vaiku) sūnumi. Kol sesuo buvo ligoninėje, sūnus buvo kartu su ja. Kai ryte įvyko tas konfliktas, sesuo kartu su berniuku pro duris išlėkė, o K. L. užsidarė su mažąja. Jos tėvas nesilankė nukentėjusiojo namuose. Jie pas nukentėjusįjį namuose nebuvo. Ji atvyko su sese ryte, kadangi jinai (I.) paprašė jos padėti pasiimti vaikus, kurių negrąžino K. L. sutartu laiku. Kadangi vyko smurtas, jie kaip šeima ir jų tėtis V. K. atvyko pasižiūrėti, kas vyksta, kodėl yra skriaudžiama jo dukra ir kodėl neatiduodami vaikai. Jie namuose nebuvo, jie buvome prie namų ir tai nėra uždrausta. K. L. atvyksta į jų namus ir gali įeiti į jų namus, į jų kiemą, o jie negalime ateiti. Ji supranta, kad tai yra K. L. automobilis ir jo nuosavybė, jo vaikas, bet ji kaip teta turiu teisę pasižiūrėti ar jos sesers mergaitei nėra kažkas blogo padaryta, kadangi jinai (mergaitė) visą rytą verkė, ji nėra atstovė, bet yra teta, giminystės ryšiai. Neturėjo teisės patekti į nukentėjusiojo automobilį, tačiau kaip teta domėjosi savo sesės vaiku. Vaikai verkė, jų mamai įspyrė, tėvas užsidarė, vaikai visą rytą verkė, gal jie patyrė stresą. Incidentas, kai ji atsidarė duris buvo, kai automobilis buvo išvažiavęs ant važiuojamosios kelio dalies. Ji buvo ties keleivio puse, pasitraukė, o jos tėtis V. K. (pasitraukė) į dešinę. Važiuojamoji kelio dalis nėra K. L.. Vieną kartą buvo užėjusi į kiemą, kadangi sesuo buvo suklupusi nuo smūgio. Pasiėmė berniuką. K. L. pasakė „pisk tu kale iš čia, sūka nuo mano kiemo“. Ji išėjo iš karto su vaiku. Vienintelį kartą buvo užėjusi į kiemą. Visas incidentas vyko ant važiuojamosios kelio dalies, kuri nėra K. L.. Nei ji, nei jos tėvas V. K. nebuvo K. L. kieme. Kadangi ryte buvo smurtaujama prieš jos seserį, manė, kad yra normalu, kad jai kyla įtarimas, ar negali K. L. ką nors ir vaikams padaryti. Tai yra žmogiškasis faktorius. Ji nėra bejausmis žmogus. Dėl jos patirto smurto ikiteisminiai tyrimai neatliekami. Tyrimai kiekvieną kartą buvo vis nutraukiami, byla nepriėjusi iki teismo. Ji neturi tiek pinigų mokėti advokatams, kad kiekvieną kartą duotų skundą. Ji tokių pinigų neuždirba. K. nevadino necenzūriniais žodžiais, nerodė jam priešiškumo. Jai buvo medikų konstatuoti sužalojimai. Yra pateiktas raštas, kad pas ją yra sužalojimai. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nežino kokiomis aplinkybėmis ir dėl ko, niekada taip ir nepasiekė teismo. Ji nepajėgi mokėti advokatams ir kiekvieną kartą duoti, kai yra atmetami pareiškimai, arba byla atmetama ir iki teismo neprieinama. Šitų aplinkybių negali paaiškinti kodėl. Mano, kad yra žmogiška atsidaryti automobilio duris ir pasižiūrėti kaip dukterėčia laikosi. Tai normalus dalykas, atsidarai ir pasilenki. Ji neįlindo į vidų, ji pasilenkė su galva. Nukentėjusiajam išvykstant automobiliu iš kiemo nebandė sustabdyti jo automobilio. Jos tėtis V. K. stovėjo priešais vartus ir ji. K. pradėjo važiuoti į jos tėtį, jie pasitraukė į šonus. Gal tuo metu taip atrodė, kad bandė sustabdyti.

Be liudytojų parodymų, bylos aplinkybės nustatytos ir kitais bylos duomenimis:

K. L. 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškime nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 11.40 val. gyvenamojo namo kieme, esančio adresu (duomenys neskelbtini)sav., jam nuosavame automobilyje (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo jam pažįstamas vyriškis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini)ir atidarytą automobilio kairės pusės durų stiklą sudavė vieną smūgį rankos kumščiu jam į kairės pusės veido skruostikaulį, dėl ko jis jautė didelį fizinį skausmą, bei uždėjęs savo ranką spaudė jam kaklą. Dėl jam sukelto fizinio skausmo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju (b. t. 1, b. l. 19).

Nukentėjusysis K. L. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju V. K. (b. t. 1, b. l. 73-78) ir liudytoja L. K. (b. t. 1, b. l. 198-200; b. t. 2, b. l. 1-4) metu.

Įvykio vietos 2021 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini) sav. Įvykio vieta yra išvažiavimas pro žalios spalvos metalinius vartus iš nuosavo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. Apžiūrint įvykio vietą prie įvažiavimo vartų jokių pėdsakų nusikalstamai veikai užfiksuoti nerasta. Įvykio vietoje nieko nerasta ir nieko nepaimta (b. t. 1, b. l. 11-16).

Apžiūros protokole 2021 m. rugsėjo 6 d. užfiksuota, kad žiūrint kaip dokumento Nr. IBPS-V2058480-21 priedą įkeltus „BODY“ kamerų vaizdo įrašus „2021_0906_125836_007.MP4; 2021_0906_121100_006.MP4“ nesimato jokių vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų, atliekamų veiksmų ar neveikimo, turinčių nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimo požymių. Taip pat nesimato jokių reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, kurios padėtų nusikalstamą veiką atskleisti ir kaltininkus nustatyti arba kaltinimą paneigti ar atsakomybę palengvinti. Kaip matosi iš vaizdo įrašų, filmuoti buvo įvykio vietoje, kuri aprašyta 2021 m. rugsėjo 6 d. įvykio apžiūros protokole bei Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato patalpose (b. t. 1, b. l. 8-10).

VšĮ Druskininkų ligoninės 2021 m. rugsėjo 6 d. medicininiame dokumente (gydytojo įrašas), pasirašytas gydytojos E. R., fiksuota, jog K. L. 2021 m. rugsėjo 6 d. 14.54 val. po apžiūros nustatyta diagnozė - akies voko ir periokulinės srities sumušimas (S00.1) (b. t. 1, b. l. 41).

2021 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G500/2021 (06) nurodyta, kad K. L. poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kale, dešinio skruosto srityje galėjo būti padaryta tiek kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. t. 1, b. l. 42-45).

Specialistas Leonas Urbanavičius dėl išvados parodė, kad muštinė žaizda buvo padaryta kietu, buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek trenkiant, tiek atsitrenkiant į buką daiktą, visi sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus. Be muštinės žaizdos buvo ir nubrozdinimai, dėl to neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiu.

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. lydraščiu Nr. 41D(A)-1241 (t. 2, b. l. 88) pateiktų 2021 m. rugsėjo 6 d. 08:49:07 val. ir 11:47:37 val. užfiksuotų nukentėjusiojo K. L. pranešimų garso įrašų, kurie 2021-11-22 apžiūrėti kaip daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 2, b. l. 89-92), matyti, jog:

1. 2021 m. rugsėjo 6 d. 08:49:07 val. K. L. buvo pranešta, jog buvusi žmona neteisėtai pateko į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), terorizuoja;

2. 2021 m. rugsėjo 6 d. 11:47:37 val. K. L. buvo pranešta, jog uošvis (V. K.) sudavė smūgį į veidą, o buvusios žmonos sesuo (L. K.) kartu su uošviu (V. K.) ketino pagrobti jo vaiką; Po apžiūros pranešimo garso įrašai (skaitmeninėje laikmenoje) pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (paketas Nr. 1).

Dėl V. K. kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. K. kumščiu nukentėjusiajam K. L. sudavė vieną smūgį į kairį veido skruostą, to pasekoje K. L. buvo padaryti kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kale, dešinio skruosto srityje, ką patvirtina byloje esančios specialisto išvados.

Kaltinamasis neigė mušęs nukentėjusįjį, jį sužalojęs, o jei būtų atlikęs tokius veiksmus, kokiais yra kaltinamas, tai būtų pagrindas pripažinti, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis gindamas savo dukterį, kurią nukentėjusysis laikė už plaukų. Tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai kaip siekį sušvelninti kaltinamojo padėtį, nes juos paneigia teismo byloje esantys duomenys. Nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis jam ranka trenkė į veido kairę pusę, padarydamas sužalojimus ir kad šie sužalojimai buvo padaryti būtent grumtynių metu, patvirtina byloje esantys duomenys. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo ir jų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti, todėl V. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Nustatyta, kad V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (b. t. 2, b. l. 76-82), yra pensininkas, vedęs. Kaip patvirtina bylos medžiaga, nusikalstamą veiką išprovokavo jo dukros I. nuolatiniai konfliktai su nukentėjusiuoju dėl vaikų priežiūros. Tai rodo, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajam nebūdingo elgesio pasekmė. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti asmuo. Po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų kaltinamasis nepadarė.

Skiriant kaltinamajam bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis į Psichiatrinis ir priklausomybių ligų iškaitą neįrašytas. Kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. t. 2, b. l. 76-82), pensininkas, nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. K. asmenybę, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta, paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)sav. (b. t. 2, b. l. 46-48).

1. 2021 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 11-16; 8-10) policijos pareigūnų ,,BODY" kameromis (įrašų Nr. B0F1EC609CD8, B0F1EC60CB92, B0F1EC60D88E) užfiksuoti vaizdo įrašai pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (skaitmeninėje laikmenoje) (paketas Nr. 1);

2. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. lydraščiu Nr. 41D(A)-1241 (t. 2, b. l. 88) pateiktų 2021 m. rugsėjo 6 d. 08:49:07 val. ir 11:47:37 val. užfiksuotų nukentėjusiojo K. L. pranešimų garso įrašai, kurie 2021-11-22 apžiūrėti kaip daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 2, b. l. 89-92), po apžiūros pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (skaitmeninėje laikmenoje) (paketas Nr. 1), paliktini nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 38,12 Eur žalos už nukentėjusiojo gydymą, kurią prašo priteisti iš kalto asmens (b. t. 1, b. l. 138-140). Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. K. veiksmais dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jam neabejotinai buvo padaryta žala, kurios gydymą apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir pateikė į bylą tai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis).

Nukentėjusysis K. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 700,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (b. t. 2, b. l. 166-171). Bylos išlaidų pagrindimui pateikė prašymą, kuriuo prašo iš V. K. priteisti 2 625,70 atstovavimo išlaidas (b. t. 3, b. l. 26-36).

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 straipsnyje. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nukentėjusysis K. L. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 700,00 Eur neturtinę žalą ir 2 625,70 Eur atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog kaltinamasis jam trenkė į gyvybiškai svarbią vietą - galvos sritį, sugriebė ir spaudė gyvybiškai svarbią vietą kakle. Būtent šie veiksmai yra vertintini kaip brutalūs bei tyčiniai, kadangi jeigu ne gyvenamojo namo sklype buvę pašaliniai asmenys liudytojai G. P., S. S., pagrįstai mano, kad jis būtų neišvengęs sunkesnių sužalojimų. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis patyrė ne tik neigiamus padarinius sveikatai, kentė fizinį skausmą, bet ir stresą, nesaugumo jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus, nes kaltinamasis užpuolė jį jam priklausančiame privačiame sklype, jam taikiai sėdint savo automobilyje, šalia esant mažametei dukrai C. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri neabejotinai taip pat patyrė išgąstį dėl neadekvataus V. K. elgesio. Nukentėjusysis, būdamas rūpestingas tėvas, itin pergyveno, kad mažametės dukros emocinę būseną gali itin neigiamai paveikti matyti smurtinio pobūdžio veiksmai, kurie gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes mergaitės raidai ir funkcionavimui. Patirtos neturtinės žalos mastą grindžia ir aplinkybėmis, kad jo užpuolimą matė pašaliniai asmenys - liudytojai G. P., S. S., A. A., dėl ko jis patyrė net tik pažeminimą, bet buvo pažeista jo garbė ir orumas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis, priima baudžiamoje byloje Nr. 1A-42-634/2017). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jis neatsiprašė nukentėjusiojo, savo veiksmus vertina kaip savo šeimos, savo vaikų ir anūkų interesų gynimą, tačiau natūralu, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjęs asmuo patyrė smurtą, buvo sužalotas jo veidas - poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kakle, dešinio skruosto srityje. Kita vertus, teismas vertina ir tai, kad K. L. duomenų, jog dėl to būtų turėjęs laikinąjį nedarbingumą, dėl kurio būtų negalėjęs dirbti ir gauti pajamų, gydęsis stacionariai ar ambulatoriškai teismui nepateikė, jis nepateikė įrodymų ir apie medikų skirtus ilgesniam naudojimui vaistus, likusius liekamuosius reiškinius, reabilitacijos tikslingumą bei suprastėjusią gyvenimo kokybę, todėl šiuo atveju teismas mano, jog sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Taigi, nukentėjusiajam neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydžio kompensacija neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių santykyje, teismo vertinimu, būtų adekvati 100,00 Eur sumai.

Nukentėjusysis savo ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad patyrė 2 625,70 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir prašė ją išieškoti iš V. K.. Į bylą pateikti tai patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, priimdamas sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo, nėra saistomas nukentėjusiųjų ir jų atstovo susitarimo dėl išlaidų už teisinę pagalbą dydžiu. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, jog byla išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose, nukentėjusiojo atstovas nors dalyvavo teismo posėdžiuose, bet sudėtingesnės teisinės pagalbos neteikė, todėl išieškoma suma mažintina iki 300 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamajam V. K. 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)sav. (b. t. 2, b. l. 46-48), paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2021 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 11-16; 8-10) policijos pareigūnų ,,BODY“ kameromis (įrašų Nr. B0F1EC609CD8, B0F1EC60CB92, B0F1EC60D88E) užfiksuoti vaizdo įrašai pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (skaitmeninėje laikmenoje) (paketas Nr. 1);

2. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. lydraščiu Nr. 41D(A)-1241 (t. 2, b. l. 88) pateiktų 2021 m. rugsėjo 6 d. 08:49:07 val. ir 11:47:37 val. užfiksuotų nukentėjusiojo K. L. pranešimų garso įrašai, kurie 2021-11-22 apžiūrėti kaip daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 2, b. l. 89-92), po apžiūros pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (skaitmeninėje laikmenoje) (paketas Nr. 1), paliktini nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant V. K. per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. K. 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu buvo paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) sav., palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2021 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 11-16; 8-10) policijos pareigūnų ,,BODY“ kameromis (įrašų Nr. B0F1EC609CD8, B0F1EC60CB92, B0F1EC60D88E) užfiksuotus vaizdo įrašus, pridėtus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (skaitmeninėje laikmenoje) (paketas Nr. 1); ir

2. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. lydraščiu Nr. 41D(A)-1241 (t. 2, b. l. 88) pateiktus 2021 m. rugsėjo 6 d. 08:49:07 val. ir 11:47:37 val. užfiksuotus nukentėjusiojo K. L. pranešimų garso įrašus, kurie 2021-11-22 apžiūrėti kaip daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 2, b. l. 89-92), po apžiūros pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (skaitmeninėje laikmenoje) (paketas Nr. 1), palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783796, civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. K. 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 12 ct) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Civilinio ieškovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. K. 100,00 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti K. L. naudai.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.