- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- AN2-272-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00442-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- G. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistu, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1- ojo veiklos skyriaus specialistas 2017 m. gruodžio 4 d. surašė G. V. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodoma, kad ji, 2017 m. spalio 13 d. apie 22.56 val., būdama baro „P.“ darbuotoja, neužtikrino, kad adresu (duomenys neskelbtini), triukšmas netrukdytų viešosios rimties bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ANK) 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1- ojo veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimu G. V. pripažinta kalta padariusi ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pažeidėjos atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl nutarimo atitikimo ANK 617 straipsnyje numatytiems reikalavimams ir dėl asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn paskirtos nuobaudos atitikimo šio kodekso reikalavimams. Teismas nepanaikino byloje esančių prieštaravimų, vadovavosi tik pranešėjo D. K. parodymais, kurių nepatvirtino į apklausą iškviesti pareigūnai. Teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas, tačiau dėl jo apžiūros, kas jame fiksuota ir kokiomis dienomis ir kurioje vietoje tai užfiksuota, byloje jokių rašytinių duomenų nėra. Nutarime konstatuotas pažeidimas yra tik 2017 m. spalio 13 d. apie 22.50 val., kitų policijos pareigūnų procesinių dokumentų, kuriuose būtų nurodytos visos įvykio aplinkybės (laikas, vieta ir pan.) šioje byloje nėra. Tokiu atveju, visiškai neaišku, kokiomis dienomis darytas įrašas: ar tai 2017 m. spalio 13 d. ir 14 d. ar tai 2017 m. spalio 14 d. ir 15 d. įrašai, apie kuriuos nurodo pranešėjas D. K..
Atlikus vaizdo įrašo peržiūrą, nustatyti konkrečių pažeidimo aplinkybių nebuvo objektyvių galimybių, nes jame užfiksuotas nakties metu foninis triukšmas (visiškai neaišku, kas fiksuojama, iš kur fiksuojama, kada fiksuojama). Teismo padarytos išvados, kad tai matyti, jog jie buvo daromi iš D. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vieta – baras „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka faktinių aplinkybių, nes jų nepatvirtina bylos duomenys. Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas nurodo, kad neturi pagrindo abejoti, jog D. K. pateikti vaizdo įrašai buvo daromi jo kreipimosi į policijos pareigūnus metu, t.y. 2017 m. spalio 13 d. apie 22.56 val.
Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 98 straipsnis), teismas turi patikrinti ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas ne Institucijos, surašiusios administracinį teisės protokolą, o asmeniškai vieno iš šioje Institucijoje dirbančio policijos pareigūno, šiuo atveju gali būti vertinamas tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tokiame pranešime esantys duomenys įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje tampa tuomet, kai yra užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-196-768/2016).
2017 m. spalio 13 d. D. K. kreipėsi su neteisingais ir tariamų teisių gynimu susijusiais pranešimais dėl keliamo triukšmo iš įmonės valdomo kokteilių baro „P.“ vidinio kiemelio (terasa neegzistuoja), fiksuojamo pro atidarytus langus, patalpose (duomenys neskelbtini). Dėl galimai savavališkai sumontuotų kultūros paveldo objekte langų, vyksta kompetentingų įstaigų administracinės procedūros, tačiau teismas nevertino tų aplinkybių, kad paties pareiškėjo piktybiški veiksmai lemia šią visą konfliktinę situaciją. Tuo tarpu iš neteisės negali atsirasti teisė, o teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jei jie kilę iš teisėto pagrindo. Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, paties pareiškėjo veiksmai, kuriais jis padarė pažeidimus, išsikirsdamas langus į kitos vietovės vidinį kiemą, negali būti teisiniu pagrindu G. V. taikyti administracinę atsakomybę už konstatuotą nutarimu pažeidimą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ši aplinkybė yra nereikšminga, tačiau su tokia teismo išvada nesutiktina.
Administracinio nusižengimo medžiaga turėjo būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju policijos įstaiga nebuvo pakankamai aktyvi, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių.
Apeliaciniame skunde buvo paminėta, kad pranešėjo D. K. analogiškais pareiškimais ir dėl analogiško pažeidimo buvo administracinėn atsakomybėn patraukti ir kiti baro „P.“ (duomenys neskelbtini), darbuotojai, tačiau visus jų skundus dėl policijos įstaigos ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos priimtų nutarimų Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino ir jie nebuvo apskųsti (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. II-164-932/2018; II-156-893/2018; II-155-859/2018; II-45-932/2018).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir objektyvų nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą,
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. spalio 13 d. apie 22.56 val., bare „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo keliamas triukšmas dėl kurio buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis pranešimas apie įvykį (b.l. 21), taip pat pareigūno A. P. teisme duoti parodymai, jog (duomenys neskelbtini), klube „P.“ būdavo dažnai iškvietimų, kiek būdavo, muzika girdėdavosi prie klubo įėjimo. PRĮR kortelėje parašyta, kad buvo muzika, vadinasi buvo (b.l. 63-64). G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas juos dažnai važiuoja įvairios institucijos, spalio 13 d. ji buvo atsakinga už muziką, sklindančią iš kavinės „P.“, yra dvi atskiros zonos, viena uždara, kita lauke, kolonėlės yra lauke (b.l. 34). Taigi priešingai nei skunde nurodoma, remiantis ne vien tik pareiškėjo D. K. parodymais, bet visų pirmiau nurodytų duomenų visumos pagrindu, kurie patvirtina pareiškėjo D. K. parodymus, ir buvo konstatuota, jog G. V. 2017 m. spalio 13 d. apie 22.56 val., būdama baro „P.“ darbuotoja, neužtikrino, kad adresu (duomenys neskelbtini), triukšmas netrukdytų viešosios rimties.
Skunde nurodoma, kad iš į bylą pateikto vaizdo įrašo neaišku, kas jame fiksuota ir kokiomis dienomis ir kurioje vietoje tai užfiksuota. Policijos pareigūnų procesinių dokumentų, kuriuose būtų nurodytos visos įvykio aplinkybės (laikas, vieta ir pan.) byloje nėra, neaišku, kokiomis dienomis darytas įrašas: ar tai 2017 m. spalio 13 d. ir 14 d. ar tai 2017 m. spalio 14 d. ir 15 d. įrašai, apie kuriuos nurodo pranešėjas D. K.. Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas nurodo, kad neturi pagrindo abejoti, jog D. K. pateikti vaizdo įrašai buvo daromi jo kreipimosi į policijos pareigūnus metu, t.y. 2017 m. spalio 13 d. apie 22.56 val. Tuo tarpu iš byloje esančios policijos registruojamų įvykių registro suvestinės (b. l. 46) matyti, kad 2017 m. spalio 13 d. 22.56 val. fiksuotas pranešimas, kuriame pranešėjas D. K. nurodo, kad bare „P.“, vidiniame kieme vyksta vakarėlis, pranešėjo bute girdimas labai didelis triukšmas, muzika; patvirtino, kad pareiškimas dėl pažeidimo bus pateiktas per epolicija.lt. Dėl aptarto 2017 m. spalio 13 d. pažeidimo D. K. į policiją su pareiškimu kreipėsi 2017 m. spalio 16 d., kartu pateikdamas 2017 m. spalio 13 d. filmuotą vaizdo medžiagą (b. l. 21, 23).
Kaip matyti iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų, teisminio nagrinėjimo metu buvo nagrinėjamas būtent 2017 m. spalio 13 d. įvykis (b.l. 34, 49, 63). Teismo posėdžio metu D. K. patvirtino, kad pareiškimą rašė dėl įvykio, įvykusio iš 2017-10-13 į 2017-10-14 nakties metu, kuriame nurodė, jog bare, esančiame (duomenys neskelbtini), atviro vidinio kiemelio terasoje, sklido didelis triukšmas, t. y. buvo garsiai leidžiama muzika, leidžiamos muzikos vibracijos tonai per sienas, garsus baro lankytojų triukšmavimas ir kt., dėl ko buvo trikdoma jo šeimos bei kaimynų ramybė. Patvirtino, kad tą naktį įvykį filmavo ir vaizdo įrašą policijos pareigūnams teikė per epolicija.lt, šią aplinkybę patvirtina bylos medžiaga. Pati G. V. teismo posėdyje paaiškino būtent apie 2017 m. spalio 13 d. įvykio aplinkybes, nurodydama, kad tą dieną ji buvo atsakinga už muziką, sklindančią iš kavinės (b.l. 34).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo peržiūrėti D. K. policijos pareigūnams pateikti vaizdo įrašai (b. l. 45). Juos peržiūrėjęs, teismas konstatavo, kad matyti, jog įrašai buvo daromi iš D. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vieta – baras „P.“, adresu (duomenys neskelbtini); vaizdo įrašuose girdisi garsi muzika. Apylinkės teismas, įvertinęs ne tik vaizdo įrašą, bet visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad tokio garso muzikos leidimu yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog byloje esantys įrodymai nėra prieštaringi, jie nuosekliai papildo vieni kitus, todėl pagrindo abejoti, kad D. K. pateikti vaizdo įrašai buvo daromi jo kreipimosi į policijos pareigūnus metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d. apie 22.56 valandą, nėra.
Sutiktina su skundo argumentu, jog tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai, teismas turi patikrinti ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Pažymėtina, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalyje). Taigi, esant nurodytam, darytina išvada, jog vaizdo įrašas, pateiktas pareiškėjo D. K. yra tinkamas įrodymas, kurį, nagrinėdami bylą, pripažino ir Institucija ir pirmos instancijos teismas, jame užfiksuotas aplinkybes, kaip jau minėta, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Pirmiau nurodyti duomenys, tik patvirtina pagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, jog G. V., būdama atsakinga už iš baro „P.“ sklindančią muziką (triukšmą), nesiėmė priemonių, kad keliamas triukšmas netrikdytų viešosios rimties, t.y. padarė ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Daryti priešingas išvadas, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, ar D. K. gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langai, išeinantys į vidinį kiemą, iš kurio taip pat yra įėjimo į barą „P.“ durys ir leidžiama muzika, yra įrengti neteisėtai, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį klausimą, nėra teisiškai reikšminga. Juolab kaip teisme paaiškino G. V. atstovė, šiuo metu dėl langų vyksta administracinės procedūros, priimto administracinio akto (dokumento), kad langai įrengti neteisėtai nėra (b.l. 65).
Skunde nurodyta aplinkybė, kad pranešėjo D. K. analogiškais pareiškimais ir dėl analogiško pažeidimo buvo administracinėn atsakomybėn patraukti ir kiti baro „P.“ (duomenys neskelbtini), darbuotojai, tačiau visus jų skundus dėl policijos įstaigos ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos priimtų nutarimų Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino ir jie nebuvo apskųsti, nei patvirtina, nei paneigia šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šios bylos nagrinėjimui nėra reikšminga.
Nesutiktina su skunde dėstomais argumentais, jog teismas, nagrinėdamas skundą, nepasisakė dėl nutarimo atitikimo ANK 617 straipsnyje numatytiems reikalavimams ir dėl asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, paskirtos nuobaudos atitikimo šio kodekso reikalavimams. Kaip matyti iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies, teismas, išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ir sprendė, kad Institucija, priimdamas nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai. Taip pat nurodė, kad G. V. administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
G. V. atstovės advokatės E. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.