Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis A. J. faktinėje buvimo vietoje laikotarpiu nuo 23:00 val. iki 6:00 val.

A. J. paskirtas įpareigojimas – dirbti, arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – sisteminio bloko „Z.“, telefono „X. P. X3 Pro, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonių konfiskavimas. Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos daiktinius įrodymus sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti pripažįstant, kad A. J., padarė ne nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės apribojimą.

2.7. Atkreipia dėmesį, kad specialistas nurodo, jog tyrimui pateiktoje nuotraukoje (failas (duomenys neskelbtini)) yra pavaizduotas moteriškos lyties organo fragmentas - lytinės lūpos. Kaip ir pirmame epizode, asmuo gali būti pateikiamas kaip vaikas. Plaukų šalinimo požymio nėra, tačiau matyti plaukeliai, kurie yra būdingi 10 metų vaikui. Šis asmuo vertinamas, kaip mažametis vaikas, tačiau ši specialisto išvada vertintina kritiškai, kadangi tiek pirma nuotrauka (failas (duomenys neskelbtini)), tiek nuotrauka (failas (duomenys neskelbtini)) yra ta pati nuotrauka, todėl apie tą pačią nuotrauką pateikti skirtingas išvadas yra neteisėta ir neteisinga.

2.8. Pažymi, kad tai, jog į bylą pateiktuose 470 vaizdo failų, kuriuose nustatyta, kad vaizduojami suaugę asmenys, didžioji dauguma suaugusių moteriškos lyties asmenų pavaizduota su pašalintais plaukais nuo gaktos. Ši aplinkybė visiškai paneigia teismo išvadą, kuri padaryta remiantis tuo, kad pavaizduoti moteriški lytiniai organai be gaktos plaukuotumo įrodo, jog vaizduojami vaikai. Tokiu būdu, galima teigti, jog A. J. pripažinimas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje neturi pagrindo.

2.9. Nurodo, kad byloje yra duomenų, paremtų prielaidomis, kad trijose fotonuotraukose (iš tikro dviejose) galimai pavaizduoti nepilnamečiai moteriškos lyties asmenys, tačiau tų prielaidų nepakanka, kad A. J. pripažinti kaltu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti, o vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

2.10. Teigia, kad pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, būtina, įrodymų visuma, nustatyti subjektyvius nusikaltimo požymius. Būtina įrodyti tiesioginę tyčią – psichologinį kaltinamojo santykį su veika, t. y. tai, jog A. J. žinojo, kad platina vaikų pornografiją ir to siekė. Pažymi tai, jog specialistas G. K. abejoja, ar failuose pavaizduoti moteriškos lyties lytinių organų fragmentai yra vaikų ar suaugusių, todėl teigti, kad tai turėjo suprasti kaltinamasis, negalima.

2.11. Nurodo, kad išanalizavus skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, kategoriškai galima teigti tik tai, kad A. J. disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuos platino, taip pat ir vaizdus su moteriškos lyties asmenų lytiniais organais, nuo kurių gaktos nenustatytu būdu (skutimas, depiliacija) pašalintas plaukuotumas. Ar tai buvo suaugę asmenys, ar nepilnamečiai, galima daryti tik miglotas prielaidas, nes kategoriškos išvados davimui trūksta nepilnametį asmenį apibūdinančių požymių (ūgis, veido bruožai, kūno sudėjimas, fizinis išsivystymas ir pan.).

3. Atsiliepimų į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nuteistasis A. J., nesutikdamas su jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. J. kaltės padarius BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniu skundu.

7. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad nuteistasis byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstas. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

9. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. J. pripažino kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, ir kad baudžiamojoje byloje nėra neginčijamai, pagrįstai nustatyta, kad tiriami pornografiniai vaizdai būtent nepilnamečių ar pateikiami kaip nepilnamečių. Teisme nuteistasis A. J. pripažino, jog įgijo, laikė ir dalinosi pornografinio turinio nuotraukomis, tačiau neigė, kad sąmoningai žinojo, jog savo kompiuteryje laikė nepilnamečių vaikų pornografines nuotraukas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas veikos faktines aplinkybes ir pagrįstai padarytas teisines išvadas, su šiuo apelianto teiginiu neturi pagrindo sutikti.

9.1. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulėje nurodyta, kad seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, yra sunkūs pagrindinių teisių, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, būtinų jų gerovei, kaip nustatyta 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai. Kaip matyti iš BK 309 straipsnio 2 dalies, Lietuvoje yra absoliučiai draudžiama disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, įskaitant ir tokių dalykų įgijimą ir laikymą.

9.2. Kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto G. K. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų, tyrimui pateiktose nuotraukose vaizduojami asmenys yra nepilnamečiai arba asmenys, pateikiami kaip nepilnamečiai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas nurodė, kad tyrimui pateiktoje nuotraukoje (failas (duomenys neskelbtini)) yra pavaizduotas moteriškas lyties organo fragmentas – lyties lūpos. Pavaizduotoje nuotraukoje didelė tikimybė yra vaikas, nes nėra plaukuotumo ant gaktos, kuris yra vienas iš brendimo požymių ir nesimato, kad plaukuotumas būtų nuskustas. Tokia nuotrauka pateikiama, kaip vaiko – asmens iki 18 metų. Failo turinys pateikiamas kaip vaikų pornografija. Asmuo, kuris mato šitą vaizdą, žino, kad gaktos plaukuotumas yra nesusiformavęs, ir žino, kad tai būdinga vaikams, net mažamečiams ir šitą vaizdą asmuo priima kaip mažamečio.

9.4. Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad tyrimui pateikta nuotrauka (failas (duomenys neskelbtini)) ir nuotrauka (failas (duomenys neskelbtini)) yra identiškos, tačiau nesutiktina, kad specialisto išvados dėl abiejų nuotraukų yra skirtingos. Kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Specialisto išvados (duomenys neskelbtini), specialistas konstatavo, kad tiek faile (duomenys neskelbtini), tiek faile (duomenys neskelbtini) yra vaizduojamas asmuo yra vaikas arba pteikiamas kaip vaikas iki 18 metų amžiaus. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo medicinos ekspertas yra asmuo, turintis specialių medicinos žinių bei įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertas, dar prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, yra davęs priesaiką. Iš byloje esančių minėtų specialisto išvadų matyti, kad išvadas pasirašęs specialistas turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, medicinos mokslų daktaro laipsnį, 18 metų darbo stažą. Pažymėtina, jog teismo medicinos specialistas yra objektyvus, nešališkas ir tyrimo baigtimi nesuinteresuotas asmuo, todėl nėra pagrindo abejoti jo pateiktomis išvadomis dėl tyrimui pateiktų pornografinių nuotraukų.

9.5. Nuteistasis apeliaciniu skundu teigia, kad būtina įrodyti tiesioginę tyčią – psichologinį kaltinamojo santykį su veika, t. y. tai, jog A. J. žinojo, kad platina vaikų pornografiją ir to siekė. Byloje esantys duomenys ir paties nuteistojo pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad nuteistasis suvokė, jog į savo telefoną (kai kompiuteryje buvo daroma atsarginė kopija) siunčiasi pornografinio turinio nuotraukas, ir taip norėjo elgtis. Be to, vėliau nuotraukas platino, persiųsdamas kitam asmeniui. Vadinasi, nuteistasis sąmoningai pasirinko pažeisti baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, jau kartą būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu) ir vėl po neilgo laiko tarpo pasirinkdamas veikti neteisėtai, turėjo suprasti, kad siunčiasi ir platina pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ir įvertinti pasekmes, kurios gali kilti iš tokių neteisėtų nuteistojo veiksmų. Ši nuteistojo padaryta nusikalstama veika negali būti vertintina kaip netyčinė, vienkartinė ir atsitiktinio pobūdžio.

9.6. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad su byla susipažino, matė specialisto išvadas ir sutinka, kad pirmiau aptartose nuotraukose gali būti vaikai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teiginiai, jog jis nesuprato, kad siunčiamose ir platinamose nuotraukose vaizduojami vaikai, vertintini kaip gynybinė versija.

10. Įvertinus specialisto pateiktas išvadas, tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, padarė teisingą ir pakankamai išsamiai motyvuotą išvadą, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas bei platino pornografinio turinio dalykus. Dėl to A. J. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamą nuosprendį pakeisti pripažįstant, kad A. J. padarė ne nusikalstamą veiką numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

11. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtų bausmių individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskirti kitokią bausmės rūšį, nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu, pasisakytina ir dėl nuteistajam A. J. paskirtos bausmės.

11.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. bausmę bei parinkdamas jos rūšį, įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius bausmės skyrimą. Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl to, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. J. padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, iš dalies pripažino savo kaltę, kad jis gali pasitaisyti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sprendė, jog tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir BK 54 straipsnis), nėra per griežta.

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo nuosprendį keisti ar naikinti.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2023-16523 dėl 130 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių atstovaujant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b. l. 27). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

14. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. J.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. J. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi nuteistajam A. J. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja Sofija Kručienė (3 t., b. l. 24).

16. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis A. J. yra darbingo amžiaus, duomenų apie sunkią finansinę padėtį teismui nepateikė, o išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. J. instancijos teisme tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. J. 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.