- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- II-1124-1260/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justinas Bagdžius
- Pareiškėjas
- M. N.
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – VĮ „Registrų centras“ įgaliotai atstovei I. G. nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal atsakomybėn patrauktos M. N. skundą dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. liepos 28 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. N. (toliau – Pareiškėja) Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, buvo nubausta subendrinta 615 Eur dydžio bauda.
Nutarime nurodyta, kad Pareiškėja, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau VŠĮĮ) 23 straipsnio 3 dalyje. Be to, Pareiškėja, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir VŠĮĮ 23 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Tokiais veiksmas Pareiškėja pripažinta padariusi ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pareiškėja nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.
Skunde nurodoma, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta nuo 2021 m., bet nuo pat įsteigimo jokios realios veiklos nevykdo. Iki 2023 metų pabaigos finansinės atskaitomybės teikimu rūpinosi buhalterė, nuo 2024 metų ši atsakomybė teko Pareiškėjai. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2024 m. balandžio 30 d. per Registrų centro savitarną pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus bei pridėjo tai patvirtinančius duomenis. Kadangi tokio tipo dokumentus teikė pirmą kartą, dėl nežinojimo nurodė netinkamą laikotarpį, dėl ko sistemoje atsirado klaidinga informacija, jog už 2023 metus ataskaita nepateikta, nors faktiškai ji buvo pateikta 2024 m. balandžio 30 d. Pareiškėjos nuomone, ši situacija susiklostė dėl techninės klaidos, bet ne dėl įstatymo pažeidimo. Iki priimant nutarimą su Pareiškėja niekas nesusisiekė ir nebuvo paprašyta pateikti paaiškinimų, kas būtų leidę išvengti šios situacijos.
Institucija teismui pateiktu atsiliepimu nurodo, kad su Pareiškėjos skunde esančiais argumentais nesutinka, todėl prašo Pareiškėjos skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad buvo padaryti du administraciniai nusižengimai dėl kurių Pareiškėjos atžvilgiu buvo surašyti du administraciniai protokolai su nurodymais. Institucijos procesiniai dokumentai buvo siunčiami Pareiškėjos elektroninio pašto adresu, tai yra (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas Administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR) kaip Pareiškėjos elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus. Institucija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Pareiškėjai surašytus administracinius protokolus su nurodymais, 2025 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo Pareiškėjai vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 615 Eur dydžio baudą. Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikė Institucijai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus, 2025 m. rugsėjo 3 d. prašymą anuliuoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Pareiškėja iki šio atsiliepimo teismui teikimo dienos nėra pateikusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus. Tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Institucija pažymi, kad Įstaigų 2023 metų finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., todėl būdama Įstaigų vadove, Pareiškėja privalėjo užtikrinti, kad Įstaigų finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Todėl Institucija laikosi pozicijos, kad pagrįstai priėmė nutarimą, kurio naikinti Pareiškėjos skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Teismo posėdžio metu Pareiškėja parodė, kad savo skundą palaiko. Savo kaltės dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padaryto pažeidimo nepripažįsta, dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – pripažįsta. Pareiškėja būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitas pateikė laiku, tačiau su techninėmis klaidomis, kadangi pirmą kartą savarankiškai teikė ataskaitą, todėl įvyko žmogiškoji klaida. Apie tai, kad pateiktos ataskaitos pateiktos netinkamai sužinojo tuomet, kai gavo nutarimą ir juo paskirtą piniginę nuobaudą. Ir tada pasižiūrėjusi suprato kur buvo padaryta klaida teikiant ataskaitas. Iš Registrų centro nesulaukė nei elektroninio laiško, nei skambučio. Apie paskirtą piniginę nuobaudą sužinojo tik savarankiškai prisijungusi prie VMI, kuomet laukelyje „Baudos“ pamatė paskirtą baudą ir tada pasitikrino visus gautus laiškus ir pranešimus. Jeigu Registrų centras ją būtų informavęs anksčiau apie netinkamai pateiktas ataskaitas, ji viską būtų sutvarkiusi gerokai anksčiau. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo pridėta veiklos ataskaita ir aiškinamasis raštas, vienintelė klaida buvo pildymo metu elektroninėje sistemoje nebuvo tinkamai pažymėtas ataskaitinis laikotarpis. Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad šią įmonę jai perrašė jos mama E. N.. Tuo metu buvusi sudėtinga šeimyninė situacija lėmė įmonės perleidimą dukrai. Tuo sunkiu laikotarpiu, mamai buvo reikalinga pagalba, kurią Pareiškėja teikė visokeriopai ir ataskaitos nepateikė, nes neturėjo ir patirties ir tuo metu buvo sudėtingas laikotarpis. Kodėl vienos įmonės dokumentai buvo teikti, o kitos ne, Pareiškėja tiksliai atsakyti negalėjo.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas parodė, kad iš Registrų centro nėra nei vieno elektroninio laiško, prisijungus prie „mano VMI“ yra, kad galima sumokėti baudą ir ją paspaudus yra nukreipiama, kad būtų galima prisijungti prie elektroninių paslaugų portalo, kuriame galima peržiūrėti priimtą nutarimą. Pati sistema suformuoja dokumentą, kuriame matomas administracinių nusižengimų registro išrašas, kur matoma kokiu pagrindu remiantis priimtas nutarimas. Dėl šio nusižengimo minėtame dokumente buvo matoma, kad nutarimas buvo priimtas dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Per tą patį portalą buvo pateiktas ir skundas. Ten yra du administraciniai nusižengimai ir ties šiuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundą teikti galima, o ties VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės teikti skundo. Tai, kad Pareiškėjai yra paskirta subendrinta administracinė nuobauda tapo aišku tik iš Institucijos teismui pateikto atsiliepimo. Jokio kito nutarimo nei Pareiškėja nei jos atstovas nėra gavę. Pareiškėja nėra gavusi jokio laiško iš Registrų centro, tik iš VMI. Institucija galėjo labiau bendradarbiauti, nes pirmi du dokumentai buvo sugeneruoti sistemos, kiti du įkelti Pareiškėjos, kuriuose matėsi teisingas ataskaitinis laikotarpis. Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos nepateikimo paaiškino, kad Pareiškėja pripažįsta, kad šių ataskaitų laiku nepateikė, ir atsižvelgiant į Pareiškėjos finansinę būklę, amžių, Institucijos paskirtą piniginę nuobaudą prašė sumažinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove Pareiškėja tapo 2022 m. birželio mėn., ir yra matyti, kad nuo 2020 m. vadove buvo E. N., kuri yra Pareiškėjos mama, ir ji pagrinde vykdė veiklas, kurios buvo vykdomos šios įstaigos. E. N. šiai įstaigai gavo paramą nuo sugyventinio vaiko tėvo, kuris nėra Pareiškėjos tėvas. Įvykus skyrybų procesui, buvo priimtas procesinis sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kita įmonė prisiteisė 14 500 Eur. Įstaiga, kurios biudžetas metinis yra apie tiek kiek buvo gauta parama, nebegalėjo toliau vykdyti jokios veiklos. Skyrybų procesas prasidėjo 2022 metais, tais metais buvusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė perrašė šią įmonę savo dukrai (Pareiškėjai). Iki perrašymo įmonės buhalteriją tvarkė buhalterė. Pareiškėjai tapus įmonės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove nėra atleidžiama nuo tų prievolių, kurios jai yra priskirtos, tačiau visa ši situacija kuomet vienos įmonės atžvilgiu dokumentai buvo netinkamai pateikti, o kitos visiškai nepateikti, atskleidžia Pareiškėjos patirties trūkumus šioje srityje. Tuo metu, kai buvo teikiami dokumentai, Pareiškėjai buvo tik 22 metų amžiaus. Vis tik šiai dienai, Pareiškėja teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, stengiasi tai daryti tinkamai, tačiau paskirta piniginė nuobauda Pareiškėjai kaip jaunai, niekur nestudijuojančiai yra didelė finansinė našta. Pareiškėja savo veikla stengiasi įtraukti delinkventinio elgesio turinčius asmenis, iš probacijos tarnybos, į stovyklas per savanorystę, daryti tas stovyklas jaunuoliams. Šiam momentui Pareiškėja pripažįsta, kad nebuvo pateikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus, tačiau atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, į tai, kad įmonė veiklos visiškai nevykdo bei į tai, kad šiuo metu jau yra pateikta finansinės atskaitomybės dokumentai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2023 metus, į tai, kad pusė nusižengimo, tai yra dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta techninė klaida pildant elektroniniu būdu, nebuvo gautas pilnas nutarimas, mano, kad turi būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prašo paskirtą nuobaudą sumažinti iki 100 Eur.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė parodė, kad savo atsiliepimą palaiko jame išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad viešosios įstaigos vadovas turi pareigą kiekvienais metais teikti finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus ir už šios pareigos nevykdymą arba pavėluotą vykdymą bendrovės vadovas vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Šiuo atveju Pareiškėja būdama abiejų viešųjų įstaigų vadove, 2023 m. įstaigų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Registrų centrui per teisės akruose nustatytą terminą nepateikė. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo pateikti 2025 m. rugsėjo 2 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 2025 m. spalio 23 d. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad Pareiškėja nevykdo veiklos, jos neatleidžia nuo pareigos teisės aktuose nustatyta tvarka teikti metines ataskaitas registrų tvarkytojui. Pareiškėja už 2023 d. metinės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus privalėjo pateikti iki 2024 m. birželio 1 d., tačiau to nepadarė. Institucijos atstovė pažymėjo, kad Institucija nerevizuoja bendrovės vadovų pateiktų finansinių ataskaitų dokumentų turinio, todėl Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl termino, kad suklydo, nešalina jos atsakomybės. Būtent įstaigos vadovas privalo užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi. Byloje yra pateikti protokolai, nutarimas, išsiuntimas Pareiškėjai, kurie visi patvirtina, kad Pareiškėjai siųsti laiškai, tai yra pirmas protokolas, antras protokolas negrįžo kaip neįteikti. Institucijos procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris administracinių nusižengimų registre yra nurodomas kaip jos elektroninio pašto adresas. Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Institucijos atstovė parodė, kad kadangi buvo nurodytas blogas laikotarpis, tai jis ir atsistojo informacinėje sistemoje su tokiu laikotarpiu kokį nurodė Pareiškėja. Pareiškėja kreipėsi į Registrų centrą pateikdama dokumentus už 2023 m. pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus anuliuoti ir visus taisymus atliko 2025 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjos pateiktas finansinės atskaitomybės dokumentas nebuvo pateiktas laiku, kadangi Institucija nerevizuoja pateikto dokumento turinio. Tai yra tik išviešinimas Pareiškėjos pateiktų dokumentų, o jų turinys žinomas tik pačiai Pareiškėjai. Tai, kad buvo nurodytas neteisingas laikotarpis, Pareiškėjos atsakomybės nepašalina, ir tai Institucijos atstovės vertinimu yra Pareiškėjos gynybinė pozicija. Tinkamai pateiktų dokumentų turinį Institucija gali matyti. Kai asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn yra atsidaromas ir žiūrimas dokumento turinys. Šiuo atveju buvo atidaryti finansinės atskaitomybės dokumentai (2024 m. balandžio 30 d.) ir buvo patikrinti turinyje nurodyti metai, kuriuos nurodė Pareiškėja. Dokumentai pateikti interaktyviai ir atsidarius buvo pamatyta, kad buvo pateikti ne to laikotarpio dokumentai. Atsidarius dokumentus buvo matyti, kad buvo pateikti 2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Institucijos atstovė negalėjo nurodyta ar pareigūnas, kuris taikė administracinę atsakomybę Pareiškėjai matė, kad aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad dokumentai yra teikiami už 2023 m. Kadangi tokio pobūdžio dokumentų yra teikiama gana nemažai, tiesiog nėra fizinio pajėgumo kiekvieną dokumentą vertinti ir tikrinti, dėl to yra rašomi protokolai ir siunčiami asmeniui. Skundžiamo nutarimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Institucija teismo prašo skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjos atstovas teismui papildomai pateikė dokumentus:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 99.26E) NI_SP1E-28097 dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimo išrašą, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjai atnaujinta nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 83);
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. NI_SP1E-28912 dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašą, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjai nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki 2025 m. birželio 1 d. buvo skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka (b. l. 84);
3) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinių (ataskaitų) sąrašą, kuriame nurodyta, kad už 2021 m. finansinė ataskaita pateikta 2022 m. lapkričio 25 d., už 2022 m. – 2023 m. rugsėjo 14 d., už 2023 m. – 2025 m. spalio 23 d. (b. l. 95).
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju, Pareiškėja Institucijos nutarimu nubausta už tai, kad juridinių asmenų registro duomenimis būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir VŠĮĮ 23 straipsnio 3 dalyje. Nutarimu už šių nusižengimų padarymą Pareiškėjai buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda– 615 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, 120.16 p., 122(1) p., 123 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal VŠĮĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą visuotinis dalininkų susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą. Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 3 dalį viešosios įstaigos, priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, metinių finansinių ataskaitų rinkinys, veiklos ataskaita, o kai auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiami finansų ministro nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos, nepriskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, metinių finansinių ataskaitų rinkinys, veiklos ataskaita, metinė ataskaita, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, kai auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, teikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį metai sutampa su kalendoriniais metais. Vadinasi 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita privalėjo būti pateikti Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.
Pareiškėja administracinėn atsakomybėn buvo patraukta dėl dviejų juridinių asmenų finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės veiklos ataskaitos už 2023 m. nepateikimo, t. y. dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos pozicija dėl jos kaltės šių dviejų juridinių asmenų finansinių (veiklos) dokumentų nepateikimo registro tvarkytojui atžvilgiu išsiskyrė – dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo kaltės nepripažino, o dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaltę pripažino. Dėl to teismas, vertindamas Pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimus, toliau šioje nutartyje dėl kiekvieno iš šių juridinių asmenų pasisakys atskirai.
Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Byloje esančiais ir ištirtais duomenimis nustatyta, kad Pareiškėja, kad būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove, 2024 m. balandžio 30 d. Institucijai pateikė metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m., tačiau buvo nurodytas netinkamas ataskaitinių metų laikotarpis.
Kaip paaiškino pati Pareiškėja teismo posėdžio metu ir savo skunde, tokia situacija susiklostė dėl to, nes tokio tipo ataskaitas ji teikė pirmą kartą. Pats dokumentų turinys patvirtina, jog pateikti duomenys yra už 2023 metus, vis tik klaida įvyko sistemoje nurodžius ataskaitinių metų laikotarpį. Šią klaidą ji ištaisė 2025 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėja nurodė, kad ji negavo jokių administracinių protokolų su nurodymais. Pranešimai, siųsti iš Institucijos, jos nepasiekė, jeigu būtų identifikuoti kokie nors neatitikimai anksčiau ir dėl jų komunikuota, klaidą būtų ištaisiusi operatyviau.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vertina Pareiškėjos teiginius, kad ji iš Institucijos negavo jokių procesinių dokumentų, su ja institucija nekomunikavo, o jei būtų komunikavusi, galbūt Pareiškėja ir nebūtų padariusi pažeidimo. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu Institucija siuntė administracinio nusižengimo protokolus ir skundžiamą nutarimą. Toks procesinių dokumentų įteikimas laikomas tinkamu pagal ANK 573 straipsnį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos administracinės atsakomybės turiniui ir apimčiai neturi įtakos ar Institucija su Pareiškėja iki pažeidimo padarymo bendravo, priminė apie reikiamų finansinių dokumentų pateikimą ar ne. Pareiga teikti šiuos dokumentus ir atsakomybė už jų nepateikimą tenka juridinio asmens vadovui, o ne šiuos dokumentus registre tvarkančiam subjektui.
Kita vertus, byloje nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 m. Registrų centrui buvo pateikti laiku, t. y. 2024 m. balandžio 30 d., tačiau jie pateikti nurodant klaidingą ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2024 m. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Pareiškėja administracinėn atsakomybėn šioje dalyje buvo patraukta nepagrįstai, todėl administracinė teisena Pareiškėjos atžvilgiu dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepateiktos ataskaitos už 2023 metus, nutrauktina.
ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, 2AT-81-594/2022, 2AT-20-719/2024 ir kt.).
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėja būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus, vis tik teikiant minėtus dokumentus buvo nurodytas laikotarpis nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. Pareiškėja prie skundo pridėjo Juridinių asmenų registrui teiktus dokumentus. Išanalizavus pateiktų dokumentų turinį, darytina išvada, jog Pareiškėjos pateikta finansinė metinė ataskaita vis tik buvo teikta už 2023 metus, o klaida padaryta suvedant pateikiamą laikotarpį į elektroninę sistemą.
Teismo vertinimu, Pareiškėja pateikdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį neturėjo siekio nurodyti klaidingą laikotarpį. Būtent pateiktų dokumentų turinys atskleidžia tai, jog Pareiškėjos padaryta klaida yra laikytina technine ir nulemta neatidumo. Pareiškėjos teigimu, anksčiau tokio pobūdžio dokumentus teikdavo buhalterė. Institucijos pateiktame atsiliepime nurodyta, kad Institucija nerevizuoja bendrovių vadovų pateiktų finansinių ataskaitų turinio, vis tik teismo vertinimu, tai neturi būti kriterijus, lemiantis administracinės atsakomybės taikymą asmeniui. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad finansinių dokumentų turinys yra tikrinamas, kuomet asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir jam rašomas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju net ir nevertinant Pareiškėjos pateiktų dokumentų turinio, bet atsižvelgiant tik į šių dokumentų pateikimo datą yra aišku, kad 2024 m. balandžio 30 d. finansinių ataskaitų rinkinio už 2024 m. pateikti neįmanoma, nes šie kalendoriniai ir finansiniai metai dar nėra pasibaigę. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėja metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, įvertinus pateiktų dokumentų turinį, pateikė už 2023 metus iki 2024 m. birželio 1 d., o nurodytas laikotarpis nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. balandžio 29 d., buvo įvertintas formaliai, dėl ko Pareiškėja nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjai ištaisius šią klaidą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre atsispindinti informacija nebuvo kitokia nei pirminių dokumentų pateikimo dieną.
Teismas, vadovaudamasis turinio prieš formą principu, konstatuoja, kad Pareiškėja kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pateikė įstaigos finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m., todėl administracinio nusižengimo nepadarė, nes jos veiksmuose nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje esančio nusižengimo sudėties (objektyviosios pusės ir kaltės).
Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis ir ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinė teisena Pareiškėjos atžvilgiu šioje dalyje yra nutrauktina.
Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Pareiškėja administracine nuobauda pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nubausta ir dėl to, kad būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove taip pat nepateikė šios įstaigos finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 m.
Teismo posėdžio metu Pareiškėja savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir prašė jos atžvilgiu pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti Institucijos paskirtą piniginę sankciją. Taigi ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir Pareiškėjos kaltės šioje dalyje nėra.
ANK 22 straipsnis, reglamentuojantis administracinės nuobaudos paskirtį, nustato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 32, 34 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nurodytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).
Įstatymų leidėjas, laikydamasis šių konstitucinių reikalavimų, nustatė ne tik tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, bet ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024).
Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Skundžiamu nutarimu Pareiškėjai už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 615 Eur dydžio administracinė nuobauda – bauda. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokia bauda yra iš esmės minimalaus dydžio, kurią galima skirti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijos ribas.
Spręsdamas dėl Pareiškėjai už jos padarytą administracinį nusižengimą paskirtos nuobaudos proporcingumo, jos tinkamo individualizavimo bei pakankamumo administracinės atsakomybės tikslams pasiekti, teismas vertina byloje nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, duomenis apie jos padaryto pažeidimo pavojingumą, taip pat pačios Pareiškėjos asmenybę.
Pirma, teismas nors ir pritaria Institucijos atsiliepime išdėstytiems argumentams, kodėl juridinių asmenų veiklos ir finansinių dokumentų išviešinimas yra svarbus, vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju vertina, kad byloje nebuvo nustatytas Pareiškėjos piktavališkumas ar tyčinis nenoras pateikti šiuos viešosios įstaigos finansinius dokumentus registro tvarkytojui. Pažeidimo padarymo pavojingumo aspektu, teismas pritaria Pareiškėjos atstovo išdėstytai pozicijai, kad tai, jog Pareiškėja tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu finansinius dokumentus pateikė už kitą VšĮ, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai padarė įvėlusi klaidas, dėl ko tuo pačiu nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, rodo, kad pažeidimas padarytas dėl įgūdžių stokos. Kaip nurodė ir pati Pareiškėja anksčiau šias ataskaitas registro tvarkytojui teikdavo samdoma buhalterė, tačiau jai išėjus iš darbo, ši pareiga teko jai ir ji ataskaitą 2024 metais teikė pirmą kartą.
Antra, kaip nustatyta byloje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove Pareiškėja tapo 2022 m. spalio 17 d., vadovės pareigas jai perdavus iš šio juridinio asmens steigėjos, Pareiškėjos motinos E. N.. Kaip nurodė Pareiškėja, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove ji tapo dėl vykusių teisminių ir asmeninių ginčų tarp jos motinos ir jos sugyventinio. Kaip teigė Pareiškėja, vadove ji buvo paskirta tik formaliai, siekdama padėti savo motinai. Nors, teismo vertinimu, asmens tapimo juridinio asmens vadovu priežastys nėra svarbios vertinant šio asmens atsakomybės dėl teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo klausimus, vis dėlto, šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas šiuo atveju buvo padarytas dėl Pareiškėjos neapdairumo ir įgūdžių bei patirties stokos. Teismas nenustatė, kad nepateikdama 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio registrų tvarkytojui Pareiškėja siekė tyčia suklaidinti trečiuosius asmenis dėl šio juridinio asmens veiklos ar finansinės padėties, nuslėpti ar kitaip iškraipyti reikšmingą informaciją apie šio juridinio asmens būklę ir/ar statusą. Pažeidimas padarytas dėl Pareiškėjos neapdairumo, patirties ir įgūdžių stokos, bet ne tikslingo noro nevykdyti jai kaip įstaigos vadovei tenkančių pareigų ar suklaidinti ar kitaip nuslėpti informaciją, susijusią su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansine ir/ar veiklos padėtimi.
Trečia, teismas vertindamas pačios Pareiškėjos asmenybę ir jos pavojingumą, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad Pareiškėja būtų sisteminga ar piktybinė teisės pažeidėja. Priešingai, byloje nustatyta, kad Pareiškėja užsiima socialiai atsakinga veikla. Pareiškėja yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, jau nuo 17 metų pradėjo organizuoti ugdomąją stovyklą–festivalį, skirtą padėti 13–19 metų paaugliams atrasti save ir savo pašaukimą, susirasti draugų, išspręsti asmenines problemas, pabūti saugioje ir motyvuojančioje aplinkoje. Pareiškėja savo veikla stengiasi įtraukti delinkventinio elgesio turinčius asmenis, taip pat ir iš probacijos tarnybos. Kaip nustatyta byloje, pagrindinė jos motyvacija tęsti projektą – akivaizdūs dalyvių pokyčiai (savęs žalojimo nutraukimas, priklausomybių įveikimas, santykių gerinimas, savivertės augimas). Byloje pateiktas duomenimis Pareiškėja daugiau niekur nebedirba. Byloje esančiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 99.26E NI_SP1E-28097 nustatyta, kad Pareiškėjai atnaujintas nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 83); be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. NI_SP1E-28912 nustatyta, kad Pareiškėjai nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki 2025 m. birželio 1 d. buvo skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka (b. l. 84).
Išdėstyti motyvai leidžia teismui daryti išvadą, kad net ir minimalios baudos už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą taikymas šiuo atveju, įvertinus paties padaryto pažeidimo aplinkybes, jo bei pačios Pareiškėjos pavojingumą ir jos asmenybę apibūdinančius duomenis, yra per griežtas, neproporcingas ir Pareiškėjos atžvilgiu neteisingas.
Teismas mano, kad teisingas ir proporcingas balansas tarp administracinės atsakomybės tikslų ir šioje byloje nustatytų individualių aplinkybių bus pasiektas, keičiant paskirtos nuobaudos už administracinį nusižengimą – baudos – dydį iki 300 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 686 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
M. N. skundą tenkinti.
Pakeisti VĮ „Registrų centras“ 2025 m. liepos 28 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)ir:
panaikinti nutarimo dalį dėl M. N. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 m. nepateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti;
panaikinti nutarimo dalį dėl paskirtų nuobaudų – baudų – subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnį;
pakeisti nutarimą dalyje dėl M. N. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 m. nepateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui ir administracinės nuobaudos – baudos – dydį už šio nusižengimo padarymą sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.