Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-03-23 · Byla Nr. ATP-196-768/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
ATP-196-768/2016
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00025-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-196-768/2016
Proceso Nr. 4-14-3-00025-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties, kuria patenkinus administracine tvarka nubausto M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą panaikintas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių poskyrio viršininko R. V. 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimas dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., ir M. T. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio teisės pažeidimo nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismas patenkino administracine tvarka nubausto M. T. skundą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių poskyrio viršininko R. V. 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo dalį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d. panaikino. Minėtu nutarimu M. T. pagal ATPK 124² str. 2 d. buvo nubaustas 289 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, o pagal ATPK 124¹ str. 2 d. 28 Eur bauda, už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 11 d., 22.36 val., Anykščiuose, vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų slidinėjo po kelią Žiburio, Ramybės gatvėse, vėliau sukdamas iš Liudiškių gatvės į automobilių stovėjimo aikštelę neparodė posūkio signalo ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 95.2 p. ir 9 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių poskyrio viršininko R. V. 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria administracinės bylos teiseną pagal ATPK 124² str. 2 d. nutraukė, turėjo paneigti byloje esančius rašytinius įrodymus bei policijos pareigūnų parodymus, tačiau to nepadarė ir savo sprendimą motyvavo tik bendromis normomis. Nors teismas rėmėsi liudytojo M. Č. parodymais, tačiau, Institucijos manymu, šio liudytojo parodymai yra nepatikimi, kadangi jis yra M. T. draugas, ir turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, minėtas liudytojas policijos pareigūnams duotame paaiškinime negalėjo nurodyti tikslių aplinkybių, paaiškino tik tai, kaip jam atrodė situacija, o teismo posėdžio metu jis patvirtino analogiškas aplinkybes, kokias nurodė ir M. T.. Mano, kad į tai turėjo būti atsižvelgta priimant nutartį, tačiau teismas šio liudytojo parodymų iš viso nevertino ir dėl to nieko nepasisakė. Policijos pareigūnai, tiesiogiai matę įvykį, įvykio aplinkybes nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose bei analogiškas aplinkybes, būdami įspėti už melagingų parodymų davimą, patvirtino ir bylą nagrinėjant teisme. Pareigūnai įvykio aplinkybes nurodė gana detaliai, paaiškino, kokius manevrus atliko M. T., teigė, kad M. T. automobilis posūkyje slydo šonu jiems važiuojant priešpriešais, taip pat paaiškino, kad pažeidėjo automobilį jie matė visą laiką iki sustojimo, tačiau teismas nenurodė, kodėl visiškai nesiremia šių liudytojų parodymais ir byloje esančiais jų tarnybiniais pranešimais bei vertino tik M. T. nurodytas aplinkybes. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų buvę šališki ar būtų norėję pakenkti M. T., melagingai apkaltindami nebūto pažeidimo padarymu. Priešingai policijos pareigūnai, pamatę daromą pažeidimą, nedelsdami ėmėsi veiksmų šiam pažeidimui įforminti. Posėdžio metu pareigūnas teismui pateikė vaizdo įrašą, užfiksuotą vaizdo registratoriumi. Teismas šį įrašą įvertino pasisakydamas, kad tai nėra oficialiai institucijos pateiktas įrodymas, todėl šiuo įrašu lyg ir buvo nesivadovauta, bet teismas vis tiek jį analizavo ir padarė išvadą, kad šis įrašas nepatvirtina chuliganiško vairavimo fakto. Taigi lieka neaišku, ar teismas šiuo vaizdo įrašu vadovavosi, ar ne. Jei teismas įrašą laikė įrodymu, tai jis nebuvo objektyviai ir nešališkai įvertintas, kadangi policijos pareigūnas išsamiai paaiškino, kad filmuotoje medžiagoje matosi vėžios, kurios liko nuo M. T. vairuojamo automobilio, aiškiai nurodė, kad kitų automobilių daugiau nebuvo, tačiau teismas atmetė viską, ką fiksavo ir nurodė policijos pareigūnai. Dėl KET 9 p. pažymi, kad Martynas tuska važiavo ne vienas, kartu buvo keleivis, be to, M. T. vairavo svetimą automobilį, taigi, pavojingai manevruodamas gatvėje, jis sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kartu važiavusiam keleiviui ir tokie pažeidėjo veiksmai yra nesuderinami su KET 9 p. numatyta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems. Taigi neaišku, kodėl apylinkės teismas šį KET punktą laikė pritaikytu neteisingai. Mano, kad M. T. skundas buvo išnagrinėtas nevisapusiškai, nepagrįstai atmetant visus policijos pareigūnų surinktus ir pateiktus įrodymus, nevertinant įrodymų visumos, o buvo atsižvelgta tik į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninį interesą išvengti atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. T. atstovas advokatas M. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą apylinkės teismo nutartį, taip pat iš apelianto priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su skundo argumentu, jog liudytojo M. Č. parodymai apie faktines bylos aplinkybes yra prieštaringi. Priešingai, liudytojas tiek savo paaiškinimus pareigūnams, tiek teismo posėdyje nurodė, kad automobilis paslydo dėl oro sąlygų, o ne dėl M. T. veiksmų. Mano, kad teismas rėmėsi šio liudytojo parodymais bei juos vertino atsižvelgdamas į vaizdo įrašą ir policijos pareigūnų aplinkybių paaiškinimus ir juos įvertino teisingai. Taip pat pažymi, kad priešingai nei teigia Institucija, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ją grindė ir policijos pareigūnų paaiškinimais bei vaizdo įrašo fragmentu, įvertino įrodymų visumą ir padarė išvadą, kad policijos pareigūnų paaiškinimai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotiems veiksmams. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, konstatavo, kad M. T. veika negali būti pripažįstama pavojingu vairavimu, nes pažeidimui inkriminuoti nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kelio danga buvo slidi, vaizdo įraše nėra užfiksuoto chuliganiško ar pavojingo vairavimo. Atkreipia dėmesį į tai kad, iš pradžių policija nurodė, kad vaizdo įrašas neišlikęs, tačiau vėliau šis įrašas buvo pateiktas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tame vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent nagrinėjamas įvykis, nes nei automobilio, nei jo valstybinių numerių vaizdo įraše nesimato. Mano, kad aukštesnysis teismas turėtų pasisakyti, ar ne oficialiai pateikta ir neaišku kokiu būdu gauta bei kada filmuota vaizdo medžiaga gali būti laikoma tinkamu įrodymu šioje byloje, nors ji akivaizdžiai ir išteisina M. T..

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. T. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad M. T. padarė šį pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino įrodymų viseto, nesivadovavo policijos pareigūnų parodymais, sumenkino tarnybinių pranešimų įrodomąją galią. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 256 str. 1 d., 3 d., 257 str. nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Nei pareigūnų parodymai, nei tarnybiniai pranešimai, nei kiti byloje surinkti įrodymai, vertinami atskirai, neturi absoliučios įrodomosios galios. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apygardos teismo nuomone, priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Skirtingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tiek dėl policijos pareigūnų parodymų bei jų tarnybinių pranešimų, tiek ir dėl vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos automobilio padangų žymės ant kelio, vertinimo ir nurodė, kad nėra duomenų, jog vaizdo įraše užfiksuotos žymės priklauso būtent automobiliui Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apylinkės teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad keliuose kelio ruožuose esančios automobilio padangų žymės kitoje kelio pusėje nepaneigia M. T. nuosekliai išdėstytų aplinkybių, jog automobilis keletą kartų dėl slidžios kelio dangos slydo, taip pat nepatvirtina, jog būtent pareiškėjas su savo automobiliu buvo išvažiavęs į priešingą kelio pusę bei nepaneigia galimybės, jog minėtos automobilio žymės yra paliktos kitų, prieš tai važiavusių automobilių. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada, kadangi iš tiesų, viso proceso metu (ir duodami pirminius paaiškinimus, ir teisme) liudytojas M. Č. ir administracinėn atsakomybėn traukiamas M. T. neigė, kad buvo vairuota chuliganiškai, abu minėti asmenys tvirtino, jog buvo prisnigta ir slidu, automobilį kelis kartus dėl slidžios kelio dangos ir menkos M. T. vairavimo patirties sumėtė, tačiau rankinis stabdis naudotas nebuvo, byloje esanti 2016-01-08 Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Utenos meteorologijos stoties pažyma Nr. (5.58-34)-43MS-20 taip pat patvirtina, kad laikotarpiu, kai buvo fiksuotas pažeidimas, snigo (11 b.l.), taigi eismo sąlygos buvo sudėtingos. Tuo tarpu byloje esantis vaizdo įrašas vienareikšmiškai nepatvirtina, kad jame užfiksuotas būtent automobilis Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes nei priekyje važiuojančio automobilio markės, nei numerio įžiūrėti neįmanoma. Apylinkės teismas, vertindamas pateiktą vaizdo įrašą, pagrįstai pasisakė, kad šis įrašas neatitinka policijos pareigūnų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nes pareigūnai teigė, kad jie, važiuodami priešpriešais, pamatė įtartinai po kelią manevruojantį automobilį, todėl apsisuko ir važiavo paskui jį, o iš vaizdo įrašo tokių pareigūnų veiksmų nematyti – užfiksuotas tik važiavimas tiesiai paskui tolumoje važiuojančią transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net jeigu minėtame vaizdo įraše ir būtų nufilmuotas automobilis Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiame įraše nėra užfiksuoti jokie demonstratyvų vairuotojo elgesį patvirtinantys manevrai minėtu automobiliu, ką būtų galima vertinti kaip atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, aiškų kitų žmonių negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Be to, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, yra tamsus paros metas, kelias tuščias, taigi užfiksuotas automobilis kitų eismo dalyvių nesutrikdė, kartu su M. T. važiavęs keleivis M. Č. taip pat nenurodė jautęsis nesaugiai, todėl negalima teigti, kad vairuotojo elgesyje yra chuliganiškų paskatų. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankami M. T. kaltę pagrindžiančių įrodymų, nors administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Šiuo atveju nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad M. T. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos dalį M. T. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą yra keliamas klausimas, ar ne oficialiai pateikta ir neaišku kokiu būdu gauta bei kada filmuota vaizdo medžiaga gali būti laikoma tinkamu įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas ne Institucijos, surašiusios administracinį teisės protokolą, o asmeniškai vieno iš šioje institucijoje dirbančio policijos pareigūno, šiuo atveju gali būti vertinamas tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tokiame pranešime esantys duomenys įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje tampa tuomet, kai yra užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo laikėsi, nes teismo posėdyje apklausė įvykį tiesiogiai mačiusius policijos pareigūnus, kurių tarnybiniame automobilyje buvo įrengtas vaizdo registratorius, užfiksavęs pateiktą vaizdą, paskui minėtų pareigūnų parodymus sugretino su vaizdo medžiaga bei kitais bylos įrodymais ir pasisakė dėl šio vaizdo įrašo įrodomosios galios. Taigi apylinkės teismas jokių procesinių teisės pažeidimų nepadarė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. T. atstovas advokatas Mindaugas iš apelianto prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų patirtas kokias nors bylinėjimosi išlaidas, todėl šį prašymą aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Esant aptartoms aplinkybėms, tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo, todėl skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis