- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-1458-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02340-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- V. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. kovo 8 d. UAB „Traksalis“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą: ieškovas naudojasi dalimi H; atsakovas naudojasi dalimis A,C ir F, dalimis B, D ir E šalys naudojasi bendrai.
2. Nurodė, kad jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6,7450 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), - kiekvienam priklauso po ½ dalį. 2016 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu Nr. 46KPĮ-49-(14.46.125.) buvo patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti ir vietos parinkimo projektas, kuriame numatyti du plotai numatomai sodybai: A -1 061 kv. m ploto ir B - 944 kv. m ploto. Šalys buvo susitarę, kad A dalyje ūkininko sodybą statys atsakovas, o B dalyje – ieškovas. Ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu nebuvo iki 2021 metų. Naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp bendraturčių teisiškai įforminta nebuvo, tačiau faktiškai šiaurinę žemės sklypo dalį naudojo atsakovas, o pietinę – ieškovas. Ieškovas savo sklypo dalyje augino daržoves, yra pasistatęs laikinus pastatus. Atsakovas savo sklypo dalyje pasistatė ūkininko sodybą, ten pradėjo gyventi, auginti laukinius žvėris, kurie suniokodavo ieškovo daržoves. Atsakovas pradėjo jam trukdyti per vidinį žemės sklypo kelią, numatytą ir patvirtintą Kaimo plėtros projekte, patekti į jo faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį. Jis nori teisiškai įforminti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad galėtų savo naudojamą dalį apsitverti tvora, parengė naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, tačiau atsakovas rengiant šį planą nedalyvavo ir jo nepasirašė. Parengtą planą su prašymu jį pasirašyti ar teikti savo siūlymus išsiuntė atsakovui, tačiau atsakovas jokių veiksmų neatliko, pakartotinai išsiųstas planas ir vėlesnė atsakovui siųsta korespondencija buvo grąžinta neįteikta atsakovui. Teigia, jog siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas atitinka abiejų bendraturčių interesus, kadangi tokiu atveju abu įgytų teisę naudoti konkrečias žemės sklypo dalis nepažeisdami kito bendraturčio teisių bei teisės aktų reikalavimų. Bendram naudojimui priskiriami kelias (indeksas B), ežeras (indeksas D) ir ežero apsaugos juosta (indeksas E).
3. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškinio nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. kovo 8 d. UAB „Traksalis“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą: ieškovo asmeniniam naudojimui skirti sklypo dalį plane pažymėtą indeksu H; atsakovo asmeniniam naudojimui skirti sklypo dalį plane pažymėtą indeksais A, C ir F; bendram bendrasavininkių naudojimui palikti sklypo dalis, pažymėtas indeksais B, D ir E. Teismas priteisė V. G. iš A. G. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš A. G. 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
5. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis V. G. ir A. G. lygiomis dalimis priklauso 6,7450 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Naudojimosi daiktu tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta. Ieškovas prašo nustatyti jo pasiūlytą naudojimosi tvarką pagal kurią asmeniniam šalių naudojimui skiriama po 25 661 kv. m, o 16 098 kv. m – bendram naudojimui. Į bendro naudojimo teritoriją įtraukiamas 13 054 kv. m ežeras. 2016 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 46KPĮ-49-(14.46.125.) buvo patvirtintas šalims priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti ir vietos parinkimo projektas, kuriame numatyti du plotai numatomai sodybai: A -1061 kv. ploto ir B - 944 kv. m ploto. Ieškovas nurodė, kad jis šiame įsakyme nurodytame plote pasistatė laikinus statinius, o atsakovas plote A įsirengė ūkininko sodybą. Kad šalys po sodybos vietos parinkimo nurodytose vietose pastatė statinius matyti iš ieškovo pateikto naudojimosi žemės sklypu projekto.
6. Vertinant ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką matyti, kad pagal ją bendrasavininkams skiriama naudoti realioji turto dalis atitinka turimas idealiąsias turto dalis. Bendram naudojimui paliekamas tik kelias, būtinas ieškovui patekti į jo naudojamą sklypo dalį iš viešo kelio. Ežeras ir jo apsaugos juosta, kaip specifinė žemėnauda, kuri negali būti priskirta išimtinai asmeniniam savininkų naudojimui, taip pat paliekama bendram naudojimui ir tai negali būti vertinama kaip bendrasavininkų teisių neatitinkantis naudojimasis turtu. Atsakovas užėmė pasyvią poziciją sprendžiant naudojimosi bendru turtu klausimus, o teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka galėtų būti vertinama kaip pažeidžianti atsakovo teises ar neatitinkanti bendrasavininkų teisių ir pareigų pusiausvyros principų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti.
8. Nurodė, kad atsakovas žemės sklype ūkininkauja, augina danielius ir statosi ūkininko sodybą. Kadangi statybos darbai nėra baigti, sodybos pastatai Nekilnojamojo turto registre kol kas nėra įregistruoti, atsakovas šioje sodyboje nuolat gyvena ir ieškovui ši aplinkybė yra puikiai žinoma. Atsakovas šalia savo pastatytų laikinų pastatų taip pat yra sutvarkęs dalį ežero pakrantės, įrengęs paplūdimį, lieptelį į ežerą, pasistatęs laikinus statinius - pavėsinę, pirtį. Ieškovas žemės sklype neturi pasistatęs pastatų ir faktiškai jame nevykdo jokios veiklos. Tarp šalių konfliktai pradėjo kilti ieškovui išsituokus ir pradėjus gyventi su nauja sugyventine L. G., kuri pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl ieškovo kartu su atsakovu paveldėtos nuosavybės dalies, tame tarpe ir žemės sklype esančios ežero pakrantės valdymo, nors anksčiau tarp brolių jokių nesutarimų nebuvo. UAB „Traksalis“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 52 informavo atsakovą, kaip žemės sklypo bendraturtį, dėl planuojamų atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų. Atsakovas, susipažinęs su UAB „Traksalis“ parengtu naudojimosi tvarkos planu jo nepasirašė ir žodžiu paaiškino, kad toks planas netinka, kadangi nebuvo atsižvelgta į faktinę situaciją žemės sklype - žemės sklypo reljefinius ypatumus, atsakovo atliktus darbus, esančius ir statomus statinius. Atsakovas akcentavo, kad pagal siūlomą naudojimosi tvarką ūkininko sodybos projekte numatytas ūkinis pastatas patenka į ieškovui siūlomą naudotis dalį ir bus neįmanoma naudotis dalimi žemės sklypo esančia kitoje ežero pusėje, nes nenumatytas patekimas į ją. Ieškovas, žinodamas, bet ignoruodamas atsakovo nurodytas aplinkybes, nepatikslino naudojimosi tvarkos plano ir kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.
9. Ieškovas ieškinyje sąmoningai nurodė tik atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, žinodamas, kad atsakovas ten negyvena, o faktiškai gyvena ir ūkininkauja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui išsiųsti 2022 m. spalio 26 d. registruota pašto siunta jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), su 30 dienų saugojimo žyma. 2022 m. gruodžio 1 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Iš teismui grąžinto voko žymos taip pat matyti įrašas „2022-10-29 nerasta“, tačiau duomenų kada pranešimas apie korespondencijos atsiėmimą pašte atsakovui buvo paliktas - nėra. Pirmos instancijos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui išsiųsti 2022 m. gruodžio 27 d. registruota pašto siunta jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), su 7 dienų saugojimo žyma. 2023 m. sausio 11 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą “. Iš elektroninės bylos kortelės duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismas netikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie atsakovo darbovietę, taip pat neįpareigojo ieškovo patikslinti duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą. 2023 m. sausio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas aiškinosi su ieškovo atstovu dėl galimybių įteikti procesinius dokumentus atsakovui, tačiau ieškovo atstovas nurodė, kad daugiau jokių adresų nežino, ieškovo atstovo nuomone procesinių dokumentų įteikimas per antstolį tik didintų proceso išlaidas, todėl nėra tinkamas. Pirmosios instancijos teismas jokių kitų papildomų veiksmų nesiėmė siekiant išsiaiškinti alternatyvias dokumentų įteikimo galimybes. Ieškovas, puikiai žinodamas, kad atsakovas gyvena sodyboje žemės sklype, formaliai nurodė, kad sodyba neturi suteikto adreso, todėl išsiųsti korespondenciją nebūtų galima. Ieškovui buvo žinomi visi kiti atsakovo kontaktai - telefonas, elektroninio pašto adresas. Ieškovas, siekdamas užkirsti kelią atsakovui gintis nuo ieškinio reikalavimų, nustatyti norimą naudojimosi žemės sklypu tvarką, su kuria jau anksčiau žodžiu atsakovas nebuvo sutikęs, nesąžiningai klaidino teismą nurodydamas, kad jam nėra žinomi kiti alternatyvūs procesinių dokumentų būdai.
Atsiliepimas
10. Atsakovas paaiškino, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena jau nuo 2020 metų kovo mėnesio. Atsakovas, prasidėjus Covid-19 pandemijai, išsikėlė nuolat gyventi į sodybą. Bute esančiame (duomenys neskelbtini)gyvena atsakovo sūnus S. G., kuriam procesiniai dokumentai taip pat nebuvo įteikti. Atsakovo sūnus S. G. buto pašto dėžutėje rado 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimą apie procesinius dokumentus, kurie buvo adresuoti ne atsakovui, o ieškovui. Atsakovas net nebuvo informuotas apie tai, kad pašto skyriuje yra saugomi jam siunčiami teismo procesiniai dokumentai, kuriuos reiktų atsiimti. Procesiniai dokumentai atsakovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu buvo siųsti tik po vieną kartą ir nebuvo bandoma įteikti procesinius dokumentus pakartotinai juos siunčiant, pvz., sodybos adresu. Taip pat nebuvo svarstyta galimybė įpareigoti ieškovą pateikti turimus duomenis apie atsakovą (elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir pan.), galinčius padėti procesinius dokumentus atsakovui įteikti asmeniškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje reiškiamas ieškinys, susijęs su žemės sklypo ir jame esančiais atsakovo statiniais naudojimosi tvarkos nustatymu. Pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų realių jų įteikimo asmeniškai atsakovui galimybių.
Žemesnės instancijos teismas
11. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
12. Atsakovas sutvarkė dalį ežero pakrantės prie pavėsinės ir pirties, įrengė paplūdimį, lieptelį. Šie statiniai pradėti statyti šalims dar nekonfliktuojant, ieškovas dėl jų pastatymo vietos, tvarkymo darbų jokių pretenzijų atsakovui nėra reiškęs. Vadovaujantis esamu planu, atsakovo pastatyti statiniai - pirtis, pavėsinė, lieptas, taip pat sutvarkyta ežero pakrantės dalis su įrengtu paplūdimiu, želdiniais, ir ūkininko sodybos projekte numatytas statyti ūkinis pastatas nepagrįstai atitenka naudotis ieškovui, nors prie šių darbų jis asmeniškai jokia forma nėra prisidėjęs ir niekada nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl jų. Pirmosios instancijos teismas netyrė šių aplinkybių, tiesiogiai susijusių su faktiniu žemės sklypo naudojimusi. Atsakovui priskirtose dalyse ežero pakrantė yra pelkėta ir netinkama prieiti prie ežero. Sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, kadangi planas visiškai neracionalus ir iš esmės užtikrina tik ieškovo interesų užtikrinimą atsakovo sąskaita. Šalių santykiams esant įtemptiems, ieškovui deklaruojant norą apsitverti jam priskirtą žemės sklypo dalį tvora, atsakovas negalės racionaliai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu E. Pirmosios instancijos teismas bylą formaliai išnagrinėjo per kiek daugiau nei 10 minučių trukmės teismo posėdį, nesiaiškino ir netyrė, ar planas atitinka teismų praktikoje suformuotiems kriterijams, nevertino ir nesiaiškino ar toks žemės sklypo naudojimasis atitinka ne tik ieškovo interesus, bet ir atsakovo interesus ir jų nepažeidžia, ar šiuo žemės sklypu bus įmanoma racionaliai naudotis, ar bus įmanoma patekti į visas bendrai šalių naudojimui paliktas žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
13. Ieškovas V. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuo 2020 m. kovo mėnesio negyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismo procesinių dokumentų negavo, tačiau pats pripažino, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. gavo UAB „Traksalis“ raštą Nr. 52, siųstą adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas žinojo apie V. G. ketinimą nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, o UAB „Traksalis“ adresuoti raštai adresu (duomenys neskelbtini), po 2020 m. kovo mėnesio jam Lietuvos pašto darbuotojų buvo įteikti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Iš UAB „Traksalis“ raštų apeliantas galėjo suprasti, kad jei jis nepasirašys žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepasiūlys savo alternatyvaus žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, bus inicijuojamas teisminis procesas. Tai reiškia, kad A. G., kaip jis pats tvirtina, nuolatinis gyvenimas nuo 2020 m. kovo mėnesio, (duomenys neskelbtini), nesutrukdė gauti registruotas siuntas per Lietuvos paštą UAB „Traksalis“ jam siųstų dokumentų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau vėliau jis nusprendė neimti registruotų siuntų (pretenzijos ir teismo procesinių dokumentų) ir taip sutrukdyti ieškovui nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismo sprendimą, adresuotą taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), A. G. 2023 m. balandžio 11 d. priėmė. Apeliantas piktnaudžiauja savo teisėmis ir registruotas siuntas priima pasirinktinai, o atsisakydamas priimti teismo procesinius dokumentus pasirinko pasyvią poziciją dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas nežinojo ir nežino A. G. elektroninio pašto adreso. Kadangi atsakovas deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), jam visa korespondencija ir buvo išsiųsta vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismo procesinių dokumentų išsiuntimas apelianto nurodytoje jo deklaruotojo gyvenamojoje vietoje laikytina tinkamu įteikimo būdu.
14. Nepaisant to, kad Lietuvos paštas galimai sumaišė vieną kvietimą, tačiau atsakovas nuvykęs į paštą galėjo išsiaiškinti visas aplinkybes ir atsiimti jam adresuotus teismo dokumentus, tačiau to nepadarė. Teisėtumo kriterijus užtikrinamas tuo, kad ežeras, ežero apsaugos juosta ir vidinis žemėvaldos kelias ir toliau paliekamas naudotis bendrai, o tai užtikrina ne tik bendraturčių, bet ir trečiųjų asmenų teises. Apeliantui ir ieškovui nuosavybės teise priklausantis ežeras ribojasi ir su trečiųjų asmenų žemės sklypu, kurie turi teisę maudytis ežere, o pakrantės apsaugos juostos žemės sklypų savininkai neturi teisės tverti ir taip apsunkinti trečiųjų asmenų teisių. A. G. ir V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo arba po 3,3710 ha ploto. Pagal UAB „Traksalis“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą V. G. atitenka 3,3710 ha ploto, o A. G. atitenka 3,3710 ha ploto, tai reiškia, kad realiosios dalys idealiai atitinka dalis bendrojoje dalinėje nuosavybės teisėje. Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Traksalis“ parengtą planą atitinka ir socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus - ieškovui atitenka pietinė žemės sklypo dalis, o atsakovui atitenka šiaurinė žemės sklypo dalis, kuriomis faktiškai šalys ir naudojosi. A. G. ir V. G. buvo sutarę, kad ūkininko sodybos dokumentus formins A. G. vardu, t. y., kad gyvenamąjį namą A dalyje statys A. G., o B dalyje ūkinius pastatus, be gyvenamojo namo, statys V. G.. Ieškovas nurodė, kad anksčiau jokio ginčo tarp šalių nebuvo, t. y. iki 2021 metų vasaros, kai A. G. pasistatė gyvenamąjį namą ir pradėjo riboti galimybę ieškovui ar jo šeimos nariams patekti į žemės sklypo pietinę dalį. Iki to laiko abu žemės sklypo bendraturčiai finansavo projekto rengimo išlaidas lygiomis dalimis, kartu valė apleistus plotus A ir B, tvarkė ežero pakrantę, statė lieptą.
15. Ieškovas yra pastatęs laikinus kilnojamuosius pastatus (vagonėlius) H dalyje, taip pat finansavęs ir statęs pavėsinę, ja apželdinęs įvairiais želdiniais, kadagiais, vijokliniais augalais, bei šalia šių pastatų ūkininkavo, augino daržoves, vaismedžius, augino šilauoges, avietes. Po to, kai 2021 m. vasarą įvyko incidentas, kai reikėjo kviesti policiją, dėl to, kad apeliantas išdaužė vagonėlių langus, keturračiu suniokojo ieškovo vaiskrūmius ir želdinius, o jo auginami laukiniai žvėrys nuolat niokojo ieškovo daržą ir sodintus želdinius, nuo 2021 m. vasaros jis su žmona žemės sklype nustojo ūkininkauti. Apeliantas neturi pastatęs jokių pastatų H dalyje, o nuotraukose pavaizduota sutvarkyta ežero pakrantė ir jame esantis ūkinis pastatas yra ne H dalyje, o kaip tik apeliantui tenkančioje C dalyje pagal UAB „Traksalis“ parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Žemės sklypo D dalimi ežeru ir E dalimi ežero apsaugos juosta, šalys naudosis bendrai, ir prie šių bendrų dalių tiek ieškovas per dalį H, tiek atsakovas per savo dalį - C, galės patekti tiek prie E dalies, tiek prie D dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Byloje nustatyta, kad V. G. ir A. G. lygiomis dalimis priklauso 6,7450 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Naudojimosi daiktu tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta. 2016-07-13 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 46KPĮ-49-(14.46.125.) buvo patvirtintas šalims priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti ir vietos parinkimo projektas, kuriame numatyti du plotai numatomai sodybai: A - 1 061 kv. ploto ir B - 944 kv. m ploto.
18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie civilinę bylą. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 123 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Taigi, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018, 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
20. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, jį siuntė atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Ieškinys siųstas iškart su 30 d. žyma, teismas procesinius dokumentus laikė įteiktus praėjus 30 d. nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2022 m. gruodžio 1 d. grįžusi įteikimo pažyma patvirtina, kad doklumentai atsakovui buvo neįteikti. Šaukimus į teismo posėdį pirmosios instancijos teismas siuntė tuo pačiu būdu, vieną kartą su 30 d. žyma, dokumentai grįžo neįteikti. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių, bandydamas sužinoti kitą atsakovo adresą, t. y. tikrino informacijos registruose, darė užklausas dėl atsakovo darbovietės, įpareigojo ieškovą spręsti dėl kitų įteikimo atsakovui būdų (antstolis, kuratoriaus paskyrimas, viešas paskelbimas), kas pagal suformuotą teismų praktiką laikoma pareigos informuoti šalis apie teisminį procesą pažeidimu.
21. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
22. Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994-04-19, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).
23. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka atsakovo interesų. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas byloje patvirtino ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau kadangi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie nagrinėjamą bylą, jo pozicija byloje nebuvo išklausyta. Atsakovas nurodo, kad jis sutvarkė dalį ežero pakrantės prie pavėsinės ir pirties, įrengė paplūdimį, lieptelį, tačiau vadovaujantis teismo patvirtintu planu, atsakovo pastatyti statiniai - pirtis, pavėsinė, lieptas, taip pat sutvarkyta ežero pakrantės dalis su įrengtu paplūdimiu, želdiniais ir ūkininko sodybos projekte numatytas statyti ūkinis pastatas nepagrįstai atitenka naudotis ieškovui, nors prie šių darbų jis asmeniškai jokia forma nėra prisidėjęs ir niekada nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl jų. O teismo atsakovui priskirtose dalyse ežero pakrantė yra pelkėta ir netinkama prieiti prie ežero. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą būtina vadovautis faktiškai susiklosčiusia ir nusistovėjusia naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Žemės sklypo plotų skirstymas tarp bendraturčių atsitiktine tvarka, nepagrįstas siūlymas sukeisti naudojamus žemės sklypo plotus ar siūlymas priskirti naudotis iki šiol nenaudojamą žemės sklypo plotą (dalį) prieštarauja naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo instituto prasmei, o šalis nesutinkanti su tokiu naudojimosi tvarkos nustatymo būdu negali būti laikoma nesąžininga ar siekianti tik savo asmeninių interesų tenkinimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ir motyvavo įvertinęs tik ieškovo argumentus, tačiau neišklausęs atsakovo, kaip lygiaverčio bendraturčio pozicijos dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami, byloje yra neįvertinta atsakovo pozicija, kas nustatinėjant naudojimosi tvarką žemės sklypu yra ypatingai svarbu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
25. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.