Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

dalyvaujant išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Ilega“ atstovei D. K. ir advokatui J. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Ilega“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, skolininkas – G. A., išieškotoja – uždaroji akcinė bendrovė ,,Ilega“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Išieškotoja UAB „Ilega“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro raštą dėl bendrovės likvidavimo iniciavimo ir bendrovės atstovės susirašinėjimą su skolininko atstovu. Bendrovė nurodo, kad šie nauji įrodymai pagrindžia skolininko nesąžiningumą / kaltę bei atliktų veiksmų neteisėtumą, o jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo.

11. Skolininkas atsiliepime į bendrovės atskirąjį skundą, aptardamas bendrovės teikiamus naujus įrodymus, pažymėjo, kad jis nuo 2022 m. vasario mėn., kada buvo inicijuota neteisminė bankroto procedūra, nebeturi bendrovės vadovo įgaliojimų, taigi ir pareigos sudaryti ir registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų, per skolininko vadovavimo bendrovei laikotarpį registrui buvo pateiktos visos bendrovės finansinės atskaitomybės, kurias tvirtino akcininkų susirinkimas. Tuo tarpu pateiktas susirašinėjimas dėl patalpų perdavimo yra tik laiko perdavimui derinimas tarp bendrovės ir skolininko atstovo, o pats perdavimo akto turinys, pateiktas byloje, atitinka faktinę situaciją, kuri buvo perduodant patalpas su visais patalpose esamais archyviniais, pasibaigusio galiojimo, trumpo saugojimo, ir pan. bendrovės veiklos dokumentais.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės pateikti dokumentai yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir nėra pagrindo manyti, kad pateikdama minėtus dokumentus ji nesąžiningai ar netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis, skolininkas su šiais naujais įrodymais byloje yra susipažinęs ir pateikęs dėl jų vertinimo savo nuomonę, todėl šių naujų įrodymų priėmimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos neužvilkins. Todėl bendrovės pateikti nauji įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo

13. Šioje byloje išieškotoja UAB „Ilega“ skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino antstolės B. T. pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkui G. A.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje esančių duomenų bei nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas (jei neįvykdytas) dėl skolininko kaltės, priešingai, byloje pateikti duomenys suponuoja išvadą apie nepakankamą abiejų vykdymo proceso šalių bendradarbiavimą siekiant sprendimo (ne)įvykdymo tinkamo konstatavimo, pažymint, jog aplinkybė, kad UAB ,,Ilega“ perduota mažiau dokumentų segtuvų (skaičiaus prasme), nė viename iš anksčiau sudarytų dokumentų perdavimo–priėmimo aktų savaime nesuponuoja išvadų apie sprendimo nevykdymą. Bendrovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies pritaria tokiems bendrovės argumentams.

14. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

16. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą. Vadinasi, ši byla yra susijusi su tam tikrą baudžiamąjį poveikį turinčios sankcijos skolininkui taikymu. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja tam tikrą įrodinėjimo specifiką šioje byloje, t. y. teismas šiuo atveju turėtų vadovautis aukštesniu nei paprastai įrodymų pakankamumo standartu ir vien tik didesnio tikėtinumo faktą buvus, nei jo nebuvus, neturėtų pakakti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus dėl dokumentų išieškotojai (ne)perdavimo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl toliau aptartų nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų.

19. Visų pirma pagal byloje pateiktą nemokumo administratorės UAB „Tamtamas“ 2022 m. liepos 21 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1 nemokumo administratorės įgaliotas asmuo P. P. perdavė, o UAB „Ilega“ direktorius G. A. (skolininkas nagrinėjamoje byloje) pasirašytinai priėmė akte išvardytus bendrovės dokumentus, iš jų ir 2004 m. Kasos knygą, 2000–2001 m. Kasos knygą, 2001–2002 Kasos knygą, 2002–2003 Kasos knygą, 2003 m. Kasos knygą, 1999–2000 m. Kasos knygą, 2011 m. Kasos knygą, 2007–2008 m. Kasos knygą, 2021 m. Kasos knygą, 2019–2020 m. birželio mėn. Kasos knygą, 2020 m. liepos mėn. 2021 m. gruodžio Kasos knygą, 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn. Kasos knygą, 2016 m. balandžio mėn. – 2017 m. rugpjūčio mėn. Kasos knygą, 2015 m. sausio mėn. – 2016 m. balandžio mėn. Kasos knygą, 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. Kasos knygą, 2011 m. liepos mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. Kasos knygą, 1999–2000 kasos žurnalą, segtuvą „Darbo sutartys, pakeitimai“, segtuvą „Pirminiai buhalteriniai dokumentai. 2021-12-31: 2022-02-07 balansai. PNA“. Visi šie dokumentai pagal nemokumo administratorės 2022 m. liepos 21 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1 buvo pasirašytinai perduoti skolininkui. Taigi visi šie bendrovės dokumentai buvo skolininko žinioje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu UAB „Ilega“ atstovai pripažino, kad segtuvas „Darbo sutartys, pakeitimai“ ir segtuvas „Pirminiai buhalteriniai dokumentai. 2021-12-31: 2022-02-07 balansai. PNA“ šiuo metu yra jų žinioje, vadinasi, jie nebėra ginčo dėl teismo sprendimo tinkamo neįvykdymo dalyku. Ginčo dėl dokumentų dalyku šioje byloje liko tik kasos knygos ir kasos žurnalas.

20. Antra, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1108-613/2022 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – UAB „Ilega“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo skolininko žinioje esančius visus UAB „Ilega“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei kitus turimus UAB „Ilega“ dokumentus, prisijungimus prie UAB „Ilega“ priklausančių elektroninio pašto dėžučių, banko sąskaitų ar kitų elektroninių paskyrų, ir visus UAB „Ilega“ antspaudus, perduodant nurodytą dokumentaciją bei antspaudą saugoti ieškovės UAB „Ilega“ pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui – ne ginčo šaliai, iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikta vykdyti antstoliui A. S., kuris 2023 m. sausio 6 d. turto aprašu Nr. S1h-795 aprašė areštuotą turtą – 19 maišų su plombomis, ir perdavė areštuotą turtą saugoti UAB ,,Archyvavimo sprendimai“. Pastebėtina, kad iš vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolio A. S. padaryto vaizdo įrašo iš esmės neįmanoma nustatyti, kokie dokumentai, kiek iš viso dokumentų aplankų ir kokiose dėžėse buvo areštuoti ir užplombuoti.

21. Trečia, antstolis A. S. 2023 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S1h-990, kuriuo vykdomąją bylą užbaigė CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Antstolio A. S. areštuotas ir perimtas turtas 2023 m. kovo 15 d. Dokumentų grąžinimo aktu Nr. PPA-2023-09 grąžintas UAB ,,Ilega“. Kaip matyti iš antstolio A. N. 2023 m. kovo 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-23-57 ir iš prie protokolo pridėto faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo įrašo, iš 19 maišų buvo traukiami segtuvai su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių kiekvienas buvo parodomas vaizdo įraše. Ir nors antstolio A. N. 2023 m. kovo 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-23-57 nėra užfiksuota nutarties 19 punkte išvardytų 16 kasos knygų, 1999–2000 kasos žurnalo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo įrašo ir protokolo matyti, kad antstoliui fiksuoti buvo teikiamos jau iš maišų išimtos (pašalinus nuo jų plombas) dėžės su dokumentais, nemaža dalis užfiksuotų dėžių buvo ne iki pat viršaus prikrautos dokumentais (dokumentų aplankais), be to, visiškai nebuvo fiksuojamas rastų dokumentų aplankų vidinis turinys, nepadarytas atskiruose dokumentų aplankuose esančių dokumentų apyrašas. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu UAB „Ilega“ atstovai patvirtino, kad iki antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo pradžios plombas nuo dėžių nuėmė ir dėžių turinį peržiūrėjo UAB „Ilega“. Šie UAB „Ilega“ veiksmai niekaip neužfiksuoti, nors labiau tikėtina, kad tai buvo galima lengvai padaryti šiais laikais plačiai naudojamomis techninėmis priemonėmis (pvz., padarant įrašą mobiliuoju telefonu).

22. Ketvirta, iš antstolės V. D. 2023 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pateiktų nuotraukų matyti, kad patalpose, kurias 2023 m. liepos 5 d. perėmė išieškotoja UAB „Ilega“, buvo rasti įvairūs kasos žurnalai, kai kurių žurnalų datos nėra aiškios, neužfiksuotos (žr. UAB „Ilega“ 2023 m. spalio 20 d. lydraščio 2 priedo 48, 51 nuotraukas). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad tikėtina, jog 2022 m. liepos 21 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo akte Nr. 1 minimas 1999-2000 kasos žurnalas gali būti vienu iš anksčiau nurodytų 2023 m. liepos 5 d. UAB „Ilega“ perimtų kasos aparto operacijų žurnalų, nes iš UAB „Ilega“ nurodyto trūkstamo dokumentų sąrašo matyti, kad 1999-2000 kasos knyga yra atskirai nurodyta kaip trūkstamas dokumentas.

23. Penkta, iš antstolės V. D. 2023 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pateiktų nuotraukų matyti, kad patalpose, kurias 2023 m. liepos 5 d. perėmė išieškotoja UAB „Ilega“, taip pat buvo rasta tiek palaidų dokumentų, tiek dokumentų įmautėse, tiek dokumentų segtuvuose (bylų aplankuose), tačiau tikslus dokumentų apyrašas nesudarytas, padaryta tik keliasdešimt nuotraukų, iš kurių neįmanoma patikimai nustatyti, kokie dokumentai buvo perimti. Tačiau pastebėtina, kad buvo perimti ir tam tikri kasos dokumentai (žr. UAB „Ilega“ 2023 m. spalio 20 d. lydraščio 3 priedo 31–34 nuotraukas), tačiau tikslus jų apyrašas nesudarytas.

24. Anksčiau paminėtos aplinkybės ir argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą abejoti pateiktų įrodymų pakankamu patvirtinti teismo sprendimo neįvykdymą ta apimtimi, kuria skolininkas tariamai neperdavė išieškotojai dalies UAB „Ilega“ dokumentų (kasos knygų / žurnalų). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šia apimtimi sprendimo neįvykdymo faktas yra neįrodytas. Šios išvados nepaneigia tai, kad išieškotojai nebuvo perduotas toks segtuvų (bylų) skaičius, kuris buvo nurodytas 2022 m. liepos 21 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akte Nr. 1. Nagrinėjamos bylos esmę sudaro ne nustatymas, ar perduotas toks pats segtuvų (bylų) skaičius, kaip nurodyta minėtame perdavimo–priėmimo akte, bet nustatymas, ar nebuvo perduoti tam tikri dokumentai. Nebūtų teisinga ir protinga skirti skolininkui baudą už dokumentų neperdavimą, jei jis dokumentus būtų realiai perdavęs, bet ne ta forma (pvz., ne atskirame bylos aplanke), kuria pageidauja išieškotoja.

25. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ta aplinkybė, jog antstolis A. S. 2023 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S1h-990, kuriuo vykdomąją bylą užbaigė CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, priešingai nei byloje įrodinėjo skolininkas, šioje byloje neturi prejudicinės galios, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl kito vykdytino dokumento įvykdymo – antstolės B. T. vykdomo vykdomojo rašto antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0005/23/00760. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skolininku ir pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CPK 765 straipsniu, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui. Skolininko minimas CPK 765 straipsnis, kaip atsiliepime nurodė ir pats skolininkas, yra skirtas tam tikriems konkretiems teismo priteistiems daiktams. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-524-1180/2023 buvo išduotas ne konkretiems daiktams. Vadinasi, dėl nagrinėjamo vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių turėjo ir turi būti sprendžiama pagal CPK 771 straipsnį, reglamentuojantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą.

26. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti ir pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl UAB „Ilega“ elektroninio pašto dėžučių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB ,,Ilega“ buvo perduotas (tarp dokumentų rastas) el. pašto dėžutės ilega@balticum-tv.lt prisijungimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog UAB „Ilega“ pateikė įrodymus, kad rasti el. pašto dėžutės adreso ilega@balticum-tv.lt prisijungimo duomenys yra netinkami, su jais nepavyksta prisijungti prie minėtos pašto dėžutės.

27. Pirmosios instancijos teisme atsiliepdamas į antstolės pareiškimą teismui dėl baudos jam skyrimo skolininkas jokių paaiškinimų, susijusių su minėta pašto dėžute, teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu skolininko atstovas šiuo aspektu abstrakčiai nurodė, kad skolininkas šios pašto dėžutės neturi, ja nesinaudoja, už ją nemoka. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme metu skolininkas paaiškino, kad bendrovės Balticum paslaugų jau prieš kelis metus buvo atsisakyta, todėl nebeveikia ir minėta pašto dėžutė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas nepateikė teismui įrodymų, jog minėta pašto dėžutė jau ilgą laiką nebeveikia (yra neaktyvi) dėl nutraukto paslaugų teikimo, nors būtent jam teko pareiga įvykdyti teismo sprendimą arba pateikti įrodymus apie objektyvias priežastis, kodėl jis to padaryti negali.

28. Pirmosios instancijos teismą įtikino ir skolininko paaiškinimai, jog kitas elektroninio pašto dėžutės adresas ilega19991@gmail.com bendrovei nepriklauso ir yra skolininko asmeninis el. pašto adresas su bendrovės pavadinimu. Vis dėlto apeliacinės instancijos teisme pats skolininkas parodė, kad minėta pašto dėžutė buvo sukurta bendrovės veiklos tikslais (priimti užsakymus nuotraukoms), todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad vykdant priimtą teismo sprendimą skolininkas turėjo perduoti prisijungimo prie šios dėžutės duomenis UAB „Ilega“. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu skolininkas taip pat neneigė, kad jis galėtų pateikti (atkurti) prisijungimo prie šios pašto dėžutės duomenis.

29. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus. Šioje byloje nėra įrodymų, jog skolininkas yra tinkamai įvykdęs pareigą perduoti bendrovei jos elektroninių pašto dėžučių ilega@balticum-tv.lt ir ilega19991@gmail.com prisijungimus arba negali įvykdyti šios pareigos dėl objektyvių priežasčių. Vadinasi, egzistuoja pagrindas daryti išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-524-1180/2023 iš dalies nėra įvykdytas dėl skolininko kaltės, todėl yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimą ir remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi skirti skolininkui G. A. baudą už Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-524-11802023 nevisišką įvykdymą. Esant šioms aplinkybėms, išieškotojos UAB „Ilega“ atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl baudos skyrimo

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad bauda skolininkui už Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-524-1180/2023 nevykdymą skiriama pirmą kartą, pažeidimo, už kurį skiriama bauda, pobūdį ir trukmę, aplinkybę, kad sprendimas neįvykdytas tik nedidele apimtimi, kad nėra duomenų, jog prisijungimo prie pašto dėžučių neperdavimas galėjo sukelti reikšmingus neigiamus padarinius bendrovei, kad pagrindinis skiriamos baudos tikslas yra paskatinti skolininką įvykdyti sprendimą, nusprendžia skolininkui G. A. skirti 9 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-524-1180/2023 dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis), skaičiuojant šią baudą nuo šios nutarties priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), siekiant užtikrinti, kad paskirta bauda netaptų neproporcingai didelė, nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas nustatyti maksimalią 1 530 Eur baudos ribą.

32. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog nepasiekus baudos skyrimu siekiamo tikslo, t. y. skolininkui ir toliau nevykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-524-1180/2023, antstolė gali pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl pakartotinės baudos skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Bendrovė atskirajame skunde nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bendrovės pateiktą motyvuotą prašymą, nes šios išlaidos susidarė dėl skolininko, kaltės, kuri pasireiškė nuosekliu vengimu vykdyti sprendimą, bendrovės dokumentų slėpimą / neteikimą, melagingų teiginių nurodymą antstolei, dėl to antstolė buvo privesta pateikti pareiškimą. Skolininkas nesutinka su tokiais bendrovės argumentais, nurodydamas, jog pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus (tarp jų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nustatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso) vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

34. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Iš tiesų, šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Vis dėlto, teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas). Vadinasi, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus, patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp išieškotojo ir skolininko gali būti paskirstomos.

35. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas siekė vykdomosios bylos nutraukimo, o bendrovė – visiško Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-524-11802023 įvykdymo, nėra abejonių, kad bendrovės ir skolininko interesai yra priešingi. Vadinasi, išieškotojos ir skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju gali būti skirstomos. Atsižvelgdamas į tai, kad išieškotojos UAB „Ilega“ teiginiai dėl dokumentų neperdavimo nebuvo įrodyti, o pagrindinis ginčas byloje ir vyko būtent dėl dokumentų neperdavimo, apeliacinės instancijos teismas nutaria išieškotojai priteisti 1/5 jo patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).

36. Kaip matyti iš bendrovės 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bendrovė pirmosios instancijos teisme patyrė 423,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į antstolės pareiškimą parengimą. Kaip matyti iš bendrovės 2023 m. spalio 31 d. prašymo, bendrovė patyrė 844,50 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Kadangi ši suma viršija maksimalų rekomenduojamą 800,04 Eur užmokesčio už atskirąjį skundą dydį, ji mažintina iki anksčiau nurodytos sumos. Kaip matyti iš bendrovės 2023 m. lapkričio 29 d. prašymo, bendrovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 242 Eur išlaidų už papildomų procesinių veiksmų atlikimą (atstovavimą teismo posėdyje) ir ši suma neviršija maksimalių rekomenduojamų užmokesčio dydžių. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, išieškotojai UAB „Ilega“ iš skolininko priteistina 293,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (1/5 pagrįstomis pripažintų išlaidų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo iš esmės tenkinti.

Skirti skolininkui G. A. 9 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-524-1180/2023 dieną, skaičiuojant paskirtą baudą nuo šios nutarties priėmimo dienos iki visiško minėto vykdomojo rašto įvykdymo dienos ir paskirtą baudą išieškant išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Ilega“ naudai. Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš skolininko G. A. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 1 530 Eur.

Priteisti išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Ilega“ iš skolininko G. A. 293,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.