Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos A. Š. skundas dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, kuriame pareiškėja nurodo, kad raginimo išrašymo dienai skolos VMI jau nebebuvo, nes ji buvo padengta 2023 m. sausio 24 dieną, todėl pagrindo išrašyti skundžiamą raginimą nebuvo, kaip ir atlikti visus kitus veiksmus susijusius su raginimo išrašymu. Taip pat pareiškėja prašo antstolio pagrįsti, kokia išieškoma suma buvo 2023 m. sausio 26 d., ir kaip buvo apskaičiuotos išieškojimo išlaidos sumai, kuri jau buvo padengta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio G. Jonauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/22/00484, pradėtą pagal 2022 m. kovo 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 467-65120 dėl 285,71 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės A. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas 2022 m. balandžio 21 d.. Jau sekančią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 22 d., antstolis patvarkymu Nr. S-22-91-12855 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-91-12868, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-91-12862, ir šiuos dokumentus kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkei (pareiškėjai). 2023 m. sausio 24 d. skolininkė skolą sumokėjo, todėl 2023 m. sausio 26 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-20217 pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinė nepriemoką iš turto. Tą pačią dieną antstolis surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-91-3132 ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-91-3145.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Tačiau ši taisyklė turi išimčių, nes CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų – kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-119/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja įstatyme nurodytu terminu deklaruoto mokesčio nesumokėjo, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2022 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-65120 išieškoti mokestinę nepriemoką priverstine tvarka ir kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo pagal CPK nustatytas taisykles. CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, o antstolis, pasibaigus nurodytam terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 624 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei neturėjo būti siunčiamas, kadangi terminas sumokėti mokestinę nepriemoką yra nustatytas įstatyme, o pareiškėjai sumokėjus skolą, jau antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, tenka pareiga atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas (CPK 609 straipsnis).

Taip pat pareiškėja nesutinka su antstolio paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis ir prašo antstolio pagrįsti, kokia išieškoma suma buvo 2023 m. sausio 26 d., ir kaip buvo apskaičiuotos išieškojimo išlaidos sumai, kuri jau buvo padengta.

Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo (nutarimo) geruoju ir pradedamas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis teismo sprendimo (nutarimo) vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija , patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimu vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai, atliekant vykdymo veiksmus, privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Tuo atveju kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017). Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja skolą sumokėjo ir vykdomąjį dokumentą įvykdė jau antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą bei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, todėl susidarė priverstinio vykdymo išlaidos, kurias privalo atlyginti pareiškėja. Nors pareiškėja nesutinka su antstolio paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad antstolis neteisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Taip pat pareiškėjas pateiktame skunde nenurodo kokie konkrečiai teisės aktai pažeisti apskaičiuojant bei išieškant antstolio vykdymo išlaidas. Antstolio veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais, nenustačius, kad antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-660/2003).

Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą bei antstolio atliktus vykdymo veiksmus, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, antstolis nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio G. Jonausko veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0091/22/00484 grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.