- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- 1-138-785/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00033-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Civilinis ieškovas
- A. P.
- Kaltinamasis
- J. D.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamojo gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. D. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, susituokęs, nedirbantis, registruotas Mažeikių darbo biržoje, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra, jis 2010 m. gruodžio 25 d. apie 9 val. Mažeikių rajone Ukrinų kaime prie bažnyčios, konflikto metu, tyčia metaliniu sniego kastuvu vieną kartą trenkė per galvą A. P., taip padarydamas galvos sumušimą, muštinę pūliuojančią viršugalvio srities žaizdą ir taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.
J. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis kaltinime nurodytu metu atėjo prie Ukrinų k., Mažeikių r. bažnyčios vartų, kasti sniegą už savo žmoną, kuri dirba kapų sarge. Kasant sniegą, prie jo atėjo nukentėjusysis su plastikiniu kastuvu ir jį suėmęs už rankos timptelėjo ir pradėjo priekaištauti kodėl jis nenukasa sniego nuo takų prie bažnyčios. Jis jam pasakė, kad eitų šalin ir jį pastūmė. Mano, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Tada nukentėjusysis ant jo pradėjo pulti su savo atsineštu plastikiniu kastuvu, o jis nuo jo gynėsi savo aliuminiu kastuvu. Matė, kad nukentėjusiojo kastuvas sulūžo atsitrenkęs į jo kastuvą. Jiems mosikuojant vienas prieš kitą su savo kastuvais, jis nukentėjusįjį pastūmė ir jis apvirto, jam nuo galvos nukrito kepurė. Kai jis atsistojo, jie toliau mosikavo vienas prieš kitą su savo kastuvais ir tada, mano, kad nukentėjusiajam galėjo netyčia suduoti su kastuvu per galvą. Po to nukentėjusysis pasiėmė kepurę, sulūžusį kastuvą ir nuėjo. Nematė, kad jam būtų praskelta galva ir, kad jis būtų buvęs kruvinas. Nuo nukentėjusiojo nebėgo, nes manė, kad yra jaunesnis ir stipresnis, todėl gali apsiginti nuo jo. Po to atėjo B. S. P., kuri paklausė kodėl jos draugas, grįžo namo kruvinas. Jis B. S. P. pasakė, kad nukentėjusiajam galėjo suduoti. Po to parėjo namo ir žmonai pasakė, kad susikibo su Bronelės sugyventiniu. Su nukentėjusiuoju susitaikyti nepavyko, nes mano, kad jį sužalojo netyčia ir jam jis neturi atlyginti jokios žalos, kadangi jis neturi pinigų.
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad prie bažnyčios nuėjo kasti sniego. Nuėjęs sutiko kapų sargės vyrą, kasantį sniegą, jį pasveikino su Šv.Kalėdomis ir paklausė kodėl neatlieka savo darbo ir už jį reikia dirbti. Jis alkoholio vartojęs nebuvo. J. D. jo paklausė kas jis toks ir puolė jį metaliniu savo kastuvu. Jam ginantis nuo vyriškio plastmasiniu sniego kastuvu, jis nuo jo traukėsi atbulas apie 10-15 metrų. Jam J. D. pataikė per ranką, sulaužė jo turėtą plastikinį kastuvą ir su savo metaliniu kastuvu trenkė jam per galvą, kada jam nuo galvos buvo nukritusi kepurė. Kai jam prakirto galvą, jis pasiėmė kepurę, sulaužytą kastuvą ir prispaudęs žaizdą, nes labai stipriai bėgo kraujas, ėjo namo. Eidamas namo sutiko sugyventinę Bronelę, kuri matė, kad jis buvo visas kruvinas. Kaip grįžo į namus nelabai pamena, nes buvo nuo smūgio apsvaigęs. Grįžęs namo, išsikvietė greitąją med. pagalbą, kuri nuvežė į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo susiūta galvoje esanti žaizda. Jam eksperto buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kai kreipėsi į teismo med. ekspertą, už apžiūrą sumokėjo 49 Lt. Kadangi buvo susiūta galva, tai reikėjo po to persitverti ir buvo reikalingi tvarsčiai, pirkosi vaistus, iš viso išleido 80 Lt. Kai praskėlė jam kastuvu galvą, kraujas smarkiai bėgo, buvo sukruvinti visi jo rūbai, 145 litų vertės striukė, 45 litų vertės megztinis, 40 litų vertės marškiniai, 15 litų vertės šalikas, rūbus išmetė, nes buvo labai kruvini, jų neišsaugojo, kadangi buvo sulaužytas sniego kastuvas, pirko naują, sumokėjo 47 Lt. Iš viso jam padaryta 421 litų turtinė žala. Kadangi jis labai išsigando, pergyveno, tai yra jam padaryta ir 2000 litų neturinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.
Liudytoja B. S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis A. P. atvažiuoja pas ją ir būna jos namuose. Ji padeda Mažeikių r. Ukrinų k., bažnyčiai. Kalėdų rytą ji draugui A. P. pasakė, kadangi yra daug prisnigę, tai reikia eiti prie bažnyčios nukasti sniegą. Jos draugas A. P. pasiėmė kastuvą ir išėjo prie bažnyčios. Maždaug po 15 minučių, jai einant į bažnyčią pamatė nuo bažnyčios ateinantį A. P., kurio veidas buvo kruvinas, rankomis susiėmęs už galvos prašė paduoti rankšluostį. Jį iš namų išnešė rankšluostį ir nuėjo prie bažnyčios, o A. P. kvietėsi greitąją med. pagalbą. Prie bažnyčios sutiko J. D., kuris stovėjo su kastuvu. Ji J. D. paklausė, kas atsitiko jos draugui A. P.. J. D. pasakė, kad buvo atėjęs A. P. ir pradėjo priekaištauti kodėl nenukasė sniego, jie susistumdė ir todėl A. P. trenkė kastuvu per galvą. Kai grįžo namo, jau buvo atvykusi greitoji med. pagalba, kuri jau buvo išsivežusi A. P. į ligoninę. Vėliau pakalbėjusi su A. P., sužinojo, kad jis nuėjo prie bažnyčios, kur sutiko J. D., kuriam pasakius kodėl nenukasė sniego, J. D. jam trenkė kastuvu per galvą.
Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Šv.Kalėdų rytą buvo prie kapų kai išgirdo besiginčijančius J. D. ir A. P.. Atsisukusi į juos pamatė, kad jie stumdosi, vienas prieš kitą mojuoja kastuvais. Link jų priėjo šiek tiek arčiau, į juos pasižiūrėjo ir pasibaisėjusi, kad Šv. Kalėdų rytą taip žmonės elgiasi nuėjo. Ji nematė nei konflikto pradžios nei konflikto pabaigos. Ji matė kaip J. D. pastūmė A. P., tačiau, kad J. D. sudavė A. P. nematė.
2010-12-27 A. P. pareiškime nurodyta, kad 2010-12-25 9.00 val., Mažeikių r. Ukrinų k., prie bažnyčios, nepažįstamam vyriškiui sudavus sniego kastuvu per galvą, jis buvo sužalotas (b. 1. 5).
2011-01-26 akistatos protokole tarp J. D. ir A. P., nurodyta, kad jie patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 59).
2011-01-19 specialisto išvadoje Nr. G22/11(13) nurodyta, kad pil. A. P. nustatyta: galvos sumušimas, muštinė pūliuojanti viršugalvio srities žaizda. Sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu aštriabriauniu daiktu metu. Pūliuojanti viršugalvio žaizda sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 16).
2011-01-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. P. pateikė kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta sumokėta suma už specialisto išvadą Nr. G22/11(13) (b. 1. 21).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai, tirti ir nagrinėti: 2011-02-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad J. D. savo iniciatyva, pateikė vieną sniego kastuvą, kuris apžiūrėtas, nufotografuotas kaip daiktas byloje (b. 1. 53-54). 2011-02-08 pagal surašytą J. D. pakvitavimą sniego kastuvas, grąžintas J. D. (b. 1. 56). 2011-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. P. savo iniciatyva pateikė vieną sniego kastuvą ir pirkimo kvitą, kurie nufotografuoti kaip daiktai byloje (b. 1. 22-24). 2011-02-08 daiktas - sniego kastuvas, perduotas saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK saugyklą (b. 1.25-26).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. D. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais, tai yra kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo, akistatos protokolais, specialisto išvada.
Kaltinamasis J. D. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo ir jį sužaloti nenorėjo.
Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Juridinio situacijų vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo jo.
Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 1 d., 2 d.).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Be to, būtinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-30/2007, 2K-277/2009, 2K-299/2009). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi traktuotė. Menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar būtų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų. Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-205/2010).
Atsižvelgiant į tai, matyti, kad kaltinamasis, kaip sakė pats, būdamas jaunesnis ir stipresnis už nukentėjusįjį, bei turėdamas metalinį kastuvą, todėl nuo nukentėjusiojo nebėgo, ir taip turėdamas akivaizdų pranašumą prieš vyresnį, pensininką nukentėjusįjį, turėjusį plastmasinį kastuvą, pastūmė nukentėjusįjį, nuo ko jis buvo apvirtęs bei trenkė metaliniu kastuvu nukentėjusiajam per galvą ir ją praskėlė bei nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo J. D. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu jo paties duotų parodymų ir šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu įrodymai. Kaltinamojo J. D. teisme duoti parodymai vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Nukentėjusiojo A. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tapatūs, nuoseklūs, kuriuos patvirtino liudytojos B.S. P., V. L., kiti rašytiniai įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ar abejoti. Todėl šiuo atveju nenustačius pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi prieš kaltinamąjį, konstatuotina, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes būtinosios ginties situacijos nebuvo, todėl nesant būtinosios ginties sąlygų, nėra pagrindo taikyti ir Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apie kaltės turinį, formą, rūšį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal byloje nustatytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan.
Pažymėtina, kad atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnį kyla kai žmogui sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tyčios rūšis neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, tačiau teismai privalo teisingai nustatyti tyčios rūšį. Tyčios rūšys viena nuo kitos skiriasi asmens psichiniu santykiu su padariniais: esant tiesioginei tyčiai, asmuo supranta, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numato, kad gali ją sutrikdyti ir nori kilsiančių padarinių, o netiesioginės tyčios atveju – nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti, kaip netiesioginės tyčios valinis momentas, teismų praktikoje aiškinamas kaip kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui. Kaltininkas abejingas ar padariniai kils, ar jie nekils, jam visiškai tas pats dėl padarinių kilimo ar nekilimo. Tuo tarpu jei kaltininkas veikia numatydamas, kad žmogaus sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala ir jos nori, laikoma kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, kuri savo ruožtu gali būti apibrėžta ar neapibrėžta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo panaudotas nusikaltimo padarymo būdas - smūgis metaliniu kastuvu bei padarytų sužalojimų lokalizacija (smūgis į gyvybiškai svarbią vietą - žmogaus galvą), nuo kurio nukentėjusiajam buvo praskelta galva ir stipriai bėgo kraujas, nors kaltinamasis to neva nematė, ir taip stipriai sužalojo galvą rodo, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir nors kaltinamasis ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad J. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. ieškinio reikalavimus, kurie teisėti ir pagrįsti, kadangi kaltinamasis jam padarė 421,00 Lt turtinę žalą, iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam padaryta 421,00 Lt turtinė žala (b.l. 15, 21, 24).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, tai yra, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, (tyčios ar neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005), Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo J. D. priteistina 92,56 Lt žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.
Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinio ieškinio bei paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis sužalotas J. D. Šv.Kalėdų rytą patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį – emocinį sukrėtimą, išgąstį, pažeminimą, dėl sužalojimo labai pergyveno, ilgai gydėsi, vaikščiojo kasdieną pertverti žaizdą, jam buvo sugadintos šventės. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškovas A. P. prašo iš kaltinamojo priteisti 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. nurodytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, išgąstį matyti, kad kaltinamasis tyčia Šv.Kalėdų rytą, metaliniu sniego kastuvu vieną kartą trenkė per galvą A. P., taip padarydamas galvos sumušimą, muštinę pūliuojančią viršugalvio srities žaizdą ir taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą, dėl to nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę ir ten jam buvo susiūta žaizda ir po to jis turėjo gydytis, kasdien pertverti žaizdą, vartojo vaistus. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad vyresnio amžiaus žmogui, pensininkui, buvo sužalota gyvybiškai svarbi žmogaus kūno dalis – galva, taip pat atsižvelgia į pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusiajam sužalojimo padariniai dar buvo ilgą laiką jaučiami, o nukentėjusiojo jaučiamas nerimas dėl sukeltų sunkių padarinių, galinčių turėti nepataisomą poveikį ir tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos gali būti susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimu (specialiomis procedūromis, reabilitacija ir kt.), ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. D. yra nedirbantis, tačiau yra sveikas, darbingas žmogus, turintis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 37-44) bei jis padarė nukentėjusiajam ir 421,00 Lt turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo J. D. priteistina 800 Lt neturtinė žala.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kad jis netiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kad padarė baigtą nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis vyresnio amžiaus, nedirbantis, teismui kelis kartus suteikus galimybę su nukentėjusiuoju susitaikyti, tai padaryti atsisakė, neteistas, nebaustas administracine tvarka, teismo teisiamas pirmą kartą,. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 55 str., taip pat teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad J. D. bausmės tikslai bus pasiekti, jam paskyrus švelniausią už šį nusikaltimą numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307-308 str., teismas
nusprendžia:
J. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti jį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteisti iš J. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., 421,00 Lt turtinės ir 800,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš J. D. 92,56 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstami veikai, tirti ir nagrinėti: sniego kastuvą, perduotą saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK saugyklą pagal 2011-02-08 kvitą Nr. 020785, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nukentėjusiajam A. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.