- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1110-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01343-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. P., M. P.
- Atsakovas
- S. G., M. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir M. P. ieškinį atsakovams S. G. ir M. G. dėl kokybės trūkumų šalinimo ir nuostolių priteisimo bei atsakovų S. G. ir M. G. priešieškinį ieškovams dėl papildomai atliktų darbų apmokėjimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai 2019 m. liepos 31 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 9476,54 EUR statybos darbų kokybės trūkumams pašalinti, 1185 EUR nuostoliams atlyginti, 303,78 EUR permokėtos sumos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti atsakovų nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias Atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis 10 965,32 EUR sumai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovai 2019 m. spalio 23 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti, priteisti solidariai iš atsakovų 4007,80 EUR už papildomai atliktus darbus, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi nutarė atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir areštavo ieškovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias ieškovams ir esančias pas ieškovus arba trečiuosius asmenis pareikšto priešieškinio reikalavimų ribose – 4 007,80 EUR sumai.
Šalies argumentai
5. Ieškovai 2020 m. liepos 9 d. pateikė prašymą panaikinti 2019 m. spalio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad atlikta ekspertizė patvirtina ieškinio pagrįstumą, todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, galima teigti, kad vien didelė priešieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iš esmės motyvuoja byloje pateiktos ekspertizės išvadomis. Teigia, kad byloje pateikta eksperto išvada yra tik įrodinėjimo priemonė, kuriai CPK nenustatyta išankstinės galios ir teismui ji nėra privaloma. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovų argumentais, jog ekspertizės akto išvadoje konstatuotos aplinkybės, sudaro pagrindą teigti, jog ieškovų ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, kadangi tik ištyrus ir įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, išsiaiškinus visas faktines bylos aplinkybes, galutiniu teismo procesiniu sprendimu galima spręsti dėl ieškinio ar ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.
6.2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovų S. G. ir M. G. priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, į tai, kad civilinė byla nėra išnagrinėtina, darė išvadą, kad neišnyko atsakovų priešieškinio reikalavimų užtikrinimo pagrindas pagal 2019 m. spalio 28 d. Plungės apylinkės teismo nutartį, todėl nutarė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) V. P. ir M. P. prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2019 m. spalio 28 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi, panaikinimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantai nurodo, kad panaikinti laikinąsias apsaugos priemones prašė argumentuodami, kad civilinėje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios metu teismo ekspertas išnagrinėjęs ir įvertinęs teismo ekspertizei pateiktą medžiagą nustatė apeliantų ieškinyje nurodytus trūkumus, taip pat nustatė ir papildomus trūkumus, taigi akivaizdu, kad apeliantų reikalavimai yra pagrįsti ir jie yra žymiai didesni nei atsakovų priešieškiniu reikalaujama priteisti suma, pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.
7.2. Apeliantai nurodo, kad prašyme panaikinti laikinąsias priemones argumentuotai nurodė, kad neegzistuoja nei viena sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – galimo sprendimo neįvykdymo rizikos, taip pat nepasisakė dėl apeliantų nesąžiningumo. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie apeliantų galimą nesąžiningumą, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad apeliantai ketino ir ar ketina perleisti, parduoti ar kitaip suvaržyti turimą turtą ar kitokiais nesąžiningais veiksmais siekia apsunkinti arba išvengti galbūt jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.
Atsiliepimas
8. Atsakovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų po 225 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė į tai, jog priešieškinio reikalavimo suma yra didelė, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vien ekspertizės gavimo aplinkybės nepagrindžia būtinybės keisti laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir pagrįstai atmetė apeliantų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl apeliantų galimo nesąžiningumo, turtinės padėties, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
11. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas netenkinti apeliantų prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.
12. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto, pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, kadangi byloje gauta teismo ekspertizės išvada pagrindžia apeliantų ieškinio argumentus, be to taikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu nėra proporcingos, sprendžiant klausimą dėl jų taikymo ir panaikinimo nebuvo vertinti apeliantų sąžiningumo, bei galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos faktoriai.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su pirmosios instancijos teismo priimtu priešieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu aspektu nesutiktina su apeliantų argumentais jog byloje gauta teismo ekspertizės išvada leidžia spręsti dėl galimo priešieškinio nepagrįstumo, kadangi nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių tolimesnio taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakoma tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių tolimesnio taikymo arba netaikymo. Šiuo aspektu teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas tolimesniam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl apeliantų argumentai jog priešieškinys yra visiškai nepagrįstas, priešieškinio nepagrįstumą pagrindžia byloje pateikti įrodymai gali būti vertinami tik kaip apeliantų procesinė pozicija, bet ne pagrindas panaikinti ar keisti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi į klausimus dėl ieškinio ir priešieškinio galimo pagrįstumo ir ar nepagrįstumo gali būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
16. Kita vertus sutiktina su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu atveju tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra proporcingas ir pažeidžiantis apeliantų interesus. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo neatsižvelgė į tai, kad proceso metu atsakovai nepateikė jokių duomenų ir iš esmės neįrodinėjo apeliantų nesąžiningų veiksmų, tai yra tokių veiksmų, kurie liudytų apie apeliantų ketinimą turtą paslėpti ar perleisti, nėra visiškai pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog toliau taikant laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl atsakovai, kurie šioje byloje prašė apeliantams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi procesinę pareigą įrodyti apeliantų nesąžiningumą minėtu aspektu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-739-330/2020, 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-653/2020).
17. To, kad atsakovai turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apeliantų nesąžiningumą, laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1186-196/2017). Taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
18. Nagrinėjamu atveju įvertinus tiek atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, tiek atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo spręstina, kad atsakovai iš esmės nepagrindė ir neįrodinėjo galimo apeliantų nesąžiningumo ir sutinkama su apeliantų argumentais, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad apeliantai ketino ir (ar) ketina toliau perleisti, parduoti ar kitaip suvaržyti turimą turtą ar kitokiais nesąžiningais veiksmais siekia apsunkinti arba išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.
19. Pažymėtina ir tai, kad apeliantų turtinė padėtis savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar tyčinis vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti prastą apeliantų finansinę padėtį (kurio atsakovai taip pat neįrodinėjo, o tik teigė jog priešieškinio suma yra didelė), tai nesuteikia pagrindo pripažinti egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad apeliantų turtinė padėtis galbūt yra prasta, nepatvirtina jų nesąžiningo elgesio.
20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nesivadovavo aktualia teismų praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria atskirąjį skundą tenkinti visiškai, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2019 m. spalio 28 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi, panaikinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Esant nustatytoms nutarties 10–20 punktuose nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas - skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo:
panaikinti 2019 m. spalio 28 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra, areštuoti ieškovams M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias ieškovams ir esančias pas ieškovus arba trečiuosius asmenis pareikšto priešieškinio reikalavimų ribose – 4 007,80 Eur sumai.